Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-09-26 · Civilinė byla Nr. e2S-1518-262/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-26
Bylos Nr.
e2S-1518-262/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20137-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Gasiulytė
Kategorijos
Civ. b. Nr. e2S-1518-262/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20137-2019-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10; 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (skolininko) A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) A. C. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareikštą pareiškėjo (skolininko) A. C. skunde dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. K., išieškotojas bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, hipotekos davėjas A. J. C.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (skolininkas) A. C. 2019 m. liepos 4 d. skunde, pateiktame antstoliui D. K., suformulavo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą.

Šalies argumentai

2. Skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjas prašė atnaujinti skundo pateikimo terminą ir jį priimti nagrinėti dėl svarbių priežasčių, panaikinti antstolio 2019 m. gegužės 27 d. patvarkymą Nr. 2-DK-T-3442 vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453; sustabdyti išieškojimo ir vykdymo veiksmus (vykdymo, pardavimo iš varžytinių) pagal hipoteka įkeistą turtą iki bus baigtas skundo ir ginčo bylos nagrinėjimas; atidėti pagal CPK 704 straipsnio nuostatas ir nustatyti kitą protingą ir racionalų terminą pareiškėjui pasiūlyti turto pirkėjus.

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas suinteresuoto asmens antstolio D. K. 2019 m. liepos 5 d. patvarkymas, kuriuo antstolis atsisakė priimti pareiškėjo A. C. 2019 m. liepos 4 d. skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Antstolis prašė netenkinti kartu su skundu pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir skirti pareiškėjui piniginę baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad skundžiamu 2019 m. gegužės 27 d. patvarkymu, reg. Nr. 2-DK-T-3442, netenkinus pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. skundo dėl antstolio veiksmų, skundas kartu su vykdomąja byla perduotas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (civilinė byla Nr. e2YT-21960-854/2019). Taigi vadovaujantis CPK 510 straipsnio 3 dalimi pareiškėjas pareiškė skundą dėl antstolio veiksmų dėl patvarkymo, kuris yra neskundžiamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; netenkintas antstolio D. K. prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjui A. C..

5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2019 m. liepos 4 d. skunde dėl antstolio veiksmų skundžia antstolio 2019 m. gegužės 27 d. patvarkymą, kuriuo buvo netenkintas ir persiųstas teismui nagrinėti pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. skundas. Pačiame patvarkyme buvo nurodyta, kad jis yra neskundžiamas. Taigi, jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimo (priėmimo teisme) stadijoje yra aišku, kad jokia nauja civilinė byla pagal pareiškėjo 2019 m. liepos 4 d. skundą dėl neskundžiamo antstolio patvarkymo ateityje nebus iškelta. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme, nesant iškeltos civilinės bylos bei pagal skundo faktinį pagrindą nustačius, kad ji negalės būti keliama ir ateityje.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Pareiškėjas (skolininkas) A. C. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir patenkinti jo skundo prašymus: atnaujinti skundo pateikimo terminą ir jį priimti nagrinėti dėl svarbių priežasčių; panaikinti antstolio patvarkymą 2019 m. gegužės 27 d. Reg. Nr. 2-DK-T-3442 vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453; sustabdyti išieškojimo ir vykdymo veiksmus (vykdymo, pardavimo iš varžytinių) pagal hipoteka įkeistą turtą iki bus baigtas skundo ir ginčo bylos nagrinėjimas; pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (duomenys neskelbtini) pagal CPK 145 str. 1 d. 10 p. nuostatas; atidėti pagal CPK 704 str. nuostatas ir nustatyti kitą protingą ir racionalų terminą pareiškėjui pasiūlyti turto pirkėjus jau po skunde minimų ginčo bylų išnagrinėjimo pabaigos.

7. Nurodė, kad teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines bylos aplinkybes, ir todėl nepagrįstai konstatavo, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareikštas skunde dėl antstolio veiksmų, gali būti sprendžiamas tik tuo atveju, jei pastarasis skundas yra antstolio žinioje (tai yra skundas antstolio yra priimtas ir nagrinėjamas) arba skundas yra antstolio persiųstas teismui kaip netenkintas (tai yra teismo žinioje yra pradėta civilinė byla pagal skundą dėl antstolio veiksmų. CPK 144 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta kita nuostata, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio (šiuo atveju skundo), tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka. Be to, ir CPK 510 straipsnio 1, 4, 5 dalyse yra numatyta, kad tokius antstolio veiksmus (t.y. neveikimą, nepriimti skundo, nenagrinėti skundo, nepersiųsti teismui, nepratęsti skundo pateikimo termino) pareiškėjas gali (turi teisę) skųsti teismui, todėl teismas turėjo prerogatyvą spręsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl išvardintų priežasčių skundžiama nutartis yra neteisėta ir naikintina arba keistina.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

8. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

9. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą (šiuo atveju atskirąjį skundą), apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

10. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, ja buvo atlikti tokie konkretūs veiksmai: atsisakyta priimti pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir netenkintas antstolio D. K. prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjui A. C.. Taigi, jokie kiti klausimai, skundžiama nutartimi sprendžiami nebuvo.

11. Atskiruoju skundu apeliantas prašo ne tik išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, bet ir prašo išspręsti kitus klausimus, įskaitant antstolio veiksmų teisėtumo patikrinimą. Taip pat nurodo argumentus, kodėl, jo nuomone, antstolio veiksmai neteisėti.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visi apelianto keliami klausimai, išskyrus pareiškimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo klausimą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. T. y. kadangi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisakys tik šiuo klausimu.

13. Taigi, šioje byloje yra būtina išsiaiškinti ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantas teigia, kad nepagrįstai, nes, anot jo laikinosios apsaugos priemonės gali būti pritaikytos ir iki ieškinio padavimo teismui. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo teiginiu nesutinka.

14. CPK 144 str. yra nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas: užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, net ir tuo atveju jeigu prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teikiamas iki ieškinio pateikimo, CPK 147 str. 3 d. numato, giežtus terminus iki kada ieškinys turi būti pateiktas. Taigi ir tokiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra tas pats –užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimą.

15. Iš antstolio D. K. 2019 m. liepos 5 d. pateikto patvarkymo Nr. S-19-174 teismui matyti, kad antstolis pareiškėjo 2019 m. liepos 4 d. skundą, kuriame suformuluotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsisakė priimti kaip pateiktą dėl neskundžiamo 2019 m. gegužės 27 d. antstolio patvarkymo (kuriuo buvo netenkintas ir persiųstas teismui nagrinėti pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. skundas). Kadangi, pareiškėjo 2019 m. liepos 4 d. skundo dėl antstolio veiksmų nenagrinėjo antstolis, jis tiesiogiai nebus nagrinėjamas ir teisme.

16. Dėl išvardintų priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimo (priėmimo teisme) stadijoje yra aišku, kad jokia nauja civilinė byla pagal pareiškėjo 2019 m. liepos 4 d. skundą dėl neskundžiamo antstolio patvarkymo ateityje nebus iškelta.

17. Taigi, apskundus neskundžiamą antstolio patvarkymą, joks procesas teisme nėra galimas. Kadangi joks procesas nevyks, ir joks teismo procesinis sprendimas tokiu klausimu nebus ir negali būti priimtas.

18. Jeigu teismas būtų priėmęs ir tenkintų tokį pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jis pažeistų imperatyvias įstatymo nuostatas, nes taikytų laikinąsias apsaugos priemones visai be jokio teisinio pagrindo – siekiant užtikrinti tokį teismo sprendimą, kuris niekada nebus priimtas. Be to, taip būtų pažeisti laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principai, nes tai pareiškėjui suteiktų nepagrįstą pranašumą prieš antstolį ir išieškotoją – be jokio teisinio pagrindo, nenustatytam terminui būtų sustabdyti vykdymo veiksmai.

19. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme, nesant iškeltos civilinės bylos bei pagal skundo faktinį pagrindą nustačius, kad ji negalės būti keliama ir ateityje (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 510 straipsnio 2-3 dalys).

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su kitais pirmosios instancijos teismo argumentais, todėl plačiau dėl jų nepasisako.

21. Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, jog skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ona Gasiulytė