Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, I. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš I. S. konfiskuotino turto – automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 030 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt eurų) valstybei. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, I. S. pripažintas recidyvistu. I. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinami savininkui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. I. S. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, o būtent: I. S. 2025 m. lapkričio 4 d., apie 20.12 val., (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenimis, vairavo R. B. vardu registruotą pagal 2025-10-21 pirkimo–pardavimo sutartį A. S. priklausantį automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam Lietuvos Respublikoje įteisintu alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) 2025-11-04, 20.13 val., nustatytas 2,19 prom. (po paklaidos – 2,16 prom.) girtumas, 2025-11-04, 20.31 val. – 2,40 prom. girtumas, tai yra vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).???

6. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas tik bausmės individualizavimo aspektu, nuteistasis nesutinka su jam paskirta arešto bausmės rūšimi ir prašo skirti kitos rūšies bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018, 2K-266-648/2022).

8. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl nuteistajam I. S. paskirtos bausmės, nusprendžia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir išanalizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju I. S. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas I. S. prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo vertino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas įvertino ir I. S. asmenybę, atsižvelgė į tai, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas ne kartą teistas, turėdamas neišnykusį teistumą (t. 1, b. l. 78–89), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 93–96). Teismas nustatė I. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios išvados pagrįstai padarytos remiantis baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma.

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skiriant ne pačią griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Byloje nustatyti duomenys suteikia pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs keisti savo požiūrio ir nusikalstamo pobūdžio nuostatų, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių ir pakartotinai daro nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, dėl kurios I. S. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, nėra pagrindo vertinti kaip padarytos atsitiktinai, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms. I. S., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 2,19 promilės neblaivumas), be to, jis 2025 m. rugsėjo 16 d. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (nustatytas 1,22 promilės neblaivumas), ir jam 2025 m. spalio 8 d. nutarimu buvo paskirta 1 200 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 36 mėnesius, be to, jis 2025 m. rugpjūčio 15 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, ir jam 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarimu buvo paskirta 300 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesius. Tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja apeliantą ir leidžia pagrįstai manyti, jog I. S. negeba daryti išvadų ir savo elgesio kontroliuoti išimtinai teigiama linkme, o iš ankstesnių teistumų ir nuobaudų skyrimo už administracinius pažeidimus jis nepasimokė ir išvadų nepadarė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju I. S. teisinga yra būtent sankcijoje numatyta arešto bausmė. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, dėl to nuteistajam paskirta 60 parų arešto bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė. Skundžiamame nuosprendyje teismas nepasisakė dėl BK 75 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimą, taikymo, kadangi nebuvo pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę, taip pat nenustatė tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus I. S. paskirtos bausmės vykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių aplinkybių nebuvo nurodyta ir apeliaciniame skunde. Nors apeliantas nurodo, kad žada pasikeisti ir ateityje nenusikalsti, teigia, kad susirado nuolatinę gyvenamąją vietą, įsidarbino ir visiškai nutraukė alkoholio vartojimą, tačiau šioje nutartyje anksčiau aptartos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, taip pat rodo nuteistojo polinkį neblaiviam vairuoti transporto priemones, nors niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir patvirtina jo socialinį pavojingumą, todėl I. S. siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

10. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines nuteistajam I. S. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu I. S. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam I. S. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta 60 parų arešto bausmė, kurios dydis yra šiek tiek didesnis už nusikaltimą skiriamos šios bausmės rūšies numatytą vidurkį, nėra aiškiai per griežta. Be to, arešto bausmė dar sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 parų arešto bausmė. I. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, teisėjų kolegija neabejoja, kad šiuo atveju švelnesnė bausmė nuteistajam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

11. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant I. S. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę 40 parų arešto bausmę. I. S. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, taip pat jo asmenybės pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo I. S. apeliacinį skundą atmesti.