- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-20
- Bylos Nr.
- 2S-1556-658/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09926-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Ieškovas
- V. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18102-1043/2018 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui advokatui J. L. dėl fakto nustatymo, dėl dokumento pripažinimo negaliojančiu ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) nustatyti faktą, kad dėl atsakovo neveikimo administracinėje byloje Nr. I-1521-189/2009 ieškovas negalėjo apginti savo teisių ir įstatymo saugomų interesų, dėl ko jam atsirado sunkios teisinės pasekmės, nes jis neįgyvendino savo teisių į vienintelio būsto valdymą gynimo; 2) pripažinti negaliojančiu dokumentą – pranešimą apie faktiškai sugaištą laiką 2010 m. _ mėn. _ d. advokato J. L. iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus, o taip pat šio dokumento 2010 m. rugpjūčio 19 d. pataisytą versiją, kadangi dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, kurie yra keliami oficialiems dokumentams, o taip pat dėl to, kad dokumentuose pateikiami duomenys neatitinka tikrovės; 3) priteisti atsakovui atlyginti ieškovui atsakovo neteisėtais veiksmais ir neveikimu padarytą 500 Eur neturtinę žalą.
Nurodė, kad 2010 m kovo 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Kauno skyriaus sprendimu Nr. TP-2-(2.2.)-10-P-992-829 ieškovui buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba administracinėje byloje Nr. I-1521-189/2009, kurią teikti ieškovui paskirtas advokatas J. L.. Ieškovas teigė, kad advokatas ieškovo interesus administracinėje byloje atstovavo netinkamai, nebendradarbiavo, neteikė tinkamos teisinės pagalbos, dėl ko buvo pažeistos ieškovo teisės. Ieškovo nuomone, advokatas J. L. pateikė VGTPT Kauno skyriui pranešimą apie faktiškai sugaištą laiką 2010 m. _ mėn. _ d., kuriame suklastojo atskaitomybę apie ieškovui tariamai suteiktą teisinę pagalbą. Minėtą dokumentą atsakovas pakoregavo 2010 m. rugpjūčio 19 d., kuriame, ieškovo teigimu, yra suklastotas jo parašas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. S. ieškinį. Teismas nutartį grindė šiais argumentais:
Teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas nustatyti faktą, kad dėl atsakovo neveikimo ieškovas negalėjo apginti savo teisų administracinėje byloje, gali būti įrodinėjimo dalyku byloje, tačiau ne savarankišku materialiniu teisiniu reikalavimu. Tokios aplinkybės konstatavimas pats savaime nesukelia jokių materialiųjų teisinių padarinių, todėl teismas šį reikalavimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas taip pat nustatė, jog ieškovo prašomą nustatyti minėtą faktą, kaip faktinį reikalavimo pagrindą ieškovas buvo nurodęs teismų jau išnagrinėtose bylose (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-16793-566/2013, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-146-275/2014, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. A2-10237-868/2015).
Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1208-790/2017 atmetė V. S. skundą dėl VGTPT Kauno skyriaus 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. (2.1) NO-2-5714, kuriuo pareiškėjas prašė pripažinti pranešimą apie advokato J. L. sugaištą laiką administracinėje byloje Nr. I-1521-189/2009 (pakoreguotą 2010 m. rugpjūčio 19 d.) negaliojančiu (sprendimas įsiteisėjęs). Kad šis klausimas jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, yra konstatuota ir Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2892-423/2018.
Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16793-566/2013 atmetė ieškovo V. S. ieškinį atsakovui J. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (sprendimas įsiteisėjęs), šioje byloje reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo kildinamas taip pat iš advokato J. L. neveikimo administracinėje byloje Nr. I-1521-189/2009 ir grindžiamas analogiškomis aplinkybėmis, t. y. ieškinių faktiniai pagrindai ir reikalavimai sutampa. Ieškovas minėtoje byloje taip pat buvo pateikęs ir prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuris buvo grindžiamas ir 2018 m. birželio 15 d. ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintas 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-10237-868/2015, kuri Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartimi palikta nepakeista (civilinės bylos Nr. 2S-554-258/2016).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas V. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį ir priimti naują nutartį, ieškinį priimti.
Ieškovas teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tarp ieškovo ir atsakovo išnagrinėtu ginču civilinėje byloje Nr. 2-16793-566/2013. Toje byloje pateikta informacija apie advokato J. L. veiksmus buvo teikiama teismui ir atsakovui kaip smulkūs paaiškinimai, padedantys objektyviai įvertinti bylos faktus. Tarp šio ieškovo ieškinio ir nurodytos bylos nėra nieko bendra. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčai yra identiški. Šis ieškinys nėra laikytinas pakartotiniu to paties atsakovo atžvilgiu tame pačiame ginče, kadangi jis yra teikiamas dėl kitų priežasčių ir tik advokato J. L. atžvilgiu dėl žalos atlyginimo. Ieškovas nurodo, kad skundžia ne VGTPT Kauno skyriaus veiksmus ar neveikimą, bet išdėstytus faktus apie prastą tarnybos darbą, pateiktus ieškinyje kaip informaciją, leidžiančią geriau suvokti visą ginčo su atsakovu esmę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto šioje byloje pateiktą ieškinį pripažino kaip tapatų pateiktam Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-16793-566/2013, t. y. pareikštą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus įvertina kaip nepagrįstus.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog apeliantas 2013 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui (civilinė byla Nr. 2-16793-566/2013) pateikė ieškinį, kuriame nurodė, kad 2010 m. kovo 18 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2.)-10-P-829 ieškovui buvo paskirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje Nr. I-1521-189/2009. Minėtu sprendimu ieškovo advokatu buvo paskirtas atsakovas J. L.. Nurodė, kad atsakovas, būdamas ieškovo advokatu, minėtoje administracinėje byloje ieškovo interesus atstovavo netinkamai, nereagavo į ieškovo prašymus, t. y. nebendradarbiavo, nekonsultavo ieškovo, nesusipažino su byla ir trukdė ieškovui gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, dėl ko ieškovas minėtą administracinę bylą pralaimėjo. Ieškovas teigė, kad tokiais neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Ieškovo turtinė žala atsirado dėl atsakovo neveikimo – patirtos teismo ir kitokios išlaidos. Ieškovas prašė teismą priteisti iš atsakovo 2000 Lt turtinės žalos ir 7000 Lt neturtinės žalos.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16793-566/2013 atmetė ieškovo V. S. ieškinį atsakovui J. L., tretiesiems asmenims Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. 2A-146-275/2014). Teismai civilinėse bylose vertino atsakovo veiksmus Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėjant Vilniaus apygardos administracinę bylą Nr. I-1521-189/2009. Teismai nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų atstovaujant ieškovą administracinėje byloje, todėl sprendė, jog ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų teikiant jam antrinę teisinę pagalbą minėtoje administracinėje byloje, kadangi pats ieškovas nepakankamai ir netinkamai bendradarbiavo su atsakovu. Teismai taip pat nenustatė ir atsakovo kaltės bei neteisėtų veiksmų. Teismai sprendė, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo patirtos neturtinės žalos faktą, o deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kad neturtinė žala buvo padaryta, nėra pakankami jai įrodyti, bei nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo, ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.
CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai atsisakoma priimti tapatų ieškinį, t. y. teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir patvirtinti šalių taikos sutartį. Šios normos paskirtis ir atsisakymo priimti ieškinį pagrindai grindžiami draudimu tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakartotinai, taip pat teisine įsiteisėjusio teismo sprendimo galia, t. y. asmuo, manantis, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas, turi teisę jį skųsti ar kitaip siekti peržiūrėti įstatymuose nustatyta tvarka, bet negali pakartotinai reikšti tapataus reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).
Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje taip pat suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014, kt.).
Pirmiau nurodytos CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte išdėstytos normos paskirtis ir atsisakymo priimti ieškinį pagrindai grindžiami draudimu tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakartotinai, taip pat teisine įsiteisėjusio teismo ar arbitražo sprendimo galia. Asmuo teismo ar arbitražo sprendimą, kurį mano esant neteisėtą ar nepagrįstą, turi teisę skųsti įstatymuose nustatyta tvarka, bet negali pakartotinai reikšti tapataus reikalavimo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškinyje, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto skundžiama nutartimi, suformuluoti pirmasis ir trečiasis reikalavimai yra tapatūs (faktiškai identiški) apelianto ankstesniam ieškiniui, pareikštam Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-16793-566/2013, kurioje ieškinys atmestas. Kaip jau minėta šios nutarties 9 punkte, šią bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka (civilinės bylos Nr. 2A-146-275/2014), Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad dėl to paties ieškinio reikalavimo negali būti pradėtas dar vienas teisminis ginčas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog naujai pateikto ieškinio pagrindu nurodytos apelianto aplinkybės nepatvirtina atsiradimo naujų ir iš esmės kitokių faktinių aplinkybių, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tiek naujai paduoto, tiek ankstesnio ieškinio faktinis pagrindas, dalykas ir šalys sutampa, o tai sudarė teisinį pagrindą pirmosios instancijos teismo išvadai – atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Todėl apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti priimtą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kitų pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatytų aplinkybių dėl nagrinėjamoje byloje ieškovo reiškiamų reikalavimų tapatumo su kitose bylose (administracinėse ir civilinėse) jo pareikštais reikalavimais apeliantas neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dėl jų pasisakyti (žr. nutarties 6 punktą).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir tinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei iš ieškovo nepriteistinos, kaip sudarančios mažesnį nei numatyta Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru dydį (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.