Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-961-252-2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės, Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. M. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1082-504/2017 pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui K. M. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, institucija teikianti išvadą – Rokiškio rajono savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti 2013 m. spalio 10 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl dukrai priteisto išlaikymo dydžio. Nurodė, kad santuoka su atsakovu buvo nutraukta bendru sutarimu ir pasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurią patvirtino Rokiškio rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 10 d. sprendimu. Sutarties 3 punkte buvo susitarta, kad atsakovas teiks dukrai U. M. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 litų (72,40 Eur) iki jos pilnametystės.Pažymėjo, kad dukra paaugo, rudenį ji eis į mokyklą, todėl išaugo jos poreikiai ir mokamo išlaikymo nepakanka būtiniausiems poreikiams patenkinti, todėl prašė padidinti išlaikymą iki 150 Eur.Poreikiai išaugo ne tik dėl dukters paaugimo, bet ir dėl to, kad dukrą kasdien reikės vežioti į mokyklą, nes gyvena (duomenys neskelbtini). Net ir šiuo metu dukra yra vežiojama į darželį, už kurį per mėnesį tenka mokėti 35 Eur. Be to, jai būtinos ugdymo priemonės, nes lanko paruošiamąją grupę. Dukra turi sveikatos problemų - serga bronchine astma, todėl išlaidos didėja jos medikamentams. Nurodė, kad dukrai mėnesiui reikia 350 eurų. Mano, kad atsakovas pajėgus mokėti po 150 eurų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė 2013 m. spalio 10 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1136-233/2013 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktą ir jį išdėstė taip: K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) r. teikia išlaikymą dukrai U. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) r. mokėdamas jai kas mėnesį mokamomis išmokomis po 150 eurų nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Teismas nurodė, kad santuokos nutraukimo dienai šalių dukrai buvo treji metai, todėl sutartas išlaikymo dydis atitiko vaiko poreikius. Šiuo metu U. M. yra septyneri metai, todėl poreikiai yra išaugę. Ji pradės lankyti mokyklą, todėl išlaidos išlaikymui didėja, nes būtina supirkti visas reikiamas priemones, drabužius, avalynę. Teismas taip pat pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog šalių dukra labai dažnai serga, todėl ieškovė turi papildomų išlaidų. Ieškovės pajamos mėnesiui yra 220 Eur atlyginimas, nes ji labai dažnai neišeina į darbą dėl dukters ligos. Teismas įvertino atsakovo turimą turtą, atsižvelgė į tai, kad jis vertėsi individualia veikla, gyvena iš turimų santaupų. Taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra darbingas, sveikatos problemų neturi, todėl turi pareigą didesne suma prisidėti prie dukters išlaikymo.Teismas pasisakė, kad atsakovas ne visada duoda lėšų vaiko gydymui, nors ieškovė jo prašo, kad atsakovas gali susirasti darbą ir taip užtikrinti dukters tinkamą ugdymą ir išlaikymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes, susijusias su vaiko amžiumi, poreikiais bei atsakovo galimybę teikti dukrai didesnį išlaikymą.Apeliantas cituoja kasacinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose ir remiasi proporcingumo principu, kurį, jo manymu, teismas pažeidė. Nesutinka, kad dukros išlaikymui būtina 350 eurų suma. Ieškovė nepagrindė tokio dydžio mėnesio išlaidų. Kas mėnesį dukrai nėra perkami rūbai ir avalynė. Be to, pagal ieškovės gaunamas pajamas, dukrai priklauso socialinė parama mokymo priemonėms įsigyti, dukra turės teisę į nemokamą maitinimą. Apeliantas šiuo metu nedirba, pragyvena tik iš turimų santaupų, dalis nekilnojamojo turto yra nugriauta (gyvenamasis namas), jis yra 59 metų amžiaus ir darbo rasti nėra lengva. Mano, kad vaiko poreikiai yra ženkliai mažesni, todėl išlaikymo dydis neturėjo būti didinamas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovė prašo palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad augant vaikui didėja ir jo poreikiai. Apeliantas be teisinio pagrindo teigia, kad dukra gaus socialinę paramą ir nemokamą maitinimą. Pirmiausia vaiko tėvai turi rūpintis savo vaiku, o tik paskui tikėtis paramos iš valstybės. Mano, kad labai svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovas posėdyje nurodė, jog jis nuo 2014 iki 2016 metų niekur nedirbo ir gyveno iš santaupų, kurias sukaupė vykdydamas individualią veiklą. Todėl kyla pagrįstas klausimas kaip ta veikla buvo nuostolinga ir jos atsakovas atsisakė, jei sugebėjo tiek uždirbti, kad gali pragyventi iš uždirbtų lėšų tris metus. Mano, kad atsakovas slėpė ir slepia savo pajamas tik todėl, kad nereikėtų dukrai teikti didesnio išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Ginčas tarp šalių kilo dėl išlaikymo jų nepilnametei dukrai – U. M. padidinimo.

Išlaikymo dydžio keitimą reglamentuoja CK 3.201 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo šalių dukrai – U. M. išlaikymo dydis – 72,40 € (250 Lt) buvo nustatytas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimu. Skundžiamu sprendimu apylinkės teismas jį padidino iki 150 €. U. M. yra suėję septyneri metai. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu ji lankė darželį, o nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. turėjo pradėti lankyti mokyklą. Byloje esantis medicinos dokumentų išrašas/siuntimas patvirtina, kad šalių dukra turi sveikatos problemų – jai diagnozuota bronchų astma, dėl ko ji dažnai serga, gydoma ne tik ambulatoriškai, bet ir stacionariai, jai teikiamos specialistų konsultacijoms, skiriami sveikatos tyrimai. Ieškovė savo ieškinį grindė tuo, kad 72,40 € išlaikymo dydis, atsižvelgus į dukros amžių, būsimus gyvenimo pokyčius dėl pradėjimo lankyti mokyklą ir sveikatos problemas nebeatitinka jos elementarių poreikių tenkinimo. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos duomenų, susijusių su vaiko poreikiais, vertinimu ir siekia kitų, nei buvo konstatuotos, faktinių aplinkybių dėl vaiko poreikių, jų pasikeitimo nustatymo bei tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino jo galimybes teikti 150 Eur išlaikymą dukrai. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Ieškovės pajamas sudaro – darbo užmokestis, kuris pagal UAB „Lelija“ pateiktą pažymą, už laikotarpį nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2017 m. sausio mėn. buvo 2421,17 € (vidutiniškai kas mėnesį – 220,10 €). Ieškovės pateikti duomenys apie jos nedarbingumo laikotarpius leidžia spręsti, kad dėl dukros slaugos ji periodiškai negali dirbti ir atitinkamai gauna mažesnes pajamas. Atsakovas nurodė, kad niekur nedirba, gyvena iš santaupų, kurias sukaupė iš prieš keletą metų vykdytos individualios veiklos ir galimybės mokėti ieškovės prašomo išlaikymo dukrai neturi galimybių, be to, mano, kad ieškovė turėtų aktyviau naudotis galimybėmis gauti socialinę paramą. Kolegija pažymi, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis nei minimaliomis pajamomis, nei išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikas, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių

pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Sprendžiant išlaikymo ar jo pakeitimo klausimą, vertintinas ne tik išlaikymo teikėjo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, kitų išlaikytinių ar finansinių įsipareigojimų teismui nepateikė. Jis turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto – 2 kambarių butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) r., gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) r., gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su pastatais (duomenys neskelbtini) r. ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) r. (b.l. 16-25). Savo pragyvenimui skiriamų lėšų dydžio atsakovas neatskleidė, tenurodė, kad nedirba, bet praeityje vertėsi individualia veikla ir vis dar pragyvena iš santaupų. Tačiau kolegijos vertinimu, apelianto argumentai, kad dėl savo amžiaus ir gyvenimo kaime jis neturi galimybių susirasti gerai apmokamą darbą nesudaro pagrindo mažinti nustatytą išlaikymo sumą jo nepilnametei dukrai. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (LAT 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2009). Byloje nėra pateikta jokių duomenų kokių priemonių ėmėsi atsakovas, kad apskritai susirastų kokį nors darbą. Jo nurodomos aplinkybės dėl pragyvenimo iš santaupų, nors pats pripažino, kad kelerius metus nedirba, prieš tai vertęsis individualia veikla, leidžia spręsti, kad atsakovas neatskleidžia nei gaunamų pragyvenimui pajamų dydžio, nei jų šaltinio, kas kelia pagrįstų abejonių dėl jo sąžiningumo. Atsakovo dėstomas subjektyvus vertinimas, kad ieškovė turėtų būti aktyvesnė ir naudotis valstybės teikiama socialine parama, atsakovo kaip išlaikymo teikėjo pareigos teikti tokį išlaikymą, kuris atitiktų nepilnamečio vaiko poreikius, neeliminuoja. Skunde dėstomas nesutikimas su ieškovės pateiktu vaiko poreikiams tenkinti išlaidų dydžiu ir argumentai, kad per 3,5 metų dukros poreikiai negalėjo kardinaliai pasikeisti nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir nešalina atsakovo pareigos tinkamai pagal savo išgales užtikrinti dukros finansinį aprūpinimą bei tinkamą tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymą. 2013 m. spalio 10 d. sprendimu U. M. išlaikymo dydis buvo nustatytas, kai jai tebuvo treji metai, todėl akivaizdu, kad tokio amžiaus vaiko ir vaiko pradėjusio lankyti mokyklą poreikiai ženkliai skiriasi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto subjektyviu vertinimu, kad ieškovės pateiktas išlaidų dukrai apskaičiavimas yra nepagrįstai užaukštintas, o nurodomos sumos neadekvačios. Nepilnamečio vaiko poreikiai atsižvelgus į jo vystymosi spartą yra pakankamai kintantys. Išlaikymas priteisiamas bendram poreikių užtikrinančių būtinas vaikui vystytis sąlygas tenkinimui, todėl apelianto argumentai dėl ieškovės nurodomų dukros konkrečių poreikių grupėms tenkinti skirtinų lėšų neadekvatumo realiai situacijai ir racionaliam lėšų naudojimui yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko išlaikymo išlaidos neapsiriboja tik maisto, aprangos ar priemonių mokyklai įgijimu. Šiuo atveju, reikšminga ir tai, kad šalių dukra gyvena kartu su ieškove, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), įskaitant ir pasirūpinimu būstu, jam išlaikyti skirtomis išlaidomis, laiko ir finansinėmis sąnaudomis nepilnamečio vaiko gabenimui į ugdymo įstaigas, pas medikus ir panašiai, užtikrinant ir tokių poreikių kaip papildomo ugdymo ir turiningo laisvalaikio praleidimo su vaiku, tenkinimą. Mažesnio, kaip to siekia apeliantas, dydžio išlaikymas šiuo atveju neleistų pripažinti, kad minimalūs vaiko poreikiai yra užtikrinami. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas būtų nepajėgus uždirbti ar imtis kitų priemonių – panaudoti tam turimą nekilnojamą turtą (jį išnuomojant ar parduodant), kad būtų gautos lėšos reikalingas dukros išlaikymui.Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo nenustatė (CPK 176, 185 straipsniai), ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta pakankama vaiko poreikiams patenkinti suma – 150 € – yra teisinga, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus.Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, remiantis bylos medžiaga, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.Kadangi abiem šalims Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 86) ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimais (b.l. 91), suteikta antrinė teisinė pagalba apeliaciniame procese, apmokant 100 procentų išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.