Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.2.5.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

2020 m. kovo 19 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12066-944/2019 pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“, trečiajam asmeniui R. J. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Trečiasis asmuo R. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

9. Iš byloje pateiktos 2018 m. balandžio 13 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties sudarytos tarp pardavėjos R. J. ir pirkėjos J. Š. matyti, kad R. J. pardavė, o J. Š. pirko butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kauno m. sav. (el. b. t. 1, b. l. 19–34). Byloje pateiktas 2018 m. birželio 14 d. liudijimas, iš kurio matyti, kad J. Š. pagal minėtą sutartį pilnai atsiskaitė (el. b. t. 1, b. l. 37). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad šis turtas įregistruotas J. Š. bei P. Š. vardu kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė (el. b. t. 1, l. 38–39). Byloje pateikta 2017 m. spalio 31 d. sąskaita PETG, Nr. 17104714720, trečiajam asmeniui R. J. (el. b. t. 1, b. l. 58) iš kurios matyti, kad kaupiamosios lėšos remonto darbams sudaro 1926,50 Eur. 2018 m. balandžio 30 d. sąskaitoje PETG, Nr. 18044714720, pateiktoje trečiajam asmeniui R. J. kaupiamosios lėšos remonto darbams sudaro 1944,84 Eur (el. b. t. 1, b. l. 10), 2018 m. gegužės 31 d. sąskaitoje PETG, Nr. 18054714720, pateiktoje trečiajam asmeniui R. J. minėtos lėšos sudaro 1947,21 Eur (el. b. t. 1, b. l. 11). 2018 m. birželio 30 d. sąskaitoje PETG, Nr. 18064714720, trečiajam asmeniui R. J. šios lėšos nurodytos 1717,90 Eur (el. b. t. 1, l. 12). 2018 m. liepos 31 d. sąskaita PETG, Nr. 1807414720, pateikta jau ieškovei J. Š., kaupiamosios lėšos remonto darbams nurodytos 1729,43 Eur (el. b. t. 1, l. 13). 2018 m. rugpjūčio 31 d. pateikta sąskaita PETG, Nr. 18084714720 ieškovei J. Š., kur kaupiamosios lėšos remonto darbams nurodytos 1740,96 Eur (el. b. t. 1, b. l. 14, 15). 2018 m. rugsėjo 30 d. sąskaita PETG, Nr. 18094714720, pateikta ieškovei J. Š. kur minėta suma nurodyta 1715,85 Eur (el. b. t. 1, b. l. 16). 2018 m. spalio 31 d. sąskaita PETG, Nr. 18104714720, ieškovei J. Š. pateikta 1718,22 Eur (el. b. t. 1, l. 17). 2019 m. sausio 31 d. pateikta sąskaita PETG, Nr. 19014714720, ieškovei J. Š. 1721,28 Eur (el. b. t. 1, l. 18). Byloje taip pat pateikta 2018 m. gegužės 31 d. išduota UAB „Kauno butų ūkis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad skola už ginčo buto administravimą, nuolatinę techninę priežiūrą, šildymo ir karšto vandens sistemų eksploataciją sudaro 285,76 Eur ir kaupiamąsias lėšas – 1944,84 Eur (el. b. t. 1, b. l. 59). UAB „Kauno butų ūkis“ 2018 m. rugsėjo 3 d. raštu „Dėl informacijos“ J. Š. bei P. Š. nurodo, kad jie, kaip naujieji ginčo buto savininkai turi apmokėti mokėjimo pranešime nurodytą sumą, susijusią su kaupiamosiomis lėšomis, t. y. šioje byloje ginčijamą skolą (el. b. t. 1, b. l. 7, 8). UAB „Kauno butų ūkis“ 2018 m. gruodžio 17 d. raštu „Dėl informacijos“ pateikia analogiško teksto raštą bei papildomai nurodo, kad iki ginčo buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties sudarymo dienos nebuvo kreiptasi į bendrovę dėl pažymos apie įsiskolinimą išdavimo (el. b. t. 1, b. l. 9). Iš byloje pateikto Butų ir kitų savininkų balsavimo raštu biuletenio matyti, kad trečiasis asmuo, dar būdama ginčo buto savininke, pritarė namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, stogo dangos keitimui, darbus atliekant iš namo butų savininkų kaupiamųjų lėšų, trūkstamą sumą apmokestinant papildomai (el. b. t. 1, b. l. 56). Byloje pateiktas ir Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas (el. b. t. 1, b. l. 57). 2018 m. sausio17 d. trečiasis asmuo atsakovei pateikė prašymą dėl skolos grąžinimo sutarties sudarymo (el. b. t. 1, l. 112). Skolos grąžinimo sutartis Nr. 2/2018 buvo sudaryta 2018 m. sausio 17 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens, nurodant, kad skolos mokėjimas išdėstomas, kas mėnesį trečiajam asmeniui mokant po 182,04 Eur iki 2018 m. lapkričio mėnesio, skolininkui pilnai mokant einamojo mėnesio mokesčius ir įsiskolinimą, o tris mėnesius nevykdant sutartyje nustatytų įsipareigojimų – sutartis nutrūksta be atskiro įspėjimo (el. b. t. 1, b l. 113).

Dėl prievolės mokėti už stogo remonto darbus.

10. Ieškovė prašo panaikinti prievolę, kuri nurodoma jai siunčiamose sąskaitose už stogo remonto darbus. Atsakovė nesutinka, su tokia ieškovės pozicija ir nurodo, kad prievolė mokėti už stogo remonto darbus, perėjo naujajam buto savininkui. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovės pozicija nesutinka.

11. Atsakovė yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrojo naudojimo objektų administratorė. Ginčo dėl to tarp šalių nekilo. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Ginčo butą ieškovė įsigijo 2018 m. balandžio 13 d. Sprendimas dėl stogo remonto darbų priimtas 2017 m. liepos 19 d. (el. b. 1 t. b. 1. 57). Sąskaita trečiajam asmeniui už atliktus darbus išrašyta 2017 m. spalio mėn., kurioje nurodyta, kad ginčo butui tenkanti suma už stogo remonto darbus sudaro 1926,50 Eur (el. b. t. 1, b. l. 58). Byloje kilo ginčas, kuriam buto savininkui (esamam ar buvusiam) kyla prievolė sumokėti už atliktus stogo remonto darbus.

12. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. CK 4.82 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, į šias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ir kitų patalpų savininko prievoles, perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė, ginčus dėl kaupiamųjų lėšų sprendžia teismas. (CK 4.82 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu Nr. 390 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas.

13. Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. gruodžio 1 d.) reglamentavimą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Šių nuostatų 8 punkte nustatyta, kokius mėnesinius mokesčius ir įmokas, proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai, apskaičiuoja administratorius. Nuostatų 8.8 papunktyje nustatyta, jog administratorius paskaičiuoja mėnesines kaupiamąsias įmokas – pagal vadovaujantis Nuostatų 4.4 papunktyje nurodytu kaupimo tvarkos aprašu nustatytą kaupiamosios įmokos tarifą ir teisės aktus, nustatančius lėšų kaupimą namui atnaujinti (modernizuoti). Nuostatų 13 punkte nustatyta, jeigu kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka Nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytoms išlaidoms apmokėti, trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus.

14. Byloje nustatyta, kad sprendimas dėl stogo dangos keitimo priimtas 2017 m. liepos 19 d. Jame nurodyta, kad bendrasavininkai pritaria, kad UAB „Kauno butų ūkis“ atliktų namo stogo dangos keitimą, kad darbai būtų atlikti iš namo butų savininkų kaupiamųjų lėšų, trūkstamą sumą apmokestinant papildomai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad remonto darbai buvo finansuojami iš esmės dviem pagrindais, t. y. iš jau surinktų kaupiamųjų lėšų bei iš bendrasavininkų papildomai pareikalavus ir jiems sutinkant. Tokį sutikimą buvo davusi ir trečiasis asmuo šioje byloje – nekilnojamojo turto pardavėja R. J.. Tai patvirtina ir 2018 m. spalio mėnesio sąskaita (el. b. t. 1, b. l. 58), kurią išrašė atsakovė trečiajam asmeniui. Šioje sąskaitoje nurodyta, kad pranešimo 10 eilutėje, stulpelyje „priskaičiuota“ nurodyta butui tenkanti suma stogo remonto darbams. Apeliacinės instancijos teismui išklausius garso įrašo nustatyta, kad teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, jog suma už stogo remonto darbus buvo trečiajam asmeniui nurodyta, kaip skola, kurią šis asmuo turėjo apmokėti su gauta sąskaita iš karto. Teismo posėdžio metu atsakovė taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo pateikė prašymą išdėstyti susidariusią skolą dalimis. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktas trečiojo asmens prašymas dėl skolos išdėstymo (el. b. t. 1, b. l. 112) bei 2018 m. sausio 17 d. skolos grąžinimo dalimis sutartis (el. b. t. 1, b. l. 113). Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog akivaizdu, kad sąskaita trečiajam asmeniui buvo išrašyta, kaip skola už jau faktiškai atliktus stogo remonto darbus, nes šios sumos nepadengė anksčiau sukauptos lėšos remonto darbams, kurios buvo privalomai kaupiamos pagal teisės aktų reikalavimus. Darbai su trečiojo asmens sutikimu buvo atlikti ir sąskaita išrašyta tuo metu, kai trečiasis asmuo R. J. gyveno ir jai nuosavybės teise priklausė ginčo butas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad būtent šiam asmeniui kilo pareiga mokėti už atliktus stogo remonto darbus. Pareiga kilo taip pat iš to, kad ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartyje ji, nurodydama, kad kitų skolų nėra, įsipareigojo padengti visus įsiskolinimus, jei tokie atsirastų. Pareiga mokėti už stogo remonto darbus trečiajam asmeniui buvo žinoma, ji su tuo sutiko iki darbų atlikimo, jai buvo pateikta sąskaita, jis pateikė prašymą išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, bet šios pareigos nevykdė.

15. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagrindinis ir pirminis susitarimas dėl ginčo lėšų mokėjimo buvo sudarytas tarp atsakovės ir trečiojo asmens. Tai, kad trečiasis asmuo susitarimo nevykdė ir pardavė butą ieškovei, neperkelia jos (R. J.) pareigos mokėti mokėjimus už atliktus darbus ieškovei – naujai buto savininkei.

16. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties 8.10 punkte pardavėjas (R. J.) patvirtino, kad visi su parduodamu turtu susiję mokesčiai bei mokėjimai, susidarę iki šios sutarties pasirašymo dienos, yra sumokėti, o paaiškėjus nesumokėtiems minėto pobūdžio mokesčiams ar mokėjimams pardavėjas (R. J.) per 7 (septynias) kalendorines dienas po pirkėjo (ieškovės) ar atitinkamų institucijų pareikalavimo privalo apmokėti juos savo lėšomis. Šioje sutartyje nurodyti ginčo butui esantys apsunkinimai tik pagal antstolės N. B. areštą, daugiau įsiskolinimų nėra atskleista. Atsižvelgiant į tokias pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas, skola už atliktus stogo remonto darbus negalėjo ir neperėjo naujajam savininkui, dėl šios skolos šalys sutartimi nesusitarė. Be to akivaizdu, kad trečiasis asmuo neatskleisdamas ieškovei skolos fakto, atitinkamai gavo didesnę kainą už nekilnojamąjį turtą. Akivaizdu, kad atskleidus skolos faktą ieškovė būtų atitinkamai mažinusi sandorio kainą, juolab kad turto kaina sąlyginai nebuvo didelė – 24 000 Eur, be to sutartyje nurodyta, kad antstolės padėjėja duoda sutikimą parduoti šį butą su sąlyga, kad iš gautų pinigų į antstolės sąskaitą būtų pervestas trečiojo asmens turimas įsiskolinimo likutis 1439,26 Eur. Taigi akivaizdu, kad nesant kitų išviešintų duomenų apie įsiskolinimus, trečiasis asmuo ginčo įsiskolinimą, kurį ji buvo įsipareigojusi mokėti atsakovei, nuslėpė, pas notarą patvirtindama, kad kitų įsiskolinimų nėra, tokiu būdu nei notaras nei ieškovė nepareikalavo iš pastatą administruojančios bendrovės – atsakovės duomenų apie įsiskolinimus.

17. Apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, ir papildomai nurodo, jog atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad skoliniai įsipareigojimai už stogo remonto darbus susidarė iki ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, susitarus buto pardavėjai – trečiajam asmeniui šioje byloje R. J. ir atsakovei. Pardavėjai ši aplinkybė akivaizdu buvo žinoma, duomenų, kad apie esamą ginčo skolą pirkimo metu pirkėja buvo informuota nėra pateikta, priešingai, akivaizdu, kad pardavėja sutartyje nurodydama, kad kitų skolų nėra ginčo skolą nuslėpė, todėl konstatuotina, jog remiantis ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartimi įsiskolinimą turi padengti turto pardavėja R. J.. Esant nurodytoms aplinkybėms, kad pats susitarimas dėl remonto darbų ir apmokėjimo už juos buvo sudarytas tarp trečiojo asmens ir atsakovės, konstatuotina, kad ieškovė neturi pareigos mokėti už atliktus stogo remonto darbus.

18. Ieškovė reikalavimu prašo panaikinti prievolę dėl 1716,16 Eur sumos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ši suma yra dėl stogo remonto darbų. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagal byloje pateiktus duomenis, t. y. sąskaitas, buto apyvartos žiniaraščius, likęs įsiskolinimas už stogo remonto darbus yra ne 1716,17 Eur, o 1694,84 Eur, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovė neturi pareigos mokėti būtent šios sumos, ir pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad ieškinys tenkintas iš dalies ir pripažinta, kad ieškovė neturi pareigos mokėti 1694,84 Eur sumos (CPK 178 straipsnis).

19. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais argumentais bei padarytomis išvadomis atmeta apeliantės argumentus, kad pirmos instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, sprendimą grindė prielaidomis, o ne byloje pateiktais įrodymais, nesivadovavo įstatymais bei kitais teisės aktais.

20. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliantės apeliacinio skundo argumentų, kad pirmos instancijos teismas visiškai ignoravo byloje nustatytą aplinkybę, kad ieškovė turėjo visas trečiojo asmens R. J. neapmokėtas sąskaitas atsakovei UAB „Kauno butų ūkis“, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šias sąskaitas jai perdavė buto pardavėja, tačiau kvitų, kad ši skola buvo apmokėta ieškovė nereikalavo. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad duomenų, apie tai, kad buto pirkėja buvo informuota apie skolą byloje nėra pateikta. Pačios ieškovės neatidumas ir nerūpestingumas sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. neįsitikinus jokiais rašytiniais įrodymais, kad visi su turtu susiję mokesčiai yra apmokėti sąlygojo jai neigiamas pasekmes po sandorio sudarymo. Ieškovė nereikalavo trečiojo asmens duomenų apie įsiskolinimo atsakovei nebuvimą.

21. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad visų pirma, dėl darbų – stogo remonto – trečiojo asmens sutikimu buvo susitarta tarp atsakovės ir trečiojo asmens, skolos išdėstymas taip pat buvo sutartis tarp trečiojo asmens ir atsakovės, todėl ieškovei apie tai žinoma nebuvo. Tai, kad ji patikėjusi trečiojo asmens teiginiais, kad kitų skolų nėra, sudarė pirkimo-pardavimo sandorį, neužklausė būtent atsakovės apie įsiskolinimu, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, neįpareigoja jos mokėti įsiskolinimus atsakovei už trečiąjį asmenį. Šiuo atveju, apeliacinio teismo įsitikinimu, galioja trečiojo asmens ir atsakovės susitarimai.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, jog pirmos instancijos teismas neturėjo spręsti klausimo, kas turi prievolę apmokėti už atliktus stogo remonto darbus, kadangi aukščiau minėtuose teisės aktuose (CK 4.82 straipsnio 4 dalis) nurodyta, kad ginčus dėl kaupiamųjų lėšų sprendžia teismas, taigi akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas šį klausimą spręsti turėjo.

23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės argumentą, kad pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą nevertino CK 6.154 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios sutarties sampratą, neteisingai vertino ginčo pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas, kurių pagrindu ieškovė ir trečiasis asmuo viena kitos atžvilgiu įgijo teises ir pareigas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visų pirma, susitarimas dėl stogo remonto ir apmokėjimo už jį buvo sudarytas tarp trečiojo asmens ir atsakovės, todėl jį vykdyti turi trečiasis asmuo, o ne ieškovė. Trečiasis asmuo parduodamas būstą ir neinformuodama ieškovės apie ginčo skolą elgėsi nesąžiningai, tačiau dėl to ieškovei nekyla pareiga vykdyti susitarimo dėl apmokėjimo už remontą, sudaryto tarp atsakovės ir trečiojo asmens. Tokia situacija suteikia teisę atsakovei kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo iš trečiojo asmens.

24. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktas; kt.). Nagrinėjamojoje byloje darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje įrodymus, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, padarė teisingas išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas naikinti ar keisti teismo sprendimo neturi teisinio pagrindo. Priimtas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.

25. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turėto bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei šioje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, ieškovė atsiliepime prašo valstybei priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų kiek išlaidų patirta nepateikė, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme nespręstinas (CPK 177, 178 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.