- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-08
- Bylos Nr.
- e2A-489-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01879-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jadvyga Mardosevič, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“
- Atsakovas
- S. T.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui S. T. (S. T.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jos naudai iš atsakovo 6 049,06 Eur skolą, kurią sudaro – 3 000 Eur negrąžintas kreditas, 2 854,50 Eur palūkanos (nepadengta pelno palūkanų suma, skaičiuojama iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 14 d.)), 13,89 Eur kompensacinės palūkanos, skaičiuojamos iki 2021 m. rugpjūčio 13 d., 17,67 Eur delspinigiai, skaičiuojami iki 2021 m. rugpjūčio 13 d., ir 163 Eur skolos išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidos; 20 procentų kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo 3 000 Eur kredito sumos iki visiško skolos grąžinimo; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nuo teismo pranešimo pateikti atsiliepimą įteikimo dienos atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Sostinės kreditai“ iš atsakovo S. T. 3 000 Eur negrąžinto kredito sumą, 389,81 Eur pelno palūkanų, 17,67 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 407,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 76,16 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė.
4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove visiškai atsiskaitė, atsakovas savo prievolės neginčija, ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 3 000 Eur negrąžinto kredito sumą bei mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, kurių dydis pateiktais duomenimis sudaro 389,81 Eur sumą, vertino kaip pagrįstus ir tenkino.
5. Ieškovės reikalavimą dėl 2 464,69 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų po Sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 14 d.), priteisimo teismas atmetė vadovaudamasis kasacinio teismo suformuluota praktika 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, bei atsižvelgdamas į tai, kad reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų kaip ieškovės negautų pajamų priteisimo šioje byloje nėra pareikštas.
6. Kadangi ieškovė reiškia reikalavimą tiek dėl 13,89 Eur kompensacinių palūkanų, tiek dėl 17,67 Eur delspinigių (netesybų), o netesybos apima ir kompensacines palūkanas (arba atvirkščiai), mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo, reikalavimas dėl 17,67 Eur delspinigių (netesybų) priteisimo apima reikalavimo dėl 13,89 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo iš atsakovo, todėl reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstą, priteisdamas 17,67 Eur delspinigių. Ieškovės reikalavimą dėl 20 procentų kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 3 000 Eur kredito sumos iki visiško skolos grąžinimo, priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstą remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostata, numatančia, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį; jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė 163 Eur sumos sąskaitą faktūrą, jos apmokėjimą patvirtinančius duomenis, tačiau iš šių duomenų nėra galimybės identifikuoti, kokie konkrečiai ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmai šiuo konkrečiu atveju buvo atlikti, o paslaugų kainos suderinimo detalizacija atliktų darbų (suteiktų konkrečių paslaugų) fakto, jų apimties bei pagrįstumo nepatvirtina. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 163 Eur dydžio ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas.
8. Nustatęs, kad patenkinta 56 procentai ieškinio reikalavimų, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 76,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Ieškovė UAB ,,Sostinės kreditai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo už akių dalį, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti 2 464,69 Eur ir 163 Eur skolos ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį tenkinti, arba perduoti bylos dalį dėl 2 464,69 Eur ir 163 Eur skolos priteisimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad apeliacinėje instancijoje išspręsti ginčo nėra galimybės (neatskleista bylos esmė arba būtų pažeista atsakovo teisė, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 285 straipsnio 1 dalyje, jog sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas netinkamai aiškino ieškovės reikalavimų turinį, neteisingai interpretavo reikalavimą priteisti skolą, nurodydamas, kad ieškovė reikalauja priteisti pelno palūkanas, o reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų kaip negautų pajamų priteisimo šioje byloje nėra pareikštas.
9.2. Ieškinyje nurodyta, kad prašomą priteisti skolą, be kita ko, sudaro kredito sutartyje šalių susitartas pelno palūkanų 2 854,5 Eur dydis, t. y. ši suma yra viena iš viso prašomos priteisti skolos sudėtinių dalių. Pagal pelno palūkanų institutą apskaičiuota 2 854,5 Eur suma savaime nėra prašymas priteisti ieškovei pelno palūkanas sutartinės prievolės pagrindu kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra. Pelno palūkanų prievolei vykdyti natūra terminas dar nesuėjęs ir ieškovė jų nevadintų skola. Ieškovės teiginys, kad ji turi teisę gauti atitinkamą užmokestį, kurį būtų gavusi per Sutarties galiojimo laikotarpį, kuris suponuoja ieškovės teisę į jo negautas pajamas dėl sutarties nutraukimo dėl kitos šalies (atsakovo) kaltės sutartinės atsakomybės pagrindu, pagrindžia, kad ieškovė pateikė reikalavimą dėl skolos, kurios dalį sudaro ir pelno palūkanų dydžio negautos pajamos. Ieškovė reikalavimą dėl 2 854,50 Eur skolos dalies grindė ta pačia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 (kurioje išaiškinta kreditoriaus teisė po sutarties nutraukimo reikalauti negautų pelno palūkanų, kaip negautų pajamų), o teismas remiantis ta pačia nutartimi šį reikalavimą atmetė.
9.3. Teismas netinkamai interpretavo ir taikė minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimus. Minėtoje nutartyje išaiškinta, kad sutarties nutraukimas išlaisvina abi sutarties šalis nuo tolesnio sutartinių prievolių vykdymo, o sutarties šalis siejusį sutartinį santykį keičia sutartinės atsakomybės teisinis santykis. Po sutarties nutraukimo atsakovas neturi vykdyti sutarties įsipareigojimų – grąžinti kreditą, mokėti pelno palūkanas, tai yra, neturi vykdyti prievolių natūra.
9.4. Ieškovė esant atsakovo atsakomybei dėl sutarties nevykdymo pareiškė bendrą reikalavimą priteisti skolą (tiek grąžintino kredito dydį, tiek pelno palūkanų dydį kaip negautų pajamų, taip pat ir kitus nuostolius). Neaišku, kodėl reikalavimą priteisti skolą dėl suteikto kredito (3 000 Eur) teismas tenkino atsakovo sutartinės atsakomybės pagrindu, o reikalavimą priteisti 2 464,69 Eur skolą suprato kaip reikalavimą įvykdyti prievolę natūra ir atmetė.
9.5. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.213 straipsnio 1 dalį, 6.873 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančias skolininko pareigą grąžinti gautą paskolą sutartyje nustatytu terminu ir tvarka bei kreditoriaus teisę reikalauti įvykdyti prievolę natūra, kartu su 6.221 straipsnio 1 ir 2 dalimis, reglamentuojančiomis sutarties nutraukimo pasekmes, kuriomis sutarties šalys atleidžiamos nuo sutarties vykdymo, bet nepanaikina kreditoriaus teisės reikalauti atlyginti nuostolius, netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią, kad žala yra negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų atsakovo neteisėtų veiksmų.
9.6. Ieškinyje nurodyta, kad 163 Eur išlaidų patyrė bendrovei UAB ,,SE7‘‘ skolą išieškant ikiteismine tvarka, paslaugų teikimo sutarties pagrindu; ieškovė pateikė apmokėjimo patvirtinimą, PVM sąskaitą – faktūrą, kurioje nurodyta, jog apmokėjimas turi būti atliktas už ikiteisminio išieškojimo veiksmus, bei Skolų išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka paslaugų kainos suderinimo detalizacija.
9.7. Teismas ieškinį atmetė ne todėl, kad iš pateiktų įrodymų nustatė, jog ieškovė nepatyrė išlaidų ikiteisminio išieškojimui, tačiau iš esmės todėl, kad iš pateiktų įrodymų nebuvo galimybės identifikuoti tam tikrų atskirų ikiteisminio išieškojimo proceso veiksmų, t. y., teismo nuomone, esami įrodymai turėjo trūkumų. Vertindamas, kad tam tikri duomenys yra neišsamūs ar nepakankami reikalavimui patenkinti, tokiais duomenimis remdamasis teismas negalėjo ir atmesti reikalavimo bei pagal CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktą priimti spendimo už akių, o turėjo nagrinėti bylą įprastine tvarka.
9.8. CK 6.57 straipsnis nustato, kad su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas turi apmokėti skolininkas, o CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas nustato, kad į nuostolius įskaičiuojamos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti ikiteisminio išieškojimo išlaidas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, ir pažeidė CPK 285 straipsnio 1 ir 2 dalį bei CK 6.57 straipsnį, CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą.
9.9. Teismas bylą išnagrinėjo formaliai, neįsigilinęs į ieškinio reikalavimų esmę bei ieškinio turinį, jame nurodytą teisinį pagrindą, reikalavimus atmetė formaliai vertindamas įrodymus. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nebuvo atskleista bylos esmė. Sprendimo už akių dalis, kuria atsisakoma tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti 2 464,69 Eur ir 163 Eur skolos, yra nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, priimtas netinkamai taikant bei pažeidžiant skunde paminėtas CPK ir CK normas.
2. Atsakovas S. T. atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
4. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 2 464,69 Eur ir 163 Eur skolos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2021 m. balandžio 14 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 60084, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 3 000 Eur kreditas 900 kalendorinių dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka periodinėmis įmokomis iki 2023 m. spalio 14 d. grąžinti kreditą ir mokėti sutartyje nustatyto dydžio palūkanas (metinė palūkanų norma 59,99 proc.). Bendra atsakovo mokėtina suma pagal Sutartį – 5 854,50 Eur (bendra vartojimo kredito kaina – 2 854,50 Eur). Atsakovui laiku nevykdant savo įsipareigojimų pagal Sutartį, ieškovė 2021 m. birželio 15 d. pretenzija Sutartį su atsakovu nuo 2021 m. liepos 3 d. nutraukė. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos iš atsakovo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą - nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas reikalavimas priteisti 2 464,69 Eur ir 163 Eur skolos.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą dėl 2 464,69 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų po sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 14 d.), priteisimo. Reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų kaip ieškovės negautų pajamų priteisimo nėra pareikštas. Pažymėjo, jog reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo po sutarties nutraukimo negali būti tenkinamas remiantis kasacinio teismo praktika. Apeliantė nesutinka su šiomis teismo išvadomis, mano, jog teismas neteisingai interpretavo reikalavimą priteisti skolą. Pasak ieškovės, jos reikalavimas priteisti skolą pagal pelno palūkanų institutą apskaičiuotą 2 854,5 Eur sumą savaime nėra prašymas priteisti ieškovei pelno palūkanas sutartinės prievolės pagrindu kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės dėstomai pozicijai.
7. Kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 6 049,06 Eur skolą, reikalavime jos nedetalizuodama. Dėstydama ieškinio faktinį pagrindą ieškovė nurodė, jog šią skolą sudaro: 3 000 Eur kreditas; 2 854,5 palūkanos (nepadengta pelno palūkanų suma skaičiuojama iki 2023 m. spalio 14 d.); 13,89 kompensacinės palūkanos (skaičiuojamos iki 2021 m. rugpjūčio 13 d.);17,67 Eur delspinigiai (skaičiuojami iki 2021-08-13), 163,00 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidos.
8. Apeliantė akcentuoja, jog reikalavimą dėl 2 854,50 Eur skolos dalies grindė ta pačia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kurioje išaiškinta kreditoriaus teisė po sutarties nutraukimo reikalauti negautų pelno palūkanų, kaip negautų pajamų, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad ieškinyje kasacinio teismo nutarties citata perteikta netiksliai. Pažymėtina, kad išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
9. Taigi kasacinis teismas sprendė dėl pareigos mokėti sutartines mokėjimo (pelno) palūkanas kredito sutarties nutraukimo atveju, o ieškovė, pasisakydama dėl teisinio reikalavimo pagrindo (dėl 2 854,50 Eur skolos dalies) akcentavo atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, paskolos (kredito) sutarties termino pasibaigimą (kaip minėta, net netiksliai pacitavo kasacinio teismo nutarties dalį), ieškinyje aplinkybių apie sutarties nutraukimą nenurodė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2021 m. spalio 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti - pateikti duomenis, ar sutartis su atsakovu buvo nutraukta, nurodyti dieną, nuo kada sutartis nutraukta (jeigu ji yra nutraukta), pateikti palūkanų detalizaciją, nurodant, kokia dalis prašomų priteisti iš atsakovo palūkanų susidarė iki sutarties nutraukimo, jeigu sutartis nutraukta. Nutartyje dėl trūkumų šalinimo teismas, aprašydamas ieškovės pareikštą reikalavimą nurodė, jog ieškovė prašo priteisti 6 049,06 Eur skolą, kurią, be kita ko, sudaro 2 854,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, skaičiuojamos iki sutarties termino pabaigos. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad tokio reikalavimo, kokį išnagrinėjo teismas ir atmetė, ieškovė nebuvo pareiškusi, tačiau argumentų, kodėl šalindama trūkumus neinformavo teismo apie, ieškovės teigimu, netinkamai suprantamą ieškovės reikalavimų turinį, nenurodė. Sprendžiant dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pobūdžio (pagal ieškinyje išdėstytas aplinkybes) reikšminga ir tai, kad į 2 854,50 Eur skolos dalį ieškovė įtraukė palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo (t. y. laikytinas susidariusia skola, atsakovui netinkamai vykdant prievoles pagal sutartį) ir palūkanų sumas, paskaičiuotas po sutarties nutraukimo (iki sutarties termino pabaigos), t. y. skolos sumas, susidariusias skirtingais pagrindais. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą apie ieškovės nurodytą tapatų reikalavimo pagrindą. Aplinkybė, kad ieškovė reikalavime prašomą priteisti sumą įvardijo skola, t. y. sąvoka, kuri neatskleidžia prievolės kilimo pagrindo, savaime nereiškia, kad ieškovė prašė priteisti negautas pajamas. Apeliantė ieškinyje nemini patirtų nuostolių dėl nesumokėtų palūkanų, prašė priteisti skolą, kurios dalį sudaro palūkanos (nepadengta pelno palūkanų suma skaičiuojama iki 2023 m. spalio 14 d.). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ieškovės reikalavimų turinį, neteisingai interpretavo reikalavimą priteisti skolą, todėl šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
10. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog aplinkybė, kad ieškovė neprašė taikyti visų jai įstatymo suteikiamų civilinių teisių gynimo būdų, neeliminuoja jos teisės kreiptis į teismą su nauju reikalavimu, siekiant apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, jei naujai reiškiamo reikalavimo dalykas ir (arba) pagrindas nesutampa su ankstesnėje byloje pareikšto reikalavimo dalyku ir (arba) pagrindu. Šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės tai, kad tiek ankstesnėje byloje pareikštas, tiek vėliau reiškiamas reikalavimas kildinamas iš šalių sudarytos sutarties. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog skundžiamo sprendimo už akių priėmimas apribotų ieškovės teisę pateikti naują ieškinį dėl negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų priteisimo.
11. Ieškovė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jos reikalavimas dėl 163 Eur dydžio ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė iš esmės todėl, kad iš pateiktų įrodymų nebuvo galimybės identifikuoti tam tikrų atskirų ikiteisminio išieškojimo proceso veiksmų, t. y., esami įrodymai turėjo trūkumų. Apeliantė vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, jog CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip reiškiančios, kad esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Šios nuostatos negalima aiškinti ir kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018). Nagrinėjant bylą įprastine tvarka reikštų bylos aplinkybių tyrimą iš esmės, o ne formaliai, apimties požiūriu tai reiškia, kad gali būti reikalaujama įrodymų, kurie pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą, trukdančius teismui apsispręsti ir išnagrinėti bylą iš esmės“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008).
12. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių apeliantės argumentų, visų pirma, pažymi, jog ieškovė, teigdama, kad teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, ir alternatyviu reikalavimu prašydama perduoti bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nenurodė ir nepateikė duomenų, kad egzistuoja papildomi minėtą skolą pagrindžiantys įrodymai.
13. Be to, apeliantė nepagrįstai nurodo, jog teismas nustatė pateiktų įrodymų trūkumus – teismas vertino jų pakankamumą. Ieškovė nėra silpnesnioji teisinių santykių šalis. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju, vertinant į bylą pateiktus įrodymus, sutartinių santykių pobūdį bei šalių statusą (atsakovas yra vartotojas), nėra pagrindo nesutikti, kad jie nėra pakankami minėto reikalavimo patenkinimui. Be to, nėra jokio pagrindo išvadai, kad teismas įrodymus tyrė neįsigilinęs.
15. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
16. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog UAB ,,SE7“ siekdama vykdyti ikiteisminį skolos išieškojimą kliento, UAB ‚,Sostinės kreditai“ vardu, atsakovui siuntė pretenzijas, telekomunikacinėmis priemonėmis skolininkas buvo raginamas susimokėti skolą bei kitomis priemonėmis kontroliavo skolos padengimą taip patirdama darbo ir laiko sąnaudas. Prie ieškinio pridėjo su UAB „Se7“ 2018 m. gruodžio 5 d. sudarytą Skolų išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka paslaugų teikimo sutartį, 2021 m. rugpjūčio 18 d. 163 Eur sumos sąskaitą faktūrą už paslaugas pagal sutartį (S. T.), tos pačios dienos apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą.
17. Iš pridėtų elektroninių laiškų bei sms žinučių (nustatyti, kas jas siuntė nėra galimybės) matyti, kad jos yra iš esmės analogiško turinio (skiriasi skolos suma), todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog aktyvūs skolos išieškojimo veiksmai nevyko, yra pagrįsta. Atsižvelgiant į atliktų veiksmų kiekį bei pobūdį, 163 Eur išlaidas laikyti protingo dydžio, nėra pagrindo.
18. Dėl išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 163 Eur dydžio ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, todėl ir ši apeliacinio skundo dalis atmestina.
19. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
20. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Apeliacinį skundą atmetus bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovei nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.