Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal V. S. ieškinį atsakovui J. L. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

2015-01-22 tiriant baudžiamąją bylą Nr. 20-9-00668-14 Vilniaus m. VPK-2 LR VRM, ieškovas advokatas J. L., kaip nukentėjusysis, akistatoje į tyrėjos klausimą, - kokį būtent iš dviejų dokumentų byloje, pranešimas apie faktiškai sugaištą laiką 2010 - Kauno VGTPT ieškovui antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą 2010-03-25 sprendimu Nr. TP-2-(2.2.)-10-T-793-935 arba pranešimas apie faktiškai sugaištą laiką 2010-08-19, Kauno VGTPT 2010-03-25 sprendimu Nr. TP-2-(2.2.)-10-T-935. Atsakovas advokatas J. L. atsakė, jog davė ieškovui pasirašyti pataisytą pranešimą apie faktiškai sugaištą laiką 2010-08-19, ir paaiškino visus dokumento pataisymus. Vilniaus m. apylinkės teismas, priimdamas 2013-09-17 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-16793-566/2013, pranešimo apie faktiškai sugaištą laiką 2010-08-19, kaip originalo nematė ir jo nėra byloje. Ieškovas su savo apeliacija pateikė teismui atsakovo nurodytus, kaip originalius pranešimus apie faktiškai sugaištą laiką 2010-08-19 civilinėje byloje, įrodydamas teismo klaidą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nesivadovavo dokumentais, kurie nebuvo pateikti pirmos instancijos teisme, todėl ieškovo priedus ignoravo ir Vilniaus apygardos teismas 2014-12-23 nutartyje šių įrodymų nevertino.

Pažymi, kad visi nurodyti faktai, ieškovui nebuvo žinomi anksčiau, nes jis civilinėje byloje Nr. 2-16793-566/2013 neturėjo teisinės pagalbos. Nurodyti faktai ieškovui tapo žinomi iš policijos specialistų, kurie tyrė nurodytą baudžiamąją bylą. Pareiškėjo teigimu, civilinėje byloje Nr. 2-16793-566/2013, atsakovas advokatas J. L. apgavo teismą, pristatė suklastotus įrodymus ir pasiekė teigiamo 2013-09-17 sprendimo, kurį teismas priėmė remdamasis nurodytais dokumentais.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Civilinio proceso kodekso 365–374 straipsniai numato proceso atnaujinimo galimybę civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Pagal CPK 370 straipsnio 1, 2 dalis, teismas gali prašymą atnaujinti procesą nagrinėti tik nustatęs, jog prašymas atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino (CPK 368 str. 1 d.) ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintais pagrindais.

Kasacinis teismas, aiškindamas naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoką, yra ne kartą konstatavęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-370/2011, 2011 m. liepos 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-337/2011, 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-192/2011 ir kt.). Tuo atveju, jei prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš anksčiau nutartyje įvardytų 4 naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-373/2011). Taigi apeliantas prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje minėtais pagrindais turėjo įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, apeliantas V. S. pateikė prašymą, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-16793-566/2013, teigdamas, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. l d. 2 p. pagrindu, t.y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Apeliantas siekia atnaujinti civilinę bylą, kurioje jo ieškinys atsakovui advokatui J. L. dėl žalos, atsiradusios apeliantą atstovaujant advokatui J. L. administracinėje byloje, atlyginimo. Apelianto teigimu, šioje civilinėje byloje pagrindinis įrodymas, kuriuo rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-17 sprendime, atmesdamas ieškinį, buvo 2010-08-19 pranešimas apie faktiškai sugaištą laiką. Apeliantas nurodo, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė yra 2015-01-22 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. antrojo PK Kriminalinės policijos skyriaus akistatos protokolas. Apelianto teigimu, šiame protokole užfiksuotas advokato J. L. prisipažinimas, kad 2010-03-25 pranešimas apie faktiškai sugaištą laiką, kuris buvo išrašytas teikiant antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. A556-964 pagal 2010-03-25 sprendimą Nr. TP-2-(2.2.)- 10-T-793-935, faktiškai neegzistuoja. Susipažinus su išnagrinėta civiline byla Nr. 2-16793-566/2013 apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais apelianto teiginiais, kadangi teismas šioje byloje, priimdamas 2013-09-17 sprendimą, vertino ne 2010-03-25 pranešimą apie sugaištą laiką, o 2010-08-19 pranešimą apie sugaištą laiką. Be to, 2013-09-17 sprendimas buvo priimtas ne tik šio įrodymo pagrindu, bet ir atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visetą, teismui nuodugniai ištyrus ir įvertinus visas byloje reikšmingas aplinkybes. Iš apelianto nurodomos naujos aplinkybės - 2015-01-22 akistatos- matyti, kad protokole nėra užfiksuota jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų turėti esminę reikšmę išnagrinėtai bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Priešingai, advokatas, J. L. akistatos metu atsakydamas į apelianto klausimą nurodė, kad 2010-08-19 pranešimas apie faktiškai sugaištą laiką yra tikras dokumentas, kuris buvo pateiktas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Šį dokumentą jis buvo pateikęs pasirašyti ir tuo metu atstovaujamam V. S., o dėl kito dokumento negali nieko paaiškinti. Taigi akistatos metu J. L. nurodė tas pačias aplinkybes, kuriomis rėmėsi ir Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas 2013-09-17 sprendimą, todėl, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad 2015-01-22 Akistatos protokolas negali būti vertinamas kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, skųsdamas pirmos instancijos teismo nutartį, nurodo, kad pirmos instancijos teismas priėmė neteisėtą nutartį, tačiau konkrečių argumentų, kodėl ši teismo nutartis yra neteisėta nepateikė, o tik pažymi, kad aiškioje ir paprastoje byloje teismas turi pats nustatyti bylos atnaujinimui reikšmingas aplinkybes. CPK 12 str. yra nurodyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis c.b. 3K-3-443/2010). Taigi, atsižvelgiant į tai bei remiantis rungimosi ir dispozityvumo principais, apeliantas pats pirmos instancijos teismui privalėjo pateikti visas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu jis siekia atnaujinti bylos nagrinėjimą, o teikiant atskirąjį skundą, jame nurodyti motyvuotus argumentus dėl pirmos instancijos teismo nutarties išvadų neteisėtumo, o ne tikėtis, kad šią pareigą už jį atliks teismai.

Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.