Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Valdo Ciesiūno ir Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Ž. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-02-23 nuosprendžio, kuriuo J. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. Ž. paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Remiantis BK 67 ir 68 straipsniais, J. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti visas kelių transporto priemones 1 metų laikotarpiui.

D. G. iš J. Ž. 4100 Eur neturtinės žalos bei iš draudiko AAS “(duomenys neskelbtini)” 1650 Eur neturtinės žalos;

V. G. iš J. Ž. 4100 Eur neturtinės žalos bei iš draudiko AAS “(duomenys neskelbtini)” 1650 Eur neturtinės žalos;

M. T. iš J. Ž. 1900 Eur neturtinės žalos bei iš draudiko AAS “(duomenys neskelbtini)” 850 Eur neturtinės žalos;

V. T. iš J. Ž. 1900 Eur neturtinės žalos bei iš draudiko AAS “(duomenys neskelbtini)” 850 Eur neturtinės žalos.

Iš J. Ž. priteista valstybės naudai 254,76 Eur antrinės teisinės pagalbos, suteiktos D. G., išlaidų.

Iš J. Ž. priteista V. G. 150 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Iš J. Ž. priteista V. T. 300 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2014-12-12 apie 14.25 val., (duomenys neskelbtini)g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 punktų reikalavimus: nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, laiku nesulėtino greičio ir nesustabdė automobilio prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, taip sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams ir partrenkė jo važiavimo kryptimi iš dešinės pusės į kairę išėjusią pėsčiąją V. G., kuri nuo patirtų daugybinių galvos sužalojimų, t. y. poodinės kraujosruvos kaktoje, minkštųjų audinių kraujosruvos pakaušio srityje, kaukolės skliauto pamato lūžio, galvos smegenų sumušimo, kraujo patekėjimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais padangtės srityje, dešinio pusrutulio pakaušinės skilties, smilkininės skilties sferiniuose paviršiuose ir kairio pusrutulio kaktinės skilties sferiniame paviršiuje, 2014-12-12 mirė VšĮ (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusių ir civilinių ieškovų D. G., V. G., V. T. ir M. T. atstovas advokatas J. A. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-02-23 nuosprendį nepakeistu. Nurodo, kad byloje esanti specialisto išvada paneigia apelianto teiginius dėl V. G. staigaus išėjimo į pėsčiųjų perėją aplinkybę, nes pėsčioji buvo partrenkta būdama 3,3 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo. V. G. nustatytas 0,47 promilės neblaivumas neturėjo jokios įtakos eismo įvykiui. Pabrėžiama, kad J. Ž. dėl savo sveikatos būklės nepajėgus tinkamai atlikti kojų judesių, todėl negalėjo vairuoti automobilio ir staigiai jo sustabdyti, nes važiuodamas apie 20 km/h greičiu po susidūrimo pravažiavo apie 18 metrų ilgio kelią. Atstovas nurodo, kad nukentėjusiųjų pirmosios instancijos teismui pateikti ieškiniai yra žymiai sumažinti. Teismas įvertino turtinę J. Ž. padėtį, jo amžių, neįgalumą ir paliko juos tenkinantį neturtinės žalos dydį.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusieji, nukentėjusiųjų atstovas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, juo neginčijama nuteistojo J. Ž. veikos kvalifikacija, kaltė, jam paskirta bausmė, apeliaciniu skundu J. Ž. ginčija teismo nuosprendį priteistų civilinių ieškinių dalyje - nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiais, prašydamas juos sumažinti iki bendro 7100 Eur neturtinės žalos dydžio ir mokėjimą išdėstyti dalimis arba mokėjimo vykdymą atidėti, o likusią 5000 Eur sumą priteisti iš draudimo bendrovės ASS „(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Todėl baudžiamoji byla nagrinėjama tik apeliacinio skundo ribose.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visumą aplinkybių, reikšmingų teisingos ir protingos kompensacijos nukentėjusiajam ar nukentėjusiesiems nustatymui, įvertinti taip pat ir kalto asmens interesus ir surasti teisingą bei protingą interesų pusiausvyrą. Be to, sprendžiant šį klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms bylų faktinėms aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Todėl vertinant neturtinę žalą pinigine išraiška, vadovaujamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat suformuota teismų praktika.

Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, apeliacinio skundo argumentaciją dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose priteistų sumų neturtinės žalos atlyginimui dydžių kontekste, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Teismas teisingai įvertino tiek nukentėjusiųjų (sūnaus, sutuoktinio ir žuvusiosios tėvų) patirtus išgyvenimus, streso, sukelto dėl šio įvykio pasekmes sveikatos būklei, socialiniam gyvenimui ir bendrųjų poreikių tenkinimui, netekus artimojo šeimos nario – V. G.. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad žuvusioji rūpinosi rimtų sveikatos problemų turinčiais tėvais ir sutuoktiniu bei buvo siejama artimais socialiniais ryšiais su kartu gyvenančiu sūnumi. Be to, buvo atsižvelgta ir į nuteistojo kaltės formą (nusikalstamas nerūpestingumas), asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas, senatvės pensininkas, 72 metų amžiaus, turi sveikatos problemų, nes jam neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis) ir turtinę padėtį (gaunama 220,57 Eur dydžio netekto darbingumo pensija ir transporto išlaidų kompensacija, į tai, kad J. Ž. neturi nekilnojamojo turto).

Pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno iš nukentėjusių santykį su žuvusiąja ir kitas reikšmingas aplinkybes bei apelianto galimybes atlyginti tokią žalą, savo išvadas išsamiai argumentuodamas, nukentėjusių pareikštus civilinius ieškinius sumažino ir iš viso priteisė ne nukentėjusiųjų prašomą bendrą 55 000 Eur sumą, o 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodant, kad iš šios sumos dalis, t. y. 5000 Eur priteistina atlyginti iš draudimo bendrovės AAS „(duomenys neskelbtini)“.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kiekvienam nukentėjusiajam priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, įvertinus ir nuteistojo galimybes atlyginti priteisto dydžio žalą. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino neturtinės žalos atlyginimui reikšmingas aplinkybes yra nepagrįstas. Aukštesniojo teismo vertinimu, priteisti civiliniai ieškiniai nukentėjusiesiems atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei suformuotą teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose byloje - eismo įvykio metu dėl asmens žūties jo artimiesiems padarytos neturtinės žalos atlyginimui priteisti dydžiai svyruoja nuo 4344 Eur iki 43443 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013, 2K-541-511/2015 ir kt.).

Skirtingai nei nurodo apeliantas byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad eismo įvykio metu žuvusi V. G. būtų pažeidusi KET reikalavimus ar jai nustatytas 0,47 promilių neblaivumas būtų priežastiniame ryšyje su pasekmėmis. Apelianto subjektyvūs įvykio situacijos vertinimai ir bylos duomenų, taip pat ir specialisto išvados, interpretavimas sau palankia prasme, kartu pripažįstant savo kaltę ir gailintis, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad eismo įvykis buvo sąlygotas neatsargaus nukentėjusios elgesio ar jos neblaivumo. Apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su jo amžiumi ir turtine padėtimi, o taip pat kiekvieno iš nukentėjusiųjų patirtais dvasiniais išgyvenimais yra įvertinti skundžiamame nuosprendyje ir su šiuo vertinimu sutinka apeliacinės instancijos teismas. Apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos sprendžiant neturtinės žalos priteisimo klausimą, todėl dar daugiau mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo.

Kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, apelianto finansinę padėtį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį tinkamai vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, motyvavo savo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliantas skunde be kitų reikalavimų prašo dalį, o konkrečiau 5000 Eur neturtinės žalos priteisti ne iš jo, o iš draudimo bendrovės AAS „(duomenys neskelbtini)“. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo atveju J. Ž. civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje AAS „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – draudėjui (J. Ž.) ir draudimo bendrovei ( AAS „(duomenys neskelbtini)“).

Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis, kuriame nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas draudiką AAS „(duomenys neskelbtini)“ bendrai įpareigojo atlyginti įstatymo nustatytą maksimalią neturtinės žalos sumą, t. y. 5000 Eur, todėl priteisti dar papildomai iš draudimo bendrovės 5000 Eur, kaip to reikalauja apeliantas, nėra įstatyminio pagrindo.

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes daroma išvada, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-02-23 nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos dydis užtikrina nuteistojo bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką, todėl jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde keliamas reikalavimas dėl priteistų neturtinės žalos sumų mokėjimo išdėstymo arba vykdymo atidėjimo, nėra nagrinėjimo dalykas apeliaciniame procese, todėl paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija,

nutaria:

Nuteistojo J. Ž. apeliacinį skundą atmesti.