- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-21
- Bylos Nr.
- I-2892-423/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui
- Trečiasis asmuo
- J. L.
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus, atstovui,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. L. dėl sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
V. S. skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-11-09 raštą Nr. (2.1) NO-2-8192; 2) priteisti 50 Eur turtinės ir 80 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2-12).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių (toliau – VGTPT) prašydamas pripažinti advokato J. L. 2010-08-19 pranešimą apie faktiškai sugaištą laiką negaliojančiu. Atsakovas skundžiamame atsakyme nurodė, jog šis pareiškėjo reikalavimas jau yra išnagrinėtas anksčiau, pagal pareiškėjo 2016-08-05 ir 2016-08-28 prašymus, todėl pakarotinai nenagrinėtinas. Pareiškėjas teigia, jog minėtuose prašymuose reiškė visiškai skirtingus reikalavimus, todėl jie nelaikytini analogiškais. Atsakovas pareiškėjo prašymo neišnagrinėjo, atsakymą pateikė formaliai. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad 2010-03-18 jam buvo paskirta antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje, atstovauti pareiškėjui turėjo advokatas J. L., tačiau jis neatliko jokių atstovavimo funkcijų, nerengė procesinių dokumentų, nebendravo su pareiškėju ir nesuteikė jokios teisinės pagalbos. Tuo tarpu 2010-08-19 pranešime apie sugaištą laiką advokatas melagingai nurodė suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą, kurios atsakovas privalėjo nepriimti ir pripažinti ją negaliojančia, tačiau to nepadarė. Dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią pažeminimu, kančiomis, depresija, taip pat turtinę žalą, susidedančią iš išlaidų, kurias pareiškėjas patyrė ilgo bylinėjimosi su atsakovu metu, kadangi turėjo rengti daugybę prašymų, skundų, užklausų. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VGTPT atsiliepime (b. l. 94-95) su skundu nesutiko ir nurodė, kad VGTPT 2017-09-27 ir 2017-11-05 gavo pareiškėjo prašymus, kuriais jis prašė pripažinti advokato J. L. 2010-08-19 pranešimą apie sugaištą laiką negaliojančiu. Susipažinusi su prašymais, VGTPT nustatė, jog pareiškėjas analogišką reikalavimą buvo pateikęs 2016-08-05 ir 2016-08-28 prašymuose, kuriuos išnagrinėjusi VGTPT 2016-09-09 raštu pareiškėjo reikalavimus atmetė. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-03-08 sprendimu atmetė pareiškėjo skundą dalyje dėl advokato J. L. pranešimo apie sugaištą laiką. Sprendimas yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, VGTPT pareiškėjo 2017-09-27 ir 2017-11-05 prašymus paliko nenagrinėtus. Prašė bylą nutraukti arba pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo VGTPT Kauno skyriaus 2017-11-09 rašto Nr. (2.1) NO-2-8192 teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamu sprendimu atsakovas paliko nenagrinėtus pareiškėjo 2017-09-27 ir 2017-11-05 prašymus, kuriais jis prašė pripažinti 2010-08-19 advokato J. L. pranešimą apie faktiškai sugaištą laiką administracinėje byloje Nr. I-1521-189/2009 negaliojančiu (b. l. 107, 100-102, 105-106). Skundžiamame rašte atsakovas nurodė, kad pareiškėjas analogišką reikalavimą reiškė 2016-08-05 ir 2016-08-28 prašymuose, kurie buvo išnagrinėti ir netenkinti 2016-09-09 VGTPT raštu Nr. (2.1) NO-2-5714 (b. l. 96). Taip pat atsakovas paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-03-08 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1208-790/2017 atmetė pareiškėjo skundą dėl advokato J. L. pranešimo apie sugaištą laiką pripažinimo negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimas jau yra išnagrinėtas VGTPT 2016-09-09 raštu, o jo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-1208-790/2017, pareiškėjo 2017-09-27 ir 2017-11-05 prašymai buvo palikti nenagrinėti (b. l. 107-108).
Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad jeigu paaiškėja, jog tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, prašymas ar skundas gali būti nenagrinėjamas. To paties įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta analogiška nuostata minėtajai, kurioje nustatyta, kad jeigu paaiškėja, jog, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama. Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 punktas taip pat numatė, kad prašymas, su kuriuo tas pats asmuo per vienus metus kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, kurį institucija jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, arba jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmęs teismas, pakartotinai nenagrinėjamas, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad juo yra įtvirtintas draudimas viešojo administravimo subjektui pradėti (inicijuoti) administracines procedūras bei priimti sprendimus, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu. Tokiais atvejais, antroji (pakartotinė) administracinė procedūra yra negalima ir negali būti vykdoma. Apibendrinus šį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad draudimas viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu, lemia, jog viešojo administravimo subjektui taip pat yra draudžiama pradėti bei vykdyti dvi administracines procedūras, kurių rezultate būtų priimti du galutiniai sprendimai tuo pačiu klausimu. Priešingu atveju, viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šį draudimą, rizikuoja, kad vienas iš sprendimų, priimtų tokių procedūrų rezultate, bus neteisėtas, nes juo galbūt bus pažeisti minėti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-05-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016).
Byloje nustatyta, kad VGTPT 2016-09-09 raštu Nr. (2.1) NO-2-5714 (b. l. 96) iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo 2016-08-05 ir 2016-08-28 prašymus, kuriais jis prašė pripažinti advokato J. L. 2010-08-19 pranešimą apie sugaištą laiką negaliojančiu bei apmokėti patirtas išlaidas administracinėje byloje Nr. I-1521-189/2009. Iš šio rašto matyti, jog VGTPT aptarė ir vertino pareiškėjo argumentus dėl suklastotų duomenų, kurie nurodyti advokato pranešime, tačiau, šioms aplinkybėms nepasitvirtinus, konstatavo nesant jokio pagrindo pripažinti advokato pranešimą negaliojančiu. Dėl pareiškėjo argumentų apie netinkamą pranešimo užpildymą ir neleistinus taisymus, VGTPT pažymėjo, kad pranešime yra tinkamai užpildytos visos grafos, o advokato atlikta žyma apie techninės klaidos taisymą nedaro paties pranešimo negaliojančiu ir neįtakoja jo turinio. Pareiškėjo reikalavimas dėl patirtų išlaidų administracinėje byloje atlyginimo buvo atmestas, nenustačius pagrindo šioms išlaidoms apmokėti.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-03-08 sprendimu byloje Nr. . I-1208-790/2017 išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kuriame buvo prašoma panaikinti anksčiau minėtą VGTPT 2016-09-09 sprendimą Nr. (2.1)NO-2-5714, priteisti 76,22 Eur materialinių išlaidų kompensavimą administracinėje byloje Nr. I-1521-189/2009, kurioje pareiškėjui buvo skirta, bet nebuvo suteikta, antrinė teisinė pagalba, priteisti 100 Eur materialinę ir 100 Eur nematerialinę žalą. Byloje buvo patvirtintos aplinkybės, kad pareiškėjas 2016-08-05 padavė prašymą VGTPT, kuriame nurodė, kad advokatas J. L. administracinėje byloje Nr. I-1521-189/2009 nieko nedarė, todėl jis, pareiškėjas, buvo priverstas visus dokumentus administracinėje byloje ruošti pats, kopijuoti dokumentus, paruošti skundą, prašymus, apeliacinį skundą, todėl patyrė 110,99 Lt kopijavimo išlaidų, sumokėjo 150 Lt žyminio mokesčio, patyrė 2 Lt pašto išlaidų, viso patyrė 262,99 Lt (76,22 Eur) išlaidų, kurias prašė atlyginti. Pareiškėjas 2016-08-28 padavė dar vieną prašymą prašydamas pripažinti negaliojančiu advokato J. L. parengtą pranešimą apie faktiškai sugaištą laiką, kuris buvo pakoreguotas 2010-08-19. VGTPT 2016-09-09 sprendimu Nr. (2.1)NO-2-5714, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymus, juos atmetė.
Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė, kad, kaip galima spręsti iš skunde išdėstytų argumentų, pareiškėjas teigė, jog advokatas nesuteikė pranešime nurodytų teisinių paslaugų. Teismas vertino, kad VGTPT skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl advokato pranešimo pripažinimo negaliojančiu. Teismas pažymėjo, kad iš Vilniaus apygardos teismo 2016-07-15 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-467/1020/2016 turinio spręstina, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-00967-13 buvo gauta 2014-05-06 specialisto išvada Nr. 140-(5775)-IS1-2390, kurioje nurodyta, kad 2010-08-19 J. L. pranešime apie faktiškai sugaištą laiką grafoje „Asmens, gavusio ATP, pavardė ir parašas“, yra pareiškėjo ranka atlikti parašai. Tai reiškia, kad pareiškėjas savo parašu yra patvirtinęs advokato suteiktų paslaugų faktą ir jų apimtį. Antra vertus, iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-08-30 nutarties administracinėje byloje Nr. A556-964/2010 turinio aiškiai matyti, kad advokatas J. L. atstovavo pareiškėjo interesus šio teismo posėdyje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokias jo teises ar įstatymo saugomus interesus pažeidžia minėtas pranešimas ir jame esantys duomenys. Šis pranešimas skirtas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, siekiant apskaityti advokato darbo laiką, už kurį tarnyba advokatui turi atlyginti. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad pranešimas kaip nors galėjo pažeisti pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus. Kita vertus, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad pareiškėjas dėl tariamai netinkamai teiktų advokato J. L. teisinių paslaugų administracinėje byloje dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos VGTPT Vilniaus skyriaus 2009-03-26 sprendimo Nr. (1.9.)-S-703-09 panaikinimo buvo kreipęsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš advokato žalos atlyginimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-16793-566/2013), tačiau jo ieškinys įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo atmestas. Taigi, pareiškėjas, manydamas, kad advokatas, teikdamas teisinę pagalbą administracinėje byloje, pažeidė jo teises, jau yra realizavęs savo teisę į teisminę gynybą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertino, kad VGTPT skundžiamo sprendimo dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl pranešimo pripažinimo negaliojančiu, pagrįsta ir teisėta, ji niekaip nepažeidžia pareiškėjo teisių ir įstatymų saugomų interesų, todėl pagrindo jos panaikinti nėra.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo 2016-08-05, 2016-08-28, 2017-09-27 ir 2017-11-05 prašymuose keltų reikalavimų turinį, teismas sprendžia, kad jie yra analogiško pobūdžio – pareiškėjas siekia, kad advokato J. L. 2010-08-19 pranešimas apie sugaištą laiką būtų pripažintas negaliojančiu. Taigi, pareiškėjas kelia tuos pačius klausimus, kurie buvo išnagrinėti VGTPT 2016-09-09 raštu Nr. (2.1) NO-2-5714 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-03-08 sprendimu byloje Nr. I-1208-790/2017 (sprendimas įsiteisėjęs). Pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių ar faktų. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas į VGTPT 2017-09-27 ir 2017-11-05 prašymais kreipėsi iš esmės dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir 27 straipsnio 5 dalimi, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 punktu, jo prašymas galėjo ir turėjo būti paliktas nenagrinėtas, todėl nėra pagrindo šioje dalyje pareiškėjo skundą tenkinti.
Dėl pareiškėjo reikalavimų priteisti 50 Eur turtinės ir 80 Eur neturtinės žalos atlyginimą teismas pažymi, kad žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad ginčijamas VGTPT Kauno skyriaus 2017-11-09 raštas Nr. (2.1) NO-2-8192 yra teisėtas ir pagrįstas, nenustatyti ir jokie kiti atsakovo neteisėti veiksmai. Be to, dėl turtinės žalos teismų praktikoje yra ne kartą pasakyta, kad tokio pobūdžio žala nepreziumuojama, o jos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2012). Turtine žala pripažintinos tik realiai patirtos, pagrįstos, objektyviai būtinos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taigi, pareiškėjas, siekdamas prisiteisti turtinę žalą, privalo įrodyti, kad patyrė nuostolių dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų dėl turtinių praradimų, dėl kurių nukentėtų jo turtinė padėtis, nepaaiškino ir negrindė, kodėl prašo priteisti būtent skunde nurodomą sumą. Vien pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog jam teko parašyti daugiau nei 50 įvairių prašymų, skundų ir užklausų įvairioms organizacijoms ir teismams, neįrodžius, kad tokių prašymų, skundų ir užklausų rašymą lėmė neteisėti atsakovo veiksmai ir nepateikus jokių įrodymų, nesuponuoja valstybės pareigos atlyginti su tuo susijusias pareiškėjo išlaidas.
Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja veiksmų, kuriuos jis laiko neteisėtais ir kurie jam sukėlė nurodomą žalą. Atitinkamai, pareiškėjo subjektyvus įsitikinimas, kad jis buvo pažemintas nuolatinio atsakovo tyčiojimosi, pareiškėjui neįrodžius konkrečių neteisėtų atsakovo veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos atsiradimo fakto, nesant visų būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.