- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- e2S-2701-861/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09442-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- UAB „Šindrona“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Valstybinių miškų urėdija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei UAB „Šindrona“ dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VĮ Nemenčinės miškų urėdijos teisių perėmėja), Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė UAB „Šindrona“ prašo atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1316-600/2015, vykdymą, kuriuo atsakovė UAB „Šindrona“ yra įpareigota per 18 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti statinių - 7,8 x 7,5 x 4 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastato, dviejų pavėsinių, kurių išmatavimai 2,2 x 2,2 m, 6 x 15 x 6,5 vasaros kavinės bei 10 x 17 x 3,6 m lauko paviljono, esančių adresu (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus – nustatant terminą - iki 2023 m. gegužės 1 dienos.
2. Nurodo, kad UAB „Šindrona“, siekdama statiniams reikalingo sklypo suformavimo, 2020 m. vasario 18 d., 2020 m. liepos 17 d., 2020 m. lapkričio 5 d., 2021 m. sausio 11 d. ir 2021 m. vasario 2 d. teikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – VMSA) prašymus pradėti detaliojo planavimo procedūras, kurių tikslas – padalyti miško ūkio paskirties sklypą į du sklypus, vienas iš kurių liktų miško ūkio paskirties, kitas, kuriame yra ginčo statiniai, pavertus jame miško žemę kitomis naudmenomis, būtų kitos paskirties. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) tenkintas paskutinis 2021 m. vasario 2 d. atsakovės prašymas ir leista rengti apie 19,9 ha sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planą inicijavimo pagrindu: padalyti žemės sklypą į du sklypus, teisės aktų nustatyta tvarka paversti atidalijamo sklypo, kurio projektuojamas plotas apie 0,8 ha, miško paskirties žemę kitomis naudmenomis, pakeisti žemės naudojimo paskirtį į kitą, nustatyti žemės naudojimo būdus, atitinkančius Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius.
3. Šiuo metu teritorijų planavimo procedūra prasidėjo inicijavimo pagrindu. Atsakovės lėšomis parengus detalųjį planą ir suformavus kitos paskirties žemės sklypą prie ginčo statinių, atsiras teisinės prielaidos statinių įteisinimui. Tai yra sąžiningai ir nuosekliai veikusios atsakovės teisinių pastangų rezultatas. Pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir atsakovė 2021 m. liepos 21 d. sudarė teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė finansuoja teritorijos planavimo darbus. 2021 m. rugsėjo 21 d. kompetentingos institucijos (Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) išdavė projektavimo sąlygas detaliajam planui. Šiuo metu projektas yra parengtas, turi prasidėti projekto viešinimo stadija. Prašo įvertinti aplinkybę, kad atsakovė tik sudariusi Inicijavimo sutartį įgijo teisę parengti teritorijų planavimo dokumentą pagal Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus (Inicijavimo sutarties 3.1 punktas).
4. Nurodo, jog teismo sprendimo vykdymas šiuo metu yra perduotas antstolei A. S. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-13116-600/2015. Esant situacijai, kai pradėta reali statinių įteisinimo procedūra, kuriai Vilniaus miesto savivaldybės administracija prieštaravo daugiau kaip 10 metų, atsiradus teisinei prielaidai įteisinti atsakovės statinius, egzistuoja pagrindas atidėti sprendimo vykdymą.
Atsiliepimas
5. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į prašymą nurodė, kad sprendimo vykdymo atidėjimas šioje konkrečioje situacijoje atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, kadangi atliekami veiksmai siekiant įteisinti ginčo statinius ir pradėta reali statinių įteisinimo procedūra. Pažymėjo, kad atsakovės prašymas atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo vykdymą iki 2023 m. gegužės 1 d. motyvuojamas aplinkybe, kad šiuo metu detalusis planas „Sklypo kad. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimas inicijavimo pagrindu“ yra parengtas ir perduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai derinimui. Paaiškino, kad patvirtinus detalųjį planą, kuriuo bus leista atskirti savavališkai pastatytų statinių naudojimui reikalingą žemės sklypą, įregistravus suformuotą žemės sklypą Nekilnojamojo turto kadastre, bus rengiamas jame esančių statinių pertvarkymo/rekonstrukcijos projektas, kuriam bus prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Projektavimo ir derinimo procedūros paprastai trunka apie metus.
6. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) atsiliepime į pateiktą prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas nevykdomas ilgą laiką (beveik septynerius metus), bei du kartus atidėjus jo vykdymą papildomam laikotarpiui, statinių įteisinimui reikalingi dokumentai nebuvo parengti, todėl nėra nei teisinių, nei faktinių galimybių tai padaryti šiuo metu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
7.1 teismas nurodė, jog šiuo metu ginčo statinių įteisinimo procedūra yra pasiekusi stadiją, kada Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir atsakovė 2021 m. liepos 21 d. sudarė teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė finansuoja teritorijos planavimo darbus. Prie prašymo pateikti įrodymai patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. kompetentingos institucijos (Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) išdavė projektavimo sąlygas detaliajam planui. Šiuo metu projektas yra parengtas, kita stadija - projekto viešinimo stadija. Pažymėjo, kad atsakovė tik sudariusi Inicijavimo sutartį įgijo teisę parengti teritorijų planavimo dokumentą pagal Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
7.2 nurodė, jog teismas tiek 2018 m. sausio 25 d. nutartyje, tiek 2019 m. vasario 13 d. nutartyje vertindamas atsakovės veiksmus siekiant įteisinti savavališkos statybos statinius, buvo pažymėjęs, kad atsakovės prie prašymų pateikti papildomi rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė ir toliau siekia aktyviais veiksmais įvykdyti teismo sprendimu suteiktą galimybę įteisinti savavališkos statybos statinius (LR CPK 182 straipsnio 2 punktas);
7.3 įvertinus atsakovės atliktus veiksmus ir pasiektus rezultatus siekiant pasinaudoti teismo sprendimu suteikta teise teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališkos statybos padarinius, trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai šiuos veiksmus patvirtinus, sprendė, kad pateiktas prašymas atitinka CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytos normos tikslus, ir yra pagrįstas.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-23 nutartį ir priimti naują nutartį: atsakovės pareiškimą dėl 2015-09-23 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1316-600/2015, vykdymo atidėjimo, atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1 nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-23 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1316-600/2015, perduotas vykdyti priverstinai. Vertina, jog teismas, tenkindamas UAB ,,Šindrona“ prašymą ir įsiteisėjusio Sprendimo vykdymą atidėdamas papildomam 18 mėn. terminui, pažeidė šalių interesų pusiausvyrą, teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, o svarbiausia – teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principus;
8.2 teismas nepagrįstai vertino UAB ,,Šidrona“ pateiktus rašytinius įrodymus, kaip sudarančius pagrindą sprendimo vykdymo atidėjimui. Detaliojo plano parengimas ir patvirtinimas savaime nereiškia, kad savavališkos statybos padariniai bus pašalinti. Pažymi, jog savavališkos statybos įteisinimui reikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas, kurio projekto sprendiniai atitiktų faktiškai pastatyto statinio sprendinius. Kartu su prašymu atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad pastatyto statinio įteisinimas galimas pilna apimtimi, t. y. net ir parengus bei patvirtinus detalųjį planą, gali susiklostyti situacija, kad statybą leidžiantis dokumentas tokiam statiniui nebus išduotas, todėl gali susiklostyti situacija, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas bus nevykdomas nepagrįstai ilgą laiko tarpą;
8.3 atkreipia dėmesį, kad UAB „Šindrona“ prašyme nurodytos minėtos aplinkybės buvo jau įvertintos Vilniaus apygardos teismo 2021-09-24 nutartyje Nr. 2S-2589-910/2021. Aiškina, jog nesant realaus pagrindo, kad ginčo statiniai po detaliojo plano parengimo ir patvirtinimo bus įteisinti pilna apimtimi, teismas nepagrįstai atidėjo įsiteisėjusio sprendimo vykdymą;
8.4 teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad 2020 m. kovo 13 d. nutartimi, kurioje spręstas UAB ,,Šindrona“ ankstesnis prašymas sprendimo vykdymą atidėti, buvo atmestas, konstatavus, kad išnaudotos visos savavališkos statybos įteisinimo galimybės;
8.5 nagrinėjamu atveju antstolė A. S. atlieka vykdomo veiksmus skolininkės atžvilgiu, be kita ko, UAB „Šindrona“ skirta bauda už sprendimo nevykdymą. Taigi vykdymo procesas UAB ,,Šindrona“ atžvilgiu yra iniciuotas, skolininkei taikomos sprendimo nevykdymo pasekmės – skirta periodinė bauda už sprendimo nevykdymą bei leista taikyti sprendime nurodytas jo nevykdymo pasekmes;
8.6 UAB ,,Šindrona“ byloje nepateikė reikšmingų įrodymų, pagrindžiančių teismo sprendimo vykdymo atidėjimo būtinumą, nedetalizavo, kokius veiksmus ji sieks atlikti per papildomai teismo suteiktą laiką sprendimo įvykdymui, nepagrindė papildomo termino suteikimo būtinumo ir realumo per nustatytą terminą įvykdyti teismo sprendimą, tad neįrodžius ankščiau minėtų aplinkybių, teismas nepagrįstai tenkino UAB ,,Šindrona“ prašymą.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo tenkinimo klausimą spręsti atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime išdėstytas aplinkybes, šio ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus bei aktualią Lietuvos teismų suformuotą praktiką. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1 Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir atsakovė 2021 m. liepos 21 d. sudarė teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė finansuoja teritorijos planavimo darbus. 2021 m. rugsėjo 21 d. kompetentingos institucijos (Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) išdavė projektavimo sąlygas detaliajam planui. Šiuo metu projektas yra parengtas. Akcentuoja, kad tik sudarius Inicijavimo sutartį atsakovė įgijo teisę parengti teritorijų planavimo dokumentą pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Taigi, galimybė įteisinti savavališkas statybas atsakovei atsirado tik pasirašius Inicijavimo sutartį;
9.2 pažymi, kad detalusis planas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai derinti buvo pateiktas 2022 m. rugsėjo 8 d., tačiau suderintas nebuvo, nes buvo gauta pastabų iš derinančių institucijų.
10. Trečiasis asmuo valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir priimti naują nutartį: atsakovės pareiškimą dėl 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1316-600/2015, vykdymo atidėjimo, atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1 UAB „Šindrona“, pažeidusi savo sutartinę prievolę pasibaigus nuomos sutarčiai likviduoti statinius, neturėjo teisėto pagrindo toliau realizuoti neteisėtai valstybinėje miško žemėje laikomus statinius. Nuo žemės nuomos sutarties termino pasibaigimo praėjo 18 metų, tačiau UAB „Šindrona“ nesiėmė jokių veiksmų dėl statinių įteisinimo. Taigi, UAB „Šindrona“ pateiktas prašymas teismui pratęsti terminą sprendimo įvykdymui iki 2023-05-01, yra tik priemonė vilkinti procesą ir tęsiant komercinę veiklą valstybės sąskaita pelnytis iš nelegaliai valstybinėje miško paskirties žemėje laikomų neteisėtų statinių;
10.2 UAB „Šindrona“ savo neva teisėtus lūkesčius kildina iš neteisėtos veiklos, todėl vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą nebūtų pažeisti jokie UAB „Šindrona“ interesai, kadangi UAB „Šindrona“ jau buvo suteiktas itin ilgas terminas savavališkos statybos padarinių šalinimui.
11. Atsakovė UAB „Šindrona“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1 nors detaliojo plano patvirtinimas nereiškia savavališkų pastatų įteisinimo procedūros pabaigą, suformavus žemės sklypą atsiranda teisinė prielaida rengti statinių projektinę dokumentaciją. Vertina, kad detaliojo plano parengimas yra svarbiausias statinių įteisinimo procedūros etapas, kurį užbaigti galima tik atidėjus sprendimo vykdymą;
11.2 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. birželio 16 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovui leista rengti apie 19,9 ha sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planą inicijavimo pagrindu priimtas po to, kai teismas priėmė 2020 m. kovo 13 d. nutartį, kuria atmėtė atsakovės prašymą atidėti sprendimo vykdymą. Todėl pagal tuo metu pateiktus dokumentus teismas konstatavo, kad išnaudotos visos savavališkos statybos įteisinimo galimybės. Teismas galimybę įteisinti savavališkas statybas vertino pagal atsakovės veiksmus ir pradėtas teisines procedūras. Tuo metu atsakovei nebuvo leista formuoti sklypo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai savo kompetencijos ribose pradėjus sklypo formavimo procedūras, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsirado savavališkos statybos įteisinimo galimybė;
11.3 pažymi, jog pasikeitus teisiniam reguliavimui, Miškų įstatyme atsiradus nuostatai, kad valstybinės reikšmės miške negali būti jokių statinių, nesusijusių su miško ūkio veikla, atsakovei atsirado pareiga įteisinti statinius pagal galiojančias teisės normas. Tačiau jokių teisei priešingų veiksmų atsakovas neatliko, situacijos neteisėtumas atsirado pasikeitus teisės normoms;
11.4 ieškovė nepatirs jokių nuostolių, jeigu sprendimo vykdymas bus atidėtas. Pažymi, kad atsakovė sumokėjo į valstybės biudžetą 300 Eur vienkartinę baudą, kurią priteisė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-18557-964/2021 pagal antstolės A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo. Ta pati nutartis įpareigoja atsakovę mokėti 30 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo realus įvykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą procesą dalis. Pareiga įvykdyti teismo sprendimą skolininkui atsiranda nuo teismo priimto sprendimo įsiteisėjimo.
15. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
16. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
17. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, kai susidaro itin nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą. Asmuo, prašantis teismo sprendimo įvykdymo termino atidėjimo (pratęsimo), turi įrodyti ir pagrįsti savo prašymą, pagrįsti savo aktyvumą siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius, pagrįsti išimtinai susidariusias aplinkybes bei pagrįsti savo nurodomą pratęsimo terminą (jog iki šio prašyme nurodomo termino tikrai bus įvykdytas teismo sprendimas), nes šis terminas turi būti nustatomas realus ir protingas.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys dėl savavališkų statybos padarinių šalinimo buvo patenkintas ir atsakovė buvo įpareigota per 18 mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti ginčo žemės sklype esančių nurodytų statinių projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas. Sprendimas įsiteisėjo 2016 m. gegužės 20 d., 18 mėnesių terminas įvykdyti sprendimą atsakovei suėjo 2017 m. lapkričio 20 d. 2018 m. sausio 18 d. nutartimi teismo sprendimo vykdymo terminas buvo atidėtas vienerių metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 20 d. (nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 12 d.). 2019 m. vasario 13 d. nutartimi teismo sprendimo vykdymo terminas buvo atidėtas iki 2019 m. lapkričio 20 d. 2019 m. lapkričio 19 d. CPK 284 straipsnio tvarka pateiktas atsakovės prašymas dar kartą atidėti sprendimo vykdymą 2020 m. kovo 13 d. nutartimi buvo netenkintas (nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 7 d.). 2020 m. rugsėjo 4 d. išduotas vykdomasis dokumentas.
20. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas ginčo statinių įteisinimo procedūra yra pasiekusi stadiją, kada Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir atsakovė 2021 m. liepos 21 d. sudarė teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė finansuoja teritorijos planavimo darbus. Prie prašymo pateikti įrodymai patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. kompetentingos institucijos (Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) išdavė projektavimo sąlygas detaliajam planui. Šiuo metu projektas yra parengtas, kita stadija - projekto viešinimo stadija. Pažymėtina, kad atsakovė tik sudariusi Inicijavimo sutartį įgijo teisę parengti teritorijų planavimo dokumentą pagal Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus (Inicijavimo sutarties 3.1 punktas). Taigi, galimybė įteisinti savavališkas statybas atsakovei atsirado tik pasirašius Inicijavimo sutartį.
21. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad atsakovė geranoriškai siekia tinkamo sprendimo įvykdymo, deda pastangas, siekdama įvykdyti sprendimą.
22. Tiek Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, tiek valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija procesiniuose dokumentuose akcentuoja, kad, atidėjus teismo sprendimo vykdymą, paneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas ir nepagrįstai pažeidžiami išieškotojos (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos) interesai.
23. Jau nurodyta, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtina atsižvelgti į abiejų bylos šalių interesus ir lūkesčius. Apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos interesas, kad neteisėtos statybos padariniai būtų pašalinti per kuo trumpesnį laiką, negali paneigti atsakovės teisėto ir pagrįsto lūkesčio per protingą terminą įteisinti neteisėtą statybą.
24. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog nuo to momento, kai suėjo terminas įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, praėjo nemažas laiko tarpas ir nurodytas sprendimas vis dar nėra įvykdytas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismo sprendimo įvykdymą atidėti ir suteikti atsakovei galimybę įteisinti savavališką statybą, atsižvelgiant į atsakovės atliktus darbus per minėtą laikotarpį ir aplinkybes dėl kurių sprendimas dar nėra įvykdytas. Atsakovės pateikti įrodymai sudaro pagrindą spręsti, jog savavališkos statybos įteisinimas yra tikėtinas ir realus ir atsakovė įvykdys teismo sprendimą, tokiu būdu geriausiai užtikrinant ginčo šalių interesus bei minimizuojant šalių praradimus.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, jog atsakovė nuo pat sprendimo įsiteisėjimo, imasi visų įmanomų aktyvių veiksmų sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateikti atsakovės dokumentai patvirtinantys veiksmus, kurių ji ėmėsi statybos įteisinimui, nesudaro pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, jog atsakovė nededa pakankamai pastangų įvykdyti sprendimą ir įteisinti savavališką statybą. Priešingai, atsakovės nurodomos aplinkybės, dėl kurių sprendimas dar nėra įvykdytas, sudaro pagrindą spręsti, jog statybos įteisinimo proceso operatyvumas ir eiga priklauso ne tik nuo jos valios, bet ir nuo jos nepriklausančių aplinkybių, asmenų ar institucijų valios. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant pagrindą pratęsti atsakovei sprendimo įvykdymo terminą.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisiniai neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi atsižvelgiant į interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2013). Praktikoje galimos įvairios faktinės ir teisinės situacijos, reikalaujančios teismo individualizuoto požiūrio tam, kad būtų įgyvendinta konstitucinė vertybė – teismo teisingo sprendimo priėmimas. Dėl to remiantis nurodytais argumentais konstatuotina, kad pagal aptartą teisinį reglamentavimą nagrinėdamas apeliantės skundą, konkrečiu atveju priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, jo reikšmingumo (mažareikšmingumo), neteisėtumo priežasčių, pobūdžio ir laipsnio, jį padariusio asmens apie tai žinojimo ir teisėtų šio asmens lūkesčių egzistavimo, taip pat atsižvelgdamas į ginamos teisės pobūdį ir svarbą, kitas aplinkybes, įvertinęs siekiamo tikslo ir prašomų (galimų) taikyti priemonių šiam tikslui pasiekti proporcingumą ir nustatęs, kad jas pritaikius asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą, teismas, įgyvendindamas konstitucinę vertybę – teismo teisingo sprendimo priėmimą, turi teisę atskirąjį skundą atmesti.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
28. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo atidėjimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.