- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-28
- Bylos Nr.
- e2S-136-163/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08760-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. e2S-136-163/2016
Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova (Proceso Nr. 2-06-3-08760-2011-6)
2016 m. sausio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo V. K. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. K. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, trečiasis asmuo Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimo vykdymą atidėti dvejiems metams, t. y. iki 2017-10-01, juo iš dalies tenkintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys ir V. K. įpareigotas per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, fiksuotus 2010-08-09 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-100809-00050, ir Statybos įstatyme numatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą įpareigotas savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos rekonstrukcijos padarinius – atstatyti (duomenys neskelbtini), Neringoje, pakeistą būklę, buvusią iki rekonstrukcijos, ir sutvarkyti statybvietę. Teismo sprendimo įvykdymą nustatytais terminais labai sunkino ir darė neįmanomą tai, kad savavališkos statybos rekonstrukcijos padarinių (duomenys neskelbtini), Neringa, likvidavimas nepriklauso vien nuo atsakovo valios, taip pat priklauso ir nuo kitų pastato bendraturčių veiksmų (pastate suformuotos 37 skirtingiems savininkams priklausančios patalpos), nes pastate esančios gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos savavališkai buvo rekonstruotos visų bendraturčių ir šių patalpų atstatymas į pradinę būklę kiekvieno atskirai nėra objektyviai įmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-03 nutartimi pareiškimą atmetė ir atsakovo prašymo netenkino. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad iš atsakovo išdėstytų aplinkybių bei byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovas iki 2015-10-01 neatliko procedūrų statybą pagrindžiančiam leidimui gauti. Svarbu pažymėti, kad atsakovui teismo sprendimo įvykdymas buvo atidėtas net du kartus. Be to, būtina įvertinti tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014-10-15 nutartyje, kuria Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-20 nutartį panaikino, klausimą išsprendė iš esmės – tenkino atsakovo V. K. prašymą ir atidėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimo įvykdymą iki 2015-10-01, pažymėjo, jog sprendimo vykdymo atidėjimas iki 2015-10-01 vertintinas kaip galutinis ir pakankamas, jog būtų įgyvendinti visi įstatymų numatyti reikalavimai gauti statybą leidžiantį dokumentą. taip pat nors pareiškėjas nurodė, kad sprendimo vykdymo atidėjimo laikotarpiu bus kreiptasi į Inspekciją dėl taikos sutarties šioje byloje sudarymo, tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas buvo priimtas dar 2011-11-18, t. y. beveik prieš ketverius metus, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovas iki šiol būtų ėmęsis kokių nors veiksmų taikos sutarčiai sudaryti.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atidėti Klaipėdos mieto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimo vykdymą iki 2017-10-01. Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino tos aplinkybės, jog savavališkos statybos rekonstrukcijos padarinių (duomenys neskelbtini), Neringoje, likvidavimas nepriklauso vien nuo atsakovo valios, taip pat priklauso ir nuo kitų pastato bendraturčių (pastate suformuotos 37 skirtingiems savininkams priklausančios patalpos), veiksmų, nes pastate esančios gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos savavališkai buvo rekonstruotos visų bendraturčių ir šių patalpų atstatymas į pradinę būklę kiekvieno atskirai nėra objektyviai įmanomas. Teismui pateiktame 2015-09-28 prašyme bei ankstesniuose prašymuose, kuriuos teismai pripažino pagrįstais ir teismo sprendimo vykdymą atidėjo, V. K. buvo nurodęs ir dokumentais pagrindęs tai, kad laikotarpiu nuo sprendimo įsiteisėjimo iki 2015-10-01 aktyviai siekė įvykdyti teismo sprendimą, pagal savo galimybes nurodydamas susiklosčiusią sudėtingą situaciją, kreipėsi pagalbos į įvairias institucijas, kurių sudaryti ir į bylą pateikti dokumentai parodo ir įrodo tai, jog savavališkos statybos rekonstrukcijos padarinių (duomenys neskelbtini), Neringoje, likvidavimas nepriklauso vien nuo atsakovo valios. Taip pat 2015-03-31 bei 2015-04-25 įvyko visuotiniai Pastatų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimai, kuriuose buvo aptariami Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos patikrinimo rezultatai ir išvados, svarstyti klausimai dėl patalpų savininkų valdomų plotų įteisinimo ir registracijos; 2015-04-25 susirinkime vienbalsiai buvo pritarta jungtinės veiklos sutarties ir kitų būtinų sutarčių rengimui. 2015-09-12 įvyko neeilinis visuotinis narių susirinkimas, kuriame buvo svarstyti klausimai: jungtinės veiklos sutarties projekto aptarimas ir tvirtinimas, pastato perdavimo klausimų (statybos leidimo gavimo remontui/rekonstrukcijai atlikti ir kt.) aptarimas ir tvirtinimas, pastato patalpų teisinė registracija. Pagal savivaldybės institucijos – Neringos savivaldybės administracijos 2015-09-29 Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. STPPA-6, nustatytas terminas pateikti statybos leidžiantį dokumentą atliktiems pastato, esančio Ievos kalno g. 10, Neringoje, patalpų remonto darbams (techniniam projektui) iki 2016-07-29. Apeliantas nurodo, kad teismas nenurodė, o atsakovas neišmano, kokius dar veiksmus jis galėtų atlikti, kad šiame etape vienasmeniškai gautų statybą leidžiantį dokumentą.
Atsiliepimas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir prašo ją palikti nepakeistą, o atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Atsakovas pateikė prašymą atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimo vykdymą iki 2017-10-01, kadangi dėl objektyvių priežasčių minėto sprendimo vykdymas nepriklauso vien nuo atsakovo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą.
Civilinio proceso kodekso (CPK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą yra aktualūs šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į pareiškėjo (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, ieškovo teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, 2011-11-18 priimdamas sprendimą, rezoliucinėje dalyje nusprendė dėl neturtinio pobūdžio įpareigojimų atsakovui. Įvertinus įpareigojimų pobūdį matyti, jog atsakovas buvo įpareigotas gauti statybą leidžiantį dokumentą, o neįvykdęs šio reikalavimo turėtų likviduoti savavališkos statybos padarinius atstatant pakeistą statybos objekto būklę iki rekonstrukcijos. Konstatuotina, kad šio įpareigojimo prioritetas – leidimo gavimas, o ne objekto nugriovimas. Atsakovui gavus leidimą, pagrindžiantį atliktą statybos objekto rekonstrukcijos teisėtumą, pagrindo statinio nugriauti neliktų. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2011-11-18 sprendimo, atsakovui buvo nustatytas 9 mėnesių terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius. Byloje esančiais duomenimis, atsakovas jau dukart teikė prašymą teismui atidėti sprendimą vykdymą – 2013-12-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2011-11-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas buvo atidėtas iki 2014-03-31. 2014-03-31 atsakovas pateikė dar vieną prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą ir Klaipėdos miesto apygardos teismo 2014-10-15 nutartimi teismo sprendimo vykdymą atidėjo iki 2015-10-01.
Apeliantas nurodo, kad savavališkos statybos rekonstrukcijos padarinių (duomenys neskelbtini), Neringoje, likvidavimas nepriklauso vien nuo atsakovo valios, taip pat priklauso ir nuo kitų pastato bendraturčių (pastate suformuotos 37 skirtingiems savininkams priklausančios patalpos), veiksmų, nes pastate esančios gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos savavališkai buvo rekonstruotos visų bendraturčių ir šių patalpų atstatymas į pradinę būklę kiekvieno atskirai nėra objektyviai įmanomas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad peržiūrėjus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimą apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismas 2012-05-23 nutartyje nurodė, kad atsakovo argumentas, jog teismo sprendimas yra neįgyvendinamas, kadangi atsakovas negali vienas atstatyti savo patalpų dėl to, kad pastatas buvo rekonstruotas kompleksiškai be statybą leidžiančio dokumento ir yra kartu su kitais bendraturčiais priklausantis turtas, yra nepagrįstas. Taigi atsakovo argumentas, kad savavališkos statybos padariniai nepriklauso vien nuo atsakovo valios, yra atmestinas.
Apeliantas nurodo, kad po Klaipėdos apygardos teismo nutarties atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimo vykdymą, atliko nemaža veiksmų, susijusių su bendrijos veikla, siekdamas priimti bendrą sprendimą dėl rekonstrukcijos įteisinimo tolimesnių veiksmų. Tai įrodo tokios aplinkybės kaip 2015-03-31 bei 2015-04-25 įvykę visuotiniai Pastatų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimai, kuriuose buvo aptariami Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos patikrinimo rezultatai ir išvados, svarstyti klausimai dėl patalpų savininkų valdomų plotų įteisinimo ir registracijos; 2015-04-25 susirinkime vienbalsiai buvo pritarta jungtinės veiklos sutarties ir kitų būtinų sutarčių rengimui. 2015-09-12 įvyko neeilinis visuotinis narių susirinkimas, kuriame buvo svarstyti klausimai: jungtinės veiklos sutarties projekto aptarimas ir tvirtinimas, pastato perdavimo vertinti klausimų (statybos leidimo gavimo remontui/rekonstrukcijai atlikti ir kt.) aptarimas ir tvirtinimas, pastato patalpų teisinė registracija. Apeliacinės instancijos teismas nemano, kad ginčo pastato bendrija, kuri yra suinteresuota ginčo pastato rekonstrukcijos išsaugojimu, per metus vangiai ėmėsi veiksmų gauti statybos leidimus siekdama įteisinti atliktą ginčo pastato rekonstrukciją. Todėl minėti atlikti veiksmai, susiję su bendrijos narių susirinkimuose spręstinais klausimais, nėra laikytini objektyvia priežastimi atidėti teismo sprendimo vykdymą.
Apeliantas taip pat nurodo, jog bendraturčiai po rekonstrukcijos pastate esančios gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos savavališkai buvo rekonstruotos, kai kurių bendraturčių gyvenamasis plotas padidėjo, bendraturčiai vilkina amalgacijos atlikimą, nes bendrijos nariai nesutaria dėl tarpusavio atsiskaitymų, tačiau šis argumentas yra nepagrįstas, kadangi LRCK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nesant bendro sutarimo tarp bendraturčių, bendraturčiai gali kreiptis į teismą su reikalavimu nustatyti naudojimosi turtu tvarką teismo sprendimu.
Taip pat apeliantas nurodo, kad Neringos savivaldybės administracijos 2015-09-29 Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. STPPA-6 nustatytas terminas pateikti statybas leidžiantį dokumentą atliktiems pastato patalpų remonto darbams (techniniam projektui) iki 2016-07-29. Apeliantas atskiruoju skundu prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2017-10-01, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių šį prašymą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie atsakovo atliktus veiksmus siekiant įvykdyti 2011-11-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, t. y. veiksmus, atliktus 2013–2014 metų laikotarpiu, atsižvelgdamas į tai, kad Neringos savivaldybės administracija Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktu nustatė terminą pateikti statybos leidžiantį dokumentą atliktiems pastato patalpų remonto darbams (techniniam projektui), t. y. iki 2016-07-29, bei tai, kad nors atsakovas turėjo beveik ketverius metus įvykdyti teismo sprendimą, tačiau šiuo metu dėl objektyvių priežasčių bei įvertinus atidėtino teismo sprendimo įpareigojimo prioritetą – gauti statybos leidimo dokumentus, daro išvadą, kad yra objektyvi priežastis atidėti sprendimo vykdymą iki 2016-08-01.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino byloje pateiktus duomenis ir įrodymus bei netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą, todėl neteisėtą nutartį byloje. Taigi yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį apelianto nurodytu atskirojo skundo pagrindu ir klausimą išspręsti iš esmės (LRCPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
tenkinti atsakovo V. K. atskirąjį skundą iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį. Klausimą išspręsti iš esmės – atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimo įvykdymą iki 2016-08-01.