Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-05-03 · Civilinė byla Nr. e2-3389-617/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-03
Bylos Nr.
e2-3389-617/2022
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00124-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Atsakovas
K. A.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-3389-617/2022Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00124-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.6.6.2

(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 3 d.

Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ( toliau – UAB ) „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovei K. A. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės K. A.: 365,65 € skolos ( 229,11 € dydžio negrąžinto kredito dalį, 36,89 € palūkanas ( nepadengta pelno palūkanų suma ), 19,77 € dydžio kompensacines palūkanos, 5,88 € delspinigių, 65 € dydžio išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidas ); 18,25 proc. dydžio kompensacines palūkanas nuo 229,11 € ( nepadengtos kredito sumos ) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško skolos grąžinimo; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 36 € dydžio žyminį mokestį.

Atsakovė, gavusi teismo pranešimą, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas, ieškovės prašymu, priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK ) 285 straipsnio 2 dalis ).

Nustatyta, kad ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ su atsakove K. A. 2021-03-17 sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. ( duomenys neskelbtini ) ( toliau – Sutartis ) pagrindu suteikė atsakovei 550 € dydžio vartojimo kreditą 360 kalendorinių dienų terminui su 106,14 proc. dydžio bendra vartojimo kredito kainos metine norma. Atsakovė K. A. Sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą ( vartojimo kredito mokestį ) Sutarties sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Sutarties vykdymo pabaigos terminas – 2022-03-17. Atsakovė įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, laiku įmokų pagal Sutartį nemokėjo, į ieškovės raginimus apmokėti pagal Sutartį susidariusį įsiskolinimą nereagavo, todėl ieškovė, ieškovės 2018-12-05 su UAB „SE7“ sudarytos sutarties dėl skolų išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka paslaugų teikimo pagrindu, kreipėsi į UAB „SE7“ dėl skolos iš atsakovės K. A. išieškojimo ikiteismine tvarka. Atsakovė į UAB „SE7“ pretenzijas apmokėti įsiskolinimą nereagavo, todėl ieškovė 2022-02-18 Sutartį su atsakove nutraukė ir nurodė, kad atsakovė ieškovei liko skolinga 365,65 € dydžio skolą, kurią sudaro: 229,11 € dydžio negrąžinto kredito dalis, 36,89 € dydžio palūkanos, 19,77 € dydžio kompensacinės palūkanos, 5,88 € delspinigių, 65 € dydžio išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų su ieškove atsiskaičiusi ( CPK 178 straipsnis ).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą ( CK 6.205 straipsnis ). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus ( CK 6.59 straipsnis ).

Ieškovė savo įsipareigojimus pagal 2021-03-17 Sutartį įvykdė – suteikė atsakovei 550 € dydžio vartojimo kreditą. Atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti 550 € dydžio kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, kurią pagal Sutarties specialiąsias sąlygas sudaro 248 €, mokant 75,02 proc. dydžio metinę palūkanų normą, iš viso grąžinti ieškovei bendrą pagal Sutartį mokėtiną sumą – 798 €, neįvykdė. Atsakovei savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdant, ieškovė Sutartį su atsakove 2022-02-18 nutraukė. Sutarties vykdymo terminas – 2022-03-17. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, Sutarties sąlygų ar iš jos prašomos priteisti skolos dydžio neginčija. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievolę. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 229,11 € negrąžinto kredito ir 33,09 € pelno palūkanų apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo ( 2022-02-18 ), iš viso – 262,20 € yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 3,80 € dydžio pelno palūkanų sumą ( kaip ieškovės negautas pajamas ), kuri turėjo būti sumokėta per sutarties galiojimo laikotarpį. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė per Sutarties vykdymo laikotarpį – nuo 2021-03-17 iki 2022-03-17, įsipareigojo sumokėti 248 € pelno ( mokėjimo ) palūkanų ( 75 proc. palūkanos ), ir kad likusi nepadengta pelno palūkanų suma sudaro prašomą priteisti palūkanų dalį, t. y. 36,89 €, iš kurių 33,09 € pelno palūkanų suma iki Sutarties nutraukimo ( 2022-02-18 ) ir 3,80 € pelno palūkanų suma ( kaip ieškovės negautos pajamos), kuri turėjo būti sumokėta atsakovės per sutarties galiojimo laikotarpį. Kaip jau minėta, šalių Sutartis sudaryta 2021-03-17, nutraukta 2022-02-18, Sutarties vykdymo termino pabaiga – 2022-03-17.

Kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę – nutraukus paskolos ( kredito ) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo ( pelno ) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos ( kredito ) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos ( kredito ) sutartį negautų mokėjimo ( pelno ) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų ( nuostolių ) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 ).

Ieškovė prašomą priteisti sumą – 3,80 € įtraukė į prašomų priteisti mokėjimo ( pelno ) palūkanų sumą ( 36,89 € ), t. y. prašė priteisti 33,09 € dydžio mokėjimo ( pelno ) palūkanas apskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo ( 2021-02-18 ), kurias teismas priteisė, ir pelno palūkanų sumą ( 3,80 € ), kurią atsakovė turėjo sumokėti per Sutarties vykdymo laikotarpį, t. y. sumą apskaičiuotą po Sutarties nutraukimo ( 2022-02-18 ) iki Sutarties termino pabaigos ( 2022-03-17 ), tačiau teismo vertinimu tai yra skirtingais pagrindais susidariusios skolos. Reikalavimas dėl ieškovės negautų pajamų pelno palūkanų forma priteisimo šioje byloje nėra pareikštas, o reikalavimas dėl mokėjimo ( pelno ) palūkanų priteisimo po Sutarties nutraukimo negali būti tenkinamas, kadangi dėl sutarties nevykdymo nutraukus sutartį prieš terminą, pasibaigia prievolių vykdymas natūra, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 3,80 € dydžio pelno palūkanas negali būti patenkintas ( Vilniaus apygardos teismo 2022-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-489-577/2022 ).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 19,77 € dydžio kompensacines palūkanas nuo pirmos nesumokėtos įmokos ( 2021-12-18 ) iki kreipimosi į teismą dienos ( 2022-03-17 ) ir 18,25 proc. dydžio kompensacines palūkanas nuo nepadengtos kredito sumos ( 229,11 €) nuo kreipimosi į teismą dienos ( 2022-03-17 ) iki visiško skolos grąžinimo.

Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. ( duomenys neskelbtini ) Specialiųjų sąlygų dalyje „Pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos Netesybos ir palūkanos“ nustatyta 75,02 procentų dydžio metinių palūkanų, mokėtinų nuo sutartimi nustatytos kredito grąžinimo dienos iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, norma.

Ginčo nėra, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja ir Vartojimo kredito įstatymas ( toliau – VKĮ ). VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procentų pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinta, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą yra niekinė ir negalioja ( CK 1.80 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 73 punktas ). Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 75 punktas ). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė negu numatyta VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje, t. y. 0,05 procentų netesybos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną ( t. y. 18,25 proc. dydžio metinės palūkanos ( 0,05 proc. x 360 d. ).

Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą, preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019, 87–88 punktai ). Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, yra išaiškinęs, kad šalys gali susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau tai savaime nereiškia, kad šalims paliekama teisė susitarti ir dėl tokių kompensuojamųjų palūkanų, kurių dydis prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama priteisti kompensuojamąsias palūkanas, vadovaujasi sutarties Specialiųjų sąlygų norma, kuria nustatyta 75,02 procentų dydžio metinė palūkanų norma. Šis palūkanų dydis viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį ( 18,25 proc. ). Vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika ir VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, darytina išvada, kad sutarties Specialiųjų sąlygų norma, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja ( CK 1.80 straipsnis ).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų ( nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų ) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas ( CK 6.73 straipsnio 2 dalis ), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 36 punktas ).

Nagrinėjamu atveju, nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad geranoriškai sumažina prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydį iki 18,25 proc., teismui pripažinus kompensuojamųjų palūkanų taikymą nustatančią sutarties sąlygą prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika, taikytinas ne netesybų mažinimo institutas, bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, t. y. ši sutarties sąlyga laikytina negaliojančia nuo sutarties sudarymo, todėl netaikytina. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 19,77 € dydžio kompensacines palūkanas nuo 2021-12-18 iki 2022-03-17 ir 18,25 procentų dydžio kompensacines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos ( 229,11 € ) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško skolos grąžinimo, laikytinas teisiškai nepagrįstu, todėl atmetamas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 5,88 € dydžio delspinigius, apskaičiuotus taikant 0,05 proc. dydį nuo paskutinės nesumokėtos įmokos iki kreipimosi į teismą dienos.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta ( bauda, delspinigiai ). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas ( baudą, delspinigius ). Sutarties bendrųjų sąlygų 7.4 punkte nustatyta atsakovės pareiga mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovės prašomi priteisti delspinigiai apskaičiuoti nuo 2021-12-18 iki 2022-03-17 ( ne daugiau nei 180 dienų ) taikant 0,05 proc. dydį, kuris neviršija VKĮ nustatytų maksimalių delspinigių dydžio, atsakovė laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškove, todėl iš atsakovės ieškovei priteistini 5,88 € dydžio delspinigiai.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 65 € dydžio skolos išieškojimo išlaidų.

VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ieškovė su ieškiniu pateikė teismui sąskaitą faktūrą 65 € sumai, taip pat šios sąskaitos faktūros apmokėjimą patvirtinančius duomenis, tačiau iš šių duomenų nėra galimybės identifikuoti, kokie konkrečiai ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmai šiuo konkrečiu atveju buvo atlikti – teismui nėra pateiktas atliktų darbų aktas, pateiktoje sąskaitoje faktūroje atlikti darbai taip pat niekaip nėra detalizuoti ( CPK 178 straipsnis ). Pateikta paslaugų kainos suderinimo detalizacija atliktų darbų ( suteiktų konkrečių paslaugų ) fakto, jų apimties bei pagrįstumo taip pat niekaip nepatvirtina. Iš su ieškiniu pateiktų duomenų matyti, kad aktyvūs skolos išieškojimo veiksmai šiuo atveju nebuvo atliekami – duomenys apie konkrečius, aktyvius, didelės apimties skolos išieškojimo veiksmus teismui nėra pateikti. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovo 65 € dydžio ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas teismo atmetamas kaip nepagrįstas ( Vilniaus apygardos teismo 2022-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-489-577/2022 ).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio ( CK 6.210 straipsnio 1 dalis ). Atsakovė laiku neatsiskaitė, todėl iš jos priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas ( 268,08 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2022-03-28 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė, pateikiant teismui ieškinį, sumokėjo 36 € dydžio žyminį mokestį. Teismas ieškinį patenkino iš dalies – priteisė 268,08 €, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinas minimalus mokėtinas žyminis mokestis – 18 € ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis ).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 € sumos, todėl nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37, 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktu, 6.886 straipsniu, Vartojimo kredito įstatymu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2021-03-17 vartojimo kredito sutarties Nr. ( duomenys neskelbtini ) Specialiųjų sąlygų normą, nustatančią atsakovei prievolę mokėti 75,02 proc. dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas iki realaus kredito davėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo.

Priteisti iš K. A. UAB „Sostinės kreditai“ naudai 229,11 € skolos, 33,09 € palūkanų, 5,88 delspinigių, 18 € žyminį mokestį, iš viso – 286,08 € ( du šimtus aštuoniasdešimt šešis € 08 ct ), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 268,08 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2022-03-28 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė K. A. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėjas Anatolij Januševskij