Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-07-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-544-1122/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-27
Bylos Nr.
II-544-1122/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01577-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
Č. K.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-544-1122/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01577-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos:16.9.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. liepos 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Raimondai Bingelytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Č. K. (Č. K.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Č. K. (Č. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2021 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-4590-2021 (ROIK: 20126466810).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Č. K. 2020 m. gruodžio 7 d. Administracinių nusižengimų registre automatiniu būdu suformuotas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-97798-2020 dėl to, kad jis 2020 m. gruodžio 6 d. 17.26 val. (duomenys neskelbtini), įvykio koordinatės (duomenys neskelbtini), paliko transporto priemonę – automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėti ant šaligatvio, taigi tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.5 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje. Administraciniu nurodymu Č. K. pasiūlyta iki 2021 m. sausio 6 d. sumokėti 15 Eur baudą (b. l. 5).

Šalies argumentai

Č. K. neįvykdžius administracinio nurodymo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliotas pareigūnas 2021 m. vasario 9 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-4590-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK 20126466810 (toliau – ir Nutarimas) ir Č. K. skyrė administracinę nuobaudą – 60 Eur dydžio baudą (b. l. 7).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. birželio 15 d. gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos persiųstas pareiškėjo Č. K. skundas (2021 m. birželio 9 d. paduotas raštu) dėl minėto Nutarimo, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas apie jam paskirtą baudą už 2020 m. gruodžio mėnesį padarytą nusižengimą sužinojo iš antstolio, pranešimai apie protokolą ir skundžiamą Nutarimą buvo siunčiami ne į jo gyvenamosios vietos adresą, o į e. pristatymas dėžutę, apie kurią jis nežinojo ir jos nekūrė, jei būtų iš karto buvęs informuotas apie paskirtą baudą, būtų ją iš karto ir sumokėjęs, o dabar ji nepagrįstai padidėjo ir dar skaičiuojamas antstolio atlyginimas, prašė atnaujinti apskundimo terminą (b. l. 3–5).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. nutartimi tenkino pareiškėjo Č. K. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, atnaujino skundo padavimo terminą ir priėmė pareiškėjo skundą nagrinėti (b. l. 14–15).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – ir Institucija) atsiliepime į Č. K. skundą prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Atsiliepime nurodo, kad Č. K. veika įrodyta, paskirta ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose numatyta 60 Eur bauda. Vyriausiojo specialisto padaryta išvada, kad Č. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, yra teisėta ir pagrįsta. Byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti Č. K. kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo. Skundo teiginiai, kritikuojantys kaltinančius įrodymus, nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi KET pažeidimo – sustojimas ir stovėjimas transporto priemonių stovėjimui neskirtoje vietoje, ant šaligatvio, įrodymui, o Č. K. parodymai, neva jis nebuvo informuotas apie padarytą pažeidimą ir surašytą už tai administracinio nusižengimo protokolą, nes procesiniai dokumentai buvo siunčiami registruotu laišku ne į jo deklaruotą gyvenamąją vietą, o į registruotą elektroninę pašto dėžutę – vertintini kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi asmuo, registruodamas elektroninio pristatymo dėžutę, savanoriškai ir sąmoningai atsisako registruotu laišku siunčiamos siuntos ir išreiškia valią gauti procesinius dokumentus elektroninio pristatymo būdu į savo sukurtą elektroninio pristatymo dėžutę. Sukurdamas elektroninio pristatymo dėžutę (duomenys neskelbtini) Č. K. turėjo susipažinti ir sutikti su minėtos dėžutės sukūrimo tvarka ir paskirtimi. Savo teisėmis, numatytomis ANK 577 straipsnyje, Č. K. nepasinaudojo, nebuvo sąžiningas ir aktyvus, pats nesidomėjo jam inkriminuojamo teisės pažeidimo bylos proceso eiga, t. y. reguliariai tikrinti sukurtą elektroninio pristatymo dėžutę (duomenys neskelbtini). Be to, Č. K. dėl savo aplaidumo 2021 m. birželio 9 d. paduodamas skundą dėl priimto Nutarimo praleido ANK 623 straipsnyje įtvirtintą skundo padavimo terminą. Svarbių priežasčių terminui praleisti šiuo atveju nebuvo, kadangi priimtas Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Č. K. buvo įteiktas tinkamai, vadovaujantis ANK 573 straipsnio nustatytomis taisyklėmis (b. l. 1–2).

Č. K. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir paaiškino, kad niekas jo neįspėjo, jokių dokumentų negavo, tačiau pensiją nuskaičiavo. Sužinojo apie tai, kad paskirta bauda, kai iš jo pensijos antstoliai nuskaičiavo pinigus. Nei apie pirminį protokolą, kuriuo buvo skirta 15 Eur bauda, nei apie Nutarimą nežinojo. Nežino apie elektroninę pašto dėžutę.

Č. K. anūkas A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jo seneliui Č. K., buvo pirktas jo (senelio), tačiau jis pats nevažiuoja, todėl naudojasi jis (anūkas) ir šiuo atveju nusižengimas buvo padarytas būtent prie jo (anūko) namų. Automobilio nėra persiregistravę. Senelis sako, kad čia jo automobilis. 2020 m. lapkričio mėn. buvo dar vienas analogiškas nusižengimas toje vietoje padarytas, už jį gavo 2021 m. vasario 8 d. pranešimą į pašto dėžutę, Kalniškių g., paskirta 15 Eur bauda, ją apmokėjo. Praėjus 4 mėnesiams, gavo pranešimą, kad atėjo registruotas laiškas į paštą, tačiau pašte šio laiško negavo, nes jis buvo grąžintas antstoliams. Paskambinus antstoliams, šie paaiškino, kad senelis nesumokėjo baudos, buvo informuotas, dabar vykdomas išieškojimas. Buvo nuskaičiuota pensija. Pareigūnas nieko paaiškinti negalėjo. Nesupranta, kodėl prieš dvi savaites už analogišką nusižengimą pranešimas buvo siunčiamas registruotu paštu, o po to į elektroninio pristatymo dėžutę. Kreipėsi į Registrų centrą, prašydamas panaikinti tą sukurtą dėžutę, paaiškinti, kaip ji atsirado, tačiau atsakymo nesulaukė. Pateikia dokumentus. Senelis tos dėžutės tikrai nekūrė, elektroninio pašto neturi, turi tik vienintelę sąskaitą banke, kur perveda pensiją. Elektroninių paslaugų neužsisakinėjo. Nežino, kaip galėjo atsirasti ta dėžutė. Pats būtų sumokėjęs tą 15 Eur baudą, jeigu būtų gavę pranešimą, nusižengimą pripažįsta.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, posėdžio metu nutarta nagrinėti skundą atstovui nedalyvaujant.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Tai užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Vertinant Č. K. skunde nurodytus argumentus ir teismo posėdžio metu jo bei jo anūko paaiškinimus, pažymėtina, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl to, jog Č. K. priklausantis automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 6 d. 17.26 val. (duomenys neskelbtini), pažeidžiant KET 150.5 punkto reikalavimus, buvo paliktas stovėti ant šaligatvio ir tokiu būdu buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Ginčas šiuo atveju kyla dėl to, jog apie šį nusižengimą Č. K. (ne)buvo tinkamai informuotas, kadangi protokolas su administraciniu nurodymu sumokėti pusę minimalios baudos – 15 Eur (kurią iš karto ir būtų sumokėję), buvo išsiųstas Č. K. e. pristatymas būdu, nors tokiu būdu nesinaudoja ir e. pristatymas dėžutės nėra kūrę.

Pagal ANK 611 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai šio kodekso 264 straipsnio 1 ir 2 dalyse (transporto priemonių važiavimas ar stovėjimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus), 278 straipsnio 2 dalyje, 282 straipsnyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje (transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimas), 6 ir 7 dalyse, 416, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421, 432 straipsniuose, 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 463 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas) surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui).

Šiuo atveju dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, kuris buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, 2020 m. gruodžio 6 d. nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu iki 2021 m. sausio 6 d. sumokėti 15 Eur dydžio baudą, buvo suformuotas automatiniu būdu ir išsiųstas automobilio savininkui (valdytojui) – Č. K..

Pagal ANK 573 straipsnio 1 dalį yra numatyti du alternatyvūs procesinių dokumentų įteikimo būdai: šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu:

1) Registruotas laiškas siunčiamas į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, arba į teismą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. <..>.

2) Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

Pagal byloje esančius duomenis Č. K. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu sumokėti 15 Eur baudą iki 2021 m. sausio 6 d., priešingu atveju byla bus nagrinėjama 2021 m. vasario 9 d. Institucijoje (b. l. 6), e. pristatymo informacinės sistemos duomenimis buvo išsiųstas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (Č. K.) 2020 m. gruodžio 7 d. 23.46 val. į e. pristatymo dėžutę (gavėjas „(duomenys neskelbtini)“). Išraše matyti, kad dokumentai išsiųsti ir pristatyti (b. l. 10–11). Č. K. iki nustatyto termino nesumokėjus nurodymu paskirtos 15 Eur baudos, 2021 m. vasario 9 d. buvo priimtas Nutarimas, kuriuo už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą jam paskirta 60 Eur bauda (b. l. 7). Iš sugeneruotų / prisegtų dokumentų informacijos matyti, kad Č. K. 2020 m. gruodžio 7 d. 23.43 val. buvo sugeneruotas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, o 23.46 val. išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir šio „dokumento būsena“ – išsiųsta, „įteikimo būdas“ – E. pristatymas, „papildoma informacija“ – dėžutė egzistuoja, yra aktyvi, o 2021 m. vasario 9 d. 12.20 val. išsiųstas Nutarimas, kurio „dokumento būsena“ – išsiųsta, „įteikimo būdas“ – E. pristatymas, „papildoma informacija“ – dėžutė egzistuoja, yra aktyvi (b. l. 10). Byloje nėra duomenų, kad tiek protokolas, tiek skundžiamas Nutarimas Č. K. būtų išsiųstas ir registruotu laišku.

Kaip paaiškino Č. K. ir jo anūkas teismo posėdžio metu, tik gavę informaciją iš antstolių, kad vykdomas Nutarimu jau paskirtos 60 Eur dydžio baudos išieškojimas ir pamatę, jog išieškoma iš Č. K. pensijos lėšų, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdami išsiaiškinti dėl elektroninio pristatymo dėžutės, t. y. kreipėsi į Registrų centrą, kur sužinojo, kad dėžutė automatiškai sukuriama, pateikė prašymą paaiškinti, kaip buvo sukurta e. pristatymas dėžutė, panaikinti ją.

Vertinant ANK reglamentavimą siunčiamų procesinių dokumentų atžvilgiu, matyti, kad galimi du būdai visų procesinių dokumentų siuntimui, t. y. siųsti registruotu paštu ir elektroninėmis priemonėmis (kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti). Šiuo atveju neaišku, kodėl Institucija apie Č. K. atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną informuoti pasirinko tik vieną iš galimų, bet ne vienintelį galimą ar privalomą, informavimo būdą ir administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu bei Nutarimą siuntė tik per e. pristatymą.

Teismas atkreipia dėmesį, jog policija yra atsakinga ir už tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų tinkamai informuotas apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei savo teises ir pareigas administracinio nusižengimo bylos tyrimo procese. Nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad asmuo buvo informuotas tinkamai. Nekvestionuotina įstatymo nuostata, jog dokumentų įteikimas elektroniniu paštu galimas ir tinkamas, kai asmuo elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Tačiau nekvestionuotina ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą procesą, teisė žinoti, kad jis turi pasirinkimą ir galimybę būti švelniau nubaustas. Iš Č. K. bei jo anūko paaiškinimų akivaizdu, jog jis elektroninio pristatymo dėžutės „(duomenys neskelbtini)“ pats atskirai nesukūrė ir nenurodė valstybės informacinėse sistemose kaip savo elektroninio pašto adreso. Be to, asmuo, net ir užsakydamas Registrų centre tam tikras paslaugas (gauti pažymas ir pan.) ar jungdamasis prie elektroninių valdžios vartų, netgi sutikdamas gauti pranešimus (kas šiuo atveju net nebuvo nustatyta), negali suvokti, kad jis gaus taip pat pranešimus apie prievoles ir iš policijos, o pranešimų pobūdis gali būti susijęs ir su terminais (pavyzdžiui, administracinio nurodymo įvykdymas) ir jų praleidimo teisinėmis pasekmėmis. Tokių pasekmių nėra numatyta ir Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 3 d. įsakymu „Dėl elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių patvirtinimo“ Nr. 3-44(1.5 E) (toliau – ir Taisyklės) bei Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis sutartyje“. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad sutikimas su elektroninės dėžutės sukūrimu (kad ir kokiomis aplinkybėmis) atitinka paslaugų gavėjo teisinio tikrumo bei teisinių lūkesčių principus ir kad pareiškėjas šiuo atveju galėjo ir turėjo suprasti pašto dėžutės sukūrimo pasekmes.

Teismas pažymi ir tai, kad minėtose Taisyklėse nėra tokios sąvokos kaip „aktyvi“ pašto dėžutė. Priešingai nei siunčiant pranešimus į paties asmens nurodytą elektroninį paštą, kuomet objektyviai nėra galimybės konstatuoti, jog / ar asmuo gavo laišką, elektroninio pristatymo paslaugų sistema leidžia tai nustatyti. Pašto dėžutės statusas „aktyvi“ rodomas ne todėl, kad asmuo aktyviai naudojasi šia pašto dėžute, o todėl, kad jis buvo prisijungęs prie atitinkamų informacinių sistemų per elektroninius valdžios vartus. Taisyklėse nėra numatyta, kad elektroninės pašto dėžutės „aktyvumas“ leidžia konstatuoti, jog asmuo naudojasi pašto dėžute. Taisyklės reglamentuoja pašto siuntos būsenas „išsiųsta“, „pristatyta“, „gauta“ ir „perskaityta“. Iš to seka, kad elektroninių siuntų pristatymo sistemos paskirtis – užtikrinti paslaugų gavėjo informavimą, tuo pačiu ir siuntėjo galimybę įsitikinti, jog adresatas informuotas (siuntą gavo). Vadinasi, jei Institucija iš tiesų siekė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį tinkamai informuoti apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei savo teises ir pareigas administracinio nusižengimo bylos tyrimo procese, ir pasirinkusi įteikimo būdą, kuris leidžia patikimai nustatyti, jog asmenį informavo, nagrinėjamu atveju turėjo įsitikinti, kad asmuo siuntą gavo. Net jei pranešimai į elektroninio pristatymo dėžutę siunčiami automatiniu būdu ir yra laikoma, kad tie pranešimai yra perskaityti kai pristatyti, nagrinėjamu atveju tokios išvados negalima daryti, nes, kaip minėta, byloje pateikti tik duomenys, kad siunta išsiųsta ir pristatyta, tačiau nėra duomenų, jog ji gauta ir perskaityta, nors sistema tai leidžia padaryti be jokių papildomų sąnaudų, be to, šios sistemos paskirtis ir yra realiai, o ne formaliai, informuoti adresatą. Pareiškėjas nurodė, kad siuntos negavo, nes nežinojo, kad ji jam buvo tokiu būdu išsiųsta, ir šios aplinkybės nepaneigtos, o jo gyvenamosios vietos adresu pranešimas siunčiamas nebuvo, nors nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas vengia atsiimti pašto siuntas.

Esant tokiai situacijai, administracinio nusižengimo bylos duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjas buvo informuotas apie jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir jame įrašytą administracinį nurodymą, todėl nėra pagrindo laikyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti teise sumokėti pusę minimalios baudos. Tuo pačiu pažymėtina, kad ANK 573 straipsnyje skirtingi įteikimo būdai numatyti ne tam, kad institucija ar teismas galėtų pasirinkti jam patogesnį įteikimo būdą, o tam, kad asmenys būtų tinkamai informuoti, t. y. gautų jiems adresuotas pašto siuntas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir aukštesnių teismų praktikoje pripažįstama, jog Taisyklės nepaneigia ANK reikalavimo procesinius dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis siųsti tada, kai asmuo yra išreiškęs tokią valią ir pats atitinkamu būdu yra nurodęs adresą, kuriuo jį gali pasiekti elektroniniais ryšiais siunčiama korespondencija. Vien tik deklaratyvaus pobūdžio informacija apie tai, kad egzistuoja ir yra aktyvi asmens elektroninio pristatymo dėžutė, kuri buvo sukurta automatiškai naudojantis tam tikromis viešosiomis paslaugomis, ir kuria jis jokiais kitais tikslais niekada nesinaudojo, neįrodo, jog asmuo tokiu būdu išreiškė savo valią procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. kad jis informacinėse sistemose ar registruose yra pareiškęs valią būtent nurodytu adresu gauti elektroninio ryšio priemonėmis siunčiamus procesinius dokumentus. Būtent administracinio nusižengimo teiseną inicijavusi Institucija turi įrodyti, jog procesiniai dokumentai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išsiųsti ir įteikti taip, kaip to reikalauja ANK nuostatos, taip užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galimybę laiku pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis administracinio nusižengimo bylos procese. Todėl nesant duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, policija, kuri turi pareigą procesinius dokumentus asmeniui siųsti griežtai laikantis ANK 573 straipsnyje reglamentuotos tvarkos, ir kuriai, kaip valstybės institucijai, yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, išsiuntusi asmeniui surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu bei vėliau jo pagrindu priimtą nutarimą, pasinaudodama ANK 573 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe procesinius dokumentus administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui įteikti elektroninių ryšių priemonėmis (t. y. išsiųsdama minėtus dokumentus naudodamasi e. pristatymo sistema), privalo imtis priemonių, kad šie procesiniai dokumentai pasiektų administracinį nusižengimą padariusį asmenį (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-14-557/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-179-360/2020).

Apibendrinant nustatytų duomenų visumą, t. y., kad pats pareiškėjas pašto dėžutės „(duomenys neskelbtini)“ nesukūrė ir nenurodė valstybės informacinėse sistemose kaip savo elektroninio pašto adreso; tai, kad jis iš tiesų apie pradėtą teiseną sužinojo tik gavęs informaciją iš antstolių apie vykdomą išieškojimą; jis nevengė administracinės atsakomybės, kaip nurodė, tik gavęs informaciją apie jo atžvilgiu pradėtą baudos išieškojimą, nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų – kreipėsi į Registrų centrą, pateikė skundą; tai, kad Institucija, nors pasirinko leistiną įteikimo būdą, tačiau turėjo pareigą įsitikinti, jog išpildytos visos Taisyklėse nurodytos pašto siuntos būsenų sąlygos, to nepadarė, be to, pati elgėsi prieštaringai, žinodama gyvenamosios vietos adresą, kažkodėl administracinio nusižengimo protokolo ir Nutarimo šiuo adresu nesiuntė – darytina išvada, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, jo teises bei pareigas, tuo buvo pažeista jo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, o tuo pačiu – ir pasirinkti jam naudingą elgesio variantą, t. y. gauti švelnesnę nuobaudą. Todėl vertinimas, kad pats pareiškėjas buvo neapdairus ir turi prisiimti neigiamas pasekmes, šiuo atveju negali būti laikomas pagrįstu. Dėl tų pačių priežasčių, teismas vertina, kad ir terminas Nutarimui apskųsti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, ką ir konstatavo savo 2021 m. birželio 21 d. nutartyje. Pažymėtina, jog tai atitinka ir naujausią teismų praktiką (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-207-988/2021).

Atsižvelgęs į bylos aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas neginčija padaręs administracinį nusižengimą, teismas sprendžia, kad grąžinus bylą Institucijai būtų užvilkintas procesas, o išnagrinėjus bylą iš esmės, nebus pažeisti pareiškėjo teisėti interesai. Pareiškėjas nevengė administracinės atsakomybės, praeityje (2021 ir 2017 metais) du kartus baustas administracine tvarka, kartą už analogiško nusižengimo padarymą (pagal Administracinių nusižengimų registro išrašą apie Č. K. registruotus administracinius nusižengimus už 5 metus (b. l. 8–9), paskirtos baudos sumokėtos, nuobaudos galioja, asmuo yra pensinio amžiaus, todėl teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo, teisingumo ir protingumo principais, ANK 34 straipsnio 6 dalimi, daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus Č. K. švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje minimali bauda, t. y. baudą, atitinkančią nurodytą administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Č. K. (Č. K.) skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2021 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-4590-2021 (ROIK: 20126466810) pakeisti ir paskirti Č. K. (Č. K.) administracinę nuobaudą – 15 Eur (penkiolikos eurų) dydžio baudą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė