Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, II-776-1133/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-23
Bylos Nr.: II-776-1133/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01061-2022-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos

Teisėjas: Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
Pažeidėjas: A. R.
Institucija: Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius

Kategorijos

Nuorašas

Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-776-1133/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01061-2022-5

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 21.10.4

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą pateikusiam asmeniui A. R. (toliau ir – pareiškėjas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2022 m. liepos 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-15816-2022, pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. liepos 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-15816-2022 A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2021 m. vasario 12 d. apie 14 val. karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau ir – Nutarimas Nr. 1226), laikotarpiu be pagrindo susitiko su draugu G. T. ir drauge I. T. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurie yra kito namų ūkio gyventojai, vartojo alkoholinius gėrimus, taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Nutarimo Nr. 1226 2.1.8.1. papunkčio reikalavimų. Jam paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda (b. l. 5).

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas dėl Institucijos nutarimo pateikė skundą. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas prašo skirti nuobaudą pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas nesutinka su jam paskirta bauda, kadangi neturi pajamų jos apmokėti. Nurodė, jog 2022 m. birželio 30 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kad iki 2022 m. liepos 15 d. privalo sumokėti 250 Eur baudą. Tačiau pareiškėjas to padaryti negalėjo, nes jo pajamos siekė tik 179,20 Eur. Pareiškėjas grįsdamas savo pajamas su skundu teismui pateikė 2022 m. liepos 18 d. pažymą Nr. 3429 apie pajamas. Pažymoje nurodytos pareiškėjo pajamos, gautos laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės mėnesio iki 2022 m. liepos mėnesio, siekė – 179,99 Eur (b. l. 2, 3).

Atsiliepimas

3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius teismui pateikė 2022 m. rugsėjo 5 d. atsiliepimą, kuriame nurodė, jog naikinti 2022 m. liepos 21 d. Institucijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-15816-2022 ir tenkinti pareiškėjo skundą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Nurodė, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų pripažinti A. R. kaltu dėl jo administracinio teisės nusižengimo padarymo, todėl jam paskirta nuobauda yra teisėta ir pagrįsta. Pažymėjo, jog buvo atsižvelgta į pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti nusižengimą). Taip pat institucija įvertino, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat nurodė, jog nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių aplinkybių sąlygojančių galimybę skirti pareiškėjui mažesnę baudą nei numatyta sankcijoje ar paskirti švelnesnę nuobaudos rūšį, nenustatyta. be to, skiriant pareiškėjui administracinę nuobaudą taip pat atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, jo asmenybę bei jam paskirta minimali bauda. Institucijos nuomone, vien tai, jog pareiškėjo turtinė padėtis yra sunki, neleidžia daryti išvadą, kad dėl asmens gerovės turi būti skiriama mažesnė, nei numatyta minimali padaryto nusižengimo sankcijoje, bauda (b. l. 15-16).

4. Teisme A. R. paaiškino, kad draugai pas jį buvo gal 15-25 minutes. Policija užėjo, surašė aktą. Tie žmonės iš karto pasišalino, jie pas jį ilgiau nei pusvalandžio ir nebūtų buvę. Jie tik užėjo pranešti jam apie jo gero pažįstamo mirtį. Jie buvo atsinešę 1 l alaus, kurį trise išsipilstė. Iš pradžių jam buvo skirta mažesnė bauda, bet negalėjo jos sumokėti. Galvojo, kad tą baudą perduos administruoti antstoliui. Tikėjosi susirasti lengvesnį darbą ir mokėti baudą antstoliui. Bet pasirodo, kad gavosi kitaip. Kai buvo miške, jam paskambino kaimynas ir pranešė, kad jo ieško policija. jis nuvažiavo į policijos komisariatą, ir jie jam baudą padidino iki 500 Eur. Jiems paaiškino, kad negali išsimokėti net 250 Eur. Prašo sumažinti baudą ir nustatyti kelių mėnesių terminą, per kurį galėtų tą baudą sumokėti.

Atsiliepimas

5. Posėdyje institucijos atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai. Institucija atsiliepime nurodė, jog byla būtų nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

6. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-o būrio vyriausiosios patrulės G. K. 2021 m. vasario 12 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. vasario 12 d. dirbdama kartu su vyriausiuoju patruliu R. M. apie 13.40 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) susirinkusi kompanija, nesilaiko karantino reikalavimų, vartoja alkoholinius gėrimus. Atvykus nurodytu adresu, rado šeimininką A. R. , kuris nežinojo kaip paaiškinti, kad negalima kviesti svečių iš kitų ūkių. Bute buvo asmenys, kurie svečiavosi pas A. R., kurie paaiškino, kad nežinojo tokių apribojimų (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

7. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

8. Skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, administracinis nusižengimas neginčijamas, tačiau prašoma taikyti ANK 45 straipsnio 1 dalį.

9. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Taigi, atsakomybei pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kilti, be paminėtų teisės norminių aktų pažeidimo, būtina ir papildomų dviejų sąlygų visuma: 1) veika sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms; 2) ji padaryta karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, veika pagal nurodyto straipsnio 4 dalį negali būti kvalifikuojama.

10. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 45 straipsnio prasme pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms gali sukelti asmens nesilaikymas teisės aktų, priimtų šių ligų profilaktikos ir kontrolės srityje. Šis požymis inkriminuotinas, kai asmenys pažeidžia Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nustatytas jiems pareigas, kai ligoniai ir asmenys, turėję sąlytį ar įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, šių ligų, įrašytų į šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, sukėlėjų nešiotojai atsisako arba vengia hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo (ŽULPKĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kai tokia veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tačiau šis požymis gali būti inkriminuojamas ir kitais atvejais, pvz., kai plintant ypač pavojingai užkrečiamajai ligai asmuo pažeidžia kitas teisės aktuose nustatytas priemones, skirtas šios ligos plitimui suvaldyti. Tai yra vertinamasis požymis, kurio buvimą ar nebuvimą konkrečioje asmens veikoje nustato teismas ar bylą nagrinėjanti institucija (jos įgaliotas pareigūnas). Sprendžiant dėl šio požymio buvimo, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į konkrečią situaciją, įvertinant turimas mokslines žinias apie pavojingą ar ypač pavojingą užkrečiamąją ligą – tos ligos šaltinius, sukėlėjų perdavimo žmogui būdus ir ypatumus bei pagal tai konkrečiu asmens elgesiu sukeliamą riziką tokiai ligai plisti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-511/2022).

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) 2.1.8.1. papunktyje buvo numatytas draudimas daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis.

12. Nagrinėjamu atveju aktuali COVID-19 liga, už kurios išplitimo pavojaus sukėlimą paskelbto karantino laikotarpiu pareiškėjas nubaustas, yra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais patvirtintą ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą.

13. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikiamus mokslinius duomenis, ši labai dideliu užkrečiamumu pasižyminti liga, be kita ko, plinta perduodant iš žmogaus žmogui per lašelius ir aerozolius, susidarančius kvėpuojant, kalbant ar kosint įkvėpus arba nusėdus ant gleivinės. Ypač spartus ligos plitimas pasireiškia asmenims tarpusavyje kontaktuojant uždarose patalpose. Svarbu ir tai, kad prie šios ligos plitimo gali prisidėti žmonės, turintys nežymių ligos simptomų arba net jų neturintys. Asmenys gali užsikrėsti šia liga ir nekontroliuojamai ją platinti net patys to nežinodami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-53-648/2022).

14. Byloje nustatyta, kad A. R. plintant ypač pavojingai užkrečiamajai ligai pažeidė Nutarimo Nr. 1226 2.1.8.1. punkte (redakcija galiojusi veikos padarymo metu) nustatytas priemones, taip sukeldamas riziką tokiai ligai plisti. Kaip minėta, pats pareiškėjas neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, nurodė, kad pas jį buvo užėję draugai pranešti apie pažįstamo mirties faktą ir jie išgėrė kartu draugų atsinešto alaus. Teismui, išnagrinėjus pareiškėjo skundą, byloje esančią rašytinę medžiagą, išklausius pareiškėjo paaiškinimus, taip pat nekyla abejonių, kad A. R. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

15. Tačiau pareiškėjas, motyvuodamas sunkia materialine padėtimi, prašo paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą. Su skundu teismui pateikė 2022 m. liepos 18 d. pažymą Nr. 3429 apie pajamas, iš kurios matyti, kad pareiškėjo pajamos, gautos laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės mėnesio iki 2022 m. liepos mėnesio, siekė tik 179,99 Eur.

16. Asmenys pagal ANK 45 straipsnio 2 dalį gali būti baudžiami nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Institucijos nutarimu pareiškėjas A. R. nubaustas minimalaus dydžio administracine nuobauda – 500 Eur bauda. Iš skundžiamo nutarimo bei institucijos atsiliepimo matyti, jog Institucija skirdama baudą įvertino pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę, padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą.

17. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-600-327/2017). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

18. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

19. Teismų praktikoje pasisakoma, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017)

20. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgia ir į tai, jog pareiškėjas yra vyresnio amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), iki pensijos liko (duomenys neskelbtini) metai, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, jo vidutinės mėnesinės pajamos siekia 179,99 Eur (b. l. 3), o tai rodo, kad jo finansinė padėtis yra labai sunki, sunkiai leidžia patenkinti net minimaliausius poreikius, tad akivaizdu, jog 500 Eur bauda pareiškėjui yra itin didelė, galinti itin skurdžiai asmeniui turėti itin neigiamas pasekmes. Taip pat įvertina, jog A. R. neneigė pažeidęs karantino metu galiojantį draudimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, administracinio nusižengimo tyrimo procesas jau turėjo auklėjamąjį poveikį pareiškėjui, o net ir minimalios, ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos (500 Eur) paskyrimas, prieštarautų teisingumo principui. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, remdamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, mano, kad nuobaudos tikslams pasiekti A. R. pakaks šiuo atveju skirti įspėjimą, t. y. švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje, nes mano, kad A. R. ateityje nedarys naujų tapačių ar panašių teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

tenkinti pareiškėjo A. R. skundą.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 21 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-15816-2022.

A. R., padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti įspėjimą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikras:Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė