Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovei Gintarei Čiakienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. K. dėl savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo, trečiasis asmuo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10480-794/2011 įpareigojo atsakovą V. K. per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, fiksuotus 2010 m. rugpjūčio 9 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-100809-00050 ir Statybos įstatyme numatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius reikalavimo per nustatytą terminą įpareigoti atsakovą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos (rekonstrukcijos) padarinius – atstatyti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pakeistą būklę, buvusią iki rekonstrukcijos ir sutvarkyti statybvietę. 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10480-794/2011 V. K. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo netenkintas, tačiau pareiškėjui apskundus minėtą nutartį, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1803-538/2013 sprendimo vykdymas atidėtas iki 2014 m. kovo 31 d. Suėjus atidėtam sprendimo vykdymo terminui, V. K. dar kartą kreipėsi į teismą, prašydamas atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2015 m. spalio 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10480-794/2011 pareiškėjo prašymo netenkino, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1509-26/2014 teismo sprendimo įvykdymas atidėtas iki 2015 m. spalio 1 d. 2015 m. rugsėjo 30 d. V. K. pakartotinai kreipėsi į teismą, prašydamas atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2017 m. spalio 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14854-991/2015 pareiškėjo prašymo netenkino, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-136-163/2016 panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį ir teismo sprendimo įvykdymą atidėjo iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. V. K. su prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo iki 2017 m. lapkričio 1 d. į Klaipėdos miesto apylinkės teismą kreipėsi dar kartą, tačiau teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-12464-793/2016, pareiškėjo prašymas netenkintas. Apskundus minėtą nutartį apeliacinės instancijos teismui, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-153-730/2017 V. K. prašymą tenkino iš dalies ir atidėjimo teismo sprendimo įvykdymo terminą iki 2017 m. rugpjūčio 14 d.

2017 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas atidėti teismo sprendimo įvykdymą, kol Namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) parengs pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą ir gaus statybą leidžiantį dokumentą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, kad atidėjus sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti kitos šalies interesai. Teisėti lūkesčiai yra siejami su minėtame CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – teismo sprendimo privalomumu. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Nagrinėjamu atveju 2011 m. lapkričio 18 d. teismo sprendimas, įpareigojęs V. K. per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Statybos įstatyme numatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius reikalavimo per nustatytą terminą įpareigotas savo lėšomis atstatyti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pakeistą būklę, buvusią iki rekonstrukcijos ir sutvarkyti statybvietę, įgijo res judicata galią dar 2012 m. gegužės 23 d. V. K. net keturis kartus buvo atidėtas teismo sprendimo įvykdymas. Paskutinis teismo sprendimo vykdymo atidėjimo terminas suėjo 2017 m. rugpjūčio 14 d. Nors nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau nei penkeri metai ir jis iki šiol nėra įvykdytas, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai bei Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-153-730/2017, kuria teismo sprendimo įvykdymo terminas atidėtas iki 2017 m. rugpjūčio 14 d., išdėstyti motyvai sudaro pagrindą sutikti su pareiškėjo prašyme išdėstytais argumentais, jog savavališkos statybos rekonstrukcijos padarinių (duomenys neskelbtini), likvidavimas nepriklauso vien nuo pareiškėjo valios, bet ir nuo kitų pastato bendraturčių veiksmų. Minėtoje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad pastate (duomenys neskelbtini), yra atlikti patalpų kapitalinio remonto darbai, kuriems įteisinti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir poilsio pastato savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) deda pastangas ir atlieka aktyvius veiksmus, siekdama įteisinti atliktus kapitalinio remonto darbus ginčo pastate. Įteisinus viso poilsio pastato kapitalinio remonto darbus, pareiškėjas turės galimybę įteisinti ir jam priklausančiose patalpose tame pastate atliktus rekonstrukcijos darbus. Be kita ko, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad siekiant įteisinti savavališką statybą yra atliekami aktyvūs veiksmai – rengiamas poilsio pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto, formuojant turtinius vienetus projektas (toliau – Projektas). Iš 2017 m. rugsėjo 13 d. Architektūros ir konstravimo biuro projekto vadovės I. S. informacinio rašto matyti, kad Projektas 2017 m. kovo 23 d. buvo įteiktas Neringos miesto savivaldybės Architektūros skyriui su prašymu išduoti leidimą, tačiau Projektas buvo persiųstas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai Klaipėdos skyriui patikrinti, ar Projektu nėra siekiama įteisinti savavališką statybą. Pagal Neringos miesto savivaldybės Architektūros skyriaus pastabas techninis darbo projektas papildytas, ir šiuo metu laukiama, kol (duomenys neskelbtini) pirmininkas pateiks visų patalpų savininkų sutikimus, kad statybos leidimas būtų išduotas. Į bylą pateiktas V. K. sutikimas su Projekto sprendiniais. Aplinkybę, kad V. K. ėmėsi aktyvių veiksmų įteisinti savavališką statybą patvirtina ir tai, jog pareiškėjas kreipėsi į UAB „Klaipėdos ekspertizė“ dėl savavališkos statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo ir įvykdytų darbų įvertinimo, o 2017 m. rugsėjo 18 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos banko sąskaitą sumokėjo 126,62 Eur įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis ir rašytine bylos medžiaga, teismas laiko nepagrįstais Inspekcijos teiginius, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo nutarties, kuria paskutinį kartą buvo atidėtas sprendimo įvykdymo terminas priėmimo, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog statybą leidžiančio dokumento gavimas priklauso ne tik nuo pareiškėjo, bet ir nuo kitų to paties pastato (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų valios, kadangi turi būti gauti visų patalpų savininkų sutikimai dėl Projekto. Poilsio namų (duomenys neskelbtini) bendrijos nariai, tame tarpe ir pareiškėjas, deda pastangas įteisinti kapitalinio remonto darbus, todėl nagrinėjamu atveju netenkinus pareiškėjo prašymo atidėti sprendimo vykdymą, būtų pažeisti teisėtų lūkesčių bei teisingumo, sąžiningumo, protingumo principai. Teismas sutinka su V. K. argumentais, jog formalus teismo sprendimo vykdymas, nelaukiant, kol bus įteisinta viso pastato rekonstrukcija, pažeistų jo, kaip lygiateisio su kitais patalpų savininkais asmens interesus, dėl ko pareiškėjas patirtų didelių finansinių nuostolių atstatydamas patalpas į buvusią iki rekonstrukcijos padėtį.

Pareiškėjas prašo atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo vykdymo terminą, kol Namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) parengs pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą ir gaus statybą leidžiantį dokumentą.

Pažymėtina, jog teismo sprendimo įvykdymas sietinas su operatyvumo principu. Ypatingai tai aktualu nagrinėjamoje byloje, kadangi teismo sprendimas nėra įvykdytas daugiau nei penkerius metus. Šiuo atveju pareiškėjo prašymas atidėti teismo sprendimo įvykdymą kol Namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) parengs pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą ir gaus statybą leidžiantį dokumentą, laikytinas neapibrėžtu, sudarančiu pagrindą piktnaudžiauti teismo sprendimo įvykdymo termino atidėjimo institutu. Bylos duomenimis jau nustatyta, kad Projektas yra rengimo stadijoje, kuriam dar reikalinga gauti visų pastato (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų sutikimus, o juos gavus Projektas bus teikiamas Neringos miesto savivaldybės Architektūros skyriui su prašymu dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Įvertinus šias aplinkybės darytina išvada, kad teismo sprendimo įvykdymo termino pratęsimas 6 mėnesiams yra pakankamas laikotarpis teismo sprendimo įvykdymui.

Esant nustatytoms aplinkybėms pareiškėjo V. K. prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo tenkintinas iš dalies – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo įvykdymo terminas atidėtinas 6 mėnesiams – iki 2018 m. balandžio 4 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. K. prašymą tenkinti iš dalies.

Atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo įvykdymo terminą 6 (šešiems) mėnesiams – iki 2018 m. balandžio 4 d.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.