Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir Institucija) 2024-09-23 nutarimo Nr. 30-ANR N-1841-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. G. neneigia faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės padarius ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, taip pat neginčija ir paskirtos baudos dydžio. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą administracinį nusižengimą, pareiškėjo kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai. K. G. neginčija paskirtos baudos dydžio, tik prašo neskirti ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinės poveikio priemonės arba sutrumpinti jos taikymo terminą bei netaikyti ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatyto transporto priemonės konfiskavimo, arba pakeisti šią priemonę į dalies transporto priemonės vertės konfiskavimą, t. y., skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose.

ANK 424 straipsnio 5 dalis, be kita ko, numato atsakomybę už pakartotinį transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, taip pat už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. To paties straipsnio 7 dalis imperatyviai nurodo, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Be to, ANK 424 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad už 424 straipsnio 5 dalyse numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Pareiškėjas teigia, kad nutarime neteisingai nurodyta, jog jis pakartotinai vairavo transporto priemonę, kai nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemonę, nes jis ją yra įgijęs beveik prieš 20 metų, tačiau po to, kai jos neteko, neatliko būtinų veiksmų dėl jos susigrąžinimo. Byloje nėra pateikta duomenų dėl Institucijos atsiliepime nurodytų aplinkybių, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-03 nutarimu K. G. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones vienerių metų ir dviejų mėnesių terminui (terminas buvo skaičiuojamas nuo 2016-11-03 iki 2018-01-02), tačiau nepaisant to, administracinių nusižengimų išrašas patvirtina, kad 2023-02-15 nutarimu už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą jam skirtas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 6 mėnesiams nuo 2023-03-07 iki 2023-09-06. Pareiškėjas pats patvirtina, kad teisės vairuoti transporto priemones nebuvo susigrąžinęs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmenų, kurie neįvykdė įstatymų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, teisinis statusas negali būti prilygintas asmenims, kurie turi įstatymo nustatyta tvarka jiems išduotą vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-22/2014, Nr. 2AT-28/2014, Nr. 2AT-8-976/2015).

Šiuo atveju nustatyta po vieną K. G. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes – jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat jis pakartotinai vairavo transporto priemonę – automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Be to, pareiškėjas ne kartą baustas už įvairius, taip pat ir šiurkščius KET pažeidimus, nes vairuodavo transporto priemones, nors ir neturėjo tokios teisės, baustas už kitokius administracinius nusižengimus, apie daugumos paskirtų baudų sumokėjimą duomenų nėra. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas yra linkęs daryti teisės pažeidimus ir jo elgesys bei padarytas nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio. O tai yra pareiškėją ypač neigiamai charakterizuojančios aplinkybės ir patvirtina, kad taikyta administracinio poveikio priemonė jo nestabdo nuo draudžiamo elgesio. Padarytas nusižengimas yra tyčinis, nes pareiškėjas pats patvirtino, jog žinojo, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, ypač kai už analogišką nusižengimą jau buvo baustas, tačiau sąmoningai taip pasielgė.

Kita vertus, pareiškėją teigiamai charakterizuojančių aplinkybių taip pat yra – jis dirba, siekia įgyti naujų kompetencijų ir tobulina savo kvalifikacijas dalyvaudamas įvairiose mokymosi programose (b. l. 22-30), dalyvauja visuomeniniame gyvenime (b. l. 31-33). MB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius V. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius V. S. pateiktomis charakteristikomis apie K. G. atsiliepia labai teigiamai, kaip apie gerą, patikimą, kompetentingą verslo partnerį, bendradarbį, draugišką, paslaugų, nuoširdų žmogų, besirūpinantį savo šeima ir mama (b. l. 34, 35). Pareiškėjas turi šeimą, augina mažametę dukrą (b. l., 37, 38). Rūpinasi garbingo amžiaus, sveikatos problemų turinčia mama R. S., kuri taip pat pateikė prašymą neatimti pareiškėjui teisės vairuoti, nes jis nebegalės tinkamai ja pasirūpinti (b. l., 40-41). Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas nėra asociali asmenybė, yra pakankamai aktyvus ir naudingas visuomenės narys. Be to, transporto priemonę jis vairavo nedidelį atstumą, buvo sustabdytas uosto teritorijoje, vykdant prevencinę priemonę, o ne dėl padaryto pažeidimo. Jis neišvažiavo į kelią ir nedalyvavo aktyviame eisme. Dėl jo elgesio pasekmių nebuvo sukelta.

Pažymėtina ir tai, kad pagal ANK 424 straipsnio 5 dalies redakciją, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – taikoma už įvairaus pavojingumo ir šiurkštumo pažeidimus – tiek asmenimis pakartotinai vairavusiems neturint teisės vairuoti, nes jie šios teisės niekada nebuvo įgiję, arba ši teisė buvo sustabdyta ar atimta, tiek, pavyzdžiui, asmenims turintiems galiojančių nuobaudų už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą (ANK 416 straipsnio 5 dalis), pavojingą ar chuliganišką vairavimą (ANK 420 straipsnio 1, 2, 3 dalys), netgi pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 427 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas teisę vairuoti buvo įgijęs, tačiau jos buvo netekęs ir nustatyta tvarka nesusigrąžino, todėl padaryto nusižengimo pavojingumas yra mažesnis, už rūšinį ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumą. Vis dėlto, tai nereiškia, jog asmuo laiku nesusigražinęs teisės vairuoti transporto priemones gali naudotis šia teise savo nuožiūra ir dėl to išvengti neigiamų padarinių, ypač kai toks elgesys yra nevienkartinis.

Aptartos aplinkybės nepatvirtina, kad yra pagrindas K. G. remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, apskritai netaikyti administracinio poveikio priemonės, nes nuobauda šiuo pagrindu gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ar pan. O šiuo atveju aptartos aplinkybės nesudaro neordinarios situacijos, dėl kurios K. G. paskyrus administracinio poveikio priemonę, būtų pažeistas proporcingumo principas. Visų pirma, pareiškėjo elgesys nebuvo netyčinis, padarytas neteisingai aiškinantis teisės normų reikalavimus ir sąžiningai klystant, o sąmoningai pasirinktas, suprantant, kad taip elgtis negali, net jeigu vairuoti reikėjo ir nedidelį atstumą. K. G. nėra ir preciziškai Kelių eismo taisyklių besilaikantis vairuotojas, nes, kaip minėta, ne kartą baustas už šių taisyklių pažeidimus. Nors pareiškėjo poreikis vairuoti siejamas ir su tuo, kad ši teisė jam būtina darbinėms funkcijos atlikti, rūpintis šeima ir artimaisiais, tačiau, jis, būdamas brandi asmenybė, pats turėjo suprasti galimas savo neteisėto elgesio pasekmes ir prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo tai įvertinti, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-123-795/2023). Juo labiau, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką, buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu. Atsižvelgiant į tai, šioje situacijoje vien tik pareiškėjo ar jo šeimos, artimųjų interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės panaikinimui ar termino sutrumpinimui daugiau nei sankcijos minimumas, todėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos netaikytinos.

Įvertinus K. G. padarytų administracinių nusižengimų skaičių, akivaizdu, kad jis yra linkęs daryti KET pažeidimus, jo elgesys nėra atsitiktinis, o sąmoningas. Todėl pareiškėjui negali būti skiriama ir ANK 424 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta minimalaus termino administracinio poveikio priemonė, nes anksčiau minimaliam terminui paskirta administracinė poveikio priemonė neatgrasė pareiškėjo nuo analogiškų administracinių nusižengimų darymo ir nepaveikė jo, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tačiau, įvertinęs aptartas aplinkybes, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, pasiryžimą daugiau nebedaryti analogiškų ar kitokių šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti K. G. už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimams, trumpesniam terminui, nei ANK 424 straipsnio 7 dalies sankcijos vidurkis, bet ilgesiam, nei sankcijos minimumas, t. y. 1 metams 7 mėnesiams (19 mėnesių).

Pareiškėjas taip pat prašo nekonfiskuoti transporto priemonės arba konfiskuoti tik dalį jos vertės.

ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad transporto priemonė „Ford Transit FT 100“ (duomenys neskelbtini) , neginčytinai yra administracinio nusižengimo padarymo priemonė (ANK 29 straipsnio 2 dalis).

Pagal ANK 424 straipsnio 8 dalį, transporto priemonės konfiskavimas už K. G. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, nėra privalomas ir numatytas kaip papildoma alternatyvi administracinio poveikio priemonė. Todėl sprendžiant šios priemonės taikymo klausimą jokių išskirtinių, ypatingų aplinkybių, kurias būtina nustatyti tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl švelnesnės administracinio poveikio priemonės, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje taikymo, šiuo atveju nustatyti nereikia. Svarbu, kad asmeniui skiriama administracinė nuobauda (kartu ir administracinio poveikio priemonė) turi būti proporcinga, nevaržyti administracinį nusižengimą padariusio asmens teisių labiau, negu to reikia administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Jau aptarti duomenys rodo, jog K. G. likęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių, antrą kartą per metus padaro analogišką nusižengimą – vairavo neturėdamas teisės to daryti. Taigi jis iš savo neteisėto elgesio praeityje nepasimokė, jokių pakankamų išvadų nepadarė, savo elgesio teigiama linkme nekoregavo ir vėl nusižengė. Savo poelgį iš esmės aiškina būtinuoju reikalingumu – t. y., kad jis privalėjo išvaryti automobilį iš kelto, nes kitų tą padaryti asmenų nebuvo. Tačiau asmuo neatsako pagal šį kodeksą tik už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Šiuo atveju jokių duomenų, kad buvo susidariusi tokia situacija, dėl kurios jis turėjo elgtis ypač operatyviai, neatidėliotinai, nepaisant, jog dėl jo poelgio bus padarytas teisės pažeidimas, nenustatyta. Todėl negalima daryti išvados, jog jam buvo būtina daryti administracinį nusižengimą ir susidariusi situacija negalėjo būti išspręsta kitokiais būdais, dėl ko ir administracinio nusižengimo padarymo priežastis neatitinka būtinojo reikalingumo sąlygų.

Nors ANK nenumatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, tačiau tokią praktiką formuoja aukštesni teismai, pabrėždami, jog tokia priemonė gali būti taikoma, jei bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad visos transporto priemonės vertės išieškojimas iš pažeidėjo neatitiktų proporcingumo principo (Klaipėdos apygardos teismo 2022-05-17 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-122-417/2022).

Pirmiausia, administracinio poveikio priemone – automobilio konfiskavimu siekiama, jog ateityje asmuo šios transporto priemonės nepanaudotų ir toliau darant administracinius nusižengimus. Nors tai jau ne pirmas kartas, kai K. G. vairuoja transporto priemonę neturėdamas tam teisės, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas nusižengimus daro būtent su ta pačia transporto priemone, nes jis ją tik ką buvo įsigijęs. Be to, nepaneigta, jog ši transporto priemonė yra naudojama ir būtina UAB „(duomenys neskelbtini) “ veikloje (b. l. 20-21), todėl, konfiskavus automobilį, įmonės veikla taip pat būtų sutrikdyta. Pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, kad jo finansinė padėtis nėra gera, jis turi pakankamai didelių įsiskolinimų (b. l. 42), tačiau šeimoje auga mažametis vaikas, kuriam taip pat būtinas materialinis išlaikymas, dėl ko kitos transporto priemonės įsigijimas, tikėtina, būtų labai apsunkintas ar net neįmanomas. Nors šiuo atveju pareiškėjo patiriami nepatogumai yra jo neteisėtų veiksmų rezultatas, todėl dėl padaryto administracinio nusižengimo, jo pobūdžio ir pavojingumo, yra tikslinga K. G. taikyti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą, tačiau, kaip minėta, asmens patiriami nepatogumai turi būti adekvatūs ir pasverti, o teisėsaugos institucijos turi užtikrinti ne tik nubaudimo principo įgyvendinimą, bet taip pat ir kitus ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytus tikslus, o be to, nusižengimą padariusiam asmens paskiriama tiek administracinė nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė neturi slėgti pažeidėjo artimųjų nepakeliama našta, nes svarbu yra užtikrinti administracinės atsakomybės individualumą, t. y. pagal įstatymą atsako būtent administracinį nusižengimą padaręs asmuo (ANK 2 straipsnio 3 ir 4 dalys), o ne jo šeimos nariai, artimieji ar kiti asmenys (Klaipėdos apygardos teismo 2022-05-17 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-122-417/2022). O šiuo atveju, konfiskavus automobilį, ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems jo šeimos nariams, greičiausiai, net įmonei, būtų sukeliamos neproporcingai didelės pasekmės, nesuderinamos su šios poveikio priemonės tikslais ir principais.

Todėl, įvertinus K. G. asmenybę, jo darbinę, šeiminę, finansinę padėtį, kokias realias neigiamas pasekmes turėtų transporto priemonės konfiskavimas natūra jo artimiesiems, valdomos įmonės veiklai, nebūtų visiškai teisinga ir tikslinga konfiskuoti šį turtą. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad administracinės atsakomybės tikslams pasiekti šiuo atveju visiškai pakanka administracinio poveikio priemonės – dalies automobilio „Ford Transit FT 100“ vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo.

Pagal teismų praktiką, tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal duomenis apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę rinkos kainą.

Byloje esančios sąskaitos faktūros duomenimis, minėta transporto priemonė buvo įsigyta už 8449 Eur (b. l. 20-21). Kitų duomenų, kurie paneigtų šią vertę, byloje nėra. Kadangi visos kilusios abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, teismas, nustatydamas automobilio „Ford Transit FT 100“ (duomenys neskelbtini) , vertę vadovaujasi jo įsigijimo kaina.

Atsižvelgiant į automobilio „Ford Transit FT 100“ (duomenys neskelbtini) , vertę, tai, kad administracinio poveikio priemonėmis nėra siekiama vien tik nubausti asmenį, tačiau skirti vien tik pareiškėjo lūkesčius atitinkančią administracinio poveikio priemonę taip pat nėra pagrindo, teismas konstatuoja, kad automobilio vertės visiškas konfiskavimas būtų neproporcinga administracinio poveikio priemonė ir neatitiktų skirtingų interesų pusiausvyros, kadangi tų pačių tikslų, numatytų ANK 22 straipsnyje, galima pasiekti nekonfiskuojant transporto priemonės ir išieškojus iš pažeidėjo valstybės naudai mažesnę nei konfiskuotino turto vertė atitinkančią sumą, tačiau didesnę, nei prašo pats nubaustas asmuo, t. y. 1500 Eur.

Todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-09-23 nutarimas atitinkamai keičiamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Skunde prašoma išieškomos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos ir paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui.

ANK nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, ar nustatyti mokėjimo terminą (ANK 29, 687-690 straipsniai) (Klaipėdos apygardos teismo 2022-08-04 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-187-526/2022). Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje išaiškinta, kad įsiteisėjus nutarimui ar nutarčiai, ši administracinio poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui, kuris nutarimą ar nutartį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Dėl to, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, pradėjus vykdymą, jis galės kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje ir tik administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui bendradarbiaujant su antstoliu, K. G. gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

K. G. taip pat išaiškintina, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatomis, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, t. y., kad neturėdamas galimybių paskirtos baudos sumokėti iš karto, pradėjus nutarimo vykdymą, jis turi teisę kreiptis į teritorinę Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikdamas įrodymus apie sunkią savo finansinę būklę ir prašydamas išdėstyti baudos mokėjimą (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto K. G. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-09-23 nutarimą Nr. 30-ANR N-1841-2024 pakeičiant K. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirtas administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 21 mėnesiui, bei transporto priemonės – „Ford Transit FT 100“ (duomenys neskelbtini) , ir transporto priemonės registracijos liudijimo konfiskavimą, ir K. G. paskirti specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 19 (devyniolikai) mėnesių ir dalies automobilio „Ford Transit FT 100“, (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , vertės konfiskavimą, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 5 dalis).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.