Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Astos Radzevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Baltijos realizacijos centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-11 sprendimo, priimto išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-6841-545/2012 pagal ieškovo AB DNB lizingas ieškinį atsakovui UAB „Baltijos realizacijos centras“ dėl 51 475,38 Lt nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo V. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas AB DNB lizingas (nuomotojas) ir J. T. (nuomininkas) 2007-06-14 sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2007/06-LTS296, pagal kurią išperkamosios nuomos objektas (2004 m. gamybos automobilis BMW 730 da, ident.Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomotojo perduodamas nuomininko valdymui ir naudojimui, kuris išperka jį už finansuojamą sumą – 32 987,72 EUR per išperkamosios nuomos terminą (nuo 2007-06-15 iki 2010-06-15) (b. l. 9-16). 2007-06-15 AB DNB lizingas ir J. T. pasirašė Mokėjimų grafiką Nr. 1 prie Išperkamosios nuomos sutarties Nr. 2007/06-LTS296 (b. l. 16-17). 2007-06-15 AB DNB lizingas ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2007/06-LTS295-P, pagal kurią ieškovas iš atsakovo nuosavybėn įsigijo minėtą automobilį (b. l. 18-19). 2007-06-15 AB DNB lizingas ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ sudarė sutartį Nr. 2007/06-LTS296-G (Atpirkimo sutartį) (b. l. 20-21), pagal kurią atsakovas įsipareigojo atpirkti iš ieškovo išperkamosios nuomos objektą (automobilį BMW 730), jei išperkamosios nuomos gavėjas (nuomininkas) nevykdys išperkamosios nuomos sutartimi sulygtų mokėjimų ir kitų sąlygų. Šalys sulygo, jog atpirkimo kaina lygi neapmokėtai išperkamosios nuomos objekto vertei, nurodytai išperkamosios nuomos sutarties mokėjimų grafike atpirkimo dieną (pranešimo pateikimo dieną). 2008-05-07 tarp ieškovo, J. T. bei V. K. buvo sudarytas trišalis susitarimas (toliau – Susitarimas), kuriuo trečiasis asmuo perėmė visas J. T. teises bei pareigas pagal 2007-06-14 išperkamosios nuomos sutartį. Susitarimo 1.4 p. šalys sulygo dėl to, jog automobilio BMW neišpirkta vertė yra 107 070,19 Lt bei, kad ieškovas ir trečiasis asmuo pasirašo patikslintą mokėjimų grafiką, kuris įsigalioja kartu su trišaliu susitarimu. Šiame 2008-05- 08 mokėjimų grafike nurodyta, jog trečiasis asmuo turto išpirkimo bei palūkanų mokėjimus ieškovui moka nuo 2008-06-30 iki 2010-06-30. Trečiasis asmuo mokėjimus vykdė iki ieškovas pateikė trečiajam asmeniui 2010-06-20 sąskaitą-faktūrą Nr. PS 10046425 dėl 1 63,32 Lt palūkanų ir 90 984,32 Lt turto vertės sumos sumokėjimo. Trečiasis asmuo iš 90 984,32 Lt ieškovo naudai sumokėjo tik 1 108,94 Lt, 89 875,38 Lt suma liko neapmokėta. 2010-08-13 ieškovas išsiuntė trečiajam asmeniui pretenziją. Skola liko nesumokėta, tačiau 2010-09-03 trečiasis asmuo atsakovui pristatė automobilį BMW 730. Ieškovas pareikalavo atsakovo atpirkti transporto priemonę. 2010-09-23 atsakovas pareiškė ieškovui pretenziją kuria pareikalavo iš ieškovo 35 000 Lt kompensacijos dėl automobilio BMW 730 defektų. Ieškovui žodžiu raginant atsakovą jo žinioje esantį automobilį BMW 730 atpirkti, atsakovas argumentavo, jog negali to padaryti, nes neva automobilis turi esminiu defektų, dėl kurių objekto eksploatacija negalima. Ieškovas 2010-10-27 paėmė automobilį BMW 730 iš atsakovo bei nuvarė jį techninės apžiūros atlikimui. 2010-10-27 UAB „Tuvlita“ apžiūrėjo minėtą transporto priemonę bei surašė Techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. 010-0025653, kurios išdavoje parašyta: „Transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus“. 2011-02-01 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, kuria paskutinį kartą taikiai siūlė įvykdyti Atpirkimo sutartį. Atsakovas pateikė 2011-02-22 atsakymą Nr. 002, kuriuo atsisakė atpirkti transporto priemonę remdamasis tuo, jog automobilis neva turėjo būti pristatytas 2010-02-28, o ne po šešių mėnesių. 2007-06-15 mokėjimų grafike Nr. 1 paskutinė mokėjimo diena nurodyta ne 2010-02-28, o 2010-06-15, todėl, pasak ieškovo, atsakovas neteisėtai atsisakė pagal 2007-06-15 atpirkimo sutartį atpirki BMW 730 iš ieškovo. Ieškovas turėjo teisę reikalauti (ir reikalavo) iš atsakovo sumokėti 89 875,38 Lt atpirkimo kainą. Dėl šių priežasčių atsakovas neteisėtai bei nepagrįstai vienašališkai atsisakė vykdyti Atpirkimo sutartį, ieškovas buvo priverstas ieškoti kito asmens, kuris įsigytų minėtą transporto priemonę. 2012-06-08 ieškovas su UAB „Dastis“ sudarė Lizingo sutartį, kuria turtą parduos (finansinės nuomos būdu) už 11 150,37 EUR (38 400 Lt), todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 51 475,38 Lt nuostolių suma – skirtumas tarp to, ką turėjo sumokėti atsakovas ieškovui, ir to, ką ieškovas gaus iš naujojo lizingo gavėjo (89 875,38 – 38 400). Dėl atsakovo neteisėto bei nepagrįsto neveikimo (automobilio BMW 730 neatpirkimo) ieškovas negavo pajamų (patyrė žalą), kurias teisėtai bei pagrįstai tikėjosi gauti iš atsakovo, kaip verslininko, prisiėmusio pareigą atpirkti transporto priemonę. Tokiu būdu, tarp neteisėto atsakovo neveikimo bei ieškovo patirtos žalos yra priežastinis ryšys, o atsakovo, kaip verslininko kaltė yra preziumuojama. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 51 475,38 Lt nuostolių, 6 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo V. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Trečiasis asmuo V. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti nuostolius dėl galimai nepagrįsto atsakovo atsisakymo vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir nuostolius priteisė. Atsakovas su šia teismo pozicija nesutinka, nes mano, kad teismas netinkamai kvalifikavo šalis siejantį teisinį santykį, atsakovas pagrįstai atsisakė vykdyti sutartį, o ieškovas neįrodė patirtų nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos.

Kompleksiškai vertinant Atpirkimo, išperkamosios nuomos ir pirkimo-pardavimo sutarčių pobūdį, jų turinį, atsižvelgiant į Atpirkimo sutarties sudarymo aplinkybes, priežastis bei tikslus, kurių siekė šios sutarties šalys, konstatuotina, kad ginčo šalių pasirašyta išperkamosios nuomos objekto Atpirkimo sutartis vertintina kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė CK 6.70 straipsnio 1 dalies prasme. Analogiško tokio pobūdžio sutarčių vertinimo laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2013). Pagal Atpirkimo sutarties 5.2 p. ginčo šalys sulygo, kad „Tokiu atveju, kai Nuomininko įsipareigojimų pagal Išperkamosios nuomos sutartį įvykdymas yra užtikrintas įkeitimu, garantija, laidavimu ar kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ir Nuomininkas nevykdo ar netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal Išperkamosios nuomos sutartį, Nuomotojas turi teisę pasirinkti, ar reikalauti Pardavėją nupirkti Išperkamosios nuomos objektą už Atpirkimo kainą, ar realizuoti prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones, ar reikalauti Pardavėją nupirkti Išperkamosios nuomos objektą už Atpirkimo kainą ir realizuoti prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones“. Taigi tikrasis (subjektyvusis) Atpirkimo sutarties šalių (ieškovo ir atsakovo (pardavėjo)) ketinimas sudarantį šią sutartį buvo siekis papildomai apdrausti ieškovo (nuomotojo bei pirkėjo) nuostolių atsiradimo riziką, jeigu trečiasis asmuo (nuomininkas) netinkamai vykdytų išperkamosios nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tarp ginčo šalių sudaryta Atpirkimo sutartis turi būti kvalifikuojama ne kaip preliminarioji sutartis, o kaip sąlyginis sandoris su atidedamąja sąlyga. Pagal Atpirkimo sutartį atsakovas besąlygiškai įsipareigojo atpirkti iš ieškovo automobilį BMW (t. y. sudaryti atperkamo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį) tik tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo tinkamai nevykdytų su ieškovu sudaryta išperkamosios nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pastaroji sutartis būtų nutraukta, automobilis būtų atsiimtas iš trečiojo asmens, o ieškovas pareikalautų, kad atsakovas atpirktų automobilį (Atpirkimo sutarties 2.1 p.). Visos minėtos sąlygos įvyko (b. l. 32-38, 48, 51) ir apeliantas šių aplinkybių neginčija. Kaip teisingai nurodė ieškovas savo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, sudarydamos Atpirkimo sutartį, ginčo šalys suprato, jog nors automobilio naudotojas įsipareigoja sumokėti visą išpirkimo kaimą, tačiau kainos sumokėjimas priklausys ne nuo Atpirkimo sutarties šalių valios, o nuo automobilio naudotojo valios, taigi visos kainos sumokėjimas galėjo ir neįvykti (kas vėliau ir nutiko). Jei išperkamosios nuomos šalis (trečiasis asmuo) būtų sumokėjęs visas minėtoje sutartyje numatytas įmokas, tai įgytų nuosavybės teisę į automobilį, o ieškovo ir apelianto sudaryta Atpirkimo sutartis pasibaigtų ir apeliantui neatsirastų prievolė išpirkti iš ieškovo automobilį.

Pasisakant dėl to, ar apeliantas pagrįstai atsisakė iš ieškovo atpirkti automobilį (sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį), pažymėtina, jog šios savo pareigos tinkamo įvykdymo apeliantas nei Atpirkimo sutartimi nei kitu tarp ginčo šalių sudarytu susitarimu neapribojo atsižvelgiant į tai, kokiam asmeniui bus perduotas naudoti ir valdyti ginčo automobilis. Nors pagal Atpirkimo sutarties 1.2 p. ginčo šalys sulygo, kad automobilio nuomininkas yra J. T., tačiau niekur sutartyje neįtvirtinta, kad pasikeitus nuomininkui, pasibaigia apelianto pareiga atpirkti automobilį. Byloje nenustatytas skolos pagal išperkamosios nuomos sutartį perkėlimą reglamentuojančių įstatymo nuostatų pažeidimas (CK 6.115 – 6.122 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad konkretaus nuomininko nurodymas Atpirkimo sutartyje ir jo pakeitimas kitu leidžiamas, ir nėra susijęs su lizingo nuomininko asmenybe, nes išperkamosios nuomos sutartį gali sudaryti veiksnus, mokus asmuo. Apeliantas teigia, kad sudarant lizingo sutartį yra vertinamas konkretaus asmens mokumas, sutarties terminas, sutarties sąlygos yra derinamos pagal konkretaus asmens, su kuriuo sudaroma sutartis, pageidavimus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju ne apeliantas, o ieškovas ne tik galėjo, o ir privalėjo vertinti nuomininko mokumą. Ne nuomininkas, o automobilio atpirkimo kaina buvo esminė sąlyga, dėl kurios apeliantas turėjo interesą derėtis su ieškovu sudarydamas Atpirkimo sutartį, nes pirmasis ir vienintelis apelianto 2010-09-23 ieškovui nurodytas argumentas po to, kai apeliantui 2010-09-03 trečiasis asmuo pristatė automobilį (b. l. 38), buvo tai, kad automobilis turi trūkumų, kurių pašalinimo (darbų ir detalių) kaina yra 48 376,86 Lt, todėl apeliantas iš ieškovo nori 35 000 Lt kompensacijos (b. l. 39). Šioje vietoje neaišku, kodėl apelianto paprašomos kompensacijos suma buvo 35 000 Lt, o ne 48 376,86 Lt, nes apeliantas turėjo įrodymų, jog automobilio remonto kaina bus ne 35 000 Lt , o 48 376,86 Lt (b. l. 40-44). Apelianto pareigos atpirki automobilį nepaneigia ir apelianto argumentas, kad ieškovas neužtikrino, jog automobilis apeliantui būtų perduotas nedelsiant po išperkamosios nuomos termino pabaigos, o ne 2010-09-09. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad automobilis apeliantui buvo perduotas dar 2010-09-03 (b. l. 38). Tačiau po automobilio perdavimo sekė šalių susirašinėjimas dėl to, kad pristatytas automobilis turi trūkumų, dėl kurių apeliantas iš ieškovo norėjo 35 000 Lt kompensacijos, o ieškovas įrodinėjo, kad apeliantas nepagrįstai reikalauja tokio dydžio kompensacijos ir turi vykdyti savo pareigą atpirkti automobilį (atsakovo 2010-09-23 pretenzija, ieškovo 2011-02-01 pretenzija, b. l. 39-48). Tik 2011-02-22 atsakyme atsakovas nurodė argumentą, kad atsisako atpirkti automobilį, nes automobilis nebuvo pristatytas atsakovui nedelsiant, kai pasibaigė išperkamosios nuomos terminas, kad atsakovas turėtų galimybę jį realizuoti už jo pasiūlytą kainą (b. l. 49). Atsižvelgiant į Atpirkimo sutarties 2.2 p., apeliantui buvo žinoma, kad išperkamosios nuomos termino pabaiga 2010-06-15, todėl apeliantas nepagrįstai procesiniuose dokumentuose nurodo 2010-02-28 datą. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2008-05-08 mokėjimų grafike-sąskaitoje Nr. 1 nurodyta, jog trečiasis asmuo V. K. turto išpirkimo bei palūkanų mokėjimus ieškovui moka nuo 2008-06-30 iki 2010-06-30 (b. l. 24), t. y. išperkamosios nuomos sutartis palyginus su 2007-06-15 mokėjimo grafiku Nr. 1 (t. y. priedu prie išperkamosios nuomos sutarties, 2007-06-14 sudarytos tarp ieškovo ir J. T.) (b. l. 16-17) buvo pratęsta 15 d., o su Atpirkimo sutartimi atsakovui pateiktas mokėjimo grafikas (b. l. 22) vertintinas kaip klaidingas, nes jame nurodytas pabaigos laikotarpis (2010-02-28) prieštarauja 2007-06-15 mokėjimo grafikui Nr. 1 (b. l. 16-17), kuris nurodytas Atpirkimo sutarties 1.4. p. (b. l. 20). Sisteminis Atpirkimo sutarties 1.4, 2.1, ir 3.1 nuostatų aiškinimas neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog automobilis apeliantui turėjo būti pristatytas nedelsiant po to, kai pasibaigė išperkamosios nuomos sutarties terminas (šiuo atveju iš karto po 2010-06-30). Atsižvelgiant į tai, kad po dalinio 2010-06-20 sąskaitos apmokėjimo tarp ieškovo ir trečiojo asmens vyko susirašinėjimas dėl trečiojo asmens pareigos tinkamai vykdyti išperkamosios nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (b. l. 32-37), 2010-09-03 data, kada apeliantui buvo pristatytas automobilis, nelaikytina nepagrįstu ieškovo delsimu apeliantui pristatyti automobilį. Kaip minėta, po automobilio pristatymo apeliantui, sekė ne oficialus ieškovo reikalavimas atpirkti automobilį (kaip tai numato Atpirkimo sutarties 3.1 p.), o apelianto pretenzija dėl kompensacijos už automobilio defektus. Pagal Atpirkimo sutarties 3.4 p., „Jeigu perdavimo metu išaiškėja esminiai defektai, dėl kurių objekto eksploatacija negalima ir kuriems netaikomas garantinis remontas, tai šalių susitarimu gali būti mažinama Atpirkimo kaina arba pirkimo-pardavimo sutartis pasirašoma tik tada, kai Nuomotojas savo lėšomis pašalina išperkamosios nuomos objekto esminius defektus. Kol Nuomotojas šalina išperkamosios nuomos objekto defektus, šios sutarties 3.2 punkte numatyto termino eiga sustabdoma, atpirkimo kaina nekinta, o šios sutarties 4.1 punkte numatyti delspinigiai už šį laikotarpį neskaičiuojami“. Taigi visų pirma apeliantas neginčijo savo pareigos atpirkti automobilį, tačiau siekė sumažinti Atpirkimo kainą. Apeliantas ieškovui pateikė serviso pasiūlymą, kad automobilio defektų pašalinimas kainuos 48 376,86 Lt, o ieškovas pateikė kito serviso preliminarią sąmatą, kad automobilio remonto darbų ir detalių kaina yra 6 110,50 Lt (b. l. 45-46). Be to, ieškovas pateikė Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“, kuriai teisės aktai suteikia teisę atlikti kelių transporto priemonių techninę ekspertizę, 2010-10-27 išvadą, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, su pastaba, kad būtina pašalinti nedidelius trūkumus (t. y. priekinio rūko žibino skleidžiamos šviesos srauto pokrypis neatitinka reikalavimų; pastebimas alyvos ir kitų eksploatacinių skysčių prasisunkimas) (b. l. 47). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, bei į tai, kad ginčo šalys niekur nesusitarė dėl to, kas yra „esminiai defektai, dėl kurių objekto eksploatacija negalima“, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija vertina, kad 2010-09-03 apeliantui pristatytas automobilis neturėjo esminių trūkumų, dėl kurių jo eksploatacija tuo metu buvo negalima ir kas suteiktų apeliantui teisę pagal Atpirkimo sutarties 3.4 p. reikalauti mažinti atpirkimo kainą prašant iš ieškovo 35 000 Lt kompensacijos. Kadangi esminiai trūkumai nebuvo nustatyti, o kitų (neesminių) trūkumų konstatavimas nei pagal Atpirkimo sutarties 3.4 p., nei pagal kokį kitą šios sutarties punktą apeliantui nesuteikė teisės reikalauti mažinti Atpirkimo kainą arba sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį tik tada, kai ieškovas savo lėšomis pašalins šiuos neesminius defektus, darytina išvada, kad apeliantas prisėmė tokių neesminių automobilių defektų atsiradimo ir jų pašalinimo riziką. Apeliaciniame skunde apeliantas ne kartą pabrėžė, jog yra verslininkas, kurio pagrindinė veikla yra prekyba naudotais automobiliais, todėl teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas galėjo ir turėjo suprasti, jog naudojamas automobilis gali turėti neesminių defektų, kurie nesąlygoja automobilio eksploatacijos negalimumo, tačiau turi būti pašalinti, siekiant perparduoti šią transporto priemonę kitam asmeniui, o ne preziumuoti, kad automobilis bus techniškai tvarkingas ir neturės jokių trūkumų, kurie galėtų mažinti jo atpirkimo kainą Tokiu būdu atmestini apelianto argumentai dėl jo atsisakymo iš atsakovo atpirkti automobilį pagrįstumo.

Vertinant aplinkybę, ar ieškovas įrodė prašomų priteisti nuostolių dydį, pažymėtina, kad ieškovas prašo iš apelianto priteisti skirtumą tarp to, ką turėjo sumokėti apeliantas ieškovui, jei apeliantas būtų laiku įvykdęs pareigą atpirkti iš ieškovo automobilį (89 875,38 Lt), ir to, ką ieškovas gaus iš naujo lizingo gavėjo (38 400 Lt), t. y. ieškovas reikalauja dėl apelianto nepagrįsto neveikimo (automobilio neatpirkimo) negautų pajamų. Konstatavus, kad apeliantas nepagrįstai atsisakė atpirkti iš ieškovo automobilį, ir dėl to ieškovas patyrė nuostolių, nes su UAB „Dastis“ 2012-06-08 sudaryta lizingo sutartimi sulygo, kad ginčo automobilio kaina yra 11 150,37 EUR (38 400 Lt) (b. l. 52) vadovaujantis CK 6.246 – 6.249 straipsniais, darytina išvada, kad ieškovas turi teisę į šių nuostolių atlyginimą. Pagal Atpirkimo sutarties 1.4 p. „Atpirkimo kaina lygi neapmokėtai Išperkamosios nuomos objekto vertei nurodytai išperkamosios nuomos sutarties mokėjimų grafike atpirkimo dieną (t. y. 3.1. p. nurodyto pranešimo pateikimo dieną). Nustatant neapmokėtą išperkamosios nuomos objekto vertę šalys vadovaujasi patikslintu išperkamosios nuomos mokėjimų grafiku sudarytu perdavimo naudotis Nuomininkui dieną ir atitinkančiu preliminarų mokėjimų grafiką“. Pagal Atpirkimo sutarties 3.1 p. „Nuomotojas nutraukęs Išperkamosios nuomos sutartį su Nuomininku siunčia Pardavėjui raštišką reikalavimą nupirkti už Atpirkimo kainą Išperkamosios nuomos objektą“. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tokį raštišką reikalavimą ieškovas apeliantui parengė tik 2011-02-01 (b. l. 48), tačiau apeliantas neginčija to, kad automobilis jam buvo pristatytas dar 2010-09-03 (b. l. 38). Apeliantas nenurodo, už kokią atpirkimo kainą jis įsigytų automobilį iš ieškovo 2010-09-23, kai pirmą kartą kreipėsi į ieškovą su pretenzija dėl automobilio defektų ir kompensacijos išmokėjimo. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo tik vieną atpirkimo kainos sumą, t. y. 26 961,89 EUR, kuri buvo nurodyta 2010-02-28 dienai mokėjimo grafike. Kaip minėta anksčiau, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad išperkamosios nuomos termino pabaiga yra 2010-02-28, nes atsižvelgiant į Atpirkimo sutarties 2.2 p., darytina išvada, kad apeliantui turėjo būti žinoma, jog minėto termino pabaiga yra 2010-06-15, o vėliau (pasikeitus nuomininkui) šis terminas buvo pratęstas iki 2010-06-30. Toks nežymus termino pratęsimas (15 dienų) šiuo atveju negali būti vertinamas kaip apelianto teisėtų interesų nepagrįstas pažeidimas. Ieškovas pateikė įrodymus, kad neapmokėta išperkamosios nuomos objekto vertė yra 89 875,38 Lt (b. l. 33-36). Tokiu būdu ieškovo nuostolius (negautas pajamas) sudaro 51 475,38 (89 875,38 – 38 400) Lt suma, kurį pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo priteista ieškovui iš atsakovo.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atmestus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos ieškovo patirtos, atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo reikalavimus nuo 2 000 Lt iki 1 500 Lt sumažintos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo UAB „Baltijos realizacijos centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-11 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui AB DNB lizingas (į. k. 124385737) iš atsakovo UAB „Baltijos realizacijos centras“ (į. k. 111623156) 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.