Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-11-07 · Administracinė byla Nr. eI2-3221-860/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-11-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-02-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-11-07
Bylos Nr.
eI2-3221-860/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-09038-2023-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“
Atsakovas
Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
T. R.

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-3221-860/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09038-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 35; 55.1.3(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,

sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui M. R.,atsakovės atstovui A. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ skundą atsakovei Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – T. R.).

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Amber Gaming“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir LPT) direktoriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. DIE-461 „Dėl atlikto UAB „Amber Gaming“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2023 m. birželio 7 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-17-(7.10Mr)“ (toliau – ir Įsakymas). Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. yra įregistruota UAB, o nuo 2021 m. vykdo azartinių lošimų veiklą bei turi LPT Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) nustatyta tvarka išduotas licencijas organizuoti totalizatorių, lažybas ir lošimus B kategorijos automatais bei leidimus organizuoti šiuos azartinius lošimus ir leidimą organizuoti nuotolinius lošimus. Nurodo, kad nuotolinių lošimų veiklą vykdo interneto svetainėje (duomenys neskelbtini). Taip pat paaiškina, kad LPT T. R. gauto skundo pagrindu pradėjo neplaninį specialųjį Bendrovės patikrinimą ir nustatė, jog buvo galimai pažeista ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostata, kadangi T. R. už dalyvavimą Bendrovės siūlomose lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) mažo populiarumo sporto varžybų ar kitų įvykių, Bendrovės atitikties vadovo A. K. sprendimu nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki dabar, taikoma supaprastinta lažybų pasiūla. Teigia, kad LPT T. R. skundo pagrindu skundžiamą Įsakymą, kuriuo konstatavo, jog T. R. už dalyvavimą Bendrovės siūlomose lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) mažo populiarumo sporto varžybų ar kitų įvykių, Bendrovės atitikties vadovo A. K. sprendimu nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki dabar, taikoma supaprastinta lažybų pasiūla, pažeidžia ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatą, bei skyrė 15 000 Eur baudą. Bendrovės vertinimu, Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes yra priimtas klaidingai interpretuojant faktines aplinkybes, neteisingai aiškinant ir taikant teisės aktus bei nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos. Nurodo, kad supaprastintos lažybų pasiūlos taikymas yra jos teikiamų lošimo paslaugų panaudojimo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo schemose riziką mažinanti priemonė, tačiau LPT, konstatuodama tariamai netinkamą jos elgesį organizuojant azartinius lošimus, nepagrįstai ignoravo teisinį reguliavimą, kuris yra taikomas minėtoje srityje, ir kurio ji privalo griežtai laikytis. Anot Bendrovės, ji privalo laikytis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ, ir Įstatymas) reikalavimų ir juos įgyvendinti. Pagal PPTFPĮ nuostatas, ji privalo turėti vidaus (t. y. klientams ir kitiems asmenims neskelbiamą) politiką, vidaus kontrolės procedūras ir sistemas, skirtas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikai nustatyti, vertinti bei valdyti; turėti bei taikyti veiksmingas rizikų mažinimo priemones; vertindama rizikas atsižvelgti į kliento keliamą riziką bei teikiamų paslaugų riziką; vidiniai dokumentai ir procedūros turi atitikti Europos Komisijos ir nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (toliau – ir PPTF) rizikos vertinimo rezultatus; vidiniai dokumentai ir procedūros turi atitikti LPT patvirtintus nurodymus. Pareiškėjos teigimu, ji taikydama savo klientams pinigų plovimo riziką mažinančią priemonę – supaprastintą lažybų pasiūlą – tinkamai įgyvendino visus aukščiau nurodytus reikalavimus: turi vidaus dokumentus, vidaus kontrolės procedūras ir sistemas, skirtas PPTF rizikai nustatyti, vertinti bei valdyti, t. y. 2022 m. lapkričio 4 d. yra atlikusi veiklos PPTF rizikos vertinimą (toliau – ir Vertinimas) bei 2022 m. lapkričio 7 d. patvirtino pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas); turi ir taiko veiksmingas rizikų mažinimo priemones, įtvirtintas Vertinime ir Apraše – apriboja klientams, dažnai ar išskirtinai dalyvaujantiems lažybose dėl mažo populiarumo ir žemo sportinio meistriškumo varžybų, galimybes atlikti statymus už tokių įvykių baigtis; vertindama rizikas ir taikydama rizikos mažinimo priemonę (supaprastintą lažybų pasiūlą) atsižvelgia tiek į kliento keliamą riziką, tiek į paslaugų riziką; atliko Vertinimą, vadovaudamasi LPT direktorius patvirtinto Azartinius lošimus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), nuostatomis. Bendrovės teigimu, ji vadovaudamasi PPTFPĮ nuostatomis, atlikdama savo teikiamų lošimo paslaugų panaudojimo galimose pinigų plovimo schemose rizikos vertinimą, nustatė, jog žemo meistriškumo ir (arba) mažo populiarumo sporto varžybos ir kiti įvykiai turi didesnį rizikos lygį dėl jų panaudojimo aptariamose schemose. Todėl T. R. pritaikė pinigų plovimo riziką mažinančią priemonę – lošimų pasiūlos ribojimą. Bendrovės įsitikinimu tokia priemonė buvo veiksminga, tinkamai dokumentuota ir taikyta laikantis visų Bendrovės dokumentuose nustatytų procedūrų. Skunde pažymi, kad ALĮ nuostatose nėra nustatyta, jog ji, vykdydama iš PPTFPĮ kylančius reikalavimus, negali įtarinėti lošėjų ir juos riboti, jiems atlikus statymus pagal pačios jos siūlomą pasiūlą. Taip pat ALĮ ar kituose teisės aktuose nėra nustatyta, kad lošėjai turi teisę rinktis spėjamus lažybų įvykius iš visos jos siūlomos lažybų pasiūlos. ALĮ ar kituose teisės aktuose nėra nustatyta ir tai, kad jeigu ji mano, jog tam tikros varžybos yra rizikingos dėl galimo manipuliavimo sporto varžybų eiga ar rezultatais, ji turi pareigą nesiūlyti savo pasiūloje spėti tokių varžybų baigtis. Pareiškėjos teigimu, PPTFPĮ aiškiai nustato pareigą įpareigotiesiems subjektams (įskaitant ją) taikyti veiksmingas pinigų plovimo rizikas valdančias (mažinančias) priemones, o LPT Tvarkos aprašo 57 punkte yra pateikiami pinigų plovimo riziką valdančių (mažinančių) priemonių pavyzdžiai, tarp kurių yra kliento naudojamų paslaugų ar produktų apribojimas. Bendrovės teigimu, LPT yra patvirtinusi teisės aktą, kuriame nurodė, kad lošimų organizatoriai (įskaitant Bendrovę) gali / turi taikyti tokias priemones, įskaitant paslaugų (į kurias patenka ir lažybų pasiūla) ribojimą. Mano, jog šis faktas taip pat paneigia LPT teiginius, kad ji negali įtarinėti lošėjų ir juos riboti, jiems atlikus statymus pagal pačios Bendrovės siūlomą pasiūlą; kad lošėjai turi teisę rinktis spėjamus lažybų įvykius iš visos Bendrovės siūlomos lažybų pasiūlos; ir, kad jeigu Bendrovė mano, jog tam tikros varžybos yra rizikingos dėl galimo manipuliavimo sporto varžybų eiga ar rezultatais, Bendrovė neva turi pareigą nesiūlyti savo pasiūloje spėti tokių varžybų baigtis visiems lošėjams. Anot Bendrovės, rizikos mažinimo priemonė pinigų plovimo srityje (supaprastinta lažybų pasiūla) buvo priimta rizikos vertinimu pagrįstu metodu ir pritaikoma tik padidintą riziką keliantiems klientams. Teigia, kad ribojant visą lažybų pasiūlą, rizikos nebūtų prisiimta iš esmės, kas akivaizdžiai būtų neproporcinga ir netinkama. Skunde nesutinka su Įsakyme padaryta išvada, kad visos aplinkybės, kurios gali įtakoti lošėjo ar lošimų organizatoriaus teisėtus interesus, turi būti aiškiai aprašytos Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamente, patvirtintame LPT direktoriaus 2021 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. DIE-246 (toliau – ir Reglamentas), ir lošėjui turi būti žinomos. Bendrovės įsitikinimu, tokia LPT pozicija neatitinka teisinio reglamentavimo ir yra visiškai nepagrįsta bei LPT neturėjo jokio pagrindo jos veiksmuose konstatuoti teisinio reguliavimo (ALĮ 18 straipsnio 1 dalyje), nenustatančio tokio pobūdžio draudimų (ribojimų), pažeidimo. Teigia, jog ALĮ 18 straipsnyje yra apibrėžta reglamento struktūra. Iš šio dokumento turiniui keliamų reikalavimų matyti, kad lošimų reglamentas turi konkretų objektą (dalyką), bet visų su lošimų organizavimu susijusių sričių nereglamentuoja. Pažymi, jog ALĮ nėra nurodyta, jog lošimų reglamente turi būti aprašytos lošimų organizatoriaus taikomos PPTF prevencijos priemonės. ALĮ taip pat nėra nurodyta, kad lošimo reglamente turi būti nustatytos lažybų pasiūlos formavimo ir pateikimo taisyklės. Pareiškėjos manymu, jos veikloje taikoma priemonė dėl supaprastintos pasiūlos tiek PPTF prevencijos aspektu (valdant rizikas), tiek lažybų pasiūlos formavimo taisyklių aspektu, nepatenka į Reglamento dalyką (objektą). Pabrėžia, kad LPT patvirtino jos Reglamentą bei pritarė tam, jog jame būtų aprašytos tik lošimo, kaip paslaugos, teikimo sąlygos, todėl Įsakymu negali ginčyti Reglamento nuostatų. Pareiškėjos teigimu, PPTFPĮ taip pat nėra nustatyta, kad kitų įpareigotųjų subjektų dokumentai, nustatantys pinigų plovimo rizikos valdymo (mažinimo) priemones, turėtų būti vieši. Apraše taip pat nėra jokių nuostatų, kurios numatytų, kad lošimus organizuojančių bendrovių vykdoma aptariamos srities prevencinė veikla turi būti inkorporuota į lošimų reglamentą, kuris skelbiamas viešai. Priešingai – iš Aprašo nuostatų aiškiai matyti, kad visi dokumentai (tvarkos, politikos, rizikų vertinimai ir kt.), susiję su PPTF prevencija ir lošimo organizatoriaus taikomomis rizikos valdymo (mažinimo) priemonėmis, yra vidiniai dokumentai, kurie nėra viešai skelbiami. Anot Bendrovės, Finansinių nusikaltinimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT), būdama pagrindine institucija, atsakinga už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, konsultacijos metu paneigė LPT poziciją, bei aiškiai nurodė, kad Bendrovė privalo vertinti esamas ir galimas kilti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas bei įsidiegti sistemas arba nusimatyti įtartinumo kriterijus, kurie leidžia minėtas rizikas užkardyti. Taip pat FNNT nurodė, jog vidiniai dokumentai, kuriuose nustatyti PPTF rizikos vertinimo rezultatai bei taikomos priemonės šioms rizikoms valdyti (įskaitant ir supaprastintą lažybų pasiūlą, kaip rizikos valdymo priemonę) neturi būti skelbiami viešai. Bendrovės teigimu, jos nustatytos rizikos, nei jų valdymo (mažinimo) priemonės negali būti įtrauktos į Bendrovės Reglamentą, kuris yra skelbiamas viešai, ir dėl to, kad nei ALĮ 18 straipsnio 1 dalyje, nei kitose įstatymo nuostatose, nei Reglamente nėra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad visiems lažybų dalyviams būtų teikiama vienoda / identiška pasiūla (tiek įvykių, tiek siūlomų koeficientų prasme). Paaiškina, jog azartinių lošimų srityje tarp lošimus organizuojančių bendrovių ir lošėjų sudaromos sutartys nėra viešosios sutartys, pagal kurias lošimų organizatoriai būtų įpareigoti savo paslaugas teikti visiems be išimties subjektams ir vienodomis sąlygomis (įskaitant identiškos lažybų pasiūlos jiems pateikimą). Lošimų bendrovių siūlomos paslaugos pagal savo esmę nepatenka į viešųjų paslaugų sutarčių objektą (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio), dėl ko turėtų būti taikoma didesnė tokias paslaugas įsigyjančių asmenų interesų apsauga. Juolab, kad lošėjų teisės ir interesai jų atžvilgiu taikant supaprastiną pasiūlą nėra niekaip pažeidžiamos (suvaržomos). Minėti asmenys visuomet yra laisvi pasirinkti, ar pagal Bendrovės siūlomas sąlygas (lažybų pasiūlą, kuri jiems yra matoma prisijungus prie asmeninės nuotolinių lošimų sąskaitos) dalyvauti lažybose ar jose nedalyvauti. Skunde nurodo ir tai, kad taikoma pinigų plovimo rizikos valdymo (mažinimo) priemonė (supaprastinta lažybų pasiūla) neturėjo būti įtvirtinta Reglamente, nes ji, organizuodama nuotolinius lošimus pagal šiai veiklai keliamus reikalavimus, įgyvendina ūkinės veiklos laisvę, kurią jai garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis. Bendrovė mano, kad LPT nepagrįstai taiko per aukštą įrodinėjimo standartą pinigų plovimo prevencijos priemonių taikymui. Teigia, kad neturėjo nustatyti, kad įvykiai, už kuriuos klientas atliko statymus, ar pats klientas yra susijęs su sutartomis sporto varžybomis. Minėtos priemonės taikymui visiškai pakako subjektyvių atsakingų darbuotojų įtarimų, paremtų įtartinų kliento veiksmų bei operacijų atpažinimo kriterijais, dėl kliento keliamos pinigų plovimo rizikos. Paaiškina, kad pagal PPTFPĮ ir Aprašo nuostatas, ji pati savarankiškai turi atlikti savo esamų ir tikėtinų rizikų vertinimą, identifikuoti galimas rizikas ir nusistatyti veiksmingas rizikų valdymo (mažinimo) priemones. Būtent tai ji ir padarė, atlikusi Vertinimą ir parengdama Aprašą. Atlikdama savo teikiamų lošimo paslaugų panaudojimo galimose pinigų plovimo schemose rizikos vertinimą, nustatė, kad žemo meistriškumo ir (arba) mažo populiarumo sporto varžybos ir kiti įvykiai turi didesnį rizikos lygį dėl jų panaudojimo aptariamose schemose. Todėl ji identifikavo, kad lažybos už tokius įvykius kelia jai didesnę pinigų plovimo riziką. Bendrovės vertinimu, ši rizika yra reali ir pagrįsta. Anot Bendrovės, tiek PPTFPĮ, tiek Apraše yra eilė nuostatų, numatančių, kad lošimus organizuojančios bendrovės turi turėti ir taikyti PPTF veiksmingas rizikų valdymo (mažinimo) priemones. Kadangi minėta tikimybė (rizika) egzistuoja, ji ne tik turėjo ją identifikuoti, tačiau turėjo pareigą taikyti veiksmingas šios rizikos mažinimo (valdymo) priemones, nustatydama veiksmingą priemonę tokiai rizikai valdyti – ribojimą klientams, susijusiems su šia rizika, galimybės atlikti statymus už mažo populiarumo ir (arba) žemo meistriškumo įvykius. Skunde nesutinka su LPT argumentais, kad ji turėjo vadovautis Reglamentu taikydama rizikos valdymo priemonę. Teigia, jog pinigų plovimo prevencijos priemonės ir jų taikymas nėra jos Reglamento dalykas, t. y. šios priemonės turi būti nustatytos vidiniuose jos dokumentuose, kurie nėra ir negali būti viešai skelbiami. Taip pat Bendrovės teigimu, LPT ignoruoja jos naudojamų rizikos mažinimo priemonių PPTF srityje esmę – jos yra nukreiptos į prevenciją, o ne į jau kilusių (atsiradusių) padarinių šalinimą. Paaiškina, kad Reglamente yra aprašyta procedūra, skirta jau atsiradusių pasekmių pašalinimui, o pinigų plovimo rizikos mažinimo (valdymo) priemonės yra taikomos dar iki asmens dalyvavimo lošimuose ir yra skirtos minimizuoti neigiamų pasekmių atsiradimą (jų riziką). Todėl teikiant supaprastiną lažybų pasiūlą klientui apribojo galimybę dalyvauti lažybose dėl konkrečių įvykių. Tokiu būdu šio asmens atžvilgiu dėl jo sistemingo elgesio naudojantis rizikingesnėmis lošimo paslaugomis buvo sumažinta (valdoma) pinigų plovimo rizika. Nurodo, kad neturėjo objektyvių duomenų, kad iš pasiūlos klientui eliminuotuose įvykiuose jų baigtis iš tiesų būtų suderinta / iš anksto žinoma. Mano, kad neturėjo pagrindo taikyti to mechanizmo, kuris nurodytas Reglamento 14.3 punkte (jis įsijungia paaiškėjus konkretiems įtarimams dėl rezultatų manipuliavimo). Pažymi ir tai, jog žemo sportinio meistriškumo ir (arba) populiarumo varžybose bei įvykiuose tokia rizika yra daug didesnė ir Bendrovė turi tiek teisę, tiek pareigą ją valdyti, todėl pagrįstai įgyvendino rizikos mažinimo (valdymo) priemones, nukreiptas į galimą pasekmių užkardymą dar iki asmens dalyvavimo lošimuose, t. y. rizikos mažinimo priemonės pobūdis yra prevencinis. Bendrovė nesutinka su Įsakyme dėstomu kitu teiginiu, jog nėra aišku, kuo remiantis Bendrovėje sudaroma supaprastinta lažybų pasiūla, taip pat nėra žinoma, kokiais objektyviais kriterijais vadovaujamasi lažybų įvykius skirstant į „rizikingus“, kuriuose galima pinigų plovimo rizika, ir „ne rizikingus“, kurie įtraukiami į supaprastinta lažybų pasiūlą. Pareiškėja nesutinka ir su tuo, kad ji nėra nusistačiusi supaprastintos lažybų pasiūlos taikymo klientams kriterijų. Bendrovės įsitikinimu, šie LPT teiginiai neatitinka tikrovės. Nurodo, kad LPT nenustatė, jog jos Aprašas ir Vertinimas, kuriais supaprastinta lažybų pasiūla kaip pinigų plovimo riziką mažinantis (valdanti) priemonė yra taikoma, neatitiktų teisės aktų reikalavimams, todėl LPT be pagrindo kelia klausimus dėl supaprastintos pasiūlos pagrįstumo. Skunde nesutinka su LPT teiginiu, kad pagal Lietuvos Respublikos sporto įstatymą, kompetencija spręsti dėl varžybų priskyrimo aukšto meistriškumo varžyboms yra priskirtina sporto šakos federacijai, kuri yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sporto narė. Pareiškėjos nuomone, minėta nuostata niekaip neriboja lošimų organizatorių teisės atsirinkti renginius (varžybas) lažybų pasiūlos (įskaitant supaprastintą pasiūlą) formavimo procese, siekiant įgyvendinti rizikos mažinimo / valdymo priemones PPTF srityje. Taip pat mano, jog jos taikoma pinigų plovimo prevencijos priemonė (supaprastinta lažybų pasiūla) yra tinkamai dokumentuota, teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjos nuomone, ji buvo nubausta kelis kartus už tą patį veiksmą, kadangi LPT dėl tariamo to paties pažeidimo, t. y. dėl supaprastintos lažybų pasiūlos, kaip pinigų plovimo riziką mažinančios priemonės taikymo, atliko ne vieną patikrinimą bei priėmė kelis įsakymus, kuriais paskyrė atskirtas baudas.

2. Atsakovė LPT pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su Bendrovės skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog 2023 m. gegužės 25 d. gavo T. R. skundą dėl Bendrovės veiksmų, kadangi Bendrovė jam apribojo statymų pasiūlą, t. y. iš lažybų pasiūlos buvo išimtos visos žemesnio populiarumo sporto lygos ir buvo paliktos tik didžiosios (populiariausios) krepšinio, futbolo ir ledo ritulio lygos bei ant visų galimų koeficientų yra pritaikyta didesnė marža nei įprastai. LPT paaiškina, kad T. R. skundo pagrindu atliko Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą ir Įsakymu konstatavo, jog T. R. už dalyvavimą Bendrovės siūlomose lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) mažo populiarumo sporto varžybų ar kitų įvykių, Bendrovės atitikties vadovo A. K. sprendimu nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki dabar, taikoma supaprastinta lažybų pasiūla, pažeidžia ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatą. LPT nesutinka su Bendrovės skundo teiginiais, kad Įsakymas yra nepagrįstas bei klaidingai interpretuotos faktinės aplinkybės ir teisės aktai. Teigia, kad Bendrovė neturėjo teisės riboti lažybų pasiūlą riziką keliantiems klientams, vykdydama pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Paaiškina, kad Bendrovė, vykdydama savo veiklą, privalo vadovautis ALĮ 18 straipsniu, kuriame nustatyta, kad lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą, su kuriuo lošėjas turi teisę susipažinti. Tai reiškia, jog visos aplinkybės, kurios gali įtakoti lošėjo ar lošimų organizatoriaus teisėtus interesus, turi būti aiškiai aprašytos Reglamente ir lošėjui turi būti žinomos. LPT teigimu, be „pagrindinės“ pasiūlos, kuri yra skelbiama Bendrovės interneto svetainėje ir matoma visiems joje apsilankantiems lošėjams, Bendrovėje yra sudaroma ir siauresnės apimties pasiūla, kurią savo paskyroje mato T. R. ir dalis kitų lošėjų, kuriems Bendrovė taiko pasiūlos ribojimus. Anot atsakovės, lažybų pasiūla yra ta sritis, kuri patenka į lošimų reglamento reguliavimo apimtį. Norint Bendrovei teikti supaprastintą lažybų pasiūlą, tai turi būti įtvirtinta Reglamente, pagrįsta objektyviais kriterijais bei skelbiama viešai. Priešingu atveju nebūtų galimybės apsaugoti lošėjus nuo Bendrovės neribotos laisvės elgtis kaip nori tam tikrų lošėjų atžvilgiu. Taip pat atsiliepime pažymi, kad jei būtų leidžiama viešai neskelbti lažybų pasiūlos ir ji nebūtų bendra visiems lošėjams, būtų apskritai neįmanoma vykdyti iš anksto sutartų varžybų prevencijos. LPT manymu, Bendrovė turi teisę keisti paskelbtą lažybų pasiūlą, tačiau visi iki to priimti statymai lieka galioti tomis sąlygomis, kokiomis buvo sudarytos lažybos. LPT teigimu, Bendrovės siekis taikyti supaprastintą lažybų pasiūlą, remiantis noru vykdyti pinigų plovimo prevenciją, tiesiog laikytinas Bendrovės gynybine pozicija ir siekiu išvengti atsakomybės už nepagrįstai taikomus ribojimus lošėjų atžvilgiu. LPT atsiliepime nesutinka su Bendrove, jog supaprastintos lažybų pasiūlos taikymas yra Bendrovės teikiamų lošimo paslaugų panaudojimo PPTF schemose riziką mažinanti priemonė. LPT nuomone, tai yra nepagrįstas argumentas, kadangi Bendrovė nepagrįstai T. R. elgesį vertina per PPTF prevencijos prizmę, visiškai ignoruodama ALĮ 18 straipsnio nuostatas, taip pažeisdama asmens teises ir riboja jo laisvę pasirinkti tokią lažybų pasiūlą, kuri yra viešai skelbiama Bendrovės interneto svetainėje kitiems lošėjams. LPT vertinimu, jei Bendrovė teikia lošėjams pasiūlą dėl žemo meistriškumo ir (arba) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių, Bendrovė turi prisiimti atsakomybę ir dėl tokios lažybų pasiūlos rizikos, o ne atsakomybę dėl tokių varžybų rizikingumo perkelti lošėjui. Pažymi, kad jeigu Bendrovė nesugeba suvaldyti tokių lažybų (dėl žemo meistriškumo ir (arba) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių) rizikos, nes dėl tokių varžybų yra nemaža tikimybė dėl sutartų varžybų, tuomet Bendrovė neturėtų išvis teikti tokios lažybų pasiūlos. Anot atsakovės, jei kyla pagrįsti įtarimai, kad lošimo rezultatas buvo pasiektas dėl nesąžiningo lažybų įvykio dalyvių susitarimo ar kitokios nesąžiningos lošėjų veiklos, vadovaujantis Bendrovės Reglamento 14.3.2 papunkčiu, tokio lošimo pagrindu apskaičiuotų laimėjimų išmokėjimas už tokį lošimo įvykį statymus atlikusiems lošėjams gali būti Bendrovės vadovo raštišku sprendimu (įsakymu) vienašališkai laikinai sustabdomas, siekiant surinkti su galimai nesąžiningu lošimu susijusią informaciją ir atlikti pirminį galimai nesąžiningų veiksmų tyrimą, tačiau bet kokiu atveju toks sustabdymas negali tęstis ilgiau nei 72 valandas nuo atitinkamo lošimo įvykio. Atsiliepime nesutinka su Bendrovės argumentais dėl supaprastintos lažybų pasiūlos taikymo kaip prevencinės priemonės prieš PPTF. LPT vertinimu, supaprastintos lažybų pasiūlos, kaip pinigų plovimo riziką mažinančią priemonės, įtvirtinimas vidaus dokumentuose yra nepakankamas, kadangi supaprastintą lažybų pasiūlą Bendrovė turi aprašyti Reglamente. Pabrėžia, kad ne lošėjas, o Bendrovė privalo valdyti supaprastintos lažybų pasiūlos riziką, o ne perkelti šią atsakomybę lošėjui. Bendrovė, įtarusi, kad teikiama lažybų pasiūlą dėl galimai sutartų varžybų, privalo vadovautis Reglamento 14.3.2 punkto nuostatomis, o ne iš anksto, kaip neva prevencinę priemonę, taikyti lošėjui supaprastintą lažybų pasiūlą, kuri net nėra aprašyta Reglamente. Atsiliepime taip pat sutinka su Bendrovės skundo argumentu, kad Bendrovės vidiniai dokumentai, kuriuose nustatyti PPTF rizikos vertinimo rezultatai bei taikomos priemonės šioms rizikoms valdyti, neturi būti skelbiami viešai. LPT teigimu, supaprastinta lažybų pasiūla nelaikytina rizikos valdymo priemone PPTF prevencijos prasme, kadangi ši rizika kyla ne dėl lošėjo veiksmų, o dėl pačios Bendrovės teikiamos lažybų pasiūlos rizikingumo, todėl ši rizika negali būti priskiriama lošėjo keliamai rizikai. Atsiliepime LPT nesutinka ir su kitais skundo teiginiais, kad įstatymuose nėra įtvirtintas imperatyvus reikalavimo visiems lažybų dalyviams teikti vienodą / identišką pasiūlą (tiek įvykių, tiek siūlomų koeficientų prasme); kad azartinių lošimų srityje tarp lošimus organizuojančių bendrovių ir lošėjų sudaromos sutartys nėra viešosios sutartys, pagal kurias lošimų organizatoriai būtų įpareigoti savo paslaugas teikti visiems be išimties subjektams ir vienodomis sąlygomis (įskaitant identiškos lažybų pasiūlos jiems pateikimą). LPT teigimu, tai yra nepagrįsti argumentai, kadangi visiems lažybų dalyviams privalo būti teikiama vienoda / identiška pasiūla (tiek įvykių, tiek siūlomų koeficientų prasme), kad būtų užtikrintas lošėjų lygiateisiškumo principas. Jei nustatomi atvejai, kuomet lošėjas pažeidžia Lošimo reglamentą ar yra kitų nuotolinio lošimo sutarties nutraukimo pagrindų ar lošėjo veiksmai kelia įtarimų dėl PPTF rizikos (kai tokia tvarka yra patvirtinta Bendrovėje), su tokiu lošėju tiesiog nutraukiama nuotolinio lošimo sutartis arba imamasi kitų Reglamente numatytų priemonių. LPT teigimu, supaprastintos pasiūlos taikymas asmens atžvilgiu yra laikytinas ne pinigų plovimo rizikos valdymu, o laiminčio lošėjo dalykinių santykių su Bendrove apribojimu. PPTFPĮ pagrindu vykdoma lošimus organizuojančių bendrovių prevencinė veikla, taikomos prevencinės priemonės negali būti būdas išvengti ALĮ nustatytų draudimų ar tapti priemone nepaisyti Bendrovės Reglamente nurodytų Bendrovės bei lošėjų teisių ir pareigų. Lošėjo ir Bendrovės teisiniai santykiai negali būti teisiniame neapibrėžtume, Bendrovė savo veiksmų negali grįsti prielaidomis ir siaurinti lošėjams lažybų pasiūlas Bendrovės nuotolinio lošimo reglamente nenustatytais atvejais. LPT nesutinka dėl Bendrovės nubaudimo du kartus už tą patį pažeidimą. Paaiškina, kad už tą patį veiksmą bylos negalėjo būti sujungtos, nes bylų apjungimo galimybės nenumato Ūkio subjektų, organizuojančių azartinius lošimus, didžiąsias, mažąsias loterijas ir žaidimus žaidimo automatais patikrinimo taisyklės, patvirtintos LPT direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. DIE-803 ,,Dėl Ūkio subjektų, organizuojančių azartinius lošimus, didžiąsias, mažąsias loterijas ir žaidimus žaidimo automatais patikrinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Patikrinimo taisyklės). Taip pat pažymi, jog Bendrovės neplaniniai specialieji patikrinimai yra pradėti pagal atskirus dviejų asmenų skundus, pateiktus skirtingais laikotarpiais – vienas pateiktas 2023 m. balandžio 6 d., kitas – 2023 m. gegužės 25 d. LPT įsitikinimu, šios dvi situacijos yra skirtingos ir negali būti vertinamos kaip vienas pažeidimas. LPT vertinimu, skundžiamas Įsakymas yra priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje nurodomus administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimams, t. y. Įsakyme nurodyti pagrindiniai faktai ir argumentai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo priimtas Įsakymas. Taip pat Įsakyme motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Tad nėra jokio pagrindo teigti, kad jis yra nepagrįstas ir (ar) neteisėtas.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo - T. R., nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

4. Teismo posėdyje:

- pareiškėjos atstovas advokatas skundą ir jame išdėstytus argumentus pilnai palaikė. Akcentavo, kad Įstatymas yra specialus ALĮ atžvilgiu; o LPT būtent ignoravo Įstatymo nuostatas. Taip pat pabrėžė dvigubo draudimo principo pažeidimą.

- atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja, visų pirma, turėjo pasikoreguoti savo Reglamentą. Jeigu buvo rizikingi statymai PPTF prevencijos aspektu, tai Bendrovė apie tai privalėjo pranešti FNTT, tačiau tai nebuvo padaryta.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Byloje kilo ginčas dėl LPT Įsakymo, kuriuo Bendrovei už ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidimą pritaikytos poveikio priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Byloje nustatyta, kad:

6.1. LPT iš Bendrovės kliento T. R. 2023 m. gegužės 25 d. gavo skundą dėl Bendrovės veiksmų.

Asmuo nurodė, jog Bendrovė be jokios priežasties jam apribojo statymų pasiūlą, t. y. iš lažybų pasiūlos buvo išimtos visos žemesnio populiarumo sporto lygos ir buvo paliktos tik didžiosios (populiariausios) krepšinio, futbolo ir ledo ritulio lygos. Taip pat ant visų galimų koeficientų yra pritaikyta didesnė marža nei įprastai. Asmuo nurodė, jog atsidarius Bendrovės internetinį tinklapį yra rodoma visa lažybų pasiūla, o jam didžioji pasiūlos dalis dingsta ir koeficientai ant likusių čempionatų yra sumažinami.

6.2. LPT 2023 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 2E-811 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Bendrovę bei prašė pateikti išsamų Bendrovės atsakingo asmens paaiškinimą dėl T. R. skundžiamos situacijos. Taip pat prašė pateikti kitus duomenis ir informaciją, kurie gali būti svarbūs išsamiam situacijos įvertinimui.

6.3. Bendrovė 2023 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 1-1281 „Dėl informacijos pateikimo dėl pareiškėjo skundo“ pateikė atsakymą į LPT 2023 m. gegužės 26 d. LPT raštą Nr. 2E-811.

Bendrovė nurodė, jog asmens veiksmuose nustatė Bendrovės vidinėse pinigų plovimo prevencijos tvarkose nurodytą padidintos pinigų plovimo rizikos faktorių – dažną dalyvavimą lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) mažo populiarumo sporto varžybų ar kitų įvykių. Asmuo nuo pirmo statymo iki ribojimo priemonės pritaikymo datos atliko viso 279 sporto statymus, 208 iš jų dėl žemo meistriškumo ir (arba) mažo populiarumo sporto varžybų. Bendrovė, valdydama padidintą kylančią riziką, 2023 m. gegužės 15 d. asmeniui pradėjo taikyti Vertinimo 36 punkte nurodytą pinigų plovimo rizikos valdymo priemonę (nesant kitų galimybių valdyti likutinei rizikai (užkardant neteisėtus susitarimus dėl sporto varžybų ar kitų įvykių baigčių), ji valdoma apribojant klientams, susijusiems su šia rizika (dažnai ar išskirtinai dalyvaujantys lažybose dėl mažo populiarumo ir žemo sportinio meistriškumo varžybų), galimybę atlikti statymus už šių įvykių baigtis). Taip pat Bendrovė prie atsakymo pridėjo asmens atliktų statymų analizę.

6.4. LPT 2023 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 2E-825 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Bendrovę ir prašė pateikti: Bendrovės tvarkas bei nurodyti punktus, kuriais vadovaujantis asmeniui buvo nustatytas padidintas pinigų plovimo rizikos faktorius; Bendrovės atsakingo darbuotojo paaiškinimą, kuo vadovaujantis Bendrovė nustato, kurios varžybos yra žemo meistriškumo, o kurios ne žemo, kurios mažo populiarumo, o kurios didelio populiarumo; Bendrovės atsakingo darbuotojo paaiškinimą, kodėl Bendrovė, klientų dalyvavimą žemo meistriškumo ir mažo populiarumo sporto varžybose laikydama padidintos pinigų plovimo rizikos faktoriumi, savo pasiūloje siūlo tokius įvykius?; Ar Bendrovė supažindino asmenį su gresiančia ribojimo priemone, susijusia su statymais dėl mažo populiarumo ir žemo meistriškumo sporto varžybų; Vertinimo tvarką; kas priėmė sprendimą riboti asmeniui jo lošimo paskyroje teikiamą bei jam prieinamą lažybų pasiūlą.

6.5. Bendrovė 2023 m. birželio 5 d. raštu Nr. 1-1319 „Dėl informacijos pateikimo dėl pareiškėjo skundo“ pateikė atsakymą į LPT 2023 m. gegužės 30 d. raštą Nr. 2E-825.

Bendrovė nurodė, kad įvykiai kurie laikomi aukšto meistriškumo ir didelio populiarumo yra nurodyti Bendrovės atitikties vadovo sprendime dėl aukšto meistriškumo ir didelio populiarumo sporto ar kitų įvykių nustatymo. Visi kiti įvykiai yra laikomi žemo meistriškumo ir mažo populiarumo. Įvykiai laikytini žemo meistriškumo ir mažo populiarumo yra nustatyti remiantis Bendrovės partnerio, sporto lažybų produkto tiekėjo A. L. analize bei rekomendacijomis. Bendrovė atsakydama į trečią klausimą pažymėjo, jog iš anksto sutartų sporto varžybų ar kitų įvykių baigčių problema yra globali ir kol kas valstybės, sporto ar kitos institucijos nerado efektyvių būdų kovoti su šia nusikalstama veikla bei ją užkardinti. Šių nusikaltimų tikslas ir pasekmės (finansinė nauda) dažnai pasireiškia ne toje valstybėje, kurioje vyko varžybos ar kitas įvykis, o organizuotai veikiančių nusikaltėlių struktūrų yra išskaidomas per kelias ar keliolika valstybių. Pasipelnymas iš lažybų dėl iš anksto sutartų įvykių gali būti tiek šių nusikaltimų tiesioginis tikslas, tiek ir tokių nusikalstamų veiklų inkorporavimas į platesnes pinigų plovimo ar teroristų finansavimo schemas. Tačiau įtarti kiekvieną mažesnio populiarumo ar žemesnio meistriškumo sporto varžybų ar kitą įvykį dėl iš anksto sutarto rezultato ir įtraukimo į nusikalstamas schemas taip pat būtų neteisinga, neobjektyvu ir neproporcinga. Bendrovė tiki, kad didžioji dalis tokių įvykių nėra paveikti korupcijos ir nusikalstamų susitarimų, todėl siūlo dėl jų lažintis savo klientams, kartu nustatydama rizikos identifikavimo faktorius ir pasirinkdama būdus šiai rizikai valdyti. Nesant kitų galimybių valdyti likutinei rizikai (Bendrovei objektyviai negalint užkardyti neteisėtų susitarimų dėl sporto varžybų ar kitų įvykių baigčių), Bendrovė savo Vertinime įtvirtino rizikos valdymo priemonę šiai rizikai valdyti – įtvirtintas apribojimas Bendrovės klientams, susijusiems su šia rizika (dažnai ar išskirtinai dalyvaujantiems lažybose dėl mažo populiarumo ir žemo sportinio meistriškumo varžybų), atlikti statymus už šių įvykių baigtis, tačiau bendrai paliekant klientui galimybę naudotis teikiamomis lošimo paslaugomis, tame tarpe ir dalyvauti lažybose, tačiau tik už aukšto meistriškumo ir didelio populiarumo įvykius. Bendrovė taip pat nurodė, kad asmuo su gresiančia ribojimo priemone supažindintas nebuvo ir neturėjo būti supažindintas, kadangi pagal Bendrovės valdybos sprendimą, Bendrovės PPTF prevencijos tvarkose nurodyta informacija, įskaitant rizikos valdymo priemones, yra konfidenciali ir negali būti viešinama. Priešingu atveju, kiltų situacija, jog asmenys, norintys vykdyti pinigų plovimą naudojantis Bendrovės paslaugomis, galėtų apeiti Bendrovės taikomas rizikos mažinimo priemones arba iš viso neatkreipti Bendrovės dėmesio į savo vykdomą nelegalią veiklą, nes žinotų, kokius rizikos faktorius Bendrovė yra nustačiusi ir kokias rizikingos veiklos valdymo priemones bendrovė yra įsidiegusi. Į paskutinį klausimą atsakydama Bendrovė pažymėjo, kad Bendrovės atitikties vadovas priėmė raštišką sprendimą asmeniui taikyti riziką mažinančią priemonę. Bendrovė taip pat pridėjo LPT prašomą medžiagą.

6.6. LPT vyriausioji specialistė 2023 m. birželio 7 d. tarnybiniame pranešime „Dėl gauto skundo įvertinimo“ nurodė, jog Bendrovė, vykdydama nuolatinę klientų veiksmų stebėseną, asmens veiksmuose nustatė Bendrovės vidinėse pinigų plovimo prevencijos tvarkose nurodytą padidintos pinigų plovimo rizikos faktorių – dažną dalyvavimą lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) mažo populiarumo sporto varžybų ar kitų įvykių ir vadovaujantis Aprašo 13.9 punktu, asmeniui pritaikė supaprastintą lažybų pasiūlą. Tarnybiniame pranešime padaryta išvada, kad nėra aplinkybių, leidžiančių iš anksto nustatyti pažeidimo nepadarymo fakto, todėl informacija vertinama pagal Patikrinimo taisyklių 52 punkte nustatytus atrankos neplaniniam patikrinimui kriterijus. Gauta informacija atitiko šiuos atrankos neplaniniam patikrinimui kriterijus: 1) gauta informacija tiksli, konkreti, asmuo bei Bendrovė nurodė tikslias aplinkybes (10 balų); 2) tikėtina didelė žala, kadangi dėl padaryto pažeidimo Bendrovei gali būti taikomos poveikio priemonės; dėl padaryto pažeidimo gali būti pažeistos lošėjo teisės ir teisėti interesai (10 balų); 3) galimas pažeidimas šiuo metu vykstantis (10 balų); 4) pranešimas yra pirminis (5 balai); 5) pažeidžiami konkretaus asmens interesai (5 balai). Surinkta informacija apie galimą pažeidimą įvertinta 40 balų. Informaciją priskyrė raudonai zonai bei siūlė pradėti Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą dėl asmens skunde nurodytų aplinkybių, kaip Bendrovė laikosi ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatų.

6.7. LPT direktorius 2023 m. birželio 7 d. raštu Nr. PT-17-(7.10 Mr) nusprendė atlikti Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą bei patikrinti kaip Bendrovė laikosi ALĮ 18 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimo tvarką.

6.8. LPT 2023 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2E-970 „Dėl pradėti UAB „Amber Gaming“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2023 m. birželio 7 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-17-(7.10Mr)“ informavo Bendrovę apie sprendimą pradėti neplaninį specialųjį patikrinimą. Taip pat prašė Bendrovės pateikti: atsakingo Bendrovės darbuotojo paaiškinimą dėl pateiktose nuotraukose fiksuotos informacijos, kai asmeniui siūlomi koeficientai skiriasi nuo tuo pačiu metu (neprisijungus prie paskyros) Bendrovės siūlomų koeficientų Bendrovės interneto svetainėje; atsakingo Bendrovės darbuotojo paaiškinimą dėl asmeniui taikomos prevencinės priemonės taikymo t. y. kiek laiko bus taikomas šis apribojimas; kuo vadovaujantis nustatomas apribojimo terminas; ar asmens vertinimo metu kiti aspektai nekėlė įtarimų, išskyrus tai, kad asmuo atlieka statymus dėl žemo meistriškumo ir (arba) mažo populiarumo sporto varžybų ?

6.9. Bendrovė 2023 m. birželio 30 d. raštu Nr. 1-1562 „Dėl informacijos pateikimo dėl pareiškėjo skundo“ atsakė į LPT 2023 m. birželio 29 d. raštą Nr. 2E-970 ir nurodė, jog asmeniui, kaip ir visiems Bendrovės klientams, yra siūlomi vienodi lažybų koeficientai, tiek prisijungus prie lošimo paskyros, tiek neprisijungus. Dėl prie rašto pateiktuose ekranų nuotraukose matomų koeficientų skirtumų Bendrovė pakartojo, jog asmeniui nebuvo taikytas sumažintas koeficientas, o visi lažybų koeficientai kinta laiko perspektyvoje tiek į didesnę, tiek ir į mažesnę pusę. Atkreipė dėmesį, jog Bendrovės siūlomi koeficientai gali kisti laiko perspektyvoje. Atsakydama į klausimą „kiek laiko bus taikomas šis apribojimas; kuo vadovaujantis nustatomas apribojimo terminas“, Bendrovė nurodė, kad Aprašo 8 punkte nustatyta, kad vidutinės rizikos klientams priskiriami klientai, kurių naudojimasis Bendrovės teikiamomis lošimų paslaugomis (įskaitant nuotolini lošimų sąskaitos papildymus ir (arba) laimėjimų iš šios sąskaitos atsiėmimus), atitinka Bendrovės rizikos vertinime nurodytus rizikingumo kriterijus ir dėl ko jų atžvilgiu priimtas sprendimas valdyti keliamą riziką Bendrovės taikomomis riziką mažinančiomis priemonėmis. Asmuo buvo priskirtas vidutinei rizikos grupei ir jo atžvilgiu priimtas sprendimas valdyti keliamą riziką viena iš Bendrovės taikomų riziką mažinančių priemonių. Aprašas nenumato ir neturi numatyti riziką mažinančių priemonių taikymo terminų, nes tai paneigtų riziką mažinančių priemonių taikymo paskirtį. Atsakydama į trečią klausimą, Bendrovė pažymėjo, jog duomenys buvo nagrinėjami kolegialiame Bendrovės atitikties vadovo, operacijų vadovo ir klientų aptarnavimo grupės vadovo pasitarime, kurio metu, buvo nustatyti įtartinos veiklos kriterijai susiję su asmens atliktais statymais (kliento lošimo istorija), todėl priimtas sprendimas pritaikyti būtent šiai įtartinai veiklai valdyti skirtą riziką mažinančią priemonę.

6.10. LPT 2023 m. liepos 12 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PT1-21 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Patikrinimo akte nustatyta, kad Bendrovė T. R. veiksmuose įžvelgė savo vidaus tvarkose nustatytų įtartinos veiklos požymių (klientas renkasi atlikti statymus lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių) ir, remdamasi Bendrovės Aprašo 13.9 punkto nuostatomis, nuo 2023 m. gegužės 15 d. pradėjo asmeniui taikyti prevencinę ribojimo priemonę – supaprastintą lažybų pasiūlą (Bendrovės atitikties vadovo A. K. 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas ,,Sprendimas dėl ribojimo priemonių taikymo Bendrovės klientui“). Tačiau pinigų plovimo rizikos valdymo priemonė numatyta taikyti, siekiant užkardinti neteisėtus susitarimus dėl sporto varžybų ar kitų įvykių baigčių (Vertinimo 36 punktas). Nustatyta, jog Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, įrodančių, kad varžybose, dėl kurių asmuo lažinosi, iš tiesų buvo manipuliuojama sporto varžybų eiga ar rezultatu, ar kad jis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Todėl Bendrovė neturėjo jokio teisinio pagrindo savo sprendimą taikyti supaprastintą lažybų pasiūlą argumentuoti, remiantis Vertinimu, o tiems atvejams, kuomet Bendrovei kyla įtarimų dėl sutartų varžybų rezultatų, reikia vadovautis Bendrovės Reglamento 14.3.2 punkte nustatyta tvarka – turi būti stabdomi laimėjimų išmokėjimai, kreipiamasi į atitinkamas institucijas ir pan. Taip pat Patikrinimo akte nurodyta, kad „pagrindinės“ pasiūlos, kuri skelbiama Bendrovės interneto svetainėje ir matoma visiems joje apsilankantiems lošėjams, Bendrovėje yra sudaroma ir siauresnės apimties pasiūla, kurią savo paskyroje mato T. R., o tai galimai prieštarauja ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatai. Bendrovės Reglamente yra aiškiai nurodyta, kas yra lažybų pasiūla, kas yra nuotolinio lošimo organizavimo vieta, tai, kad lošimų pasiūla yra skelbiama Bendrovės lažybų punktuose ir interneto svetainėje, o ne atskirose Bendrovės klientų paskyrose, taip pat tai, kad Bendrovė gali teikti specialią lažybų pasiūlą atskirai lošėjų grupei (pvz., lošėjams, gimusiems atitinkamą dieną, arba pagal kitus objektyvius kriterijus) apie tai paskelbdama lažybų punktuose ar savo interneto svetainėje. Be to, Bendrovės Reglamente nenumatyta „supaprastinta“ lošimų ar lažybų pasiūla, jos sudarymo ir taikymo lošėjams sąlygos. Visos šios nuostatos patvirtina, kad aktuali lažybų pasiūla yra skelbiama būtent Bendrovės interneto svetainėje, yra vieša, o ne individuali. Priešingu atveju Bendrovė lažybų pasiūlą turėtų skelbti tik klientui prisijungus prie savo lošimų paskyros, o tai neleistų atlikti iš anksto sutartų varžybų prevencijos. Patikrinimo akte padaryta išvada, jog Bendrovė ribojo T. R. dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose ne konkrečiais teisės aktuose nustatytais pagrindais, nurodytais Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamente ar kitame teisės akte, tačiau vadovaujasi tuo, kad asmuo praeityje atliko 208 statymus lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių (iš 279 visų atliktų statymų), todėl Bendrovės atitikties vadovas A. K., priimdamas sprendimą nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki dabar asmeniui taikyti prevencinę ribojimo priemonę – supaprastintą lažybų pasiūlą, galimai pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatą.

6.11. Bendrovė 2023 m. liepos 20 d. pateikė LPT atsiliepimą į Patikrinimo aktą.

Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su Patikrinimo išvadomis. Bendrovė, be kita ko, pažymėjo, kad LPT Patikrinimo akte neteisingai interpretavo ir aiškino Bendrovės pinigų plovimo prevenciją reguliuojančių tvarkų normas ir neatsižvelgė į PPTFPĮ imperatyvias nuostatas bei aktualią praktiką PPTF sektoriuje, formuojamą FNTT, Europos Parlamento ir kitų už šią sritį atsakingų institucijų.

6.12. LPT 2023 m. liepos 27 d. įsakyme Nr. DIE-390, vadovaudamasi Patariamosios komisijos sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti darbo tvarkos aprašo, patvirtinto LPT direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DIE-256 „Dėl Patariamosios komisijos sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 7 punktu nusprendė Bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo medžiagą dėl galimo ALĮ pažeidimo perduoti Patariamajai komisijai sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti (toliau – ir Komisija).

6.13. Komisija 2023 m. rugsėjo 15 d. parengė išvadą Nr. IVL-1279 (toliau – ir Išvada).

Išvadoje konstatuota, kad Bendrovė pripažįsta T. R. teikianti supaprastintą lažybų pasiūlą, todėl be „pagrindinės“ pasiūlos, kuri skelbiama Bendrovės interneto svetainėje ir matoma visiems joje apsilankantiems lošėjams, Bendrovėje yra sudaroma ir siauresnės apimties pasiūla, kurią savo paskyroje mato asmuo, o tai galimai prieštarauja ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatai. Bendrovės Reglamente yra aiškiai nurodyta, kas yra lažybų pasiūla, kas yra nuotolinio lošimo organizavimo vieta, tai, kad lošimų pasiūla yra skelbiama Bendrovės lažybų punktuose ir interneto svetainėje, o ne atskirose Bendrovės klientų paskyrose, taip pat tai, kad Bendrovė gali teikti specialią lažybų pasiūlą atskirai lošėjų grupei (pvz., lošėjams, gimusiems atitinkamą dieną, arba pagal kitus objektyvius kriterijus) apie tai paskelbdama lažybų punktuose ar savo interneto svetainėje. Be to, Bendrovės Reglamente nenumatyta „supaprastinta“ lošimų ar lažybų pasiūla, jos sudarymo ir taikymo lošėjams sąlygos. Komisija padarė išvadą, kad aktuali lažybų pasiūla yra skelbiama būtent Bendrovės interneto svetainėje, yra vieša, o ne individuali. Priešingu atveju Bendrovė lažybų pasiūlą turėtų skelbti tik klientui prisijungus prie savo lošimų paskyros, o tai neleistų atlikti iš anksto sutartų varžybų prevencijos. Išvadoje paminėta ir tai, kad atlikto patikrinimo metu Bendrovė nepateikė objektyvių duomenų dėl T. R. nesąžiningo elgesio – statymų atlikimo, pasinaudojant gauta informacija apie galimai sutartas varžybas ir tokiu būdu siekiant neteisėtai pasipelnyti. Taip pat Bendrovė nenurodė aplinkybių, įrodančių, kad varžybose, dėl kurių asmuo lažinosi, iš tiesų buvo manipuliuojama sporto varžybų eiga ar rezultatu, ar kad jis pats dalyvavo lažybų įvykiuose, už kuriuos atliko statymus, ar atliko kokius nors kitus veiksmus, pažeidžiančius įstatymus, Reglamentą ar kitus teisės aktus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad T. R. statymus atliko dėl galimai sutartų varžybų ar kitokiu būdu elgėsi neteisėtai. Išvadoje pažymėta ir tai, kad lošėjų atžvilgiu Bendrovės taikomi veiksmai turi būti motyvuoti, pagrįsti, ir privalo atitikti konkrečių įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimo tvarką, nuostatas ar Reglamento punktų reikalavimus. Bendrovė savo veiksmų negali grįsti prielaidomis. Tuo tarpu Bendrovė, nenustačiusi neteisėto asmens elgesio, t. y. neturėdama objektyvių duomenų, kad T. R. spėti įvykiai (už kuriuos jis atliko statymus) ar jis pats yra susijęs su sutartomis sporto varžybomis, remdamasi prielaidomis ir įtarimais, priėmė sprendimą taikyti asmens atžvilgiu supaprastintą lažybų pasiūlą. Komisijos manymu, Bendrovė riboja asmens dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose ne konkrečiais teisės aktuose nustatytais pagrindais, nurodytais Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamente ar kitame teisės akte, tačiau vadovaujasi tuo, kad jis praeityje atliko 208 statymus lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių (iš 279 visų atliktų statymų), todėl Bendrovės atitikties vadovas A. K., priimdamas sprendimą nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki dabar T. R. taikyti prevencinę ribojimo priemonę – supaprastintą lažybų pasiūlą, galimai pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatą. Taip pat Išvadoje buvo siūloma Bendrovei skirti 15 000 Eur baudą.

6.14. LPT 2023 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 2E-1307 „Dėl informacijos pateikimo“ prašė Bendrovę informuoti, ar T. R. vis dar taikoma ribojimo priemonė – supaprastinta lažybų pasiūla.

6.15. Bendrovė 2023 m. rugsėjo 19 d. pateikė atsakymą į LPT 023 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. 2E-1307 „Dėl informacijos pateikimo“.

Bendrovė nurodė, jog T. R. vis dar priskirta vidutinė PPTF rizikos grupė, ir, remiantis PPTFPĮ 25 straipsnio 7 dalyje nustatytais įpareigojimais, kliento rizika valdoma taikant veiksmingą rizikos mažinimo priemonę.

6.16. LPT vyriausioji specialistė 2023 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniame pranešime Nr. IVL-1325 „Dėl informacijos užfiksavimo“ nurodė, kad T. R. Bendrovė vis dar taiko supaprastintą lažybų pasiūlą, todėl yra pagrindas Bendrovei taikyti įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą.

7. LPT, vadovaudamasi ALĮ 29 straipsnio 7 punktu, 29¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, 29² straipsnio 3 dalimi, ir susipažinusi su Komisijos Išvada, 2023 m. rugsėjo 21 d. priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriame:

- konstatavo, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir neplaninio specialiojo patikrinimo metu surinktais faktiniais duomenimis, nustatyta, kad T. R. už dalyvavimą Bendrovės siūlomose lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) mažo populiarumo sporto varžybų ar kitų įvykių, Bendrovės atitikties vadovo A. K. sprendimu nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki dabar, taikoma supaprastinta lažybų pasiūla, pažeidžia ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatą (Įsakymo 2 punktas);

- nutarė pritarti Komisijos Išvadai ir už šio Įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą Bendrovei skirti 15 000 Eur baudą (Įsakymo 3 punktas);

- įspėjo Bendrovę apie galimą licencijos organizuoti totalizatorių Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos LPT direktoriaus 2020 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. DIE-783 „Dėl licencijos organizuoti totalizatorių UAB „Amber Gaming“ išdavimo“ galiojimo sustabdymą už šio Įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą (Įsakymo 4 punktas);

- nustatė, kad Bendrovė ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 28 d. privalo pašalinti šio Įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą (Įsakymo 5 punktas).

Įsakyme, be kita ko, nustatyta, kad 2023 m. gegužės 25 d. T. R. kreipėsi į LPT su skundu dėl Bendrovės veiksmų, nes Bendrovė jam apribojo statymų pasiūlą, t. y. iš lažybų pasiūlos buvo išimtos visos žemesnio populiarumo sporto lygos ir buvo paliktos tik didžiosios (populiariausios) krepšinio, futbolo ir ledo ritulio lygos. LPT įvertinusi situaciją konstatavo, kad T. R. už dalyvavimą Bendrovės siūlomose lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) mažo populiarumo sporto varžybų ar kitų įvykių, Bendrovės atitikties vadovo A. K. sprendimu nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki dabar, taikoma supaprastinta lažybų pasiūla, pažeidžia ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatą. Įsakyme LPT pažymėjo, jog Bendrovė T. R. veiksmuose įžvelgė savo vidaus tvarkose nustatytų įtartinos veiklos požymių (klientas renkasi atlikti statymus lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių) ir, remdamasi Bendrovės Aprašo 13.9 punkto nuostatomis, nuo 2023 m. gegužės 15 d. pradėjo asmeniui taikyti prevencinę ribojimo priemonę – supaprastintą lažybų pasiūlą (Bendrovės atitikties vadovo A. K. 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas). Tačiau minėta pinigų plovimo rizikos valdymo priemonė numatyta taikyti, siekiant užkardinti neteisėtus susitarimus dėl sporto varžybų ar kitų įvykių baigčių (Vertinimo 36 punktas). Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, įrodančių, kad varžybose, dėl kurių asmuo lažinosi, iš tiesų buvo manipuliuojama sporto varžybų eiga ar rezultatu, ar kad jis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Bendrovė ribojo asmens dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose ne konkrečiais teisės aktuose nustatytais pagrindais, nurodytais Reglamente ar kitame teisės akte, tačiau vadovaujasi tuo, kad asmuo praeityje atliko 208 statymus lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių (iš 279 visų atliktų statymų). Taip pat Bendrovės Reglamente neįtvirtinti pagrindai, kuriais Bendrovei būtų suteikiama teisė taikyti supaprastintą lažybų pasiūlą konkrečiai klientų grupei ar individualią pasiūlą klientams. Pagal ALĮ azartinių lošimų organizavimas priskirtinas prie licencijuojamų veiklų. Šioms veikloms taikytini bendrieji ūkinės veiklos licencijavimo principai, kurių vienas iš pagrindinių yra tai, kad licencijuojamų veiklų teisiniams santykiams galioja principas „leidžiama tik tai, kas aiškiai nustatyta įstatyme“ ir negalioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“. Tad, PPTFPĮ pagrindu vykdoma lošimus organizuojančių bendrovių prevencinė veikla, taikomos prevencinės priemonės negali būti būdas išvengti ALĮ nustatytų draudimų ar tapti priemone nepaisyti Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamente nurodytų Bendrovės bei lošėjų teisių ir pareigų. LPT Įsakyme nurodyta, kad jei Bendrovė savo veikloje vadovaujasi PPTFPĮ nuostatomis, tam, kad būtų valdomos pinigų plovimo rizikos, nesudaro teisinio pagrindo Bendrovės klientams taikyti ribojimus neturint objektyvių duomenų ir įrodymų. LPT nustatė, kad Bendrovė neturėjo jokio teisinio pagrindo savo sprendimu taikyti supaprastintą lažybų pasiūlą, o remiantis Vertinimu, tiems atvejams, kuomet Bendrovei kyla įtarimų dėl sutartų varžybų rezultatų, gali sustabdyti laimėjimų mokėjimus ir kreiptis į atitinkamas institucijas ir pan. Įsakyme taip pat nurodyta, kad joks teisės norminis aktas, tame tarpe ir Bendrovės Reglamentas, nenumato draudimo lošėjui statymus atlikti tik dėl mažesnio populiarumo varžybų. Būtent Bendrovė yra atsakinga už lažybų pasiūlą ir tai, kokius sporto įvykius į lažybų pasiūlą įtraukia. Bendrovės pareiga domėtis varžybomis, dėl kurių įvykių baigties siūloma lažintis. Nustačius, kad varžybose dalyvauja niekam nežinomi sportininkai, apie kuriuos viešojoje erdvėje nepateikiama jokios informacijos, tokie sporto įvykiai iš viso neturėtų būti įtraukiami į lažybų pasiūlą. Tuo tarpu lošėjai turi teisę rinktis spėjamus lažybų įvykius iš visos Bendrovės siūlomos lažybų pasiūlos. Jei Bendrovė mano, kad tam tikros varžybos yra rizikingos dėl galimo manipuliavimo sporto varžybų eiga ar rezultatais, Bendrovė turi pareigą nesiūlyti savo pasiūloje spėti tokių varžybų baigtis. Įsakyme LPT padarė išvadą, kad be „pagrindinės“ pasiūlos, kuri skelbiama Bendrovės interneto svetainėje ir matoma visiems joje apsilankantiems lošėjams, Bendrovėje yra sudaroma ir siauresnės apimties pasiūla, kurią savo paskyroje mato T. R., o tai prieštarauja ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatai. Bendrovės Reglamente yra aiškiai nurodyta, kas yra lažybų pasiūla, kas yra nuotolinio lošimo organizavimo vieta, tai, kad lošimų pasiūla yra skelbiama Bendrovės lažybų punktuose ir interneto svetainėje, o ne atskirose Bendrovės klientų paskyrose, taip pat tai, kad Bendrovė gali teikti specialią lažybų pasiūlą atskirai lošėjų grupei (pvz., lošėjams, gimusiems atitinkamą dieną, arba pagal kitus objektyvius kriterijus) apie tai paskelbdama lažybų punktuose ar savo interneto svetainėje. Be to, Bendrovės Reglamente nenumatyta „supaprastinta“ lošimų ar lažybų pasiūla, jos sudarymo ir taikymo lošėjams sąlygos. Visos šios nuostatos patvirtina, kad aktuali lažybų pasiūla yra skelbiama būtent Bendrovės interneto svetainėje, yra vieša, o ne individuali. Priešingu atveju Bendrovė lažybų pasiūlą turėtų skelbti tik klientui prisijungus prie savo lošimų paskyros, o tai neleistų atlikti iš anksto sutartų varžybų prevencijos.

8. Bendrovė, nesutikdama su LPT Įsakymu, kreipėsi į teismą.

9. ALĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą, kuriame turi būti nurodyta: 1) lošimo pavadinimas; 2) lošimo organizavimo vieta; 3) lošimo taisyklės; 4) įmokos, imamos už dalyvavimą lošime, dydis; 5) didžiausia laimėjimo suma; 6) laimėjimų grupės; 7) „kaupiamojo fondo“ sudarymo ir laimėjimo tvarka (jeigu sudaromas toks fondas); 8) lošimo kortelių rūšys, jų numeravimo, įsigijimo bei grąžinimo tvarka (jeigu organizuojamas bingas), išskyrus atvejį, kai bingo kortelės platinamos per tiesioginio ryšio sistemą; 9) laimėjimų išmokėjimo tvarka; 10) pretenzijų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka.

Lošimo reglamentą, jo pakeitimus ir papildymus tvirtina Priežiūros tarnyba (ALĮ 18 straipsnio 2 dalis). Lošėjo reikalavimu lošimų organizatorius privalo jį supažindinti su lošimo reglamentu (to paties straipsnio 3 dalis).

10. Pareiškėja organizuodama nuotolinius lošimus, privalo vadovautis savo Reglamentu, kuris, anksčiau minėta, yra patvirtintas LPT; šis Reglamentas yra privalomas ir kitiems asmenims, dalyvaujantiems Bendrovės interneto svetainėje organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose (16.3 papunktis).

Reglamento 1.2.8 papunktyje nustatyta, kad lošimų pasiūla – Bendrovės interneto svetainėje siūlomų lažybų baigčių su jiems priskirtais koeficientais sąrašas <...> ir kita svarbi informacija, susijusi su Bendrovės interneto svetainėje organizuojamu nuotoliniu lošimu. <...>. Nuotolinis lošimas – Bendrovės interneto svetainėje organizuojamos nuotolinio lošimo lažybos (toliau – „nuotolinės lažybos“, „lažybos“), nuotolinis stalo lošimas, nuotolinis lošimas A ir B kategorijos automatais ir nuotolinis stalo lošimas gyvai (1.2.11 papunktis).

Reglamento 1.3 papunktyje nustatyta, kad Reglamentas ir lošimų pasiūla yra skelbiami Bendrovės interneto svetainėje. Reglamentas yra pateikiamas lošėjui susipažinti, sudarant nuotolinio lošimo sutartį (pateikiant aktyvią nuorodą į interneto svetainę, kurioje skelbiamas visas nuotolinių lošimų organizavimo reglamento aktualios redakcijos tekstas). Sudaręs nuotolinio lošimo sutartį, lošėjas gali bet kada susipažinti su Reglamentu Bendrovės interneto svetainėje. Lošimų pasiūlą Bendrovė gali keisti bet kuriuo metu, prieš tai paskelbdama Bendrovės interneto svetainėje; jau priimti statymai lieka galioti be pakeitimų (1.7 papunktis).

Bendrovė gali teikti specialią lažybų pasiūlą atskirai lošėjų grupei (pvz., lošėjams, gimusiems atitinkamą dieną, arba pagal kitus objektyvius kriterijus) apie tai paskelbdama lažybų punktuose ar savo interneto svetainėje (Reglamento 7.3 papunktis). Lažybų pasiūla yra pateikiama lažybų punktuose ir Bendrovės interneto svetainėje (Reglamento 7.5 papunktis).

11. LVAT yra konstatavęs, kad norint pripažinti ALĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą, būtina nustatyti, jog lošimai buvo organizuojami ne pagal lošimo reglamentą arba kad konkrečiame lošimo reglamente nėra nurodyti duomenys, kurių reikalauja ALĮ 18 straipsnio 1 dalis; kartu pažymėtina ir tai, kad lošimų reglamentą tvirtina būtent LPT, taigi ji, tvirtindama reglamentą turėtų atsižvelgti, ar reglamento nuostatos, išsamios, tikslios, aiškios, logiškos ir suderintos viena su kita, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ALĮ ir kitus norminius teisės aktus, tiesiogiai reguliuojančius lošimų organizavimą (žr., pvz., 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022; ir kt.).

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021, yra išaiškinęs, kad lošimas ir lažybos yra grindžiami atsitiktinumu, todėl siekiant apsaugoti asmenų turtinius interesus, šiai sričiai negalioja bendrasis civilinės teisės principas „leidžiama viskas, kas nedraudžiama“. Nagrinėjamu atveju leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme. Taigi, jeigu konkretūs rizikos faktoriai ir jų nustatymo mechanizmas nėra įtvirtinti vidiniuose teisės aktuose (šiuo atveju – Reglamente), ir apie tokius taikomus kriterijus žinoma tik pačiai Bendrovei, toks aiškinimas prieštarauja principui „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad LPT atliko pakankamai išsamų ir visapusišką tyrimą bei visiškai pagrįstai nustatė, kad pareiškėja padarė ALĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą, už ką jai buvo pritaikytos ALĮ numatytos poveikio priemonės.

13. Teisėjų kolegija pritaria LPT argumentui, kad, sutinkamai su ALĮ 18 straipsniu, visos aplinkybės, kurios gali įtakoti lošėjo ar lošimų organizatoriaus teisėtus interesus, turi būti aiškiai aprašytos Reglamente ir lošėjui turi būti žinomos; lošėjas ir Bendrovė privalo vadovautis Reglamentu.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad be bendros pasiūlos, kuri yra skelbiama Bendrovės interneto svetainėje ir matoma visiems joje apsilankantiems lošėjams, Bendrovėje yra sudaroma ir siauresnės apimties pasiūla, Bendrovės vadinama – „supaprastinta lažybų pasiūla“, kurią savo paskyroje mato pareiškėjas ir dalis kitų lošėjų, kuriems Bendrovė taiko pasiūlos ribojimus.

Akcentuotina, kad Bendrovei norint teikti specialią, Bendrovės vadinamą – „supaprastintą lažybų pasiūlą“, tokia galimybė turi būti įtvirtinta Reglamente ir skelbiama viešai. Priešingu atveju nebūtų galimybės apsaugoti lošėjus nuo Bendrovės neribotos laisvės elgtis kaip nori tam tikrų lošėjų atžvilgiu ir pan. Taigi, Bendrovė dėl lošimų (lažybų) pasiūlos gali spręsti tiek, kiek tai aiškiai leidžia ir apibrėžia lošimus reglamentuojantys teisės aktai, visų pirma, Bendrovės Reglamentas.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iš esmės nėra ginčo, kad „supaprastinta lažybų pasiūla“, kuri buvo taikoma trečiojo suinteresuoto asmens - T. R., atžvilgiu niekaip nėra reglamentuota Bendrovė Reglamente. Ši pasiūla iš esmės atsispindi tik paties lošėjo (T. R.) paskyroje, jau nekalbant apie tai, kad ne tik Reglamentas, bet ir lošimų pasiūla (bet kokia) privalo būti skelbiami Bendrovės interneto svetainėje. Tačiau pareiškėjui siūloma „supaprastinta lažybų pasiūla“, minėta, buvo ne tik kad nenumatyta Reglamente, bet ji ir nebuvo skelbiama viešai Bendrovės interneto svetainėje, o tik lošėjo internetinėje paskyroje, kas akivaizdžiai neatitiko įstatymo reikalavimų.

15. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti ALĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą, ką, beje, LPT pagrįstai ir padarė.

16. Bendrovė teigia, kad „supaprastintos lažybų pasiūlos“ taikymas pareiškėjui yra Bendrovės teikiamų lošimo paslaugų panaudojimo PPTF schemose riziką mažinanti priemonė ir ji neturėjo būti numatyta Reglamente. Pasak Bendrovės, ji, siekdama valdyti pinigų plovimo riziką, priskiria pareiškėją prie didesnės dalyvavimo statymuose už iš anksto sutarto rezultato varžybas rizikos klientų ir teikdama „supaprastintą lažybų pasiūlą“, nesudaro jam galimybės atlikti statymus už tokius lažybų įvykius.

Tačiau teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjos argumentais negali sutikti.

16.1. Visų pirma, Bendrovė nepagrįstai T. R. veiksmus, kuomet jis dažnai lažinasi dėl žemo meistriškumo ir (arba) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių, nors Bendrovė pati siūlo tokią rizikingą lažybų pasiūlą, vertina kaip PPTF prevencijos rizikos valdymą, bet visiškai neįvertina to, kad toks T. R. taikomos supaprastintos lažybų pasiūlos teikimas pažeidžia jo teises ir riboja jo laisvę pasirinkti tokią lažybų pasiūlą, kuri yra viešai skelbiama Bendrovės interneto svetainėje kitiems lošėjams.

16.2. Kaip matyti iš bylos, Bendrovė 2023 m. gegužės 15 d. priėmė sprendimą nuo tų pačių metų gegužės 15 d. T. R. taikyti prevencinę ribojimo priemonę - „supaprastintą lažybų pasiūlą“. Toks sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Aprašo 13.9 papunkčiu ir atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės kliento T. R. veiksmuose naudojantis Bendrovės lošimo paslaugomis įžvelgiami įtartinos veiklos požymiai (klientas renkasi atlikti statymus lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių). Minėto Aprašo 13.9 papunktis nustato, kad nustačius kliento veiksmuose įtartinos veiklos požymius, kiekvienas toks atvejis nagrinėjamas kolegialiame Bendrovės atitikties vadovo, operacijų vadovo ir klientų aptarnavimo grupės pasitarime. Pasitarimą inicijuoja klientų aptarnavimo grupės vadovas, kuris pristato įtartinus kliento veikslus sudarančią informaciją. Nagrinėjami kliento prisijungimo prie lošėjo paskyros duomenys, lošėjo sąskaitos papildymo bei lėšų išvedimo duomenys , kliento lošimų istorija. Pasitarimo metu nusprendus, kad kliento atžvilgiu turi būti taikomos riziką mažinančios priemonės, atitikties vadovas įformina rašytinį sprendimą, kuriame nurodo motyvus dėl kurių klientui taikomos konkrečios riziką mažinančios priemonės ir kokios riziką mažinančios priemonės taikomos kliento atžvilgiu. Kartu sprendžiamas klausimas dėl pranešimo apie įtartinas operacijas teikimo FNTT. Jei priimamas sprendimas teikti pranešimą FNTT, klientui pritaikyti ribojimai lieka galioti iki atsakymo dėl tolimesnių veiksmų gavimo iš FNTT.

Taigi, Bendrovė taikė T. R. „supaprastintą lažybų pasiūlą“ iš esmės dėl to, kad jis dažnai dalyvauja pačios Bendrovės siūlomose lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių, ir taip, pasak Bendrovės, ji bando suvaldyti PPTF prevencijos riziką. Tačiau tokie Bendrovės veiksmai iš principo yra ydingi, nes jie neturi jokio objektyvaus pagrindo. Šiuo atveju Bendrovė gali nevaržomai piktnaudžiauti savo teisėmis ir pažeidinėti ALĮ nuostatas bei lošėjų teises, įrašant šį bendrą teiginį – klientas dažnai dalyvauja lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių. Jeigu jau Bendrovė mano, kad aptariamu aspektu PPTF rizika yra atsiradusi ir ją reikia valdyti pagal Įstatymą ir jį lydinčius poįstatyminius teisės aktus, įskaitant Bendrovės vidaus teisės aktus, tai ji atitinkamai ir turi motyvuoti, pvz., kiek tokių buvo statymų, per kokį laikotarpį, kokios sumos buvo statomos, kokie laimėjimai, lošėjo sąskaitos papildymo ir pinigų išvedimo duomenys bei kt. Tačiau nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta, kaip ir nebuvo pranešta FNTT apie įtartinas operacijas. Tad iš esmės sutiktina su atsakovės argumentu, kad „supaprastintos lažybų pasiūlos“ taikymas T. R. atžvilgiu yra laikytinas ne pinigų plovimo rizikos valdymu, o greičiau laiminčio lošėjo dalykinių santykių su Bendrove apribojimu (kad T. R. dažniau laimėdavo patvirtino ir pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu).

16.3. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja visiškai be reikalo priešina Įstatymo ir ALĮ nuostatas. Pabrėžtina, kad Įstatymo ir šio Įstatymo pagrindu vykdoma lošimus organizuojančių bendrovių prevencinė veikla, taikomos prevencinės priemonės negali būti būdas išvengti ALĮ nustatytų draudimų ar tapti priemone nepaisyti Bendrovės Reglamente nurodytų Bendrovės bei lošėjų teisių ir pareigų. Lošėjo ir Bendrovės teisiniai santykiai negali būti teisiniame neapibrėžtume, Bendrovė savo veiksmų negali grįsti prielaidomis ir siaurinti lošėjams lažybų pasiūlas Bendrovės nuotolinio lošimo reglamente (nagrinėjamu atveju Reglamente) nenustatytais atvejais.

Iš dalies sutiktina su Bendrovės skundo argumentu, kad Bendrovės vidiniai dokumentai, kuriuose nustatyti PPTF rizikos vertinimo rezultatai bei taikomos vidinės klientų stebėjimo bei rizikos vertinimo metodikos ir pan., neturi būti skelbiami viešai. Tačiau bet kokiu atveju, „supaprastinta lažybų pasiūla“ vienaip ar kitaip turi atsispindėti Bendrovės Reglamente. Tad tarp šių dviejų teisės aktų, t. y. Įstatymo ir ALĮ, nėra jokio prieštaringumo, ar juo labiau vieną teisės aktą kito atžvilgiu laikyti specialiu įstatymu (lex specialis). Lošimų organizatorius vykdydamas savo veiklą turi laikytis ALĮ ir PPTFPĮ nustatytų reikalavimų. Šių įstatymų reikalavimai taikomi vienu metu, tačiau siekiant skirtingų tikslų – lažybos organizuojamos taikant ALĮ ir lošimų organizavimo reglamento (nagrinėjamu atveju Bendrovės Reglamento) nuostatas, o lažybų organizavimo metu vykdoma PPTF prevencija vykdoma vadovaujantis PPFTPĮ ir lošimų organizatorių nustatyta tvarka (PPFTPĮ 29 straipsnis). Atsakovas pagrįstai teigia, kad Įstatyme nenumatyta, kad lošimų organizatorių vykdoma PPTF prevencijos veikla gali prieštarauti ALĮ ir lošimų organizavimo reglamente nustatytai lošimų organizavimo tvarkai ar, kad šiuose teisės aktuose nustatytą tvarką lošimo organizatorius gali vienašališkai pakeisti.

16.4. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėja, jos lošėjui T. R. pasiūlyta „supaprastintą lažybų pasiūlą“ turėjo būti numatyta ne tik Bendrovės Reglamente, bet ir paskelbta Bendrovės internetiniame puslapyje, o ne tik jo internetinėje paskyroje.

17. Apibendrinant konstatuotina, kad Bendrovei nepaisant minėtų teisės aktų reikalavimų, ji pagrįstai pripažintą pažeidusi ALĮ 18 straipsnio 1 dalį.

18. Bendrovė skunde taip pat nurodo, kad LPT nepagrįstai nubaudė Bendrovę kelis kartus už tą patį veiksmą, t. y. pažeidė non bis in idem principą. Bendrovė mano, kad tiriami keli pažeidimai turėjo būti apjungti.

Tačiau teisėjų kolegija su šiais argumentais taip pat negali sutikti.

Visų pirma, tiriant pažeidimus bylų apjungimo galimybės nenumatė tuo metu galiojančios redakcijos Patikrinimo taisyklės.

Antra, Bendrovės neplaniniai specialieji patikrinimai buvo pradėti pagal atskirus pareiškėjų skundus, pateiktus skirtingais laikotarpiais – vienas pateiktas 2023 m. balandžio 6 d., kitas – 2023 m. gegužės 25 d., ir pan. Pati Bendrovė teigia, kad kiekviena kliento situacija, susijusi su PPTF rizikos valdymu, yra vertinama individualiai, kaip ir buvo nagrinėjamu atveju T. R. atžvilgiu. Tad konstatuoti, jog šios skirtingos situacijos yra vienas sudėtinis tęstinis pažeidimas, - nėra teisinio pagrindo.

Trečia, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad šiuo atveju teismas tikriną Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, kai dėl kitų LPT įsakymų, nors jie ir apskųsti teismui, tačiau dėl jų dar nėra priimta teismų sprendimų. Tad ir šiuo aspektu nėra pagrindo teigti, kad skundžiamu Įsakymų Bendrovė už tą patį pažeidimą buvo nubausta du kartus, nes šiuo atveju tai yra pirmoji byla iš nurodomų Bendrovės panašių situacijų (bylų). Vėliau nagrinėjant kitas bylas dėl minėtų kitų įsakymų, teismui nebus kliūtis, esant pagrindui, susidariusią situaciją įvertinti kitaip.

Taigi, šiuo atveju apibendrinant, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog Bendrovė buvo nubausta kelis kartus už tą patį pažeidimą, t. y. buvo pažeistas non bis in idem principas.

19. ALĮ 29 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad priežiūros tarnyba (šiuo atveju LPT), atlikdama jai pavestas funkcijas, taiko lošimus organizuojančioms bendrovėms šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, nustatytas poveikio priemones.

Poveikio priemonės ir jų taikymo tvarka reglamentuota ALĮ 29¹ straipsnyje. Konkrečiai ALĮ 29¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo pažeidimus priežiūros tarnyba bendrovėms taiko šias poveikio priemones: įspėja apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir skiria šio įstatymo 29² straipsnyje nustatytą baudą, jeigu sprendimo taikyti poveikio priemonę priėmimo dieną pažeidimas tęsiamas (1 punktas). Sprendimą taikyti bendrovei konkrečią poveikio priemonę priima priežiūros tarnybos direktorius (ALĮ 29¹ straipsnio 2 dalis).

Baudos ir jų skyrimo tvarka reglamentuota ALĮ 29² straipsnyje.

20. Akcentuotina, kad Bendrovei už ALĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą skundžiamu Įsakymu skirta 15 000 Eur bauda bei atitinkamas įspėjimas. Atsakovė tinkamai argumentavo Bendrovei taikomas poveikio priemones; teisėjų kolegija su Įsakymo argumentacija tuo klausimu sutinka. Be to, pažymėtina ir tai, kad byloje ginčo dėl baudos dydžio ar skirto įspėjimo nėra, tad teisėjų kolegija plačiau nepasisakys; tik konstatuoja, kad LPT taikydama poveikio priemones ir jų dydį pažeidimų nepadarė.

21. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamas LPT Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jį panaikinti ar pakeisti nėra jokio pagrindo.

Taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

22. Proceso šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą, priimtą Van de Hurk prieš Olandiją byloje; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą, priimtą Helle prieš Suomiją byloje; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

23. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).

24. Pareiškėjos skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, todėl pareiškėja neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitos proceso šalys įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ skundą dėl įsakymo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.

Teisėjai Jovita EinikienėSaulius JakaitisVioleta Petkevičienė