Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-10-30 · Civilinė byla Nr. 2S-2289-467/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-30
Bylos Nr.
2S-2289-467/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17504-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Atsakovas
S. S.
Ieškovas
S. K.
Trečiasis asmuo
AB SEB bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2289-467/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17504-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui S. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo – AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovės S. K. ieškinys atsakovui S. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškinyje ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, taikyti areštą atsakovui priklausančioms piniginėms lėšoms, motyvuojant tuo, kad pagal 2006 m. balandžio 14 d. skolos raštelį ieškovė paskolino atsakovui 55 000 Lt (15 929,10 EUR). Todėl tikslu šias lėšas susigrąžinti, būtina areštuoti atsakovo pinigus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartimi ieškovės prašymo areštuoti atsakovo sąskaitose esančias lėšas netenkino, konstatavęs, jog ieškovė nepateikė teismui prašyme minimo skolos raštelio.

Šalies argumentai

Ieškovė S. K. 2015 m. liepos 2 d. pakartotinai pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo sąskaitose esančias lėšas. Kartu su prašymu ieškovė pateikė 2006-04-14 skolos raštelio kopiją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 8 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovo S. S. pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose. Teismas konstatavo, kad ieškovės teiginys apie tai, jog atsakovas iš jos pasiskolino 55 000 Lt (15 942 EUR) bei teismui pateikta skolos raštelio kopija patvirtina, kad yra pagrindas areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas S. S. prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodo, jog atsakovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė nei vienos iš dviejų tokiam prašymui keliamų sąlygų, t.y. ieškovė tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo, kadangi skolos egzistavimui pagrįsti pateikė tik skolos raštelį. Tuo tarpu teismas šio preliminaraus prašymo pagrįstumo tinkamai nemotyvavo ir iš esmės net nevertino. Be to ieškovė neįrodė, kad egzistuoja grėsmė, jog priėmus jai palankų teismo sprendimą, jis negalės būti įgyvendintas. Priešingai, atsakovo turimas nekilnojamas turtas rodo, jog, priėmus atsakovui nepalankų sprendimą, jis galės būti įgyvendintas. Teismas taikė areštą visoms atsakovo piniginėms lėšoms, neleisdamas disponuoti net kasdieninėms reikmėms būtinu pinigų kiekiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas, kaip teisingai nurodo ir apeliantas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas, o būtent: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Neesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

Atskirajame skunde atsakovas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena iš laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinų sąlygų. Visų pirma, apeliantas teigia, kad ieškovės pateiktas skolos raštelis nėra pakankamas tikėtinai pagrįsti reiškiamą reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie reiškiamo ieškovo reikalavimo pagrįstumą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Tačiau, formaliai vertinant, rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.870-6.871 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą grąžinti iš atsakovo 55 000 Lt (15 929,10 EUR) kaip tik ir grindžia paties atsakovo pasirašytu skolos rašteliu, todėl šioje proceso stadijoje pateiktas raštelis yra pakankamu įrodymu tikėtinai pagrindžiančiu ieškovės reikalavimą.

Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina, tačiau, atsakovo nuomone, šiuo atveju neegzistuojanti sąlyga yra grėsmė, jog ieškovei palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Apeliantas teigia, jog pačios ieškovės nurodytas atsakovo turimas didelės vertės turtas eliminuoja sprendimo neįvykdymo galimybę, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiuo atsakovo argumentu. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, o kartu ir jų taikymo poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju situacija yra tokia, jog ieškovė reikalauja grąžinti pinigų sumą, kurią ji paskolino, t.y. paskolos dalyku yra pinigai. Pagal byloje esančius duomenis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra pakankamai mažos vidutinės rinkos vertės (kitokios, realios turto vertės atsakovas neįrodinėjo), o kitas nekilnojamasis turtas priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kadangi yra įgytas santuokos metu. Ieškinyje ieškovė prašo šį turtą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise ir įrodinėja tokio sprendimo pagrįstumą, todėl šiuo metu nėra aišku, kokiu būdu šis turtas bus padalintas, bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus joje gautinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šioje proceso stadijoje areštuoti atsakovui priklausančias lėšas yra būtina. Ir nors apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis nėra išsamiai motyvuota, tačiau ji negali būti panaikinta vien formaliu pagrindu (CPK 328 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, ekonomiškumo principai sąlygoja, jog teisminio proceso metu taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos bei iš esmės nesukelti nepagrįstų nepatogumų asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik galimai jai palankaus teismo sprendimo pagal skolos raštelį įvykdymo užtikrinimui. Skolos raštelyje kalbama apie 15 942 EUR sumą, todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai yra suvaržoma atsakovo teisė naudotis reikalavimo sumą viršijančiomis jo banko sąskaitoje esančiomis ir jam priklausančiomis lėšomis. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atsakovo atskirąjį skundą ir iš esmės palikdamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeista, patikslina šios nutarties rezoliucinę dalį, jog areštas taikomas atsakovo S. S. piniginėms lėšoms 15 942 EUR sumoje.

Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant jos rezoliucinę dalį ir nustatant, jog areštuojamos atsakovo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos 15 942 EUR sumoje.

Teisėja Alma Urbanavičienė