Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei, gynėjui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, nukentėjusiesiems D. G., V. G., M. T. ir V. T., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui, nedalyvaujant civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovui ( pateiktas prašymas nagrinėti nedalyvaujant), teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, vedęs, senatvės pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 5 dalyje, padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Ž. 2014 m. gruodžio 12 d. apie 14.25 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 34, vairuodamas automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 punktų reikalavimus: nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, laiku nesulėtino greičio ir nesustabdė automobilio prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, taip sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams ir partrenkė jo važiavimo kryptimi iš dešinės pusės į kairę išėjusią pėsčiąją V. G., kuri nuo patirtų daugybinių galvos sužalojimų, t. y. poodinės kraujosruvos kaktoje, minkštųjų audinių kraujosruvos pakaušio srityje, kaukolės skliauto pamato lūžio, galvos smegenų sumušimo, kraujo patekėjimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais padangtės srityje, dešinio pusrutulio pakaušinės skilties, smilkininės skilties sferiniuose paviršiuose ir kairio pusrutulio kaktinės skilties sferiniame paviršiuje, 2014 m. gruodžio 12 d. mirė VšĮ Kupiškio ligoninėje.

J. Ž. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino pilnai. Paaiškino, kad 2014-12-12 su žmona važiavo link bažnyčios iš “Kupiškėnų turgelio”. Privažiavęs nereguliuojamą pėščiųjų perėją sulėtino greitį, važiavo 20-30 km/h greičiu. Perėjoje žmonių nebuvo, tačiau iš už medžio netikėtai išėjo moteris. Iš pradžių nepastebėjo staigiai į perėją įžengusios moters. Moterį kliudė dešinės pusės sparnu ir buferiu, moteris užkrito ant kapoto. Nespėjo sustabdyti automobilio, moteris nukrito ant važiuojamosios kelio dalies 1,5-2 m atstumu už perėjos. Ant kapoto užkritusią moterį pavežė gal 3 metrus, kol ji nukrito. Kai išlipęs priėjo prie nukritusios moters, ji buvo be sąmonės. Jį ištiko šokas, greitai atvažiavo policija ir greitoji med. pagalba. Būdamas policijoje sužinojo, kad nukentėjusioji mirė.

Sveikatą tikrinosi kai keitė vairuotojo pažymėjimą. Įvykio metu vaikščiojo geriau nei dabar, po nelaimės pablogėjo sveikata, ištiko insultas. Automobiliu į Kupiškį važinėdavo nuolat, eismo įvykių nėra turėjęs.

Labai gailisi dėl įvykio, bandė atsiprašyti nukentėjusiųjų, tačiau atsiprašymas nebuvo priimtas.

Nurodė, kad su nukentėjusiųjų ieškiniais dėl neturtinės žalos susipažinęs. Pripažino, kad žuvusiosios sūnui D. G. ir sutuoktiniui V. G. padarė neturtinę žalą, tačiau ne tokią, kokią prašoma priteisti. Gyvena iš pensijos, nekilnojamųjų daiktų neturi, gyvena žmonos namuose, žmona namus paveldėjo. Prašė D. G. ir V. G. ieškinius, kurie po 20000 EUR dydžio, sumažinti. Taip pat pripažino, kad padarė neturtinę žalą mirusiosios tėvams M. T. ir V. T., tačiau mažesnę nei sūnui ir sutuoktiniui. Prašė sumažinti M. T. ir V. T. ieškinius, kurie yra po 7500 EUR dydžio.

Po prisipažinimo įvykdžius nusikalstamą veiką sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, gynėjas ir nukentėjusieji.

J. Ž. kaltė, be jo paties parodymų, įrodyta šiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis D. G. apklausos protokoluose ( b. l. 51-52, 54) nurodė, kad 2014-12-12 po pietų iš kaimynės sužinojo, kad (duomenys neskelbtini), automobilis partrenkė jo motiną V. G.. Kai nulėkė į įvykio vietą, mama jau buvo išvežta greitosios med. pagalbos, tačiau įvykio vietoje dar dirbo pareigūnai, pamatė ant kelio išmėtytus mamos daiktus. Sužinojo, kad mama mirė Kupiškio ligoninėje. Paties eismo įvykio nematė. Tačiau žino, kad ji iš namų – (duomenys neskelbtini)- buvo išėjusi į ,,Maxima“ parduotuvę, esančią Vytauto gatvėje ir namo atgal turėjo eiti pereidama perėją (duomenys neskelbtini) g., ties banku „Swedbank‘. Mama visada per gatvę eidavo atsargiai, apsižvalgydama ir tik per perėjas, todėl netiki, kad ji į gatvę prieš pat važiuojantį automobilį galėjo išeiti staiga ir ne perėjoje. Dėl žuvusios mamos V. G. prašo šioje byloje pripažinti nukentėjusiuoju. Civilinį ieškinį dėl man padarytos turtinės, moralinės žalos byloje reikš vėliau. Dėl motinos V. G. mirties draudimas išmokėjo turtinę žalą, neturtinė žala bus išmokėta vėliau, pateikus papildomus dokumentus.

Liudytojas R. Š. apklausos protokole ( b. l. 49) nurodė, kad 2014-12-12 apie 14.25 val. jis savo automobiliu „Opel Vectra“, v. n. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) nuo bažnyčios pusės. Prie pesčiųjų perėjos, esančios ties banku “Swedbank”, sustojo praleisti pėsčiojo. Kai pėstysis praėjo, pamatė (duomenys neskelbtini) g. jam priešinga kryptimi, t. y. link bažnyčios pusės, atvažiuojantį tamsios spalvos automobilį. Automobilį vairavo vyriškis, kas buvo daugiau su juo nematė, nekreipė dėmesio. Automobilio vairuotojas važiavo negreit, tai galėjo būti apie 40 km/h ar 50 km/h greitis. Jo paties vairuojamas automobilis iki perėjos buvo sustojęs gal likus apie 1,5 m. Jis pasukęs galvą pamatė, kaip iš priekio atvažiuojantis minėtas tamsios spalvos automobilis kliudė į kelią ar pėsčiųjų perėją išėjusią moterį, kuri užgriuvo ant automobilio kapoto. Tada jis jau kūnu pasisukęs pamatė ant kelio gulinčią moterį. Automobilis, kuris ją partrenkė, dar kelis metrus pavažiavo ir sustojo. Tada jis išlipo iš automobilio ir nuėjo prie partrenktos moters, kuri gulėjo dešinėje važiuojamosios kelio dalies pusėje ant šono veidu į bažnyčią, ji buvo be sąmonės, tik jos ranka dar trukčiojo, jis iškvietė greitąją med. pagalbą. Matė, kad iš automobilio AUDI dešinės pusės išlipo moteris, o iš kairės vyras su ramentais. Kaip suprato, kad vyras, kuris buvo su ramentais, vairavo automobilį. Abu buvo šoke. Jis tikrai negalėjo pasakyti, ar moteris, kuri buvo pertrenkta, ėjo per pesčiųjų perėją ar keliu.

Liudytoja I. Ž. apklausos protokole ( b. l. 50) nurodė, kad 2014-12-12 po 14 val. ji su savo vyru J. Ž. važiavo automobiliu AUDI A4. Automobilį vairavo jos vyras, ji sėdėjo priekyje keleivio pusėje. Važiavo (duomenys neskelbtini) link bažnyčios. Kokiu greičiu vyras važiavo ji negali pasakyti, nežiūrėjo. Jie tarpusavyje kalbėjosi, abu žiūrėjo į kelią, tuoj pat pravažiavus pėsčiųjų perėją, esančią ties AB “Swedbank”, labai netoli už jos, daugiau nei 1 m, tiksliai negali pasakyti, į kelio važiuojamąją dalį iš dešinės išėjo moteris ir jų automobilis kliudė ją. Moteris užvirto ant automobilio kapoto, kiek pavažiavus nukrito ant kelio. Jie sustojo, išlipo iš automobilio, priėjo prie tos moters, ji jau nerodė jokių gyvybės požymių. Ji mano, kad susidūrimas buvo tikrai ne pėsčiųjų perėjoje.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų duomenų matyti, kad J. Ž. eismo įvykio metu buvo blaivus ( b. l. 58, 60, 63).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane ( b. l. 7-11) nurodyta, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) namu, kelio danga asfaltas, šlapias, važiuojamosios dalies plotis 10 m, skiriamosios juostos plotis 10 cm. Eismo įvykio vietoje yra siaura ištisinė kelio ženklinimo linija, kelio ženklas pėsčiųjų perėja, pėsčiųjų perėjos ženklas „Zebras“, kelio ženklas sustoti draudžiama, galiojimo zonoje. Automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priekiu į (duomenys neskelbtini) g. esančią bažnyčią. Automobilis nuo pėsčiųjų perėjos iki jo galinės ašies nutolęs 18,90 m. Automobilis stovi prie pat ištisinės ženklinimo juostos, savo važiuojamojoje dalyje, matuojant dešinės automobilio pusės tiek priekine, tiek galine ašimi, nuo dešiniojo šaligatvio žvelgiant pagal automobilio judėjimo kryptį nutolęs vienodu 3,30 m atstumu. Partrenkta moteris guli dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje (žiūrint veidu į bažnyčią), moteris guli ant šono veidu į bažnyčią, dešinė koja ištiesta, kairė sulenkta per kelį, kairės kojos pėda už ištiestos kojos. Dešinė ranka pakišta po kūnu, kairė ištiesta priešais, pats kūnas šiek tiek susilenkęs. Moteris apsirengusi kreminės spalvos striuke, rudomis kelnėmis, juodos, raudonos spalvos megztuku, apsiavusi juodos spalvos su kailiu batais. Jos daiktai yra dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje 2,5 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos ir 2,5 m nuo dešiniojo šaligatvio stačiakampio, kurio plotis 2,5 m, ilgis 4 m, forma. Po galva iki liemens yra kraujo dėmė.

2015-09-08 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-707(15) nurodyta (b. l. 41-44):

Eismo įvykio eiga (mechanizmas) buvo tokia: automobilis „Audi A4“, vairuojamas J. Ž., važiavo apie 28÷36 km/h greičiu (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės, kai ties pastatu Nr. 34 nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje arba iš karto už jos dešinės pusės į važiuojamąją dalį įžengė pėsčioji ir automobilis „Audi A4“ partrenkė pėsčiąją. Pėsčioji buvo nublokšta automobilio „Audi A4“ važiavimo kryptimi į priekį ir į dešinę, nukrito ant važiuojamosios dalies, 10 m atstumu už pėsčiųjų perėjos, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Po pėsčiosios partrenkimo automobilis „Audi A4“buvo sustabdytas važiuojamojoje dalyje 18,9 m atstumu už pėsčiųjų perėjos, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane.Techniniu požiūriu, pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui buvo automobilio “Audi A4“ vairuotojo J. Ž. veiksmai, -nepraleido per pėsčiųjų perėją arba iš karto už jos einančios pėsčiosios V. G. ir ją partrenkė.Pėsčioji buvo pertrenkta pėsčiųjų perėjoje arba iš karto už jos, automobiliui „AUDI A4“ būnant apie 3,3 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.Automobilio „Audi A4“ vairuotojas J. Ž., važiuodamas 28-36 km/h greičiu, stabdydamas vairuojamają transporto priemonę, kai pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo.Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, automobilio „Audi A4“ vairuotojas J. Ž. privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų per pėsčiųjų perėją arba iš karto už jos einančią pėsčiąją V. G..

Specialisto išvadoje Nr. M 463/14 (P-05) nurodoma ( b. l. 34-35), kad:

1. V. G. mirė nuo daugybinių galvos sužalojimų, į tai nurodo poodinė kraujosruva kaktoje, minkštųjų audinių kraujosruva pakaušio srityje, kaukolės skliauto linijiniai lūžiai, nusitęsiantys į pamatą, galvos smegenų sumušimas, kraujo patekėjimai po minkštaisiais galvos smegenų dangalais padangtės srityje, dešinio pusrutulio pakaušinės skilties, smilkininės skilties sferiniuose paviršiuose ir kairio pusrutulio kaktinės skilties sferiniame paviršiuje.

2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2014-12-15, 10.00 val., lavono radimo aplinkybės ir laikymo sąlygos (buvo laikomas šaldytuve) rodo, V. G. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone galėjo praeiti 1-3 paros.

3. V. G. lavono kraujyje rasta 0,47 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų lengvą girtumo laipsnį.

4.1. mechaniniais poveikiais: daugybiniai galvos sužalojimai: poodinė kraujosruva kaktoje, minkštųjų audinių kraujosruva pakauškaulio srityje, kaukolės skliauto ir pamato lūžis, galvos smegenų sumušimas, kraujo patekėjimai po minkštaisiais galvos smegenų dangalais padangtės srityje, dešinio pusrutulio pakaušinės skilties, smilkininės skilties sferiniuose paviršiuose ir kairio pusrutulio kaktinės skilties sferiniame paviršiuje, padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai nukentėjusiąją sužalojant automobiliu kaip pėsčiąją neužilgo iki mirties. Sužalojimai vertinami visumoje sunkiu sveikatos sutrikdymu.

4.2. mechaniniais poveikiais: poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje, dešiniame kelyje, dešinio šeivikaulio skeveldrinis lūžis, padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai nukentėjusiąją sužalojant automobiliu kaip pėsčiają neužilgo iki mirties. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, išskyrus šeivilaukio lūžį, kuris kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

4.3 cheminiu poveikiu: ūmus apsinuodijimas etilo alkoholiu, kurį rodo 0,47 ‰ etilo alkoholio radimas lavono kraujyje. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentaro 4.5 punktu, šis nustatytas cheminiu poveikiu padarytas sužalojimas nevertinamas ir nekvalifikuojamas.

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

J. Ž. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 281 str. 5 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, nes kaltinamasis, vairuodamas automobilį Audi A 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ( KET 30 punktą) - artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, laiku nesulėtino greičio ir nesustabdė automobilio prieš kelio ženklą “Pėsčiųjų perėja”, dėl ko partrenkė važiavimo kryptimi iš dešinės pusės į kairę išėjusią pėsčiąją V. G., kuri dėl patirtų daugybinių galvos sužalojimų 2014-12-12 mirė.

J. Ž. veiksmai – pėsčiosios V. G., ėjusios per pėsčiųjų perėją arba iš karto už jos, nepraleidimas – buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, J. Ž. veiksmai vairuojant automobilį yra priežastiniame ryšyje su dėl eismo įvykio kilusiomis pasekmėmis. J. Ž. nurodė, kad važiavo 20-30 km/h greičiu. Pastebėtina, jog specialisto išvadoje nurodyta, kad J. Ž., važiuodamas 28-36 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo.

J. Ž. parodymai iš esmės neprieštarauja nukentėjusiojo ir liudytojų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kitiems įrodymams, ištirtiems posėdžio metu, todėl teismas neapsistoja prie gilesnės įrodymų analizės.

Teismo nuomone, J. Ž. kaltė pilnai įrodyta posėdyje ištirtais įrodymais – jis padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 5 d.

Dėl ieškinių.

Nukentėjusieji D. G., V. G., M. T. ir V. T. palaikė ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo.

Nukentėjusysis D. G., V. G. sūnus, prašė priteisti 20000 EUR neturtinės žalos ( b. l. 96-98). Ieškinyje nurodė, kad netikėtai žuvus motinai patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinį stresą. Nelaimingas atsitikimas skaudžiai paveikė jo asmeninį gyvenimą, jį su motina siejo glaudūs tarpusavio ryšiai, nes jis gyveno kartu su motina. Namuose liko neįgalus tėvas, kuris sunkiai vaikšto, jo darbingumas tik 30 procentų, anksčiau tėvą prižiūrėjo motina, dabar tai daryti tenka jam.

Posėdžio metu D. G. nurodė, kad su mama kartu gyveno jo sugyventinė ir duktė. Anūkė neteko močiutės. Šiuo metu jis mokosi staliaus profesijos, sugyventinė nori eiti į darbą, nebelieka kas tinkamai galėtų prižiūrėti tėvą.

Nukentėjusysis V. G., V. G. sutuoktinis, prašė priteisti 20000 EUR neturtinės žalos ( b. l. 102-103). Ieškinyje nurodė, kad žmonos mirtis jam sukėlė didelį dvasinį skausmą, išgyvenimus, emocinę depresiją, neviltį. Jo santuoka su žuvusiąja abiem buvo pirmoji, sudaryta meilės ir pagarbos vienas kitam pagrindu. Šiuo metu jaučiasi vienišas, netekęs gyvenimo prasmės, praradęs šeimyninio gyvenimo džiaugsmą. Po sutuoktinės mirties jam pablogėjo sveikata, sunkiai gali vaikščioti, jam reikalinga nuolatinė priežiūra.

Posėdžio metu V. G. nurodė, kad su žmona išgyveno 40 metų. Per metus po žmonos mirties visiškai prarado sveikatą. Sutuoktinė jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi, dabar tvarkytis jam padeda sūnus ir žmonos tėvai T.

Nukentėjusioji M. T., V. G. motina, prašė priteisti 7500 EUR neturtinės žalos ( b. l. 113-114). Ieškinyje nurodė, kad dukros mirtis ją labai sukrėtė ir sukėlė emocinį stresą. Ją su dukra siejo glaudūs tarpusavio ryšiai, nuoširdumu, pasitikėjimu ir draugiškumu pagrįsti santykiai. Nors ji gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau susiskambindavo per savaitę vieną arba du kartus, kartu švęsdavo gimtadienius. Tikėjosi, kad dukra ją prižiūrės kai nebegalės savimi pasirūpinti.

Posėdžio metu M. T. nurodė, kad duktė V. G. namus paliko būdama 20 –ties, kai ištekėjo. Dukra juos (duomenys neskelbtini) lankydavo, kas savaitę susiskambindavo. Dabar jos sveikata pakrikusi, V. G. padeda kuo gali.

Nukentėjusysis V. T., V. G. tėvas, prašė priteisti 7500 EUR neturtinės žalos ( b. l. 119-120). Ieškinyje nurodė, kad dukros mirtis jį labai sukrėtė, dėl to patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus. Jį su dukra siejo glaudūs tarpusavio ryšiai, nuoširdumu, pasitikėjimu ir draugiškumu pagrįsti santykiai. Nors jis su žmona gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau susiskambindavo su dukra per savaitę vieną arba du kartus, kartu švęsdavo gimtadienius. Tikėjosi, kad dukra jį prižiūrės kai nebegalės savimi pasirūpinti.

Posėdžio metu V. T. nurodė, kad jam 84 metai, turi įvairių sveikatos problemų. Kol turėjo automobilį, dukrą lankydavo dažniau. Dukra juos taip pat aplankydavo, atvažiuodavo autobusu.

Civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ pateiktame paaiškinime ( b. l. 131-132) nurodė, kad dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo V. G., D. G. 2015-11-17 išmokėjo 2575,68 EUR draudimo išmoką laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidoms padengti. Draudimo išmokos dėl neturtinės žalos atlyginimo niekam nebuvo išmokėtos, nes nebuvo gauti nukentėjusiųjų asmenų prašymai. Civilinis atsakovas nurodo, kad nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų asmenų, atlyginama 5000 EUR neturtinės žalos. Atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą, draudimo išmokos dėl neturtinės žalos bus išmokėtos vadovaujantis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Teismas konstatuoja, kad D. G., V. G., M. T. ir V. T. dėl J. Ž. nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą – nurodė patirtus pergyvenimus ir dvasines kančias ieškinyje bei davė paaiškinimus posėdžio metu, eismo įvykis pripažintas draudiminiu įvykiu.

Teismo nuomone, draudikas AAS “Gjensidige Baltic”, pas kurį buvo apdrausta J. Ž. civilinė atsakomybė, vadovaudamasis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu ir kitais norminiais aktais, privalo atlyginti nukentėjusiesiems 5000 EUR neturtinės žalos. 5000 EUR neturtinė žala įskaičiuojamą į visą neturtinę žalą ir iš draudiko priteisiama nukentėjusiesiems proporcingai pagal priteisiamą visą žalos dydį.

Nukentėjusiųjų reikalavimai priteisti neturtinę žalą tenkinami iš dalies žalą priteisiant iš kaltinamojo J. Ž. ir draudiko AAS “Gjensidige Baltic”.

BPK 28 str. nurodyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. D. G. nukentėjusiuoju pripažintas nutarimu ikiteisminiame tyrime ( b. l. 55), V. G., M. T. ir V. T. nukentėjusiaisiais pripažinti protokolinėmis teismo nutartimis ( b. l. 124). Nukentėjusieji yra susiję su žuvusiąja V. G. – D. G. yra sūnus, V. G. yra sutuoktinis, M. ir V. T. yra tėvai – todėl visi dėl V. G. mirties patyrė neturtinę žalą.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusieji, pateikdami ieškinius dėl V. G. žūties, visą neturtinę žalą įvertino 55000 EUR.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos dydį tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų paaiškinimus ir kitas aplinkybes laikytina, kad D. G. ir V. G. patyrė didesnę neturtinę žalą už M. ir V. T.. Nukentėjusieji M. ir V. T., pateikdami ieškinius, juose taip pat nurodė, kad patyrė mažesnę neturtinę žalą nei žuvusiosios sūnus ir sutuoktinis. Atsižvelgiama, kad D. G. ir V. G. su V. G. iki jos žūties gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, o tėvus, kaip nurodė M. T., V. G. paliko būdama dvidešimties. Tačiau ši aplinkybė nemažina tėvų skausmo dėl dukters žūties, tiesiog teismui privaloma neturtinę žalą paskirstyti tarp nukentėjusiųjų.

Taigi, pripažinus, kad nukentėjusieji D. G., V. G., M. T. ir V. T. patyrė neturtinę žalą, ši neturtinė žala negali būti įvertinta prašomu priteisti dydžiu – 55000 EUR – nes nustatant žalos dydį būtina atsižvelgti į daugelį kitų aplinkybių. Atsižvelgiama į J. Ž. kaltės formą – padarė neatsargų nusikaltimą (kaltės forma – nusikalstamas nerūpestingumas), turi sveikatos problemų ( neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ), kaltinamasis yra pensininkas (š. m. balandžio mėnesį sukaks 72 metai amžiaus), per mėnesį gauna 220,57 EUR dydžio netekto darbingumo pensiją ir transporto išlaidų kompensaciją. J. Ž. neturi nekilnojamųjų daiktų, kuriuos galėtų parduoti ir lėšas skirti žalai atlyginti.

Todėl, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, teismas sumažina prašomos priteisti neturtinės žalos sumą ir prieina išvados, kad nukentėjusieji dėl šeimos nario netekties patyrė 17000 EUR neturtinę žalą. Prašoma priteisti suma -55000 EUR – yra per didelė, prieštaraujanti teismų praktikai analogiškose bylose, gaunant vieninteles pajamas – pensiją - tokią žalos sumą būtų sunku išmokėti iki gyvenimo pabaigos.

Teismo nuomone, neturtinės žalos reikalavimas neturi būti vertinamas kaip papildoma bausmė kaltininkui už jo netinkamą elgesį. Žmogaus mirties neįmanoma kompensuoti pinigais, todėl 17000 EUR neturtinė žala leistų nors iš dalies kompensuoti nukentėjusiųjų skausmą. Priteisus visą prašomą neturtinės žalos dydį – 55000 EUR - teismo nuomone, tai prieštarautų CK 6.250 str. 2 d. numatytiems sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams.

Laikytina, kad visi nukentėjusieji dėl V. G. mirties patyrė 17000 EUR neturtinės žalos. Teismo nuomone, žuvusiosios sūnus D. G. ir sutuoktinis V. G. patyrė po 5750 EUR neturtinės žalos, žuvusiosios tėvai M. ir V. T. patyrė po 2750 EUR neturtinės žalos. Kadangi J. Ž. vairuotos transporto priemonės draudikas yra neatlyginęs 5000,00 EUR neturtinės žalos, šį žala įskaičiuojama į bendrą žalos sumą ir nukentėjusiesiems priteisiama – D. G. iš J. Ž. priteisiama 4100,00 EUR neturtinės žalos bei iš draudiko AAS “Gjensidige Baltic” 1650 EUR neturtinės žalos – viso 5750 EUR neturtinės žalos; V. G. iš J. Ž. priteisiama 4100,00 EUR neturtinės žalos bei iš draudiko AAS “Gjensidige Baltic” 1650 EUR neturtinės žalos – viso 5750 EUR neturtinės žalos; M. T. iš J. Ž. priteisiama 1900,00 EUR neturtinės žalos bei iš draudiko AAS “Gjensidige Baltic” 850 EUR neturtinės žalos – viso 2750 EUR neturtinės žalos; V. T. iš J. Ž. priteisiama 1900,00 EUR neturtinės žalos bei iš draudiko AAS “Gjensidige Baltic” 850 EUR neturtinės žalos – viso 2750 EUR neturtinės žalos.

Dėl bausmės.

J. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė– prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. Ž. šiuo metu yra senatvės pensininkas.

J. Ž. yra teisiamas pirmą kartą ( b. l. 64), padarė neatsargų nusikaltimą. Jis nebaustas administracine tvarka ( b. l. 69), priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabinetų gydytojo psichiatro nestebimas ( b. l. 65), Kupiškio seniūnijos charakterizuojamas teigiamai ( b. l. 68).

LR BK 55 str. nurodo, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Nagrinėjamu atveju J. Ž. padarė neatsargų nusikaltimą. Tačiau LR BK 281 str. 5 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, todėl J. Ž. skirtina laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtinas.

BK 75 str. 1 d. nurodo, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismo nuomone, įvertinus visas bylos aplinkybes, galima manyti, jog J. Ž. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. J. Ž. yra brandaus amžiaus ( balandžio mėnesį sukaks 72 metai), yra senatvės pensininkas, neteistas, nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai.

Vieni iš bausmės tikslų yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. J. Ž. skiriant laisvės atėmimo bausmę ir atidedant jos vykdymą, teismo nuomone, nebūtų pažeistas teisingumo principas, nes kaltinamasis stengėsi vairuoti atsargiai ir neviršijo leistino greičio, tačiau gali būti, kad ir sveikatos problemos neleido laiku pastebėti į perėją išėjusios pėsčiosios.

J. Ž., atidedant bausmės vykdymą, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise.

Remiantis BPK 106 str., iš kaltinamojo priteisiamos nukentėjusiųjų išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, taip pat valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, uždraustą LR BK 281 str. 5 dalyje, ir paskirti 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti LR BK 64¹ str. ir paskirtąją bausmę J. Ž. sumažinti vienu trečdaliu – paskirti 2 (dvejų ) metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti LR BK 75 str. 1 ir 2 dalis, bausmės vykdymą atidėti dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Remiantis LR BK 67 ir 68 str., J. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - vienerių metų laikotarpiui uždrausti naudotis teise vairuoti visas kelių transporto priemones.

D. G. iš J. Ž. 4100,00 EUR neturtinės žalos bei iš draudiko AAS “Gjensidige Baltic” 1650 EUR neturtinės žalos; V. G. iš J. Ž. 4100,00 EUR neturtinės žalos bei iš draudiko AAS “Gjensidige Baltic” 1650 EUR neturtinės žalos; M. T. iš J. Ž. 1900,00 EUR neturtinės žalos bei iš draudiko AAS “Gjensidige Baltic” 850 EUR neturtinės žalos; V. T. iš J. Ž. 1900,00 EUR neturtinės žalos bei iš draudiko AAS “Gjensidige Baltic” 850 EUR neturtinės žalos.

Likusioje dalyje ieškinius atmesti.

Iš J. Ž. priteisti valstybės naudai 254,76 EUR antrinės teisinės pagalbos, suteiktos D. G., išlaidų.

Iš J. Ž. priteisti V. G. 150,00 EUR išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Iš J. Ž. priteisti V. T. 300,00 EUR išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kompaktinį diską su įrašu palikti prie bylos.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.