- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-18
- Bylos Nr.
- eA-370-821/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09038-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Iveta Pelienė (pran.), Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“
- Atsakovas
- Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- T. R.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – T. R.) dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Amber Gaming“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Priežiūros tarnyba) 2023 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. DIE-461 „Dėl atlikto UAB „Amber Gaming“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2023 m. birželio 7 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-17-(7.10Mr)“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:
2.1. Bendrovė nuo 2021 m. vykdo azartinių lošimų veiklą bei turi Priežiūros tarnybos Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) nustatyta tvarka išduotas licencijas organizuoti totalizatorių, lažybas ir lošimus B kategorijos automatais bei leidimus organizuoti šiuos azartinius lošimus ir leidimą organizuoti nuotolinius lošimus. Bendrovė nuotolinių lošimų veiklą vykdo interneto svetainėje www.7bet.lt.
2.2. Priežiūros tarnyba trečiojo suinteresuoto asmens T. R. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) gauto skundo pagrindu pradėjo neplaninį specialųjį Bendrovės patikrinimą ir nustatė, jog galbūt buvo pažeista ALĮ 18 straipsnio 1 dalis, kadangi trečiajam suinteresuotam asmeniui už dalyvavimą Bendrovės siūlomose lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) mažo populiarumo sporto varžybų ar kitų įvykių, Bendrovės atitikties vadovo A. K. sprendimu nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki dabar taikoma supaprastinta lažybų pasiūla. Atlikus Bendrovės patikrinimą, Priežiūros tarnyba priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriame konstatavo, jog T. R. už dalyvavimą Bendrovės siūlomose lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) mažo populiarumo sporto varžybų ar kitų įvykių, Bendrovės atitikties vadovo A. K. sprendimu nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki dabar taikoma supaprastinta lažybų pasiūla, pažeidžia ALĮ 18 straipsnio 1 dalį. Bendrovei už šį pažeidimą skirta 15 000 Eur bauda.
2.3. Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes yra priimtas klaidingai interpretuojant faktines aplinkybes, neteisingai aiškinant ir taikant teisės aktus bei nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos. Supaprastintos lažybų pasiūlos taikymas yra jos teikiamų lošimo paslaugų panaudojimo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo schemose riziką mažinanti priemonė, tačiau Priežiūros tarnyba, konstatuodama tariamai netinkamą Bendrovės elgesį organizuojant azartinius lošimus, nepagrįstai ignoravo teisinį reguliavimą, kuris yra taikomas minėtoje srityje, ir kurio ji privalo griežtai laikytis. Bendrovė privalo laikytis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ, ir Įstatymas) reikalavimų ir juos įgyvendinti. Pagal PPTFPĮ nuostatas, ji privalo turėti vidaus (t. y. klientams ir kitiems asmenims neskelbiamą) politiką, vidaus kontrolės procedūras ir sistemas, skirtas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikai nustatyti, vertinti bei valdyti; turėti bei taikyti veiksmingas rizikų mažinimo priemones; vertindama rizikas atsižvelgti į kliento keliamą riziką bei teikiamų paslaugų riziką; vidiniai dokumentai ir procedūros turi atitikti Europos Komisijos ir nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (toliau – ir PPTF) rizikos vertinimo rezultatus; vidiniai dokumentai ir procedūros turi atitikti Priežiūros tarnybos patvirtintus nurodymus. Bendrovė, taikydama savo klientams pinigų plovimo riziką mažinančią priemonę – supaprastintą lažybų pasiūlą – tinkamai įgyvendino visus aukščiau nurodytus reikalavimus: turi vidaus dokumentus, vidaus kontrolės procedūras, skirtas PPTF rizikai nustatyti, vertinti bei valdyti, t. y. 2022 m. lapkričio 4 d. yra atlikusi veiklos PPTF rizikos vertinimą (toliau – ir Vertinimas) bei 2022 m. lapkričio 7 d. patvirtino pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas); turi ir taiko veiksmingas rizikos mažinimo priemones, įtvirtintas Vertinime ir Apraše – apriboja klientams, dažnai ar išskirtinai dalyvaujantiems lažybose dėl mažo populiarumo ir žemo sportinio meistriškumo varžybų, galimybes atlikti statymus už tokių įvykių baigtis; vertindama rizikas ir taikydama rizikos mažinimo priemonę (supaprastintą lažybų pasiūlą) atsižvelgia į kliento ir paslaugų keliamą riziką.
2.4. Bendrovė, vadovaudamasi PPTFPĮ nuostatomis, atlikdama savo teikiamų lošimo paslaugų panaudojimo galimose pinigų plovimo schemose rizikos vertinimą, nustatė, jog žemo meistriškumo ir (arba) mažo populiarumo sporto varžybos ir kiti įvykiai turi didesnį rizikos lygį dėl jų panaudojimo aptariamose schemose, todėl T. R. pritaikė pinigų plovimo riziką mažinančią priemonę – apribojo lažybų pasiūlą. Tokia priemonė buvo veiksminga ir taikyta laikantis visų Bendrovės dokumentuose nustatytų procedūrų. ALĮ nuostatose nėra nustatyta, jog Bendrovė, vykdydama iš PPTFPĮ kylančius reikalavimus, negali įtarinėti lošėjų ir riboti jų lažybų pasiūlos, jiems atlikus statymus pagal pačios Bendrovės siūlomą pasiūlą. Taip pat ALĮ ar kituose teisės aktuose nėra nustatyta, kad lošėjai turi teisę rinktis spėjamus lažybų įvykius iš visos Bendrovės siūlomos lažybų pasiūlos. ALĮ ar kituose teisės aktuose nėra nustatyta ir tai, kad jeigu Bendrovė mano, jog tam tikros varžybos yra rizikingos dėl galimo manipuliavimo sporto varžybų eiga ar rezultatais, ji turi pareigą nesiūlyti savo pasiūloje spėti tokių varžybų baigtis.
2.5. PPTFPĮ aiškiai nustato pareigą įpareigotiesiems subjektams (įskaitant Bendrovę) taikyti veiksmingas pinigų plovimo rizikas valdančias (mažinančias) priemones, o Priežiūros tarnybos Tvarkos aprašo 57 punkte yra pateikiami pinigų plovimo riziką valdančių (mažinančių) priemonių pavyzdžiai, tarp kurių yra kliento naudojamų paslaugų ar produktų apribojimas. Priežiūros tarnyba yra patvirtinusi teisės aktą, kuriame nurodė, kad lošimų organizatoriai (įskaitant Bendrovę) gali / turi taikyti tokias priemones, įskaitant paslaugų (į kurias patenka ir lažybų pasiūla) ribojimą. Šis faktas taip pat paneigia Priežiūros tarnybos teiginius, kad ji negali įtarinėti lošėjų ir juos riboti, jiems atlikus statymus pagal pačios Bendrovės siūlomą pasiūlą; kad lošėjai turi teisę rinktis spėjamus lažybų įvykius iš visos Bendrovės siūlomos lažybų pasiūlos; ir, kad jeigu Bendrovė mano, jog tam tikros varžybos yra rizikingos dėl galimo manipuliavimo sporto varžybų eiga ar rezultatais, Bendrovė tariamai turi pareigą nesiūlyti savo pasiūloje spėti tokių varžybų baigtis visiems lošėjams. Anot Bendrovės, rizikos mažinimo priemonė pinigų plovimo srityje (supaprastinta lažybų pasiūla) buvo priimta rizikos vertinimu pagrįstu metodu ir pritaikoma tik padidintą riziką keliantiems klientams. Ribojant visą lažybų pasiūlą, rizikos nebūtų prisiimta iš esmės, kas akivaizdžiai būtų neproporcinga ir netinkama.
2.6. Priežiūros tarnyba neturėjo pagrindo Bendrovės veiksmuose konstatuoti teisinio reguliavimo (ALĮ 18 straipsnio 1 dalyje), nenustatančio tokio pobūdžio draudimų (ribojimų), pažeidimo. ALĮ 18 straipsnyje yra apibrėžta reglamento struktūra. Iš šio dokumento turiniui keliamų reikalavimų matyti, kad lošimų reglamentas turi konkretų objektą (dalyką), bet visų su lošimų organizavimu susijusių sričių nereglamentuoja. ALĮ nėra nurodyta, jog lošimų reglamente turi būti aprašytos lošimų organizatoriaus taikomos PPTF prevencijos priemonės. ALĮ taip pat nėra nurodyta, kad lošimo reglamente turi būti nustatytos lažybų pasiūlos formavimo ir teikimo taisyklės. Bendrovės veikloje taikoma priemonė dėl supaprastintos pasiūlos tiek PPTF prevencijos aspektu (valdant rizikas), tiek lažybų pasiūlos formavimo taisyklių aspektu, nepatenka į Reglamento dalyką (objektą). Priežiūros tarnyba patvirtino Bendrovės Reglamentą bei pritarė tam, jog jame būtų aprašytos tik lošimo, kaip paslaugos, teikimo sąlygos, todėl Įsakymu negali ginčyti Reglamento nuostatų. PPTFPĮ taip pat nėra nustatyta, kad kitų įpareigotų subjektų dokumentai, nustatantys pinigų plovimo rizikos valdymo (mažinimo) priemones, turėtų būti vieši. Apraše taip pat nėra jokių nuostatų, kurios numatytų, kad lošimus organizuojančių bendrovių vykdoma aptariamos srities prevencinė veikla turi būti inkorporuota į lošimų reglamentą, kuris skelbiamas viešai. Priešingai – iš Aprašo nuostatų aiškiai matyti, kad visi dokumentai (tvarkos, politikos, rizikų vertinimai ir kt.), susiję su PPTF prevencija ir lošimo organizatoriaus taikomomis rizikos valdymo (mažinimo) priemonėmis, yra vidiniai dokumentai, kurie nėra viešai skelbiami.
2.7. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT), būdama pagrindine institucija, atsakinga už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, konsultacijos metu paneigė Priežiūros tarnybos poziciją, bei aiškiai nurodė, kad Bendrovė privalo vertinti esamas ir galimas kilti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas bei įsidiegti sistemas arba nusimatyti įtartinumo kriterijus, kurie leidžia minėtas rizikas užkardyti. Taip pat FNNT nurodė, jog vidiniai dokumentai, kuriuose nustatyti PPTF rizikos vertinimo rezultatai bei taikomos priemonės šioms rizikoms valdyti (įskaitant ir supaprastintą lažybų pasiūlą, kaip rizikos valdymo priemonę) neturi būti skelbiami viešai. Bendrovės nustatytos rizikos, nei jų valdymo (mažinimo) priemonės negali būti įtrauktos į Bendrovės Reglamentą, kuris yra skelbiamas viešai, ir dėl to, kad nei ALĮ 18 straipsnio 1 dalyje, nei kitose įstatymo nuostatose, nei Reglamente nėra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad visiems lažybų dalyviams būtų teikiama vienoda pasiūla (tiek įvykių, tiek siūlomų koeficientų prasme). Azartinių lošimų srityje tarp lošimus organizuojančių bendrovių ir lošėjų sudaromos sutartys nėra viešos sutartys, pagal kurias lošimų organizatoriai būtų įpareigoti savo paslaugas teikti visiems be išimties subjektams ir vienodomis sąlygomis (įskaitant identiškos lažybų pasiūlos jiems pateikimą). Lošimų bendrovių siūlomos paslaugos pagal savo esmę nepatenka į viešųjų paslaugų sutarčių objektą (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio), kodėl turėtų būti taikoma didesnė tokias paslaugas įsigyjančių asmenų interesų apsauga.
2.8. Taikyta pinigų plovimo rizikos valdymo (mažinimo) priemonė (supaprastinta lažybų pasiūla) neturėjo būti įtvirtinta Reglamente, nes Bendrovė, organizuodama nuotolinius lošimus pagal šiai veiklai keliamus reikalavimus, įgyvendina ūkinės veiklos laisvę, kurią jai garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis. Priežiūros tarnyba nepagrįstai taiko per aukštą įrodinėjimo standartą pinigų plovimo prevencijos priemonių taikymui. Minėtos priemonės taikymui visiškai pakako subjektyvių atsakingų darbuotojų įtarimų, paremtų įtartinų kliento veiksmų bei operacijų atpažinimo kriterijais, dėl kliento keliamos pinigų plovimo rizikos. Pagal PPTFPĮ ir Aprašo nuostatas, Bendrovė savarankiškai turi atlikti savo esamų ir tikėtinų rizikų vertinimą, identifikuoti galimas rizikas ir nustatyti veiksmingas rizikų valdymo (mažinimo) priemones. Būtent tai ji ir padarė, atlikusi Vertinimą ir parengdama Aprašą. Atlikdama savo teikiamų lošimo paslaugų panaudojimo galimose pinigų plovimo schemose rizikos vertinimą, nustatė, kad žemo meistriškumo ir (arba) mažo populiarumo sporto varžybos ir kiti įvykiai turi didesnį rizikos lygį dėl jų panaudojimo aptariamose schemose. Bendrovė identifikavo, kad lažybos už tokius įvykius kelia jai didesnę pinigų plovimo riziką. Ši rizika yra reali ir pagrįsta. Tiek PPTFPĮ, tiek Apraše yra nuostatų, numatančių, kad lošimus organizuojančios bendrovės turi turėti ir taikyti PPTF veiksmingas rizikų valdymo (mažinimo) priemones. Kadangi minėta tikimybė (rizika) egzistuoja, ji ne tik turėjo ją identifikuoti, tačiau turėjo pareigą taikyti veiksmingas šios rizikos mažinimo (valdymo) priemones, nustatydama veiksmingą priemonę tokiai rizikai valdyti – riboti klientams, susijusiems su šia rizika, galimybes atlikti statymus už mažo populiarumo ir (arba) žemo meistriškumo įvykius.
2.9. Pinigų plovimo prevencijos priemonės ir jų taikymas nėra Bendrovės Reglamento dalykas, t. y. šios priemonės turi būti nustatytos vidiniuose jos dokumentuose, kurie nėra ir negali būti viešai skelbiami. Priežiūros tarnyba ignoruoja jos naudojamų rizikos mažinimo priemonių PPTF srityje esmę – jos yra nukreiptos į prevenciją, o ne į jau kilusių (atsiradusių) padarinių šalinimą. Reglamente yra aprašyta procedūra, skirta jau atsiradusių pasekmių pašalinimui, o pinigų plovimo rizikos mažinimo (valdymo) priemonės yra taikomos dar iki asmens dalyvavimo lošimuose ir yra skirtos minimizuoti neigiamų pasekmių atsiradimą (jų riziką). Bendrovė neturėjo objektyvių duomenų, kad iš pasiūlos klientui eliminuotuose įvykiuose jų baigtis iš tiesų būtų suderinta / iš anksto žinoma. Bendrovė neturėjo pagrindo taikyti to mechanizmo, kuris nurodytas Reglamento 14.3 punkte (jis įsijungia paaiškėjus konkretiems įtarimams dėl rezultatų manipuliavimo). Žemo sportinio meistriškumo ir (arba) populiarumo varžybose bei įvykiuose tokia rizika yra daug didesnė ir Bendrovė turi teisę ir pareigą ją valdyti, todėl pagrįstai įgyvendino rizikos mažinimo (valdymo) priemones, nukreiptas į galimą pasekmių užkardymą dar iki asmens dalyvavimo lošimuose.
2.10. Bendrovė nesutinka su Įsakyme nurodytu argumentu, jog nėra aišku, kuo remiantis Bendrovėje sudaroma supaprastinta lažybų pasiūla, taip pat nėra žinoma, kokiais objektyviais kriterijais vadovaujamasi lažybų įvykius skirstant į „rizikingus“, kuriuose galima pinigų plovimo rizika, ir „ne rizikingus“, kurie įtraukiami į supaprastintą lažybų pasiūlą. Pareiškėjas nesutinka ir su tuo, kad jis nėra nustatęs supaprastintos lažybų pasiūlos taikymo klientams kriterijų. Bendrovės įsitikinimu, šie Priežiūros tarnybos teiginiai neatitinka tikrovės. Priežiūros tarnyba nenustatė, jog Bendrovės Aprašas ir Vertinimas, kuriais supaprastinta lažybų pasiūla kaip pinigų plovimo riziką mažinanti (valdanti) priemonė yra taikoma, neatitiktų teisės aktų reikalavimams, todėl Priežiūros tarnyba be pagrindo kelia klausimus dėl supaprastintos lažybų pasiūlos pagrįstumo.
2.11. Bendrovė nesutinka su Priežiūros tarnybos teiginiu, kad pagal Lietuvos Respublikos sporto įstatymą, kompetencija spręsti dėl varžybų priskyrimo aukšto meistriškumo varžyboms yra priskirtina sporto šakos federacijai, kuri yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sporto narė. Ši nuostata neriboja lošimų organizatoriaus teisės atsirinkti renginius (varžybas) lažybų pasiūlos (įskaitant supaprastintą pasiūlą) formavimo procese, siekiant įgyvendinti rizikos mažinimo / valdymo priemones PPTF srityje. Bendrovės taikyta pinigų plovimo prevencijos priemonė (supaprastinta lažybų pasiūla) yra pagrįsta ir teisėta.
2.12. Bendrovė buvo nubausta kelis kartus už tą patį pažeidimą, kadangi Priežiūros tarnyba dėl tariamo to paties pažeidimo, t. y. dėl supaprastintos lažybų pasiūlos, kaip pinigų plovimo riziką mažinančios priemonės taikymo, atliko ne vieną patikrinimą bei priėmė kelis įsakymus, kuriais paskyrė Bendrovei baudas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Priežiūros tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:
4.1. Priežiūros tarnyba 2023 m. gegužės 25 d. gavo T. R. skundą dėl Bendrovės veiksmų, apribojant lažybų pasiūlą, t. y. iš lažybų pasiūlos buvo išimtos visos žemesnio populiarumo sporto lygos ir buvo paliktos tik didžiosios (populiariausios) krepšinio, futbolo ir ledo ritulio lygos bei ant visų galimų koeficientų yra pritaikyta didesnė marža nei įprastai. T. R. skundo pagrindu Priežiūros tarnyba atliko Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą ir Įsakymu konstatavo, jog T. R. už dalyvavimą Bendrovės siūlomose lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) mažo populiarumo sporto varžybų ar kitų įvykių, Bendrovės atitikties vadovo A. K. sprendimu nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki dabar, taikoma supaprastinta lažybų pasiūla, pažeidžia ALĮ 18 straipsnio 1 dalį.
4.2. Bendrovė neturėjo teisės riboti lažybų pasiūlą riziką keliantiems klientams, vykdydama pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Bendrovė, vykdydama savo veiklą, privalo vadovautis ALĮ 18 straipsniu, nustatančiu, kad lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą, su kuriuo lošėjas turi teisę susipažinti. Visos aplinkybės, kurios gali įtakoti lošėjo ar lošimų organizatoriaus teisėtus interesus, turi būti aiškiai aprašytos Reglamente ir lošėjui turi būti žinomos. Be „pagrindinės“ pasiūlos, kuri yra skelbiama Bendrovės interneto svetainėje ir matoma visiems joje apsilankantiems lošėjams, Bendrovėje yra sudaroma ir siauresnės apimties pasiūla, kurią savo paskyroje mato T. R. ir dalis kitų lošėjų, kuriems Bendrovė taiko lažybų pasiūlos ribojimus. Norint Bendrovei teikti supaprastintą lažybų pasiūlą, tai turi būti įtvirtinta Reglamente, pagrįsta objektyviais kriterijais bei skelbiama viešai. Jeigu būtų leidžiama viešai neskelbti lažybų pasiūlos ir ji nebūtų bendra visiems lošėjams, būtų neįmanoma vykdyti iš anksto sutartų varžybų prevencijos. Bendrovė turi teisę keisti paskelbtą lažybų pasiūlą, tačiau visi iki to priimti statymai lieka galioti tomis sąlygomis, kokiomis buvo sudarytos lažybos. Bendrovės siekis taikyti supaprastintą lažybų pasiūlą, remiantis noru vykdyti pinigų plovimo prevenciją, laikytinas Bendrovės gynybine pozicija ir siekiu išvengti atsakomybės už nepagrįstai taikomus ribojimus lošėjams.
4.3. Jeigu Bendrovė teikia lošėjams pasiūlą dėl žemo meistriškumo ir (arba) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių, Bendrovė turi prisiimti atsakomybę ir dėl tokios lažybų pasiūlos rizikos, o ne atsakomybę dėl tokių varžybų rizikingumo perkelti lošėjui. Jeigu Bendrovė nesugeba suvaldyti tokių lažybų (dėl žemo meistriškumo ir (arba) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių) rizikos, nes dėl tokių varžybų yra nemaža tikimybė dėl sutartų varžybų, tuomet Bendrovė neturėtų teikti tokios lažybų pasiūlos. Jeigu kyla pagrįsti įtarimai, kad lošimo rezultatas buvo pasiektas dėl nesąžiningo lažybų įvykio dalyvių susitarimo ar kitokios nesąžiningos lošėjų veiklos, vadovaujantis Reglamento 14.3.2 papunkčiu, tokio lošimo pagrindu apskaičiuotų laimėjimų išmokėjimas už tokį lošimo įvykį statymus atlikusiems lošėjams gali būti Bendrovės vadovo raštišku sprendimu (įsakymu) vienašališkai laikinai sustabdomas, siekiant surinkti su galimai nesąžiningu lošimu susijusią informaciją ir atlikti pirminį galbūt nesąžiningų veiksmų tyrimą.
4.4. Supaprastintos lažybų pasiūlos, kaip pinigų plovimo riziką mažinančios priemonės, įtvirtinimas vidaus dokumentuose yra nepakankamas, kadangi supaprastintą lažybų pasiūlą Bendrovė turi aprašyti Reglamente. Bendrovė, įtarusi, kad teikiama lažybų pasiūla dėl galbūt sutartų varžybų, privalo vadovautis Reglamento 14.3.2 punkto nuostatomis, o ne iš anksto, kaip tariamai prevencinę priemonę, taikyti lošėjui supaprastintą lažybų pasiūlą, kuri nėra aprašyta Reglamente.
4.5. Supaprastinta lažybų pasiūla nėra rizikos valdymo priemonė PPTF prevencijos prasme, kadangi ši rizika kyla ne dėl lošėjo veiksmų, o dėl Bendrovės teikiamos lažybų pasiūlos rizikingumo, todėl ši rizika negali būti priskiriama lošėjo keliamai rizikai. PPTFPĮ pagrindu vykdoma lošimus organizuojančių bendrovių prevencinė veikla, taikomos prevencinės priemonės negali būti būdas išvengti ALĮ nustatytų draudimų ar tapti priemone nepaisyti Reglamente nurodytų Bendrovės bei lošėjų teisių ir pareigų. Bendrovė savo veiksmų negali grįsti prielaidomis ir siaurinti lošėjams lažybų pasiūlas Bendrovės nuotolinio lošimo reglamente nenustatytais atvejais.
4.6. Skundžiamas Įsakymas yra priimtas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje įtvirtintus administraciniam aktui keliamus reikalavimams, Įsakyme nurodyti jo priėmimo faktiniai ir teisiniai pagrindai.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
6. Teismas nustatė šias ginčui reikšmingas aplinkybes:
6.1. Priežiūros tarnyba iš Bendrovės kliento T. R. 2023 m. gegužės 25 d. gavo skundą dėl Bendrovės veiksmų. T. R. paaiškino, jog Bendrovė be jokios priežasties jam apribojo statymų pasiūlą, t. y. iš lažybų pasiūlos buvo išimtos visos žemesnio populiarumo sporto lygos ir buvo paliktos tik didžiosios (populiariausios) krepšinio, futbolo ir ledo ritulio lygos. Taip pat ant visų galimų koeficientų yra pritaikyta didesnė marža nei įprastai. T. R. nurodė, jog atsidarius Bendrovės interneto svetainę yra rodoma visa lažybų pasiūla, o jam didžioji pasiūlos dalis nerodoma ir koeficientai ant likusių čempionatų yra sumažinami.
6.2. Priežiūros tarnyba 2023 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 2E-811 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Bendrovę, prašydama pateikti išsamų Bendrovės atsakingo asmens paaiškinimą dėl T. R. ginčijamos situacijos. Taip pat prašė pateikti kitus duomenis ir informaciją, kurie gali būti svarbūs išsamiam situacijos įvertinimui.
6.3. Bendrovė 2023 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 1-1281 „Dėl informacijos pateikimo dėl pareiškėjo skundo“ pateikė atsakymą į Priežiūros tarnybos 2023 m. gegužės 26 d. raštą Nr. 2E-811, kuriame nurodė, jog T. R. veiksmuose nustatė Bendrovės vidinėse pinigų plovimo prevencijos tvarkose nurodytą padidintos pinigų plovimo rizikos faktorių – dažną dalyvavimą lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) mažo populiarumo sporto varžybų ar kitų įvykių. T. R. nuo pirmo statymo iki ribojimo priemonės pritaikymo datos atliko viso 279 sporto statymus, 208 iš jų dėl žemo meistriškumo ir (arba) mažo populiarumo sporto varžybų. Bendrovė, valdydama padidintą riziką, 2023 m. gegužės 15 d. T. R. pradėjo taikyti Vertinimo 36 punkte nurodytą pinigų plovimo rizikos valdymo priemonę (nesant kitų galimybių valdyti likutinei rizikai (užkardant neteisėtus susitarimus dėl sporto varžybų ar kitų įvykių baigčių), ji valdoma apribojant klientams, susijusiems su šia rizika (dažnai ar išskirtinai dalyvaujantys lažybose dėl mažo populiarumo ir žemo sportinio meistriškumo varžybų), galimybę atlikti statymus už šių įvykių baigtis). Taip pat Bendrovė prie atsakymo pridėjo T. R. atliktų statymų analizę.
6.4. Priežiūros tarnyba 2023 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 2E-825 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Bendrovę, prašydama pateikti Bendrovės tvarkas bei nurodyti punktus, kuriais vadovaujantis T. R. buvo nustatytas padidintas pinigų plovimo rizikos faktorius; Bendrovės atsakingo darbuotojo paaiškinimą, kuo vadovaujantis Bendrovė nustato, kurios varžybos yra žemo meistriškumo, o kurios ne žemo, kurios mažo populiarumo, o kurios didelio populiarumo; Bendrovės atsakingo darbuotojo paaiškinimą, kodėl Bendrovė, klientų dalyvavimą žemo meistriškumo ir mažo populiarumo sporto varžybose laikydama padidintos pinigų plovimo rizikos faktoriumi, savo pasiūloje siūlo tokius įvykius?; Ar Bendrovė supažindino asmenį su gresiančia ribojimo priemone, susijusia su statymais dėl mažo populiarumo ir žemo meistriškumo sporto varžybų; Vertinimo tvarką; kas priėmė sprendimą riboti asmeniui jo lošimo paskyroje teikiamą bei jam prieinamą lažybų pasiūlą.
6.5. Bendrovė 2023 m. birželio 5 d. raštu Nr. 1-1319 „Dėl informacijos pateikimo dėl pareiškėjo skundo“ pateikė atsakymą į Priežiūros tarnybos 2023 m. gegužės 30 d. raštą Nr. 2E-825, kuriame nurodė, kad įvykiai, kurie laikomi aukšto meistriškumo ir didelio populiarumo yra nurodyti Bendrovės atitikties vadovo sprendime dėl aukšto meistriškumo ir didelio populiarumo sporto ar kitų įvykių nustatymo. Visi kiti įvykiai yra laikomi žemo meistriškumo ir mažo populiarumo. Įvykiai laikytini žemo meistriškumo ir mažo populiarumo yra nustatyti remiantis Bendrovės partnerio, sporto lažybų produkto tiekėjo (duomenys neskelbtini) analize bei rekomendacijomis. Bendrovė, atsakydama į trečią klausimą pažymėjo, jog iš anksto sutartų sporto varžybų ar kitų įvykių baigčių problema yra globali ir kol kas valstybės, sporto ar kitos institucijos nerado efektyvių būdų kovoti su šia nusikalstama veikla bei ją užkardinti. Šių nusikaltimų tikslas ir pasekmės (finansinė nauda) dažnai pasireiškia ne toje valstybėje, kurioje vyko varžybos ar kitas įvykis, o organizuotai veikiančių nusikaltėlių struktūrų yra išskaidomas per kelias ar keliolika valstybių. Pasipelnymas iš lažybų dėl iš anksto sutartų įvykių gali būti tiek šių nusikaltimų tiesioginis tikslas, tiek ir tokių nusikalstamų veiklų inkorporavimas į platesnes pinigų plovimo ar teroristų finansavimo schemas. Tačiau įtarti kiekvieną mažesnio populiarumo ar žemesnio meistriškumo sporto varžybų ar kitą įvykį dėl iš anksto sutarto rezultato ir įtraukimo į nusikalstamas schemas taip pat būtų neteisinga, neobjektyvu ir neproporcinga. Bendrovė tiki, kad didžioji dalis tokių įvykių nėra paveikti korupcijos ir nusikalstamų susitarimų, todėl siūlo dėl jų lažintis savo klientams, kartu nustatydama rizikos identifikavimo faktorius ir pasirinkdama būdus šiai rizikai valdyti. Nesant kitų galimybių valdyti likutinei rizikai (Bendrovei objektyviai negalint užkardyti neteisėtų susitarimų dėl sporto varžybų ar kitų įvykių baigčių), Bendrovė savo Vertinime įtvirtino rizikos valdymo priemonę šiai rizikai valdyti – įtvirtintas apribojimas Bendrovės klientams, susijusiems su šia rizika (dažnai ar išskirtinai dalyvaujantiems lažybose dėl mažo populiarumo ir žemo sportinio meistriškumo varžybų), atlikti statymus už šių įvykių baigtis, tačiau bendrai paliekant klientui galimybę naudotis teikiamomis lošimo paslaugomis, tame tarpe ir dalyvauti lažybose, tačiau tik už aukšto meistriškumo ir didelio populiarumo įvykius. Bendrovė taip pat nurodė, kad asmuo su gresiančia ribojimo priemone supažindintas nebuvo ir neturėjo būti supažindintas, kadangi pagal Bendrovės valdybos sprendimą, Bendrovės PPTF prevencijos tvarkose nurodyta informacija, įskaitant rizikos valdymo priemones, yra konfidenciali ir negali būti viešinama. Priešingu atveju, kiltų situacija, jog asmenys, norintys vykdyti pinigų plovimą naudojantis Bendrovės paslaugomis, galėtų apeiti Bendrovės taikomas rizikos mažinimo priemones arba iš viso neatkreipti Bendrovės dėmesio į savo vykdomą nelegalią veiklą, nes žinotų, kokius rizikos faktorius Bendrovė yra nustačiusi ir kokias rizikingos veiklos valdymo priemones bendrovė yra įsidiegusi. Į paskutinį klausimą atsakydama Bendrovė pažymėjo, kad Bendrovės atitikties vadovas priėmė raštišką sprendimą asmeniui taikyti riziką mažinančią priemonę. Bendrovė taip pat pridėjo Priežiūros tarnybos prašomą medžiagą.
6.6. Priežiūros tarnybos vyriausioji specialistė 2023 m. birželio 7 d. tarnybiniame pranešime „Dėl gauto skundo įvertinimo“ nurodė, jog Bendrovė, vykdydama nuolatinę klientų veiksmų stebėseną, T. R. veiksmuose nustatė Bendrovės vidinėse pinigų plovimo prevencijos tvarkose nurodytą padidintos pinigų plovimo rizikos faktorių – dažną dalyvavimą lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) mažo populiarumo sporto varžybų ar kitų įvykių ir vadovaujantis Aprašo 13.9 punktu, T. R. pritaikė supaprastintą lažybų pasiūlą. Tarnybiniame pranešime padaryta išvada, kad nėra aplinkybių, leidžiančių iš anksto nustatyti pažeidimo nepadarymo fakto, todėl informacija vertinama pagal Patikrinimo taisyklių 52 punkte nustatytus atrankos neplaniniam patikrinimui kriterijus. Gauta informacija atitiko šiuos atrankos neplaniniam patikrinimui kriterijus: 1) gauta informacija tiksli, konkreti, asmuo bei Bendrovė nurodė tikslias aplinkybes (10 balų); 2) tikėtina didelė žala, kadangi dėl padaryto pažeidimo Bendrovei gali būti taikomos poveikio priemonės; dėl padaryto pažeidimo gali būti pažeistos lošėjo teisės ir teisėti interesai (10 balų); 3) galimas pažeidimas šiuo metu vykstantis (10 balų); 4) pranešimas yra pirminis (5 balai); 5) pažeidžiami konkretaus asmens interesai (5 balai). Surinkta informacija apie galimą pažeidimą įvertinta 40 balų. Informaciją priskyrė raudonai zonai bei siūlė pradėti Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą dėl T. R. skunde nurodytų aplinkybių, kaip Bendrovė laikosi ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatų.
6.7. Priežiūros tarnybos direktorius 2023 m. birželio 7 d. raštu Nr. PT-17-(7.10 Mr) nusprendė atlikti Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą bei patikrinti, ar Bendrovė laikosi ALĮ 18 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimo tvarką.
6.8. Priežiūros tarnyba 2023 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2E-970 „Dėl pradėti UAB „Amber Gaming“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2023 m. birželio 7 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-17-(7.10Mr)“ informavo Bendrovę apie sprendimą pradėti neplaninį specialųjį patikrinimą. Taip pat prašė Bendrovės pateikti atsakingo Bendrovės darbuotojo paaiškinimą dėl pateiktose nuotraukose fiksuotos informacijos, kai asmeniui siūlomi koeficientai skiriasi nuo tuo pačiu metu (neprisijungus prie paskyros) Bendrovės siūlomų koeficientų Bendrovės interneto svetainėje; atsakingo Bendrovės darbuotojo paaiškinimą dėl asmeniui taikomos prevencinės priemonės taikymo t. y. kiek laiko bus taikomas šis apribojimas; kuo vadovaujantis nustatomas apribojimo terminas; ar asmens vertinimo metu kiti aspektai nekėlė įtarimų, išskyrus tai, kad asmuo atlieka statymus dėl žemo meistriškumo ir (arba) mažo populiarumo sporto varžybų?
6.9. Bendrovė 2023 m. birželio 30 d. raštu Nr. 1-1562 „Dėl informacijos pateikimo dėl pareiškėjo skundo“ atsakė į Priežiūros tarnybos 2023 m. birželio 29 d. raštą Nr. 2E-970, kuriame nurodė, jog T. R., kaip ir visiems Bendrovės klientams, yra siūlomi vienodi lažybų koeficientai, tiek prisijungus prie lošimo paskyros, tiek neprisijungus. Dėl prie rašto pateiktuose ekranų nuotraukose matomų koeficientų skirtumų Bendrovė pakartojo, jog T. R. nebuvo taikytas sumažintas koeficientas, o visi lažybų koeficientai kinta laiko perspektyvoje tiek į didesnę, tiek ir į mažesnę pusę. Atkreipė dėmesį, jog Bendrovės siūlomi koeficientai gali kisti laiko perspektyvoje. Atsakydama į klausimą „kiek laiko bus taikomas šis apribojimas; kuo vadovaujantis nustatomas apribojimo terminas“, Bendrovė nurodė, kad Aprašo 8 punkte nustatyta, jog vidutinės rizikos klientams priskiriami klientai, kurių naudojimasis Bendrovės teikiamomis lošimų paslaugomis (įskaitant nuotolini lošimų sąskaitos papildymus ir (arba) laimėjimų iš šios sąskaitos atsiėmimus), atitinka Bendrovės rizikos vertinime nurodytus rizikingumo kriterijus ir dėl ko jų atžvilgiu priimtas sprendimas valdyti keliamą riziką Bendrovės taikomomis riziką mažinančiomis priemonėmis. T. R. buvo priskirtas vidutinei rizikos grupei ir jo atžvilgiu priimtas sprendimas valdyti keliamą riziką viena iš Bendrovės taikomų riziką mažinančių priemonių. Aprašas nenumato ir neturi numatyti riziką mažinančių priemonių taikymo terminų, nes tai paneigtų riziką mažinančių priemonių taikymo paskirtį. Atsakydama į trečią klausimą, Bendrovė pažymėjo, jog duomenys buvo nagrinėjami kolegialiame Bendrovės atitikties vadovo, operacijų vadovo ir klientų aptarnavimo grupės vadovo pasitarime, kurio metu, buvo nustatyti įtartinos veiklos kriterijai susiję su asmens atliktais statymais (kliento lošimo istorija), todėl priimtas sprendimas pritaikyti būtent šiai įtartinai veiklai valdyti skirtą riziką mažinančią priemonę.
6.10. Priežiūros tarnyba 2023 m. liepos 12 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PT1-21 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nustatė, kad Bendrovė T. R. veiksmuose įžvelgė savo vidaus tvarkose nustatytų įtartinos veiklos požymių (klientas renkasi atlikti statymus lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių) ir, remdamasi Bendrovės Aprašo 13.9 punkto nuostatomis, nuo 2023 m. gegužės 15 d. pradėjo jam taikyti prevencinę ribojimo priemonę – supaprastintą lažybų pasiūlą (Bendrovės atitikties vadovo A. K. 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas ,,Sprendimas dėl ribojimo priemonių taikymo Bendrovės klientui“). Tačiau pinigų plovimo rizikos valdymo priemonė numatyta taikyti, siekiant užkardinti neteisėtus susitarimus dėl sporto varžybų ar kitų įvykių baigčių (Vertinimo 36 punktas). Nustatyta, jog Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, įrodančių, kad varžybose, dėl kurių T. R. lažinosi, iš tiesų buvo manipuliuojama sporto varžybų eiga ar rezultatu, ar kad jis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Todėl Bendrovė neturėjo jokio teisinio pagrindo savo sprendimą taikyti supaprastintą lažybų pasiūlą argumentuoti, remiantis Vertinimu, o tiems atvejams, kuomet Bendrovei kyla įtarimų dėl sutartų varžybų rezultatų, reikia vadovautis Bendrovės Reglamento 14.3.2 punkte nustatyta tvarka, t. y. turi būti stabdomi laimėjimų išmokėjimai, kreipiamasi į atitinkamas institucijas ir pan. Taip pat Patikrinimo akte nurodyta, kad „pagrindinės“ pasiūlos, kuri skelbiama Bendrovės interneto svetainėje ir matoma visiems joje apsilankantiems lošėjams, Bendrovėje yra sudaroma ir siauresnės apimties pasiūla, kurią savo paskyroje mato T. R., o tai galbūt prieštarauja ALĮ 18 straipsnio 1 daliai. Bendrovės Reglamente yra aiškiai nurodyta, kas yra lažybų pasiūla, kas yra nuotolinio lošimo organizavimo vieta, tai, kad lošimų pasiūla yra skelbiama Bendrovės lažybų punktuose ir interneto svetainėje, o ne atskirose Bendrovės klientų paskyrose, taip pat tai, kad Bendrovė gali teikti specialią lažybų pasiūlą atskirai lošėjų grupei (pvz., lošėjams, gimusiems atitinkamą dieną, arba pagal kitus objektyvius kriterijus) apie tai paskelbdama lažybų punktuose ar savo interneto svetainėje. Be to, Bendrovės Reglamente nenumatyta „supaprastinta“ lošimų ar lažybų pasiūla, jos sudarymo ir taikymo lošėjams sąlygos. Visos šios nuostatos patvirtina, kad aktuali lažybų pasiūla yra skelbiama būtent Bendrovės interneto svetainėje, yra vieša, o ne individuali. Priešingu atveju, Bendrovė lažybų pasiūlą turėtų skelbti tik klientui prisijungus prie savo lošimų paskyros, o tai neleistų atlikti iš anksto sutartų varžybų prevencijos. Patikrinimo akte padaryta išvada, jog Bendrovė ribojo T. R. dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose ne konkrečiais teisės aktuose nustatytais pagrindais, nurodytais Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamente ar kitame teisės akte, tačiau vadovaudamasi tuo, kad T. R. praeityje atliko 208 statymus lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių (iš 279 visų atliktų statymų), todėl Bendrovės atitikties vadovas A. K., priimdamas sprendimą nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki dabar T. R. taikyti prevencinę ribojimo priemonę – supaprastintą lažybų pasiūlą, galbūt pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
6.11. Bendrovė 2023 m. liepos 20 d. pateikė Priežiūros tarnybai atsiliepimą į Patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad nesutinka su Patikrinimo išvadomis. Pažymėjo, kad Priežiūros tarnyba Patikrinimo akte neteisingai interpretavo ir aiškino Bendrovės pinigų plovimo prevenciją reguliuojančių tvarkų normas ir neatsižvelgė į PPTFPĮ imperatyvias nuostatas bei aktualią praktiką PPTF sektoriuje, formuojamą FNTT, Europos Parlamento ir kitų už šią sritį atsakingų institucijų.
6.12. Priežiūros tarnyba 2023 m. liepos 27 d. įsakyme Nr. DIE-390, vadovaudamasi Patariamosios komisijos sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DIE-256 „Dėl Patariamosios komisijos sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 7 punktu nusprendė Bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo medžiagą dėl galimo ALĮ pažeidimo perduoti Patariamajai komisijai sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti (toliau – ir Komisija).
6.13. Komisija 2023 m. rugsėjo 15 d. parengė išvadą Nr. IVL-1279 (toliau – ir Išvada). Išvadoje konstatuota, kad Bendrovė pripažįsta T. R. teikianti supaprastintą lažybų pasiūlą, todėl be „pagrindinės“ pasiūlos, kuri skelbiama Bendrovės interneto svetainėje ir matoma visiems joje apsilankantiems lošėjams, Bendrovėje yra sudaroma ir siauresnės apimties pasiūla, kurią savo paskyroje mato asmuo, o tai galbūt prieštarauja ALĮ 18 straipsnio 1 daliai. Bendrovės Reglamente yra aiškiai nurodyta, kas yra lažybų pasiūla, kas yra nuotolinio lošimo organizavimo vieta, tai, kad lošimų pasiūla yra skelbiama Bendrovės lažybų punktuose ir interneto svetainėje, o ne atskirose Bendrovės klientų paskyrose, taip pat tai, kad Bendrovė gali teikti specialią lažybų pasiūlą atskirai lošėjų grupei (pvz., lošėjams, gimusiems atitinkamą dieną, arba pagal kitus objektyvius kriterijus) apie tai paskelbdama lažybų punktuose ar savo interneto svetainėje. Be to, Bendrovės Reglamente nenumatyta „supaprastinta“ lošimų ar lažybų pasiūla, jos sudarymo ir taikymo lošėjams sąlygos. Komisija padarė išvadą, kad aktuali lažybų pasiūla yra skelbiama būtent Bendrovės interneto svetainėje, yra vieša, o ne individuali. Priešingu atveju, Bendrovė lažybų pasiūlą turėtų skelbti tik klientui prisijungus prie savo lošimų paskyros, o tai neleistų atlikti iš anksto sutartų varžybų prevencijos. Išvadoje paminėta ir tai, kad atlikto patikrinimo metu Bendrovė nepateikė objektyvių duomenų dėl T. R. nesąžiningo elgesio – statymų atlikimo, pasinaudojant gauta informacija apie galimai sutartas varžybas ir tokiu būdu siekiant neteisėtai pasipelnyti. Taip pat Bendrovė nenurodė aplinkybių, įrodančių, kad varžybose, dėl kurių asmuo lažinosi, iš tiesų buvo manipuliuojama sporto varžybų eiga ar rezultatu, ar kad jis pats dalyvavo lažybų įvykiuose, už kuriuos atliko statymus, ar atliko kokius nors kitus veiksmus, pažeidžiančius įstatymus, Reglamentą ar kitus teisės aktus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad T. R. statymus atliko dėl galbūt sutartų varžybų ar kitokiu būdu elgėsi neteisėtai. Išvadoje pažymėta ir tai, kad lošėjų atžvilgiu Bendrovės taikomi veiksmai turi būti motyvuoti, pagrįsti, ir privalo atitikti konkrečių įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimo tvarką, nuostatas ar Reglamento punktų reikalavimus. Bendrovė savo veiksmų negali grįsti prielaidomis. Tuo tarpu Bendrovė, nenustačiusi neteisėto asmens elgesio, t. y. neturėdama objektyvių duomenų, kad T. R. spėti įvykiai (už kuriuos jis atliko statymus) ar jis pats yra susijęs su sutartomis sporto varžybomis, remdamasi prielaidomis ir įtarimais, priėmė sprendimą taikyti asmens atžvilgiu supaprastintą lažybų pasiūlą. Komisijos manymu, Bendrovė riboja asmens dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose ne konkrečiais teisės aktuose nustatytais pagrindais, nurodytais Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamente ar kitame teisės akte, tačiau vadovaujasi tuo, kad jis praeityje atliko 208 statymus lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių (iš 279 visų atliktų statymų), todėl Bendrovės atitikties vadovas A. K., priimdamas sprendimą nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki dabar T. R. taikyti prevencinę ribojimo priemonę – supaprastintą lažybų pasiūlą, galbūt pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį. Išvadoje buvo siūloma Bendrovei skirti 15 000 Eur baudą.
6.14. Priežiūros tarnyba 2023 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 2E-1307 „Dėl informacijos pateikimo“ prašė Bendrovę informuoti, ar T. R. vis dar taikoma ribojimo priemonė – supaprastinta lažybų pasiūla.
6.15. Bendrovė 2023 m. rugsėjo 19 d. pateikė atsakymą į Priežiūros tarnybos 2023 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. 2E-1307 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, kad T. R. vis dar priskirta vidutinė PPTF rizikos grupė, ir, remiantis PPTFPĮ 25 straipsnio 7 dalyje nustatytais įpareigojimais, kliento rizika valdoma taikant veiksmingą rizikos mažinimo priemonę.
6.16. Priežiūros tarnybos vyriausioji specialistė 2023 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniame pranešime Nr. IVL-1325 „Dėl informacijos užfiksavimo“ nurodė, kad T. R. Bendrovė vis dar taiko supaprastintą lažybų pasiūlą, todėl yra pagrindas Bendrovei taikyti įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą.
6.17. Priežiūros tarnyba, vadovaudamasi ALĮ 29 straipsnio 7 punktu, 291 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, 292 straipsnio 3 dalimi, ir susipažinusi su Komisijos Išvada, 2023 m. rugsėjo 21 d. priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriame konstatavo, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir neplaninio specialiojo patikrinimo metu surinktais faktiniais duomenimis, nustatyta, kad T. R. už dalyvavimą Bendrovės siūlomose lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) mažo populiarumo sporto varžybų ar kitų įvykių, Bendrovės atitikties vadovo A. K. sprendimu nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki dabar, taikoma supaprastinta lažybų pasiūla, pažeidžia ALĮ 18 straipsnio 1 dalį (Įsakymo 2 punktas). Priežiūros tarnyba nutarė pritarti Komisijos Išvadai ir už šio Įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą Bendrovei skirti 15 000 Eur baudą (Įsakymo 3 punktas); Priežiūros tarnyba įspėjo Bendrovę apie galimą licencijos organizuoti totalizatorių Nr. 0114, išduotos Priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. DIE-783 „Dėl licencijos organizuoti totalizatorių UAB „Amber Gaming“ išdavimo“ galiojimo sustabdymą už šio Įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą (Įsakymo 4 punktas); Priežiūros tarnyba nustatė, kad Bendrovė ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 28 d. privalo pašalinti šio Įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą (Įsakymo 5 punktas).
6.18. Bendrovė, nesutikdama su Priežiūros tarnybos ginčijamu Įsakymu, kreipėsi į Regionų administracinį teismą dėl šio Įsakymo panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas vadovavosi ALĮ 18 straipsnio 1-3 dalių, Reglamento 16.3, 7.5, 1.2.8, 1.2.11, 1.3, 1.7 papunkčių nuostatomis bei ginčui aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, konstatavo, kad Priežiūros tarnyba atliko pakankamai išsamų ir visapusišką tyrimą bei pagrįstai nustatė, kad Bendrovė padarė ALĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą, už ką jai buvo pritaikytos ALĮ numatytos poveikio priemonės.
8. Teismas pritarė Priežiūros tarnybos argumentui, kad, sutinkamai su ALĮ 18 straipsniu, visos aplinkybės, kurios gali įtakoti lošėjo ar lošimų organizatoriaus teisėtus interesus, turi būti aiškiai aprašytos Reglamente ir lošėjui turi būti žinomos.
9. Teismas nustatė, jog be bendros pasiūlos, kuri yra skelbiama Bendrovės interneto svetainėje ir matoma visiems joje apsilankantiems lošėjams, Bendrovėje sudaroma ir siauresnės apimties pasiūla – supaprastinta lažybų pasiūla, kurią savo paskyroje mato T. R. ir dalis kitų lošėjų, kuriems Bendrovė taiko pasiūlos ribojimus. Teismas nurodė, jog Bendrovei norint teikti supaprastintą lažybų pasiūlą tokia galimybė turi būti įtvirtinta Reglamente ir skelbiama viešai. Priešingu atveju, nebūtų galimybės apsaugoti lošėjus nuo Bendrovės neribotos laisvės elgtis kaip nori tam tikrų lošėjų atžvilgiu. Bendrovė dėl lošimų (lažybų) pasiūlos gali spręsti tiek, kiek tai leidžia Reglamentas.
10. Teismas pažymėjo, jog supaprastinta lažybų pasiūla taikyta T. R. nėra reglamentuota Bendrovės Reglamente. Ši pasiūla iš esmės atsispindi tik paties lošėjo paskyroje. T. R. siūloma supaprastinta lažybų pasiūla buvo ne tik nenumatyta Reglamente, bet ir nebuvo skelbiama viešai Bendrovės interneto svetainėje, o tik lošėjo internetinėje paskyroje, ir tai neatitiko įstatymo reikalavimų. Teismas, nustatęs aptartas aplinkybes, sprendė, jog yra pagrindas konstatuoti ALĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą, ką Priežiūros tarnybą pagrįstai ir padarė.
11. Teismas vertino, jog Bendrovė nepagrįstai T. R. veiksmus, kai jis dažnai lažinasi dėl žemo meistriškumo ir (arba) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių, nors Bendrovė pati siūlo tokią rizikingą lažybų pasiūlą, vertina kaip PPTF prevencijos rizikos valdymą, bet visiškai neįvertina to, kad toks T. R. taikomos supaprastintos lažybų pasiūlos teikimas pažeidžia jo teises ir riboja jo laisvę pasirinkti tokią lažybų pasiūlą, kuri yra viešai skelbiama Bendrovės interneto svetainėje kitiems lošėjams. Bendrovė taikė T. R. supaprastintą lažybų pasiūlą iš esmės dėl to, kad jis dažnai dalyvauja pačios Bendrovės siūlomose lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių, ir taip, anot Bendrovės, ji bando suvaldyti PPTF prevencijos riziką, tačiau tokie Bendrovės veiksmai yra ydingi, nes jie turi jokio objektyvaus pagrindo. Bendrovė kiekvienu atveju turi motyvuoti savo sprendimą valdyti atsiradusias rizikas, tačiau nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta.
12. Teismas pažymėjo, kad PPTFĮ vykdoma lošimus organizuojančių bendrovių prevencinė veikla, taikomos prevencinės priemonės negali būti būdas išvengti ALĮ nustatytų draudimų ar tapti priemone nepaisyti Reglamente nurodytų Bendrovės bei lošėjų teisių ir pareigų. Bendrovė savo veiksmų negali grįsti prielaidomis ir siaurinti lošėjams lažybų pasiūlas Bendrovės nuotolinio lošimo reglamente (nagrinėjamu atveju Reglamente) nenustatytais atvejais. Teismas nurodė, jog Bendrovės vidiniai dokumentai, kuriuose nustatyti PPTF rizikos vertinimo rezultatai bei taikomos vidinės klientų stebėjimo bei rizikos vertinimo metodikos ir pan., neturi būti skelbiami viešai. Tačiau bet kokiu atveju, supaprastinta lažybų pasiūla turi būti aptarta Bendrovės Reglamente. Teismas paaiškino, jog ALĮ ir PPTFĮ reikalavimai taikomi vienu metu, tačiau siekiant skirtingų tikslų – lažybos organizuojamos taikant ALĮ ir lošimų organizavimo reglamento (nagrinėjamu atveju Bendrovės Reglamento) nuostatas, o lažybų organizavimo metu vykdoma PPTF prevencija vykdoma vadovaujantis PPFTPĮ ir lošimų organizatorių nustatyta tvarka (PPFTPĮ 29 straipsnis).
13. Teismas akcentavo, jog Bendrovės neplaniniai specialieji patikrinimai buvo pradėti pagal atskirus pareiškėjų skundus, pateiktus skirtingais laikotarpiais – vienas pateiktas 2023 m. balandžio 6 d., kitas – 2023 m. gegužės 25 d., ir pan. Pati Bendrovė teigia, kad kiekviena kliento situacija, susijusi su PPTF rizikos valdymu, yra vertinama individualiai, kaip ir buvo nagrinėjamu atveju T. R. atžvilgiu, todėl konstatuoti, jog šios skirtingos situacijos yra vienas sudėtinis tęstinis pažeidimas nėra teisinio pagrindo. Be to, teismas pažymėjo, jog šiuo atveju tikrinamas Įsakymo pagrįstumas ir teisėtumas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčijamu Įsakymu Bendrovė už tą patį pažeidimą buvo nubausta du kartus.
14. Teismas pažymėjo, jog Bendrovei už ALĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą ginčijamu Įsakymu skirta 15 000 Eur bauda bei įspėjimas. Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai argumentavo Bendrovei taikytą poveikio priemonę, teismas su Įsakymo argumentacija dėl baudos skyrimo ir dydžio sutiko ir padarė išvadą, kad ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį naikinti ar keisti.
III.
15. Pareiškėjas UAB „Amber Gaming“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Priežiūros tarnybos Įsakymą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
16. Pareiškėjas, pakartodamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
16.1. Priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, Bendrovė privalėjo šiuo atveju vadovautis PPTFPĮ nuostatomis ir jų pagrindu taikyti pinigų plovimo riziką mažinančias priemones. T. R. pritaikyta pinigų plovimo riziką mažinanti priemonė buvo veiksminga, tinkamai dokumentuota ir pritaikyta laikantis visų Bendrovės dokumentuose nustatytų procedūrų. Priežiūros tarnyba ir pirmosios instancijos teismas Bendrovės veiksmuose nenustatė jokių PPTFPĮ reikalavimų pažeidimų, todėl Bendrovės veiksmai taikant minėtą priemonę negalėjo būti laikomi neteisėtais.
16.2. Priežiūros tarnybos Tvarkos aprašo 57 punkte pateikiami pinigų plovimo riziką valdančių (mažinančių) priemonių pavyzdžiai, tarp kurių yra kliento naudojamų paslaugų arba produktų apribojimas. Priežiūros tarnyba yra patvirtinusi teisės aktą, kuriame nurodė, kad lošimų organizatoriai gali / turi taikyti tokias priemones, įskaitant paslaugų ribojimą. Šis faktas paneigia Priežiūros tarnybos ir pirmosios instancijos teismo teiginius, jog Bendrovė negali įtarinėti lošėjų ir juos riboti, jiems atlikus statymus pagal pačios Bendrovės siūlomą pasiūlą, kad lošėjai turi teisę rinktis spėjamus lažybų įvykius iš visos Bendrovės siūlomos lažybų pasiūlos, ir, kad jeigu Bendrovė mano, kad tam tikros varžybos yra rizikingos dėl galimo manipuliavimo sporto varžybų eiga ar rezultatais, Bendrovė turi pareigą nesiūlyti savo pasiūloje spėti tokių varžybų baigtis visiems lošėjams. Bendrovė, būdama įpareigotuoju subjektu PPTFPĮ prasme, privalo imtis priemonių rizikoms valdyti, o tarp tokių priemonių gali būti ir ribojimas naudotis paslaugomis. Ši pareiga Bendrovei kyla iš Įstatymo ir šios pareigos ALĮ bei Reglamentas nepaneigia ir neriboja.
16.3. Nei Įsakyme, nei ALĮ 18 straipsnio 1 dalyje, kitose ALĮ nuostatose nenustatyta, kad Bendrovė, vykdydama iš PPTFPĮ kylančius reikalavimus, negali įtarinėti lošėjų ir juos riboti, jiems atlikus statymus pagal pačios Bendrovės siūlomą pasiūlą. Šiuose dokumentuose taip pat nenustatyta, kad lošėjai turi teisę rinktis spėjamus lažybų įvykius iš visos Bendrovės siūlomos lažybų pasiūlos, ir tuo atveju, jeigu Bendrovė mano, kad tam tikros varžybos yra rizikingos dėl galimo manipuliavimo sporto varžybų eiga ir rezultatais, Bendrovė turi pareigą nesiūlyti savo pasiūloje spėti tokių varžybų baigties. Todėl Bendrovė, taikydama T. R. ribojimus, nepažeidė ALĮ arba kituose teisės aktuose, Reglamente nustatytų imperatyvų, nes tokie imperatyvai neegzistuoja.
16.4. Reglamente, su kuriuo T. R. buvo supažindintas prieš dalyvaujant lošimuose, aiškiai nustatyta, kad Bendrovė, organizuodama lošimus, vadovausis ne tik ALĮ ir Reglamentu, bet ir PPTFPĮ nuostatomis. Todėl Bendrovės klientas galėjo ir turėjo pagrįstai tikėtis, kad Bendrovė galės taikyti jam ribojimus, valdydama pinigų plovimo rizikas, įskaitant ir naudojimosi paslaugomis ribojimą. Supaprastinta lažybų pasiūla T. R. buvo taikyta išimtinai pinigų plovimo rizikų valdymo (mažinimo) tikslais, o ne siekiant tiesiog apriboti laimintį lošėją.
16.5. Priežiūros tarnyba nubaudė Bendrovę už ALĮ 18 straipsnio 1 dalies tariamą pažeidimą. Šioje teisės normoje nenurodyta, jog lošimų reglamente turi būti aprašytos lošimų organizatoriaus taikomos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės. ALĮ taip pat nenurodyta, kad lošimo reglamente turi būti nustatytos lažybų pasiūlos formavimo ir pateikimo taisyklės. Bendrovės veikloje taikoma priemonė dėl supaprastintos pasiūlos tiek pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos aspektu, tiek lažybų pasiūlos formavimo taisyklių aspektu nepatenka į Reglamento dalyką.
16.6. Priežiūros tarnyba, būdama viena iš už pinigų plovimą ir teroristų finansavimo prevenciją atsakingų valstybės institucijų, jeigu tikrai manytų, jog visi veiksmai ir lošimo organizatoriaus santykiai su klientais turėtų būti aprašyti lošimų reglamente, negalėtų suderinti tokio lošimo reglamento, kuriame nėra aptartos visos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės. Tuo tarpu visos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės, kurių efektyviam taikymui būtinas konfidencialumas ir netikėtumas, turi būti ir yra aprašytos vidiniuose Bendrovės dokumentuose ir tvarkose, reglamentuojančiose Bendrovės vykdomą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją. Tai patvirtina ir Bendrovės Reglamento 1.1 punktas, kuriame nustatyta, kad Bendrovė organizuoja nuotolinius lošimus vadovaudamasi ne tik ALĮ, bet ir PPTFPĮ bei jo įgyvendinimą reglamentuojančiais norminiais teisės aktais.
16.7. PPTFPĮ nenustatyta, kad kitų įpareigotųjų subjektų dokumentai, nustatantys pinigų plovimo rizikos valdymo (mažinimo) priemones, turėtų būti vieši. Apraše taip pat nėra nuostatų, kurios numatytų, kad lošimus organizuojančių bendrovių vykdoma aptariamos srities prevencinė veikla turi būti inkorporuota į lošimų reglamentą, kuris skelbiamas viešai. Priešingai, iš Aprašo nuostatų matyti, kad visi dokumentai, susiję su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija ir lošimo organizatoriaus taikomomis rizikos valdymo (mažinimo) priemonėmis, yra vidiniai dokumentai, kurie nėra viešai skelbiami. Bendrovė kreipėsi konsultacijos į FNTT, kuri nurodė, kad įpareigotieji subjektai privalo nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su dalykinių santykių pradžia ir pabaiga, klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, rizikos vertinimu ir jos valdymu ir kt. Teismas pats pripažino, kad Bendrovės vidiniai dokumentai, kuriuose nustatyti PPTPF rizikos vertinimo rezultatai bei taikomos vidinės klientų stebėjimo bei rizikos vertinimo metodikos, neturi būti skelbiami viešai. Teismui pripažinus šį faktą, jis privalėjo konstatuoti ir tai, kad Bendrovės taikomos PPTF rizikų valdymo priemonės, įskaitant ir supaprastintą lažybų pasiūlą, taip pat turi būti įtvirtintos vidiniuose Bendrovės dokumentuose ir negali būti skelbiamos viešai. Kadangi Reglamentas yra viešas dokumentas, akivaizdu, kad tokios priemonės jame negali būti įtvirtintos.
16.8. Įstatymų leidėjas nėra suformulavęs reikalavimo azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms savo nuotolinių lošimų reglamentuose įtraukti sąlygas dėl priemonių, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, ir lažybų pasiūlos formavimo bei pateikimo taisyklių. Todėl Priežiūros tarnyba ir teismas neturėjo pagrindo Bendrovės veiksmuose konstatuoti teisinio reguliavimo, nenustatančio aiškių tokio pobūdžio draudimų (ribojimų), pažeidimo. Priežiūros tarnyba ir teismas, ribodami pareiškėjo teisę įgyvendinti ALĮ neuždraustus veiksmus, nepagrįstai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir apribojo pareiškėjui Konstitucijos garantuojamą ūkinės veiklos laisvę.
16.9. Bendrovės taikoma supaprastinta lažybų pasiūla nėra individuali pasiūla azartinių lošimų prasme. Vadovaujantis PPTFPĮ, Aprašu ir Vertinimu, šia priemone yra ribojama dalis visos lažybų pasiūlos Bendrovės nustatytus rizikos kriterijus atitinkantiems klientams. Taikant bet kokią pinigų plovimo prevencijos priemonę yra siekiama ne nustatyti jau įvykusius nusikaltimus / neteisėtus veiksmus, o siekiama užkardyti tikėtinas rizikas. Priešingai, nei tvirtino Priežiūros tarnyba ir teismas, pinigų plovimo prevencijos priemonių taikymui nebūtina nustatyti objektyvių ir neginčijamų faktų, o pakanka subjektyvaus šias priemones taikančio subjekto įtarimo dėl tikėtinų rizikų atsiradimo. Faktą, kad Bendrovė, taikydama lošėjui ribojimus, neprivalėjo nustatyti konkrečių neteisėtų lošėjo veiksmų, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-996-525/2019, kurioje išaiškinta, kad lošimų organizatoriaus teisė riboti lošėjo dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose neturėtų būti siejama išimtinai tik su lošėjo padarytu teisės normų pažeidimu ar jo nesąžiningais veiksmais.
16.10. Priežiūros tarnyba, manydama, jog Bendrovė neteisėtai taiko pinigų plovimo riziką mažinančią priemonę aukštesnės rizikos klientams, galėjo tokį tariamą pažeidimą vertinti tik kaip sudėtinį tęstinį nusižengimą. Priežiūros tarnyba neturėjo teisės už tą pačią galbūt teisei priešingą veiką bausti Bendrovę du kartus. Priežiūros tarnyba privalėjo atlikti pakartotinį patikrinimą dėl supaprastintos lažybų pasiūlos taikymo visiems rizikos kriterijus atitinkantiems Bendrovės klientams kaip dėl vieno galimo sudėtinio tęstinio nusižengimo. Jeigu po pakartotinio patikrinimo atlikimo Priežiūros tarnyba manytų, kad Bendrovė pažeidžia ALĮ 18 straipsnio 1 dalį, Priežiūros tarnyba galėtų taikyti tik vieną sankciją už tokį vieną sudėtinį ir tęstinį nusižengimą. Todėl Įsakymas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Atsiliepimas
17. Atsakovas Priežiūros tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas taip pat prašo atmesti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, be argumentų, išdėstytų atsiliepime į skundą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Bendrovės skundą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris yra pagrįstas faktiniais bylos duomenimis, teismo sprendimo motyvai argumentuoti, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Priežiūros tarnybos direktoriaus Įsakymo, kuriuo pripažinta, jog Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, Bendrovei skirta 15 000 Eur bauda, ji įspėta ir įpareigota pašalinti pažeidimą, pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Bendrovės priimtas sprendimas dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui ribojamos lažybų pasiūlos yra pagrįstas tik prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis, ir, kad supaprastinta lažybų pasiūla, jos taikymo galimybės, nebuvo nurodytos Bendrovės Reglamente ir skelbiamos viešai Bendrovės interneto svetainėje, pripažino Bendrovę pažeidusią ALĮ 18 straipsnio 1 dalį. Teismas vertino, jog Priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas.
21. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde teigia, jog Įsakymas yra neteisėtas, priimtas pažeidus procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Apelianto teigimu, nei Įsakyme, nei ALĮ 18 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta, kad Bendrovė, vykdydama iš PPTFPĮ kylančius reikalavimus, negali įtarinėti lošėjų ir riboti lažybų pasiūlą. Priežiūros tarnyba nubaudė Bendrovę už ALĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą, tačiau šioje teisės normoje nenurodyta, kad Reglamente turi būti aprašytos lošimų organizatoriaus taikomos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės, taip pat nenumatyta, kad Reglamente turi būti nustatytos lažybų pasiūlos teikimo taisyklės. Apeliantas laikosi pozicijos, jog jis, taikydamas trečiajam suinteresuotam asmeniui ribotą lažybų pasiūlą, nepažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalies.
22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
23. Byloje nustatyta, kad Bendrovė 2023 m. gegužės 15 d. priėmė sprendimą taikyti trečiajam suinteresuotam asmeniui prevencinę ribojimo priemonę – supaprastintą lažybų pasiūlą dėl to, kad trečiojo suinteresuoto asmens veiksmuose naudojantis Bendrovės lošimo paslaugomis buvo įžvelgti įtartinos veiklos požymiai (trečiasis suinteresuotas asmuo rinkosi atlikti statymus lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių). Trečiojo suinteresuoto asmens skundo pagrindu Priežiūros tarnyba, atlikusi patikrinimą, priėmė Įsakymą, kuriame konstatavo, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui už dalyvavimą Bendrovės siūlomose lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) mažo populiarumo sporto varžybų ar kitų įvykių, Bendrovės atitikties vadovo A. K. sprendimu nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki dabar, taikoma supaprastinta lažybų pasiūla, kurios sudarymo ir taikymo galimybė nėra reglamentuota Bendrovės Reglamente, pažeidžia ALĮ 18 straipsnio 1 dalį. Įsakymu Bendrovei už tai skirta 15 000 Eur bauda, ji įspėta apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir įpareigota pašalinti pažeidimą.
24. Esminis klausimas, dėl kurio ginčo šalys nesutaria – skirtingai kvalifikuojami byloje susiklostę teisiniai santykiai. Priežiūros tarnyba laikosi pozicijos, jog Bendrovė taikyti ribotą lažybų pasiūlą lošėjams turi teisę tik vadovaudamasi Reglamentu, o tuo tarpu Bendrovė tvirtina, kad ji turi pareigą taikyti ribotą lažybų pasiūlą lošėjams, vykdydama pareigas, nustatytas PPTFPĮ.
25. Azartinių lošimų ir žaidimų žaidimo automatais organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Azartinių lošimų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą, kuriame turi būti nurodyta: lošimo pavadinimas (1 p.); lošimo organizavimo vieta (2 p.); lošimo taisyklės (3 p.); įmokos, imamos už dalyvavimą lošime, dydis (4 p.); didžiausia laimėjimo suma (5 p.); laimėjimų grupės (6 p.); „kaupiamojo fondo“ sudarymo ir laimėjimo tvarka (jeigu sudaromas toks fondas) (7 p.); lošimo kortelių rūšys, jų numeravimo, įsigijimo bei grąžinimo tvarka (jeigu organizuojamas bingas), išskyrus atvejį, kai bingo kortelės platinamos per tiesioginio ryšio sistemą (8 p.); laimėjimų išmokėjimo tvarka (9 p.); pretenzijų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka (10 p.). Lošimo reglamentą, jo pakeitimus ir papildymus tvirtina Priežiūros tarnyba (ALĮ 18 str. 2 d.). Lošėjo reikalavimu lošimų organizatorius privalo jį supažindinti su lošimo reglamentu (ALĮ 18 str. 3 d.).
26. Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamento 16.3 papunktyje numatyta, kad Reglamentas yra privalomas Bendrovei ir kitiems asmenims, dalyvaujantiems Bendrovės interneto svetainėje organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose. Reglamento 1.2.8 papunktyje įtvirtinta, kad lošimų pasiūla – Bendrovės interneto svetainėje siūlomų lažybų baigčių su jiems priskirtais koeficientais sąrašas <...> ir kita svarbi informacija, susijusi su Bendrovės interneto svetainėje organizuojamu nuotoliniu lošimu. <...>. Nuotolinis lošimas – Bendrovės interneto svetainėje organizuojamos nuotolinio lošimo lažybos (toliau – „nuotolinės lažybos“, „lažybos“), nuotolinis stalo lošimas, nuotolinis lošimas A ir B kategorijos automatais ir nuotolinis stalo lošimas gyvai (1.2.11 p.).
27. Reglamento 1.3 papunktyje nustatyta, kad Reglamentas ir lošimų pasiūla yra skelbiami Bendrovės interneto svetainėje. Reglamentas yra pateikiamas lošėjui susipažinti, sudarant nuotolinio lošimo sutartį (pateikiant aktyvią nuorodą į interneto svetainę, kurioje skelbiamas visas nuotolinių lošimų organizavimo reglamento aktualios redakcijos tekstas). Sudaręs nuotolinio lošimo sutartį, lošėjas gali bet kada susipažinti su Reglamentu Bendrovės interneto svetainėje. Lošimų pasiūlą Bendrovė gali keisti bet kuriuo metu, prieš tai paskelbdama Bendrovės interneto svetainėje; jau priimti statymai lieka galioti be pakeitimų (Reglamento 1.7 p.). Bendrovė gali teikti specialią lažybų pasiūlą atskirai lošėjų grupei (pvz., lošėjams, gimusiems atitinkamą dieną, arba pagal kitus objektyvius kriterijus) apie tai paskelbdama lažybų punktuose ar savo interneto svetainėje (Reglamento 7.3 p.). Lažybų pasiūla yra pateikiama lažybų punktuose ir Bendrovės interneto svetainėje (Reglamento 7.5 p.).
28. Norint pripažinti ALĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą, būtina nustatyti, jog lošimai buvo organizuojami ne pagal lošimo reglamentą arba kad konkrečiame lošimo reglamente nėra nurodyti duomenys, kurių reikalauja ALĮ 18 straipsnio 1 dalis (žr., pvz., LVAT 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022 ir kt.).
29. Lošimas ir lažybos yra grindžiami atsitiktinumu, todėl siekiant apsaugoti asmenų turtinius interesus, šiai sričiai negalioja bendrasis civilinės teisės principas „leidžiama viskas, kas nedraudžiama“. Nagrinėjamu atveju leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme. Jeigu konkretūs rizikos faktoriai ir jų nustatymo mechanizmas nėra įtvirtinti vidiniuose teisės aktuose ir apie tokius taikomus kriterijus žinoma tik pačiai Bendrovei, toks aiškinimas prieštarauja principui „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021).
30. Kaip jau minėta, Priežiūros tarnyba pripažino Bendrovę pažeidusia ALĮ 18 straipsnio 1 dalį, nes Bendrovė nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki dabar, remdamasi įtarimais ir objektyviais įrodymais nepagrįstomis aplinkybėmis dėl trečiojo suinteresuoto asmens atliktų statymų už galbūt sutartas varžybas, vietoje to, kad įtarusi, jog trečiojo suinteresuoto asmens statymai atliekami už galbūt sutartus įvykius, imtųsi Reglamento nustatytų procedūrų, neturėdama teisinio pagrindo taikė trečiajam suinteresuotam asmeniui specialiąją (supaprastintą) lažybų pasiūlą, kurios sudarymo ir teikimo galimybė nėra reglamentuota Reglamente, ir tuo pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, surinktą medžiagą, aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, konstatuoja, kad Priežiūros tarnyba ir pirmosios instancijos teismas atliko pakankamai išsamų ir visapusišką tyrimą bei pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį, pritaikiusi trečiajam suinteresuotam asmeniui specialiąją (supaprastintą) lažybų pasiūlą, kurios taikymo galimybės ir sąlygos nebuvo reglamentuotos Reglamente ir paskelbtos Bendrovės svetainėje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog Bendrovė ir lošėjas privalo vadovautis Reglamentu, jame turėtų būti konkrečiai apibrėžti atvejai, kada Bendrovė gali taikyti tam tikras ribojimo priemones (sankcijas) lošėjams, rizikos faktoriai ir kitos aplinkybės, įtakojančios lošėjo ar lošimų organizatoriaus teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Bendrovei, norint teikti supaprastintą lažybų pasiūlą tokia galimybė turėtų būti įtvirtinta Reglamente ir skelbiama Bendrovės svetainėje, o ne tik lošėjų asmeninėse paskyrose. Priešingu atveju, nebūtų galimybės apsaugoti lošėjus nuo Bendrovės neribotos laisvės elgtis kaip nori tam tikrų lošėjų atžvilgiu. Bendrovė dėl lošimų pasiūlos gali spręsti tiek, kiek tai leidžia ir apibrėžia lošimus reglamentuojantys teisės aktai, visų pirma – Reglamentas, nes priešingai, nei teigia apeliantas, lošimų pasiūla yra ta sritis, kuri patenka į ALĮ ir Reglamento reguliavimo apimtį. Jeigu Bendrovė siūlo atlikti statymus žemesnės lygos varžybose, siūlo tam tikrus koeficientus, o lošėjas pasinaudoja siūlymais, Bendrovė, aiškiai to neįtvirtinusi Reglamente, negali vėliau įtarinėti lošėjų ir riboti jiems lošimų pasiūlą, atlikus statymus pagal pačios Bendrovės siūlomą riziką keliančią pasiūlą.
32. Nagrinėjamos bylos kontekste, be kita ko, pažymėtina, jog trečiojo suinteresuoto asmens ir Bendrovės teisiniai santykiai negali būti teisiniame neapibrėžtume, t. y. trečiajam suinteresuotam asmeniui negali būti taikoma supaprastinta lažybų pasiūla, nesant objektyvių, Reglamente neapibrėžtų tokios pasiūlos taikymo pagrindų bei kriterijų. Bendrovė privalo teikti visiems lažybų dalyviams vienodą pasiūlą, siekdama užtikrinti lygiateisiškumo principą, ji negali savo veiksmų grįsti prielaidomis ir siaurinti lošėjams lažybų pasiūlą Reglamente nenustatytais atvejais. Jeigu nustatoma, kad lošėjas pažeidė Reglamentą ar yra kitų nuotolinės lošimo sutarties nutraukimo pagrindų, lošėjo veiksmai kelia įtarimų dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, su tokiu lošėju nutraukiama nuotolinio lošimo sutartis arba imamasi kitų Reglamente numatytų priemonių (žr., pvz., Reglamento 4.7.2 ir 14.3 p.). Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo teikiama supaprastinta lažybų pasiūla, kurios taikymo pagrindai ir kriterijai nebuvo įtvirtinti Reglamente, nėra. Bendrovės vidiniuose dokumentuose – Apraše, Reglamente ir Vertinime – nenumatyta, kad Bendrovė gali prevenciniais tikslais taikyti lošėjams supaprastintą lažybų pasiūlą. Tokia priemonė ir jos taikymo galimybės neaptartos paminėtuose dokumentuose.
33. Aprašo 13.9 punkte, kuriuo remiantis buvo priimtas sprendimas dėl ribojimo priemonių taikymo trečiajam suinteresuotam asmeniui, įtvirtinta, kad nustačius kliento veiksmuose įtartinos veiklos požymius <...> nagrinėjami kliento prisijungimo prie lošėjo paskyros duomenys, lošėjo sąskaitos papildymo bei lėšų išvedimo duomenys, kliento lošimų istorija. Pasitarimo metu nusprendus, kad kliento atžvilgiu turi būti taikomos riziką mažinančios priemonės, atitikties vadovas įformina rašytinį sprendimą, kuriame nurodo motyvus, dėl kurių klientui taikomos konkrečios riziką mažinančios priemonės ir kokios riziką mažinančios priemonės taikomos kliento atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad varžybose, dėl kurių trečiasis suinteresuotas asmuo lažinosi, iš tiesų buvo manipuliuojama sporto varžybų eiga ar rezultatu, arba, kad trečiasis suinteresuotas asmuo atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Tokios aplinkybės, be kita ko, nenurodytos ir Bendrovės sprendime dėl ribojimo priemonių taikymo trečiajam suinteresuotam asmeniui. Sprendime tik lakoniškai pažymima, kad trečiojo suinteresuoto asmens veiksmuose įžvelgti įtartinos veiklos požymiai, nes trečiasis suinteresuotas asmuo rinkosi atlikti statymus lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių, nenurodant ir nepagrindžiant objektyviais duomenimis tokio sprendimo priėmimo pagrindų ir motyvų.
34. Teisėjų kolegija, be kita ko, nesutinka su Bendrovės vertinimu, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui taikyta supaprastinta lažybų pasiūla yra Bendrovės teikiamų lošimo paslaugų panaudojimo PPTF schemose riziką mažinanti priemonė ir ji neturėjo būti įtvirtinta Reglamente. Bendrovė nepagrįstai trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus, kai jis dažnai lažinasi dėl žemo meistriškumo ir (arba) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių, nors Bendrovė pati siūlo tokią rizikingą lažybų pasiūlą, vertina kaip PPTF prevencijos rizikos valdymą, ir neįvertina, kad toks trečiajam suinteresuotam asmeniui taikomos pasiūlos teikimas pažeidžia jo teises ir riboja jo laisvę pasirinkti tokią lažybų pasiūlą, kuri yra viešai skelbiama Bendrovės svetainėje kitiems lošėjams. Šiuo atveju susidaro situacija, kai Bendrovė gali nevaržomai piktnaudžiauti savo teisėmis ir pažeidinėti ALĮ nuostatas bei lošėjų teises motyvuodama tokį sprendimą vieninteliu argumentu, kad klientas dažnai dalyvauja lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių. Jeigu yra pagrindas valdyti pagal PPTFĮ ir jį lydinčius poįstatyminius teisės aktus, įskaitant Bendrovės vidaus teisės aktus, PPTF riziką, tai ji turi būti identifikuota ir motyvuota (pvz., kiek tokių buvo statymų, per kokį laikotarpį, kokios sumos buvo statomos, kokie laimėjimai ir kt.), tačiau nagrinėjamu atveju to padaryta nebuvo. Todėl pritartina atsakovui ir pirmosios instancijos teismui, kad supaprastintos lažybų pasiūlos taikymas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas pinigų plovimo rizikos valdymo priemone.
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai priešina PPTFPĮ ir ALĮ, nes PPTFPĮ ir šio įstatymo pagrindu vykdoma lošimus organizuojančių bendrovių prevencinė veikla ir taikomos prevencinės priemonės negali būti taikomos siekiant išvengti ALĮ nustatytų draudimų ar tapti priemone nepaisyti Reglamente nurodytų bendrovės bei lošėjų teisių ir pareigų. Tarp šių dviejų teisės aktų nėra jokio prieštaringumo, taip pat, kaip ir pagrindo laikyti vieną iš šių teisės aktų specialiu įstatymu vienas kito atžvilgiu. Lošimų organizatorius, vykdydamas savo veiklą, turi laikytis tiek ALĮ, tiek ir PPTFPĮ arba jį lydinčiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Šių teisės aktų reikalavimai taikomi vienu metu, tačiau siekiant skirtingų tikslų, t. y. lažybos organizuojamos taikant ALĮ ir lošimų organizavimo reglamento nuostatas, o lažybų organizavimo metu vykdoma PPTF prevencija vykdoma vadovaujantis PPFTPĮ ir lošimų organizatorių nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija neginčija Bendrovės argumentų, jog ji privalo turėti vidaus politiką, vidaus kontrolės procedūras, skirtas PPTF rizikai nustatyti, vertinti ir valdyti, taip pat, kad PPTF rizikos vertinimo rezultatai bei taikomos metodikos, neturi būti skelbiamos viešai, tačiau bet kokiu atveju, supaprastinta lažybų pasiūla turi atsispindėti Bendrovės Reglamente. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-284-662/2025.
36. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasi ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, teismų praktika, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Priežiūros tarnybos direktorius Įsakymu pagrįstai pripažino Bendrovę pažeidusia ALĮ 18 straipsnio 1 dalį, todėl Įsakymas pagrįstai pripažintas pagrįstu ir teisėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu.
37. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį nėra pagrindo keisti arba naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms ir neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų, neturinčių reikšmės bylai išspręsti, ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2026 m. sausio 23 d. pateiktame prašyme prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, jog galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.