Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-1257-643/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-29
Bylos Nr.: 2S-1257-643/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05212-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Margarita Stambrauskaitė
Suinteresuotas asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės ,,EDS Invest“

Civilinė byla Nr. 2S-1257-643/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05212-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,EDS Invest“ skundą dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja skundu prašė panaikinti antstolio A. B. 2021-01-06 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-01-18 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) paskirti ekspertizę UAB „EDS Invest“ naudai įkeistam turtui ir 2021-01-22 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad antstolis D. K. pareiškėjo, hipotekos kreditoriaus, naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atlieka išieškojimo veiksmus iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio turto - negyvenamosios patalpos (parduotuvės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas turto pardavimas grindžiant skundžiamais antstolio A. B. 2021-01-22 patvarkymu ir teismo ekspertės ekspertizės aktu.

3. Pastaruoju antstolio patvarkymu nustatyta turto vertė 200 000 Eur. 2021 m. sausio 22 d. patvarkyme nurodoma, kad antstolis 2021 m. sausio 6 d. ir 2021 m. sausio 18 d. patvarkymu paskyrė nekilnojamojo turto objektų ekspertizę.

4. Nurodė, kad antstolis skundžiamus patvarkymus priėmė pažeidęs CPK 747 str., kadangi hipotekos kreditorius nėra davęs sutikimo vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Antstolis taip pat turėjo vadovautis ir CPK 691 straipsnio 2 dalimi, kadangi UAB „EDS Invest“ kaip hipotekos kreditoriaus naudai išieškojimas iš turto pradėtas anksčiau nei skundžiami antstolio išieškojimo veiksmai dėl turto. Pažymėjo, kad antstolio veiksmai įkainojant kitą UAB „EDS Invest“ naudai įkeistą turtą teismo jau yra pripažinti neteisėtais (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nesuteikia įkeisto turto realizavimo veiksmus neatliekančiam antstoliui teisės nustatyti alternatyvias areštuoto ir jau realizuojamo turto vertės, kurių pagrindu būtų revizuojamas kito antstolio atlikto turto įkainojimo procedūros tinkamumas. Turto įkainojimas jau yra atliktas teisėtai vykstančiame išieškojimo procese.

5. Antstolis 2021 m. vasario 11 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skundo netenkino. Nurodė, kad skunde pateiktas CPK 747 straipsnio aiškinimas yra neteisingas, nes aiškinamas plečiamai, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turi ir kitų kreditorių, kurių teisė atgauti skolą taip pat turi būti užtikrinama areštuojant turtą. Turto vertės nustatymas areštuojant turtą yra neatsiejama turto arešto akto dalis. Sistemiškai aiškinant CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijas, turto areštas (apribojimas) skolininko turtui gali būti taikomas ne vieną kartą, nepriklausomai, ar minėtas turtas turi jau kitų senesnių areštų ar hipotekų. Vykdomosiose bylose išieškotojų interesai vien tik prisijungiant prie išieškojimo ir netaikant turto arešto nebūtų apsaugoti, kadangi prisijungusio išieškotojo reikalavimas būtų patenkintas vieninteliu atveju – realizavus turtą ir gavus lėšas, pardavus turtą. Tačiau galima situacija, jog hipotekos turėtojas gali atsisakyti savo reikalavimo, jį sumažinti, perleisti ar su juo gali atsiskaityti skolininkas tiesiogiai, taigi, nelikus hipotekinio reikalavimo, prisijungusio išieškotojo reikalavimas lieka neapsaugotas, jei turtas neareštuotas. Nurodo, kad nepagrįsti argumentai, jog antstolio veiksmai įkainojant turtą jau buvo pripažinti neteisėtais.

6. Netenkinęs skundo, antstolis jį persiuntė teismui.

Šalies argumentai

7. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus. Nurodė, kad UAB „EDS Invest“ yra hipotekos kreditorius, kuriam priklauso daiktinės teisės į dalį UAB „Emilė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio nekilnojamojo turto. Į daiktines hipotekos kreditoriaus teises įeina teisė supaprastino proceso tvarka patenkinti turtu užtikrintą reikalavimą pirmiau už kitų hipoteka įkeisto turto savininkų kreditorius. Teismo sprendimų dėl piniginių reikalavimų priteisimo priverstinio vykdymo taisyklės nenustato, kad viena iš tokio teismo sprendimo įvykdymo formų būtų skolininko turto, iš kurio yra negalimas išieškojimas, areštas. Todėl pareiškėjo vertinimu antstolio pateikiami argumentai, kad atlikęs skundžiamus veiksmus – įvertinęs turtą, jis nebeatliks jokių kitų veiksmų, nes neturi teisės, reiškia, kad antstolis, atlikdamas skundžiamus veiksmus, nesiekia priverstinai įvykdyti jam pateiktų vykdomųjų dokumentų.

Žemesnės instancijos teismas

8. Hipotekos kreditorius skundžia tik antstolio veiksmus dėl įkeisto turto įkainojimo, nes jie revizuoja antstolio D. K. jau atliktus veiksmus. Papildomai paaiškino, kad hipotekos kreditoriaus UAB „EDS Invest“ naudai antstolio D. K. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas išieškojimas iš UAB „Emilė“ priklausančio nebaigto statyti prekybos paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Išieškojimas pradėtas 2017 m. bei po stabdymo atnaujintas 2019 m. rugsėjo mėn. Atnaujinus išieškojimą CPK nustatyta tvarka 2020 m. sausio 20 d. turtas įkainotas bei skelbtos turto varžytynės. CPK nustatyta tvarka atliekant turto išvaržymo procedūras (turto pardavimą iš antrųjų pakartotinių varžytynių) UAB „EDS Invest“ 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo pranešta apie tai, kad antstolis A. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) be hipotekos kreditoriaus sutikimo atliko vykdymo veiksmus.

9. Paaiškino, kad anksčiau tarp pareiškėjo ir antstolio teismo išspręsto ginčo skirtumas nuo šiose bylose nagrinėjamų klausimų buvo tik tai, kad ankstesnėje byloje pradiniai antstolio veiksmai buvo atlikti antstoliui (nesant teisinio pagrindo) laikant, kad dalis turto nėra įkeista, tačiau tiek vėliau antstoliui, tiek teismui pripažinus, kad yra įkeistas visas turtas ir iš viso įkeisto turto vykdomas išieškojimas hipotekos kreditoriaus naudai – teismo spręsta, kad antstolis neteisėtai skyrė įkeistam turtui (tiek daliai, tiek visam) ekspertizę bei nustatė jo vertę. Antstolio veiklos, nukreiptos prieš hipotekos kreditorių, atlikimą viršijant jam suteiktus įgaliojimus taip pat charakterizuoja sprendimas skirti ekspertizę UAB „EDS Invest“ saugomoms UAB „Emilė“ priklausančioms 3 patalpoms adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis atsisako leisti UAB „EDS Invest“ susipažinti su jo išieškotojų pradėta vykdomąja byla, nors UAB „EDS Invest“, kaip UAB „Emilė“ kreditorius CPK 759 str. nustatyta tvarka prisijungė prie antstolio A. B. vykdomo išieškojimo.

10. Antstolis A. B. niekada nėra atlikęs kitų alternatyvių išieškojimo veiksmų iš turto, dėl kurio kitas antstolis jau pradėjo išieškojimą. Visi žinomi antstolio A. B. alternatyvaus išieškojimo veiksmai atlikti tik dėl įkeisto UAB „Emilė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto.

Atsiliepimas

11. Antstolis A. B. pateikė teismui atsiliepimą į skundą dėl naujų argumentų, dėl kurių nebuvo pasisakyta patvarkyme netenkinant skundo.

12. Nurodė, kad turto arešto tikslas yra ne tik realizuoti turtą. Areštuodamas turtą antstolis nurodo, kokias daiktines teises suvaržo (valdymo, naudojimosi, disponavimo). Turto areštas atlieka daugiau funkcijų, kaip pvz. neleidžia skolininkui turto įkeisti, perleisti ar kitaip suvaržyti, taip užtikrinant išieškotojo interesus. Areštuojant turtą yra privalomas turto vertės nustatymas, turto vertės įrašymas arešto akte yra būtina turto arešto akto sudedamoji dalis. Pareiškėjo nurodymas, kad antstolis A. B. areštuodamas turtą turėjo pasiremti kito anksčiau areštavusio antstolio nustatyta verte, iš esmės pažeistų CPK 681 str. nuostatas, kadangi jame aiškiai nurodytas vertės nustatymo momentas – areštuojant turtą.

Šalies argumentai

13. Pareiškėjas nurodo, kad antstolis A. B. atsisako vadovautis CPK 18 str. nustatytu pamatiniu teismo sprendimo privalomumo principu ir nevykdo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties, kuria buvo patenkintas UAB „EDS Invest” skundas. Tik antstoliui susipažinus su minėta teismo nutartimi, 2021 m. sausio 25 d. buvo priimtas patvarkymas panaikinti turto arešto aktą, kuriuo areštuota ir įvertinta dalis UAB „Emilė” priklausančio turto (pastatas (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad visi areštai ir paskirtos ekspertizės atliktos iki minėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo.

14. Pasisakydamas dėl argumentų, kad antstolis išieškojimo veiksmus atlieka išimtinai tik dėl įkeisto UAB „Emilė” ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas” turto, nurodo, kad areštuotas ne tik hipoteka įkeistas, bet visas tiek UAB „Emilė” (35 objektai), tiek UAB „Nekilnojamojo turto valdymas” (121 objektai) nekilnojamasis turtas. Antra, atliktos turto ekspertizės ne tik jų naudai įkeisto turto atžvilgiu, bet ir kitam turtui. Vien per 2020 metus antstolis A. B. įvykdė 6 vykdomąsias bylas išieškodamas iš skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas” apie 630 000 Eur, tuo tarpu iš skolininko UAB „Emilė” išieškota apie 200 000 Eur.

15. Pareiškėjas rašte kaltina antstolį A. B., jog dėl jo atlikto turto įkainojimo yra atšauktos antstolio D. K. vykdomos varžytynės, gauti skundai iš išieškotojų, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir t. t., tačiau antstolis savo veiksmais nevertina (nerevizuoja) kito antstolio atliekamų veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2021 m. kovo 4 d. nutartimi nutarė tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikinti 2021-01-06 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-01-18 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-01-22 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), priimtus antstolio A. B. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini).

17. Nurodė, kad ginčo esmė – antstolio atliktų vykdymo veiksmų hipoteka įkeisto turto, iš kurio išieškojimą jau vykdo kitas antstolis, atžvilgiu, be hipotekos kreditoriaus sutikimo, teisėtumo vertinimas. Teismas vadovavosi CPK 691 straipsnio 2 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijų 27 punktu, pastarajame nurodyta, kad jei turtą areštavo keli asmenys, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirminės eilės išieškotojo reikalavimus. Kiti antstoliai, vykdydami išieškojimus iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, Antstolių informacinėje sistemoje parengdami patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo.

18. Išieškojimą trečiųjų asmenų naudai iš įkeitimu ar hipoteka įkeisto skolininko turto tvarkos ypatumus nustato CPK 747 straipsnis, kuriame numatyta, kad išieškodamas iš hipoteka įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į hipotekos ar įkeitimo kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto. Jei hipotekos ar įkeitimo kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, arba per 14 dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima.

19. Sprendimų vykdymo instrukcijų 27 punktas numato taisykles, kuris antstolis turi teisę vykdyti išieškojimo procedūras iš skolininkui priklausančio turto ir nenumato galimybės kitiems antstoliams pradėti alternatyvų išieškojimo iš to paties turto procesą. Vadovaujantis CPK 747 straipsnio nuostatomis, išieškodamas iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, antstolis turi kreiptis į hipotekos ar įkeitimo kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto (1 dalis); jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima. Tokiu atveju CPK 759 straipsnyje nustatyta prisijungimo prie kito antstolio vykdomo išieškojimo tvarka yra vienintelis įstatymo nustatytas būdas, kuris leidžia kitam, pirmenybės teisių neturinčiam skolininko kreditoriui gauti savo reikalavimų patenkinimą iš skolininko turto, dėl kurio jau yra pradėtas priverstinis išieškojimas kito asmens naudai.

20. Pirmosios instancijos teismas taip pat pasisakė dėl prisijungimo prie išieškojimo, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika ir nurodydamas, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nesuteikia įkeisto turto realizavimo veiksmus neatliekančiam antstoliui teisės nustatyti alternatyvias areštuoto ir jau realizuojamo turto vertės, kurių pagrindu būtų revizuojamas kito antstolio atlikto turto įkainojimo procedūros tinkamumas.

21. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju antstolis be hipotekos kreditoriaus sutikimo atliko turto arešto ir turto vertės nustatymo veiksmus turto, kuris yra įkeistas hipoteka ir į kurį jau yra nukreiptas pirmesnės eilės išieškojimas, atžvilgiu, taigi antstolio veiksmai, atlikti priimant skundžiamus patvarkymus prieštarauja CPK 691, 747, 759 straipsnių nuostatoms t. y. neproporcingai apriboja skolininko ir hipotekos kreditoriaus teises ir teisėtus interesus, pažeidžia išieškojimo iš to paties turto vientisumą, sukuria išieškojimo procesų ir atitinkamai antstolių konkurenciją, todėl teismas skundžiamus patvarkymus panaikino. Teismas nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, kadangi pareiškėjas nepateikė tą pagrindžiančių įrodymų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22. Suinteresuotas asmuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį ir pareiškėjo UAB „EDS Invest“ skundą dėl antstolio A. B. veiksmų atmesti.

23. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė procesines teisės normas (CPK 675, 678, 747 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 27, 29 p.) bei dėl to padarė neteisingas išvadas, kad antstolis A. B. neturi teisės areštuoti hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto jeigu nėra hipotekos kreditoriaus sutikimo, taip pat jeigu šį turtą jau yra areštavęs kitas antstolis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijų 27 punktą, jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 29 punktas nurodo, kad kito arešto pritaikymas nestabdo turto realizavimo. Šios nuostatos aiškiai nurodo, kad keli antstoliai, atliekantys išieškojimo veiksmus iš skolininko turto skirtingų išieškotojų interesams bei skirtingose vykdomosiose bylose, turi ne tik teisę, bet ir pareigą kiekvienas atskirai savo vykdomosiose bylose skolininko turtą areštuoti. Esant kito antstolio taikomam turto areštui, antstolis turi teisę, bet ne pareigą netaikyti arešto arba taikytą areštą panaikinti.

24. Apeliantas vadovaujasi kasacinio teismo praktika dėl CPK 747 straipsnio 1 ir 3 dalį, pagal kurią nors įstatymų nenumatyta galimybė išieškoti iš įkeisto turto, nesant įkaito turėtojo sutikimo, bet ši norma neatleidžia antstolio nuo pareigos areštuoti įkeistą turtą, dar kartą apsunkinant jį kito kreditoriaus reikalavimu, o įkeisto turto realizavimo veiksmus atidėti iki įkaito turėtojas prisijungs prie išieškojimo arba baigsis hipoteka. Toks aiškinimas, kad kiti antstoliai turi teisę areštuoti hipoteka ar įkeitimu apsunkintą turtą, nepaisant hipotekos kreditoriaus nesutikimo, patvirtinamas ir CPK 675 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodoma, kad apie įkeisto turto areštą antstolis nedelsdamas praneša atitinkamai įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui.

Žemesnės instancijos teismas

25. Pirmosios instancijos padarytas išvadas paneigia tiek CPK 675 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 27, 29 punktai, tiek ir antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Šias neteisingas pirmosios instancijos teismo išvadas paneigia ir antstolių vykdymo veiksmų praktika, kai skolininko turtą areštuoja kiekvienas antstolis, kuriems skolininko kreditoriai pateikia vykdomuosius dokumentus dėl skolų iš skolininko išieškojimo.

26. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolis neturi teisės areštuoti bei areštuodamas įkainoti skolininko turto, jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius su tuo nesutinka, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo, tokiu būdu plečiamai aiškino ir taikė CPK 747 straipsnį. Teigia, kad CPK 745 straipsnis yra specialioji nuostata. CPK 747 straipsnis nenumato jokio draudimo antstoliui areštuoti įkeistą turtą net ir esant hipotekos kreditoriaus nesutikimui. Minėtas straipsnis numato draudimą antstoliui tik priverstinai realizuoti hipoteka apsunkintą turtą be hipotekos kreditoriaus sutikimo. Pagal CPK 747 straipsnį hipotekos kreditoriaus sutikimas reikalingas tik tuo atveju, jeigu antstolis nori vykdyti turto priverstinį pardavimą iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perduoti išieškotojui ar realizuoti kita CPK nustatyta tvarka. Todėl antstoliui tik areštuojant turtą, net jei jis yra hipoteka apsunkintas, nėra reikalingas hipotekos kreditoriaus sutikimas. Hipotekos kreditoriaus sutikimas yra būtinas tik tokiu atveju, jeigu antstolis norėtų priverstinai realizuoti įkeistą turtą.

27. Pirmosios instancijos teismas nutartimi neteisėtai suabsoliutino hipotekos išieškotojo teises, kitų skolininko kreditorių atžvilgiu, pažeidė skolininko, privilegijuoto išieškotojo, kitų skolininko išieškotojų teisių ir pareigų pusiausvyrą. Toks teismo sukurtas precedentas iš esmės paneigia kitų skolininko kreditorių teises išsiieškoti skolas iš skolininko turto.

28. Pažymi, kad praktikoje antstoliai visada areštuoja skolininko turtą, nepaisant to ar jis apsunkintas hipoteka ar ne, ir antstoliai dėdami turtui areštą niekada nesikreipia dėl to leidimo į hipotekos kreditorių. Hipotekos kreditoriaus teisės galėtų būti pažeistos tik tada, jeigu be jo sutikimo būtų priverstinai realizuojamas jam įkeistas turtas. Skolininko įkeistas hipotekos kreditoriui UAB „EDS Invest“ naudai turtas yra areštuotas ne tik antstolio A. B., bet ir kitų antstolių, taip pat ir LR Generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Šalies argumentai

29. Apelianto teigimu, teismas pažeidė CPK 675, 677, 678, 681 straipsnių nuostatas antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 str. 2 d.), tam antstolis, areštuodamas turtą, privalo įkainoti rinkos verte. Dėl šios priežasties antstolis A. B., vykdydamas savo pareigas ir areštavęs skolininko turtą, patvarkymu paskyrė ekspertizę skolininko turto rinkos vertei nustatyti. Pažymi, kad antstolio A. B. paskirtas teismo ekspertas skolininko turto rinkos vertę nustatė 200 000 Eur. Tuo tarpu antstolis D. K. skolininko turto rinkos vertę nustatė 152 000 Eur, t. y. mažesnę, negu antstolio A. B. nustatyta turto rinkos vertė. Taigi antstolio A. B. paskirtas teismo ekspertas įkainojo skolininko turtą ženkliai didesne suma, tai niekaip nepažeidžia skolininko interesų. Dėl to nesuprantama UAB „EDS Invest“ pozicija ginčyti antstolio A. B. nustatytą didesnę turto rinkos vertę.

Žemesnės instancijos teismas

30. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nesuteikia įkeisto turto realizavimo veiksmus neatliekančiam antstoliui teisės nustatyti alternatyvias areštuoto ir jau realizuojamo turto vertės, kurių pagrindu būtų revizuojamas kito antstolio atlikto turto įkainojimo procedūros tinkamumas. Antstolis A. B. turėjo ir turi ne teisę, o pareigą areštuoti skolininko turtą, nes vykdo skolos išieškojimą skolininko kreditoriams iš skolininko turto. Todėl vykdydamas įstatyme nustatytą pareigą surasti ir areštuoti skolininko turtą, antstolis A. B. turėjo ir turi pareigą skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir jos pagrindu nustatyti areštuojamo turto vertę.

Šalies argumentai

31. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 2 ir 5 straipsnių nuostatas. UAB „EDS Invest“ skundu prašė panaikinti antstolio A. B.: 2021-01-06 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-01-18 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-01-22 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), priimtus antstolio A. B. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė jokių argumentų, kokiu būdu ir kaip šie prašomi panaikinti antstolio A. B. procesiniai dokumentai pažeidžia pareiškėjo teisės bei teisėtus interesus.

Atsiliepimas

32. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS Invest“ pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atmesti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

33. Nurodo, kad nutartimi nėra paneigta suinteresuotų asmenų teisė pretenduoti į savo reikalavimų patenkinimą iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įkeisto turto, taip pat užtikrinti juos turto areštu. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog skundžiama nutartimi neva paneigta antstolio A. B. teisė areštuoti skolininko turtą bei kitų apelianto kreditorių teisės. Hipotekos kreditorius skundžia tik antstolio A. B. veiksmus dėl įkeisto turto įkainojimo, nes jie revizuoja antstolio D. K. jau atliktus veiksmus, yra neteisėti ir nenumatyti viešosios teisės, nes tokiais veiksmais vykdomas alternatyvus išieškojimo procesas, paremtas antstolių konkurencija, yra nesuderinami su CPK 759 str. Priešingai, nei nurodo apeliantas, nutartimi nėra paneigiama galimybė areštuoti skolininko įkeistą turtą, užtikrinant kitų jo išieškotojų reikalavimų patenkinimą. Kitų apelianto kreditorių teisė į savo reikalavimų tenkinimą iš turto, įskaitant jų užtikrinimą turto areštu, gali būti įgyvendinta pagal specialią CPK 759 str. taisyklę, kaip ir bet kuriam kitam skolininko kreditoriui prisijungiant prie hipotekos kreditoriaus naudai jau vykdomo išieškojimo iš turto. Speciali CPK 759 str. nustatyta tvarka užtikrina UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių teisių įgyvendinimą ir gynimą turto atžvilgiu, o apelianto teiginiai apie kitų jo kreditorių teisių gynimą antstoliui A. B. įkainojant turtą susiję su kitais tikslais, nei reikalavimų patenkinimas iš turto.

34. Pažymi, kad CPK 747 str. 3 d. draudžia išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, negavus hipotekos kreditoriaus sutikimo. Antstolis A. B. skundžiamais veiksmais vykdė išieškojimo iš turto veiksmus, negavęs hipotekos kreditoriaus UAB „EDS Invest“ sutikimo. Antstolis A. B. ir apeliantas ginčijamą turto įkainojimą teisina turto arešto tikslu teigdami, kad šis veiksmas yra formalaus pobūdžio bei nėra niekaip susijęs su išieškojimu iš turto. Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti. Turtas yra areštuojamas siekiant jį priverstinai realizuoti. Bendroji vykdymo proceso taisyklė yra ta, kad, vykdant teismo sprendimą priteisti pinigus, areštuotas skolininko turtas realizuojamas, o gautos sumos, atskaičius vykdymo ir su juo susijusias išlaidas, perduodamos išieškotojui.

35. Antstolis A. B., areštavęs turtą ir nustatęs, kad jis jau areštuotas bei iš jo jau vykdomas išieškojimas hipotekos kreditoriaus naudai, įgijo pareigą pasiūlyti kitiems apelianto kreditoriams prisijungti prie jau vykdomo išieškojimo iš turto ir sustabdyti bet kokius kitus tolimesnius veiksmus dėl turto, įskaitant jo įkainojimą, kadangi antstolis turi įkainoti tik tą turtą, kurį turi teisę priverstinai realizuoti pagal CPK 691 str.

36. Nurodo, kad antstolio A. B. veiksmai įkainojant kitą UAB „EDS Invest“ naudai įkeistą turtą teismo jau pripažinti neteisėtais, antstoliui išaiškinta, kad jis neturi teisės atlikti alternatyvų įkeisto turto įkainojimą, nes revizuoja kito antstolio jau atliktus veiksmus (Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-107-855/2021). Nurodytoje nutartyje teismas pažymėjo, kad antstolis A. B. neturėjo teisės savarankiškai vykdyti išieškojimo iš neteisėtai jo identifikuoto, kaip savarankiško išieškojimo objekto dalies įkeisto, turto, atitinkamai ir atlikti kitų išieškojimo veiksmų turto dalies atžvilgiu (turto ekspertizės skyrimo ir jos pagrindu turto, tiek jo dalies, tiek viso, rinkos vertės nustatymo), o vykdydamas išieškojimo veiksmus trečios eilės kreditoriaus UAB „Idea In“ naudai turėjo teisę, ką ir padarė po skundžiamų veiksmų atlikimo, prisijungti prie antstolio D. K. vykdomųjų bylų, kuriose antstolis D. K. turi pirmenybės teisę vykdyti išieškojimo veiksmus hipotekos kreditorės UAB „EDS Invest“ naudai. Minėtoje nutartyje teismas nusprendė, kad antstolis neteisėtai skyrė įkeistam turtui (tiek daliai, tiek visam) ekspertizę bei nustatė jo vertę. Turto įkainojimas ir jo tinkamumas neturėjo būti antstolio A. B. vykdomųjų bylų klausimas, nes turto įkainojimą ir jo išvaržymą išimtinai atlieka D. K., vykdantis išieškojimą hipotekos kreditoriaus UAB „EDS Invest“ naudai.

37. Pažymi, kad CPK 675 str. 2 d. nėra nurodyta, jog areštuodamas turtą visais atvejais antstolis privalo paskirti rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Juo labiau nėra atitinkamo reikalavimo, jeigu antstolis net neketina išieškoti iš areštuoto turto. Neturint tikslo išieškoti iš areštuoto turto, nėra jokios būtinybės paskirti ekspertizę tokio turto rinkos vertės nustatymui, įkainoti turtą vien tik tam, kad patikslinti turto arešto duomenis ar įsitikinti, ar nėra areštuota per daug skolininko turto.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde bei atsiliepime į jį nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

39. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

40. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas skundas dėl antstolio veiksmų.

41. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

42. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

43. Iš vykdomosios bylos medžiagos (Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta (vykdomąją bylą vykdo antstolis D. K.), kad 2013-01-07 ir 2013-01-14 sutartinės hipotekos sandoriais hipotekos kreditoriaus (įkaito gavėjo) UAB „EDS Invest“ naudai įkeistas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausantis turtas, be kita ko šioje vykdomojoje byloje vykdomas išieškojimas pareiškėjo naudai iš turto negyvenamosios patalpos (parduotuvės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-01 nutartimi sustabdytas šio turto pardavimas. Minėtoje vykdomojoje byloje nustatyta turto vertė – 152 000 Eur.

44. Taip pat nustatyta, kad A. B. vykdo išieškojimą išieškotojų UAB „Primestus“, UAB „NT paslaugos“, „Betelgeuse“ Eood ir UAB „Idea in“ naudai iš skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto. Antstolis A. B. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) atlieka 11 526 876,70 Eur skolos ir 37 896,58 Eur palūkanų, 10 600 092,68 Eur skolos ir 36 592,10 Eur palūkanų išieškojimą „Betelgeuse“ Eood naudai iš skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto. Antstolis A. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atlieka 11 470 045,63 Eur išieškojimą išieškotojo UAB „Primestus“ naudai iš skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.

45. 2021-01-06 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-01-18 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis A. B. skyrė ekspertizę turtui (negyvenamoji patalpa (parduotuvė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2021-01-22 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė turto (negyvenamosios patalpos – parduotuvė, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę (200 000 Eur) vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini).

46. Esminiai kreditoriaus argumentai, dėl kurių buvo paduotas skundas dėl antstolio veiksmų, buvo šie: 1) pažeistas CPK 747 str., kadangi hipotekos kreditorius nėra davęs sutikimo vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto; 2) UAB „EDS Invest“ kaip hipotekos kreditoriaus naudai išieškojimas iš turto pradėtas anksčiau nei skundžiami antstolio išieškojimo veiksmai dėl turto; 3) antstolio veiksmai įkainojant kitą UAB „EDS Invest“ naudai įkeistą turtą teismo jau yra pripažinti neteisėtais (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-107-855/2021); 4) teisės aktai nesuteikia įkeisto turto realizavimo veiksmus neatliekančiam antstoliui teisės nustatyti alternatyvias areštuoto ir jau realizuojamo turto vertes, kurių pagrindu būtų revizuojamas kito antstolio atlikto turto įkainojimo procedūros tinkamumas. Pirmosios instancijos teismas, skundą tenkindamas, vadovavosi CPK 691 straipsnio 2 dalimi, 747 straipsniu, 759 straipsniu Sprendimų vykdymo instrukcijų 27 punktu, ir pažymėjo, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nesuteikia įkeisto turto realizavimo veiksmus neatliekančiam antstoliui teisės nustatyti alternatyvias areštuoto ir jau realizuojamo turto vertės, kurių pagrindu būtų revizuojamas kito antstolio atlikto turto įkainojimo procedūros tinkamumas. Teismas nurodė, kad šiuo atveju antstolis be hipotekos kreditoriaus sutikimo atliko turto arešto ir turto vertės nustatymo veiksmus turto, kuris yra įkeistas hipoteka ir į kurį jau yra nukreiptas pirmesnės eilės išieškojimas, atžvilgiu.

47. Skolininko suinteresuoto asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirasis skundas grindžiamas iš esmės šiais argumentais: 1) pagal Sprendimų vykdymo instrukcijų 27 ir 29 punktus keli antstoliai, atliekantys išieškojimo veiksmus iš skolininko turto skirtingų išieškotojų interesams bei skirtingose vykdomosiose bylose, turi pareigą kiekvienas atskirai savo vykdomosiose bylose skolininko turtą areštuoti; 2) pagal CPK 747 straipsnio 1 ir 3 dalį, nors įstatymų nenumatyta galimybė išieškoti iš įkeisto turto, nesant įkaito turėtojo sutikimo, bet ši norma neatleidžia antstolio nuo pareigos areštuoti įkeistą turtą, dar kartą apsunkinant jį kito kreditoriaus reikalavimu, o įkeisto turto realizavimo veiksmus atidėti iki įkaito turėtojas prisijungs prie išieškojimo arba baigsis hipoteka, be to, pagal CPK 675 straipsnio 5 dalį, apie įkeisto turto areštą antstolis nedelsdamas praneša atitinkamai įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui; 3) CPK 747 straipsnis nenumato jokio draudimo antstoliui areštuoti įkeistą turtą net ir esant hipotekos kreditoriaus nesutikimui. Minėtas straipsnis numato draudimą antstoliui tik priverstinai realizuoti hipoteka apsunkintą turtą be hipotekos kreditoriaus sutikimo; 4) antstolis, areštuodamas turtą, privalo įkainoti rinkos verte, šiuo atveju rinkos vertė buvo net didesnė, nei D. K. nustatyta vertė.

48. CPK 691 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad areštuotas turtas, atsižvelgiant į arešto pagrindus ir turto rūšis, realizuojamas CPK, Vyriausybės ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 punkte nustatyta, kad jei turtą areštavo keli asmenys, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirminės eilės išieškotojo reikalavimus. Kiti antstoliai, vykdydami išieškojimus iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, Antstolių informacinėje sistemoje parengdami patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo. Instrukcijų 29 punkte nurodyta, kad kito arešto uždėjimas nestabdo turto realizavimo.

49. Išieškojimą trečiųjų asmenų naudai iš įkeitimu ar hipoteka įkeisto skolininko turto tvarkos ypatumus nustato CPK 747 straipsnis, kuriame numatyta, kad išieškodamas iš hipoteka įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į hipotekos ar įkeitimo kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto. Jei hipotekos ar įkeitimo kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, arba per 14 dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima. CPK 747 straipsnio 3 dalyje suformuluotos teisės normos aiškinimas ir taikymas yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2003. Priimant šią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį analogiškas reglamentavimas galiojančiam ir byloje taikomam CPK 747 straipsnio 3 dalyje išdėstytam reglamentavimui buvo išdėstytas tuo metu galiojusio CPK 746 straipsnio 3 dalyje. Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad anksčiau galiojusio CPK 746 straipsnis nustatė sąlygą, kurios reikia laikytis, kad būtų galima išieškoti iš hipoteka apsunkinto skolininko turto: būtina gauti hipotekos kreditoriaus sutikimą. Šiuo straipsniu nenumatyta išieškoti iš įkeisto turto, nesant įkaito turėtojo sutikimo, bet ši norma neatleidžia antstolio nuo pareigos areštuoti įkeistą turtą, dar kartą apsunkinant jį kito kreditoriaus reikalavimu, o vykdomąją bylą sustabdyti iki įkaito turėtojas prisijungs prie išieškojimo arba baigsis hipoteka. Pagal anksčiau galiojusio CPK 746 straipsnio nuostatą, jog vykdyti išieškojimą iš įkeisto ar hipoteka apsunkinto turto be įkaito turėtojo sutikimo negalima, nedaro hipotekos kreditoriaus, kaip įkaito turėtojo, teisių absoliučiomis.

50. Teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai, kiek tai susiję su turto areštu taikymo galimumu, nėra susiję su šioje byloje sprendžiamu klausimu, kadangi, visų pirma, skundžiamais patvarkymais nebuvo nuspręsta nekilnojamojo turto areštuoti (turtas areštuotas 2021 m. sausio 4 d. patvarkymu ir 2021 m. sausio 6 d. turto arešto aktu). Kaip nurodyta, skundžiamais patvarkymais buvo sprendžiami klausimai dėl ekspertizės paskyrimo ir turto vertės nustatymo. Tačiau pažymėtina, kad turto areštas, o vėliau ir jo vertės nustatymas, nėra savitikslis dalykas, o yra skirtas realiam ir teisingam turto realizavimui, kas sudaro vieningą ir ištisą vykdymo procesą, kurio galutinis tikslas yra kreditorių reikalavimų patenkinimas, todėl negalima pritarti tokiam aiškinimui, jog turto areštu ar turto vertės nustatymu (šiuo atveju paskiriant ekspertizę) nėra siekiama tokį turtą realizuoti, kas pagal CPK 747 straipsnio nuostatas yra draudžiama be hipotekos kreditoriaus sutikimo (šiuo atveju sutikimas duotas nebuvo). Priešingas CPK nuostatų, reguliuojančių išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, aiškinimas sudarytų galimybę susikurti tokioms situacijoms, jog kiekvienoje vykdomojoje byloje kreditoriams vis prašant nustatyti turto vertę, būtų sudaromos kliūtys hipotekos kreditoriaus vykdomojoje byloje realiam vykdymui, kai tuo tarpu išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto kaip tik turėtų būti paprastesnis ir operatyvesnis (CPK 746 straipsnis).

51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, iš tokio aiškinimo darytina išvada, kad galima tik tai, kas yra tiesiogiai leidžiama teisės aktais. Dėl šios priežasties visi proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. birželio mėn. 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Antstolio atlikti vykdymo veiksmai nesilaikant įstatymo nuostatų laikytini ultra vires, t. y. atlikti viršijant savo įgaliojimus yra neteisėti, todėl priimti dokumentai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

52. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nei CPK nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nenumato galimybės kitiems antstoliams pradėti alternatyvų išieškojimo iš to paties turto procesą (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-107-855/2021), taigi, tuo pačiu nėra įtvirtinta galimybė alternatyviai atlikti turto vertės nustatymo, ekspertizės skyrimo veiksmus. Tokioms situacijoms reguliuoti numatyta prisijungimo prie kito antstolio vykdomo išieškojimo tvarka (CPK 759 straipsnis). Prisijungimo prie išieškojimo normos tikslas – sudaryti galimybę kitiems išieškotojams, kurių vykdomuosius dokumentus vykdo kiti antstoliai, dalyvauti tenkinant jų reikalavimus iš skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015). Išieškotojas, prisijungęs prie išieškojimo, gali dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus (CPK 759 straipsnio 2 dalis), tarp jų reikšti motyvuotus reikalavimus dėl turto ekspertizės išvados ir antstolio ar eksperto nustatytos turto vertės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), esant teisiniam pagrindui reikšti nušalinimą antstolio paskirtam ekspertui (CPK 598 straipsnis) ir įstatymo nustatyta tvarka skųsti antstolio veiksmus (CPK 510 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017).

53. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktų nuostatomis nėra draudžiama skirtingiems antstoliams atlikti turto arešto veiksmus tam pačiam turtui, tačiau atlikti alternatyvius išieškojimo veiksmus iš to paties turto galimybė numatyta nėra. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Kiti argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

54. Atskirąjį skundą atmetus, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo, tuo tarpu tokią teisę įgijo UAB „EDS Invest“ (CPK 98 straipsnis), kuri bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (871,20 Eur) prašo priteisti iš antstolio. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš antstolio, o ne iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, grindžiamas tuo, kad UAB „EDS Invest“ ir antstolis turi iš esmės skirtingą suinteresuotumą šioje byloje, be to, prašyme nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, savo esme yra nuostoliai, kuriuos proceso šalis patiria dėl kitos proceso šalies veiksmų, taigi turi būti vadovaujamasi CK 6.251 str. 1 d. ir 6.263 str. 2 d. ir vienu iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško žalos (nuostolių) atlyginimo. Nurodo, kad šioje byloje pareiškėjas bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl antstolio veiksmų bei atsisakymo šalinti pareiškėjo teisių pažeidimą, atmetus atskirąjį skundą ir tokiu būdu patenkinus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, antstoliui tenka atsakomybė atlyginti pareiškėjui dėl neteisėtų antstolio veiksmų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

55. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu aiškinimu nesutinka. Išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu teismo tvarka, nepriskirtinos prie nuostolių (CK 6.249 str. 4 d.), nes jos yra atlygintinos pagal specialiąsias taisykles, nustatytas Civilinio proceso kodekse. Proceso šalies civilinėje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti prilyginamos turtinei žalai CK 6.249 straipsnio prasme. Bylinėjimosi išlaidų instituto paskirtis – sureguliuoti išlaidų, kurias asmuo patiria bylinėdamasis teisme, atlyginimo klausimą. Taigi jei bylinėjimosi išlaidos būtų traktuojamos kaip žala civilinės (deliktinės) atsakomybės prasme, pats bylinėjimosi išlaidų institutas (kompensuoti dėl bylinėjimosi patirtas išlaidas) iš esmės netektų prasmės. Atsižvelgiant į tai, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš antstolio nėra pagrįstas, tačiau yra pagrindas minėtas išlaidas priteisti iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kuris kreipėsi su atskiruoju skundu dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, ir tiesiogiai dėl tokių veiksmų (rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą) UAB „EDS Invest“ patyrė bylinėjimosi išlaidas. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų realumą patvirtina 2021 m. balandžio 28 d. pažyma, kurioje patvirtinama ir nurodoma, kad už suteiktas paslaugas yra visiškai atsiskaityta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka rekomenduojamus dydžius, yra proporcingos, todėl priteistinos UAB „EDS Invest“ naudai iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (į. k. 300145575) pareiškėjos UAB „EDS Invest“ (į. k . 304478449) naudai 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė