Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-11-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-390-949/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-28
Bylos Nr.
II-390-949/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01422-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rima Gudienė
Pažeidėjas
J. P.
Advokatai
Vitalijus Katėnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-390-949/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01422-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4
Registro objekto Nr. ROIK: 19104143888(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 28 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rima Gudienė,sekretoriaujant Alinai Bružienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. P.,administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. atstovui advokatui Vitalijui Katėnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. 2019 m. rugpjūčio 1 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 31-ANR_P-2212-2019, už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 1 d., 08.30 val., Artojo g. 3, Klaipėdos mieste, vairavo transporto priemonę Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (Alkoholio matuoklis Alcotest 6810, Nr. ARZJ-0191, 0971590, 1,13 promilės + 1,7 prom.). Tuo buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktas (b. l. 11).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. 31-ANR_N-2173-2019 J. P. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių (b. l. 9-10).

2019 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus persiųstas J. P. skundas dėl 2019 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-2173-2019, kuriuo prašo pakeisti iš dalies 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimą iki 11 mėnesių. Skunde pareiškėjas nurodo, kad jis prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi, žino ir supranta padaryto pažeidimo pasekmes, tačiau mano, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnį ir sušvelninti specialiosios teisės atėmimą iki 11 mėnesių. Nurodo, kad yra dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai. Vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas ne tik vykdant darbines funkcijas, nuo kurių priklauso jo gaunamos pajamos, bet jis reikalingas teikiant socialines paslaugas jo neįgaliai žmonai D. P.. Ji yra iš dalies darbinga, tačiau realiai ji negali dirbti, nes fizinė būklė neleidžia atlikti veiksmų, tinkamai judėti, susikoncentruoti, sutelkti dėmesį. Dėl šių priežasčių yra priverstas žmoną visur vežioti (b. l. 5-6).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius (toliau – Institucija), pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog J. P. žinojo, kad už veiką, kurios padarymu pripažintas kaltu, yra taikomas specialiosios teisės atėmimas, todėl turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes, tačiau jų nepaisė, o tai, kad neneigia nusižengimo, gailisi, sumokėjo nutarimu paskirtą baudą, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga susisiekimui, darbo funkcijoms vykdyti bei rūpinimuisi artimaisiais, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti nutarimo ir neskirti administracinio poveikio priemonės ar trumpinti specialiosios teisės atėmimo termino. Prašo J. P. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Institucijos 2019 m. rugpjūčio 1 d. priimtą nutarimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. P. ir jo atstovas advokatas Vitalijus Katėnas palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Nurodė, jog pareiškėjas dirbo pamaininį darbą, jis išgėrė kelis butelius alaus, manė, kad pailsės ir alkoholis išsivaikščios, tačiau netikėtai paskambino iš serviso ir prašė atvežti detalę, reikalingą dukros automobilio remontui, pareiškėjas, pervertinęs savo jėgas, surizikavo ir sėdo prie vairo. Pareiškėjas kaltę pripažino ir gailisi, taip pat turi rūpintis neįgalia sutuoktine.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nėra, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija skundžiamą nutarimą tik dėl nuobaudos individualizavimo, prašo sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą, todėl skundžiamas nutarimas vertinamas skundo ribose.

KET 14 punktas nustato, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims <…> neblaiviems <…>.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė asmenims už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Pagal šio straipsnio dalies sankciją paminėta veika užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 Eur, o už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės sušvelninimo arba pernelyg švelnios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

J. P. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nesant būtinumo. Tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams. J. P. nurodė, kad jis buvo gėręs alaus ir, sulaukęs skambučio iš serviso, turėjo nuvežti detalę, todėl sėdo už vairo tinkamai neįvertinęs savo galimybės vairuoti transporto priemonę. Toks pareiškėjo savo veiksmų vertinimas laikytinas savo neteisėtų veiksmų pateisinimu. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu J. P. parodė, kad alkoholį vartojo 6 val. ryto, tuo tarpu, pats pažeidimas užfiksuotas 08.30 val., pareiškėjas privalėjo tinkamai įvertinti savo galimybę vairuoti transporto priemonę praėjus kelioms valandoms po alkoholio vartojimo. Aplinkybė, kad J. P. sėdo už vairo būdamas neblaivus, suvokdamas, kad yra vartojęs alkoholį, rodo, jog administracinį nusižengimą jis padarė tyčia. Nusižengimas buvo padarytas 2019 m. rugpjūčio 1 d., 08.30 val., t. y. darbo dienos ryte, kuomet mieste eismas yra intensyvus, todėl eismo dalyvių skaičius kelyje buvo didesnis nei kitu paros metu. Pažymėtina, kad ir kitose panašaus pobūdžio bylose pripažįstama, jog vien faktas, jog realiai nebuvo sukeltas pavojus kitiems, nedaro nusižengimo mažiau pavojingo (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis Nr. AN2-172-651/2018, 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis Nr. AN2-297-651/2018). Tikimybė pastaruoju atveju, kad bus sužalota žmogaus sveikata ar net prarasta gyvybė, yra kur kas didesni. ANK 422 straipsnio 5 dalies normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014).

Įstatymų leidėjas numatė itin griežtą atsakomybę už šio nusižengimo padarymą, o tai savaime suponuoja išvadą, kad nusižengimas yra vertinamas kaip itin pavojingas, todėl teigti, kad padarytas nepavojingas nusižengimas, negalima. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ne nežymiai, o pakankamai reikšmingai. Pažymėtina, kad J. P. nustatytas neblaivumo laipsnis (1,13 promilės) yra pakankamai artimas ribai, nuo kurios asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą (nuo 1,51 ir daugiau promilių neblaivumo) ir ženkliai, beveik tris kartus viršijo minimalią neblaivumo ribą, nuo kurios transporto priemonių vairavimas visiems asmenims yra draudžiamas (0,4 promilės). Kritiškai vertintini pareiškėjo atstovo teiginiai, jog, esant tokiam neblaivumui, pareiškėjas nesijautė apsvaigęs. Toks apsvaigimo laipsnis yra ne tik ženklus teisine prasme, bet ir pakankamai pavojingas. Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra vienas neatsakingiausių ir pavojingiausių vairuotojo poelgių.

Kaip matyti iš byloje esančio pareiškėjo žmonos D. P. neįgaliojo pažymėjimo kopijos, jai neįgaliojo pažymėjimas išduotas dar 2011 m. liepos 4 d. Pažeidimo padarymo dieną pats pažeidėjas jau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. J. P., pažeidimo padarymo metu žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga siekiant pasirūpinti neįgalia žmona bei vykdyti darbines funkcijas, tačiau šios aplinkybės jo nesustabdė nuo neatsakingo ir pavojingo elgesio, kai jis neblaivus vairavo automobilį. Pareiškėjas galėjo ir privalėjo pats įvertinti visuotinai žinomą griežtos atsakomybės už tokius veiksmus riziką ir numanomas neigiamas pasekmes tiek jo paties, tiek šeimos narių interesams. Todėl tai, kad J. P., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones bei jo šeimos narių sveikatos būklė panašaus pobūdžio bylose taip pat savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. AN2-255-380/2017).

Taikant 34 straipsnio 5 dalies nuostatas turi būti nustatytos bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatyta tik viena pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – J. P. prisipažino padaręs nusižengimą ir gailėjosi. Tai, kad J. P. gailisi dėl padaryto pažeidimo, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, pažeidimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, paskirtą baudą sumokėjo, laikytina jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo, nes nusižengimų nedarymas bei paskirtų nuobaudų sumokėjimas yra įprasta piliečio pareiga. Be to, Institucija skundžiamu nutarimu J. P. paskyrė administracinio nusižengimo sankcijoje numatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl dar labiau jį trumpinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje paskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė) ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o J. P. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą Nr. 31-ANR_N-2173-2019 nepakeistą ir J. P. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rima Gudienė