- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-17
- Bylos Nr.
- AN2-207-988/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00345-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Darius Pranka (pirm.)
- Institucija
- Lietuvos kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau ir – Institucija) vyriausiosios specialistės Justinos Višinskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria Institucijos 2021 m. sausio 21 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas ir A. K., pripažintai kalta padariusiai administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 416 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 15 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. A. K. 2020 m. lapkričio 21 d. Administracinių nusižengimų registre automatiniu būdu suformuotas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad ji 2020 m. lapkričio 20 d. 10.04 val. Vilniaus m sav., įvykio koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „Volvo XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatytą 70 km / val greitį viršijo 26 km / val ir važiavo 96 km / val greičiu įvertinus paklaidą. Tokiais savo veiksmais A. K. buvo kaltinama nesilaikiusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimų ir padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje. Administraciniu nurodymu A. K. pasiūlyta iki 2020 m. gruodžio 21 d. sumokėti 15 Eur baudą.
2. A. K. per nustatytą terminą neįvykdžius administracinio nurodymo Institucijos 2021 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) jai paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi Institucijos 2021 m. sausio 21 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas ir A. K. paskirta administracinė nuobauda – 15 Eur dydžio bauda. Šioje nutartyje nurodyta, kad pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie jai pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, jos teises bei pareigas, tuo buvo pažeista jos teisė žinoti, kuo ji kaltinama, o tuo pačiu – ir pasirinkti jai naudingą elgesio variantą, t. y. gauti švelnesnę nuobaudą. Todėl vertinimas, kad pati pareiškėja buvo neapdairi ir turi prisiimti neigiamas pasekmes, šiuo atveju negali būti laikomas pagrįstu. Be to, pažymėta, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus A. K. švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 416 straipsnio 3 dalies sankcijoje minimali bauda, t. y. baudą, atitinkančią nurodytą administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį ir palikti galioti Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2021 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
4.1. Skunde nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1278 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir Administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“ 36 punkte numatyta, kad „Registre naudojami <...> susijusių registrų ir valstybės informacinių sistemų klasifikatoriai, duomenys ir informacija <...>“, t. y. iš 25 registrų ir valstybės informacinių sistemų; 38 punkte nurodyta, kad „Duomenys ir informacija iš susijusių registrų ir valstybės informacinių sistemų gaunami automatiniu būdu“. Institucija remdamasi aukščiau minėtomis nuostatomis nurodo, kad duomenys apie A. K. aktyvią elektroninio pristatymo dėžutę pateikti automatiniu būdu, t. y. tie duomenys, kuriuos ji pati deklaravo sukurdama ir aktyvuodama šią dėžutę.
4.2. Apeliaciniame skunde pastebima, kad VĮ „Registrų centras“ Institucijai pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad A. K. 2017 m. lapkričio 27 d. 14.24 val. sukūrė ir aktyvavo elektroninio pristatymo dėžutę „(duomenys neskelbtini)“ bei pasirašė sutartį. 2017 m. lapkričio 27 d. A. K. prisijungė prie nurodytos elektroninio pristatymo dėžutės ir perskaitė elektroninę siuntą. Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų duomenų aiškiai matyti, kad A. K. pati sukūrė elektroninio pristatymo dėžutę, kurios sukūrimas negalimas automatiniu būdu, kadangi yra būtina pasirašyti elektroninio pristatymo dėžutės naudojimo sutartį. Institucijos teigimu, elektroninės pristatymo dėžutės aktyvavimas ir sukūrimas nėra išskirtinai pavieniams asmens veiksmams atlikti, asmuo įsipareigoja, sukūręs elektroninio pristatymo dėžutę, priimti korespondenciją ir iš kitų valstybės institucijų ar įstaigų.
4.3. Institucija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nebuvo vadovaujamasi aukštesnės instancijos teismų suformuota praktika analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų bylose.
4.4. Apeliaciniame skunde pateikiama teismų praktika, kurioje, Institucijos teigimu, nagrinėjamos panašios į aptariamą situaciją.
4.4.1. Institucija nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-28-334/2021 pažymėta, jog elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvuojama tuomet, kai fizinis asmuo informacinėje sistemoje įveda privalomus pateikti registracijos duomenis ir patvirtina sutinkantis su Taisyklių ir Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo informacinės sistemos priemonėmis sutarties, kurios forma nustatyta Taisyklių priede, sąlygomis (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-44(1.5 E) „Dėl elektroninio pristatymo paslaugų teikimo nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių patvirtinimo“). Taigi šiuo atveju asmuo aktyvuodamas elektroninio pristatymo paslaugą patvirtina sutikimą gauti elektronines siuntas, kas šiuo atveju ir buvo padaryta išsiunčiant procesinius dokumentus, o tai, ar asmuo skaitė gautą elektroninę siuntą, ar sureagavo į siunčiamus dokumentus, yra jo asmeninis reikalas.
4.4.2. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-180-361/2020 nurodyta, jog elektroninio pristatymo dėžutė yra laikoma vienu iš įstatyme numatytų ir leistinų būdų siųsti asmeniui administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu. Pabrėžta, jog asmuo žinodamas, kad bet kuriuo metu gali pasitikrinti savo elektroninį paštą, nebuvo pakankamai rūpestingu piliečiu ir elgėsi neatsargiai, o policija, išsiuntusi administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu per elektroninio siuntų pristatymo sistemą, ANK 573 straipsnio normas taikė tinkamai.
4.4.3. Skunde taip pat nurodoma administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-194-417/2020, kurioje išaiškinta, jog administracinio nusižengimo protokolas, surašytas dėl ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, tačiau tokiu atveju protokolas turi būti siunčiamas asmeniui ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka. Išsiaiškinus, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi elektroninio pristatymo dėžutę, taigi yra Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinėmis sistemos priemonėmis naudotojas, administracinio nusižengimo protokolas kartu su administraciniu nurodymu, kaip tai reglamentuoja ANK 573 straipsnis, gali būti siunčiamas vienu iš įstatyme numatytų ir leistinų būdų – elektroninio ryšio priemonėmis į elektroninio pristatymo dėžutę.
4.5. Institucija apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nepagrįstai A. K. skyrė mažesnę piniginę baudą nei numatyta ANK 416 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra išskirtinė aplinkybė, kuria neturi būti piktnaudžiaujama ir jos taikymas aptariamu atveju negalimas, kadangi A. K. turi galiojančią administracinę nuobaudą už analogišką administracinį nusižengimą. Institucija pažymi, kad nuoširdus jos gailėjimasis turi būti vertinamas kaip lengvinanti aplinkybė, tačiau byloje nėra kitų duomenų, kurie leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas A. K. atžvilgiu.
4.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. K. argumentus dėl to, jog administracinėn atsakomybėn ji praeityje nebuvo patraukta, paneigia byloje esanti pažyma apie jos baustumą.
2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Iš Institucijos apeliacinio skundo argumentų matyti, jog policija nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukta A. K. nebuvo tinkamai informuota apie jai surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu. Pasak Institucijos, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu administracinio nusižengimo byloje A. K. buvo išsiųsti laiku ir tinkamai – elektroninio ryšio priemonėmis į jos elektroninio pristatymo dėžutę.
4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad A. K. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje, tai yra, kad ji vairuodama transporto priemonę „Volvo XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatytą 70 km / val. greitį viršijo 26 km / val. ir važiavo 96 km / val. greičiu įvertinus paklaidą. Ginčas kyla dėl to, ar jai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo įteikti tinkamai, tai yra vadovaujantis ANK 573 straipsniu.
5. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinis nusižengimas nagrinėjamu atveju buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje. Pagal ANK 611 straipsnio 1 dalį tokiu atveju administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas) surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Tai reiškia, kad A. K. apie padarytą administracinį nusižengimą nežinojo ir negalėjo žinoti iki jos informavimo momento, t. y. iki kol jai nebuvo įteikti atitinkami procesiniai dokumentai. Procesiniai dokumentai šiuo atveju buvo išsiųsti į A. K. elektroninio pristatymo dėžutę „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo sukurta 2017 m. lapkričio 27 d.
6. Iš A. K. 2021 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad jos elektroninio pristatymo dėžutė sukurta 2017 m., tačiau nuo to laiko ji aktyviai ja nesinaudoja, dėl to nesitikėjo minėtu adresu gauti jokių su padarytu nusižengimu susijusių dokumentų ar informacijos (b. l. 29-30). Tai pagrindžia ir bylos medžiagoje esantys duomenys, kad elektroninio pristatymo dėžute nesinaudota nuo 2017 m. lapkričio 27 d. (b. l. 46), todėl teismas neturi pagrindo netikėti minėtais jos teiginiais, kad ji nežinojo apie siųstus administracinį nusižengimo protokolą ir administraciniu nurodymą. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai aptarė naudojimosi elektroninio pristatymo dėžute aplinkybes, be kita ko, pažymėdamas tai, kad Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 3 d. įsakymu „Dėl elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių patvirtinimo“ Nr. 3-44(1.5 E), nėra tokios sąvokos kaip „aktyvi“ pašto dėžutė ir kad elektroninės pašto dėžutės „aktyvumas“ leidžia konstatuoti, jog asmuo naudojasi pašto dėžute. Taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog pašto dėžutės statusas „aktyvi“ rodomas ne todėl, kad asmuo aktyviai naudojasi šia pašto dėžute, o todėl, kad jis buvo prisijungęs prie atitinkamų informacinių sistemų per elektroninius valdžios vartus. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad, gavusi pranešimą apie 2021 m. sausio 21 d. nutarimą ir juo paskirtą 60 Eur dydžio baudą, A. K. iš karto ėmėsi atitinkamų veiksmų, t. y. pateikė skundą, kreipėsi į VĮ „Registrų centras“. Tai rodo, kad ji suinteresuota laiku gauti jai siunčiamus dokumentus ir imtis reikalingų veiksmų, o ne vengti priimti jai siunčiamus procesinius dokumentus.
7. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn patraukta A. K. nereaguodama į 2020 m. lapkričio 21 d. siųstus procesinius dokumentus pasirinko gynybos būdą nesutikti su siūloma sumokėti mažesne bauda ar sudaryti situaciją, jog ji negavo siunčiamų dokumentų ir tokiu būdu bandyti išvengti atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą. Pažymima, kad tokio pobūdžio situacijoje Institucija iš esmės negali atsiriboti nuo pareigos užtikrinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų tinkamai informuotas apie vykstantį procesą ir turėtų realią galimybę pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. Tuo labiau, kad šiuo atveju, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį apylinkės teismas, byloje pateikti tik duomenys, kad siunta išsiųsta ir pristatyta, tačiau nėra duomenų, jog ji gauta ir perskaityta. Be to, nėra ginčo ir Institucija apeliaciniame skunde nurodo, kad jai buvo žinoma, jog elektroninio pristatymo dėžutė buvo sukurta seniai, 2017 metais, be to, tik 2017 m. lapkričio 27 d. A. K. prisijungė prie nurodytos elektroninio pristatymo dėžutės ir perskaitė elektroninę siuntą, kas galėtų Institucijai suponuoti, jog ši dėžutė gali būti neaktyvi. Būtent administracinio nusižengimo teiseną inicijavusi Institucija turi įrodyti, jog procesiniai dokumentai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išsiųsti ir įteikti pagal ANK nuostatas, taip užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galimybę laiku tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis administracinio nusižengimo bylos procese.
8. Iš pateiktos bylos duomenų matyti, jog A. K. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašyti 2020 m. lapkričio 21 d. ir tą pačią dieną išsiųsti į A. K. elektroninio pristatymo dėžutę, fiksuota dokumento būsena „Išsiųsta“ (b. l. 7). 2021 m. sausio 21 d. tuo pačiu adresu išsiųstas ir Nutarimas, tačiau pažymima, jog Nutarimas išsiųstas ir elektroniniu paštu (b. l. 11a), ir registruotu laišku, kuris A. K. įteiktas 2021 m. sausio 27 d. (b. l. 11). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju matyti, kad Institucija turėjo ir kitus A. K. kontaktus, t. y. tiek jos elektroninio pašto adresą, tiek ir jos gyvenamosios vietos adresą. Remiantis tuo galima pagrįstai teigti, jog Institucija turėjo realią galimybę išsiųsti administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu ne tik į elektroninio pristatymo dėžutę, tačiau ir kitais būdais, kuriais Institucija pasinaudojo 2021 m. sausio 21 d. siųsdama nutarimą.
9. Pažymima ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pateikiami išaiškinimai, pagal kuriuos siekiant tinkamo teisingumo vykdymo formalus pranešimo išsiuntimas be vėlesnio patikrinimo, ar jis laiku pasiekė adresatą, nelaikomas tinkamu asmens informavimu (sprendimai bylose Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, Aždajic prieš Slovėniją, Fridman prieš Lietuvą). Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju teigti, jog administracinėn atsakomybėn patraukta A. K. buvo tinkamai informuota apie padarytą administracinį nusižengimą ir jai siūlomą sumokėti baudą, nėra pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patraukta A. K. nebūdama informuota apie jai surašytą administracinį nurodymą neturėjo galimybės sumokėti jai paskirtos 15 Eur baudos ar pasinaudoti kitomis savo procesinėmis teisėmis.
10. Apeliaciniame skunde taip pat yra ginčijamas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas A. K. atžvilgiu, kadangi administracinėn atsakomybėn patraukta A. K. buvo du kartus bausta administracine tvarka – 2019 m. balandžio 30 d. pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį ir 2017 m. spalio 23 d. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, tai, kad asmuo yra anksčiau baustas administracine tvarka, nėra aplinkybė, draudžianti taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismas, spręsdamas dėl galimybės pritaikyti šį straipsnį atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Akivaizdu, kad teismas turi įvertinti ir ankstesnius asmens baustumus, tačiau, priešingai nei nurodo Institucija, tai nėra išskirtinė aplinkybė ir pagrindas teigti, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas aptariamu atveju yra neįmanomas. Nors A. K. yra praeityje bausta administracine tvarka, visgi, pažymima, kad atsakomybės už šiuos nusižengimus ji nevengė, paskirtos baudos sumokėtos, nuobaudos galioja. Administracinėn atsakomybėn patraukta A. K., gavusi Institucijos 2021 m. sausio 21 d. nutarimą, iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama išsiaiškinti dėl elektroninio pristatymo dėžutės, t. y. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“. Dėl padaryto administracinio nusižengimo A. K. nuoširdžiai gailisi, jo neginčija.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, jos elgesį po nusižengimo padarymo, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą nei ANK 416 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. baudą, atitinkančią nurodytą administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu.
13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir teisėtai bei pagrįstai pakeitė Institucijos 2021 m. sausio 21 d. nutarimą, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės Justinos Višinskienės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.