Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10; 2.6.10.2.4.2; 2.3.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.7; 3.1.1.2; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.4.8.2; 3.2.6.1

2017 m. kovo 7 d.

dalyvaujant ieškovui ir ieškovės O. V. įstatyminiam atstovui A. V., ieškovo atstovui advokatui Valerijui Kirpičnikovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų O. V., atstovaujamos įstatyminio atstovo A. V., A. V. ieškinį atsakovui G. J. dėl neturtinės žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo G. J. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovės O. V. naudai, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovo A. V. naudai bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai ieškinyje nurodė, kad 2015-08-15 vakare (duomenys neskelbtini) esančio namo kieme ieškovė mažametė dukra O. V. buvo užpulta atsakovui priklausančio šuns. Užpuolimo metu šuo buvo be antsnukio ir pribėgęs įkando ieškovei į pilvą bei stipriai ją išgąsdino. Užpuolimo faktą patvirtina aplinkybė, jog atsakovas dėl minėto įvykio buvo nubaustas administracine tvarka pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 110 str. 10 dalį. Nurodė, jog po įvykio mažametė jautė stresą, negalėdavo užmigti, bijojo išeiti į kiemą, dėl ko teko kreiptis pagalbos į Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro (duomenys neskelbtini) filialą. Mažametės sužalojimai ir matoma kančia sukėlė fizinių ir dvasinių išgyvenimų, kurių pasekmės jaučiasi iki šiol. Kadangi po įvykio nebuvo galima nustatyti, ar šuo neserga pasiutlige ir kitomis ligomis, nebuvo galima parinkti tinkamo ir efektyvaus gydymo. Taigi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovai patyrė neturtinę žalą.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu nesutinkantis, nes ieškinys nepagrįstas, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovo šuo tikrai įkando ieškovei, tačiau nežymiai, dėl ko ieškovės pilvo srityje atsirado kelios nedidelės žaizdelės. Šuniui įkandus atsakovas iš karto pasisiūlė nuvežti ieškovę į ligoninę, o atsakovo sutuoktinė servetėle nuvalė žaizdeles. Atsakovas ne kartą kreipėsi į ieškovą su siūlymu jiems padėti ir galimai atlyginti dėl šuns įkandimo atsiradusią žalą, atsiprašė, tačiau ieškovas į jokias kalbas nesileido. Atsakovas dėl įvykio buvo nubaustas administracine tvarka, jam paskirta bauda. Atsakovas nesutinka su ieškovų nurodytu neturtinės žalos dydžiu, nes į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie patirtų sužalojimų mastą, gydymo trukmę ir eigą. Atsakovas yra pasirengęs atlyginti ieškovei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dėl įvykio patyrė stresą, nemalonumus, buvo sugadintos atostogos, teko rūpintis dukters sveikata. Dėl dukters patirtų išgyvenimų paaiškino, jog dukra O. V. ilgą laiką po įvykio rėkdavo per miegus, šlapinosi į lovą, bijo šunų, kai juos pamato, dukrą tenka imti ant rankų. Šiuo metu dukra vaikšto pas psichologą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 policijos komisariato nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 13N-40607759-15, matyti, kad G. J. buvo nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 10 d., t. y. kad pažeidė gyvūnų laikymo taisykles, ko pasėkoje buvo sužalota mažametė. Pagal civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 182 str. 2 p. nustatytų aplinkybių įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, įrodinėti nereikia.

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti (b. l. 65), kad O. V. dėl šuns įkandimo į pilvo sritį buvo kviesta greitoji medicinos pagalba (b. l. 7). Iš traumą patyrusio paciento apžiūros lapo nustatyta, kad O. V. buvo padarytos dvi kastinės žaizdos pilvo srityje (b. l. 7), prie rekomendacijų nurodyta tęsti skiepus savo poliklinikoje. Iš 2016-12-13 medicinos dokumentų išrašo matyti (b. l. 64), kad O. V. nustatyta diagnozė – F43.8 (kitos reakcijos į stiprų stresą), taip pat, kad A. V. su mažamete O. V. 2015-08-18 kreipėsi į VŠĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centrą (duomenys neskelbtini) skyrių bei mažametė buvo konsultuota psichologės; 2015-08-27 buvo konsultuota vaikų ir paauglių psichiatrės. Duomenų apie O. V. numatytą taikyti gydymą, komplikacijas, rekomendacijas dėl tolimesnio fizinio ar psichinio gydymo, taip pat apie sužalojimų sunkumo laipsnį byloje nėra.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai civilio kodekso (toliau CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovei O. V.

Ieškovė prašo priteisti jai 2000 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimui. Nurodė, kad O. V. ilgą laiką po įvykio rėkdavo per miegus, šlapinosi į lovą, iki šiol bijo šunų, kai juos pamato, ją reikia imti ant rankų, bijo viena išeiti į kiemą.

Atsakingas už žalos padarymą asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, jeigu fizinis asmuo suluošintas arba kitaip sužalota jo sveikata (CK 6.283 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vien pakenkimas asmens sveikatai savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto; neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013). Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, absoliučiu asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybes – gynimo atveju, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą, o žalą padariusio asmens kaltė, kaip kriterijus nustatant neturtines žalos atlyginimo dydį yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

Atsakovo neteisėti veiksmai – netinkama gyvūno priežiūra, dėl ko atsakovui priklausantis šuo užpuolė ir sužalojo ieškovę, yra neginčytini, nustatyti įsiteisėjusiu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje. Byloje nėra nustatyta aplinkybių (nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas), dėl kurių atsakovas galėtų būti atleistas nuo atsakomybės. Taigi, visos atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos yra nustatytos. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Byloje nustatyta, kad ieškovei dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atsirado žala sveikatai. Ieškovei nustatytos dvi kastinės žaizdos pilvo srityje bei diagnozuota kitos reakcijos į stiprų stresą.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, kurie nustatyti įstatyme. Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą.

Ieškovės prašoma atlyginti neturtinės žalos suma yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Vienas iš svarbių neturtinės žalos dydį lemiančių kriterijų yra neigiami padariniai, kurie atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo. Jau pats tokio pobūdžio sužalojimas – šuns užpuolimas - neabejotinai ieškovei, įvertinus jos amžių (5 metai), sukėlė stiprių emocinių išgyvenimų bei fizinį skausmą. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie ieškovei nustatytą sveikatos sutrikdymo laipsnį. Ieškovas A. V. paaiškino, kad jo dukrai nereikėjo chirurginio įsikišimo, nes žaizdų siūti nereikėjo, gydytojai jokios tolimesnės gydymo eigos nenurodė, apart perrišimų ir skiepų. Į psichologą kreipėsi savo iniciatyva ir jau lankėsi užsiėmimuose tris kartus. Žalą padariusio asmens - atsakovo kaltę teismas vertina kaip nerūpestingumą ir nepakankamą atsargumą, nesant atsakovo tyčios. Teismas tuo pačiu atsižvelgia į tai, kad atsakovas, priešingai, nei nurodo procesiniuose dokumentuose, nukentėjusiosios, jos tėvų neatsiprašė, nenurodė informacijos apie tai, ar šuo buvo skiepytas, iš ligoninės mažametę parvežė tik gydytojų paprašytas, pats jokios iniciatyvos padėti nesiėmė. Nagrinėjamoje byloje turtinė atsakovo padėtis nėra svarbus kriterijus vertinant neturtinės žalos atlyginimo dydį, kadangi neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovei buvo reikalingas gydymas, kad dėl įvykio ieškovė turės liekamųjų reiškinių, jai būtina psichologo ar kitų medikų pagalba, kad įvykio pasėkoje ji būtų negalėjusi lankyti ugdymo įstaigos, taip pat atsižvelgiant į žalą padariusio asmens kaltę, t. y. į tai, kad žala buvo padaryta atsakovui nesiėmus būtinų atsargumo priemonių, todėl priteistinas neturtinės žalos dydis mažinamas, iš atsakovo priteisiant ieškovei 870 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas daro išvadą, kad būtent toks neturtinės žalos dydis atitiktų protingumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijus, atsižvelgiant į įvykio sukeltas pasekmes.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovui A. V.

Ieškovas A. V. prašo atlyginti jam 1000 Eur neturtinę žalą, kuri pasireiškė tuo, jog jis dėl įvykio patyrė stresą, išgyvenimus, buvo sugadintos atostogos visai šeimai, teko rūpintis dukters sveikata, ją skiepyti.

Ieškovo A. V. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kadangi atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovo sveikatai žala padaryta nebuvo. Natūralu, kad ieškovas, pamatęs, kad jo mažametis vaikas buvo sužalotas, galėjo patirti stresą, nerimą, tačiau tokių dvasinių praradimų atlyginimą įstatymas nenumato. Be to, kaip paaiškino pats ieškovas, jis yra statutinis pareigūnas, turintis leidimą nešioti šaunamąjį ginklą ir š. m. vasario 2 dieną praėjo medicinę apžiūrą. Teismui nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog medicininis A. V. įvertinimas yra neigiamas, kad jam diagnozuotos kokios nors ligos dėl buvusio įvykio, jog jam nebuvo leista toliau nešioti šaunamąjį ginklą. Ieškovo teiginiai dėl rūpinimosi dukterimi, vežiojimo ją perrišti, skiepyti, kitaip tariant mažametės globa, pagalbos teikimas, lankymasis gydymo įstaigose apima tėvų pareigą taip elgtis atitinkamose situacijose, todėl nesuponuoja išvados, jog dėl to tėvai ar vienas iš tėvų patyrė neturtinę žalą. Ieškovo paaiškinimas, kad šis įvykis sugadino šeimos atostogas, nepagrįstas jokiais šį teiginį patvirtinančiais įrodymais. Priešingai, ieškovas paaiškino, jog atostogauti į Ukrainą trims savaitėms visa šeima po įvykio visgi važiavo. Aplinkybė, jog ieškovas, kaip rūpestingas tėvas, dėl savo dukters išgyveno, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovo patirti išgyvenimai turėtų būti kompensuojami pinigine išraiška.

Atsižvelgiant į išdėtytą, ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 2 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 66-67). Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog patyrė 363 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 82-83). Atsakovo atstovas prašo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes ieškovas netinkamai elgėsi procese, tikslino ieškinį.

Nustatyti teisingą neturtinės žalos dydį yra teismo pareiga. Ieškovai, reikšdami ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodo tokį neturtinės žalos dydį, kokį mano, kad yra patyrę, bet faktą, kad neturtinė žala iš viso buvo padaryta, konstatuoja ir galutinį jos dydį nustato teismas. Dėl to, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, neturi reikšmės tai, kad ieškovė prašė priteisti daugiau neturtinės žalos, bet teismas priteisė jos mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šiuo atveju svarbu, jog ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovo A. V. atžvilgiu, buvo atmestas, todėl iš esmės ieškinys patenkintas 50 procentų. Atsakovo atstovas prašo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ieškovo atžvilgiu, tačiau teismas konstatuoja, jog ieškovo elgesys nebuvo procesiškai netinkamas, kadangi ieškinys buvo tikslintas dar parengiamojo teismo posėdžio stadijoje, o ne perėjus prie bylos nagrinėjimo iš esmės ir tuo nebuvo užvilkintas bylos nagrinėjimas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas iš esmės 50 procentų, iš atsakovo ieškovo naudai proporcingai priteistinos 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Įvertinus aplinkybes, susijusias su atsakovo neveikimu įvykio metu bei po įvykio, vadovaujantis CPK 93 str. 4 d., pagal kurį teismui leidžiama nukrypti nuo įstatyme nustatytos bylinėjimosi išlaidų priteisimo taisyklės, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo procesinis elgesys buvo tinkamas, jis turėjo teisę kreiptis su tokio pobūdžio ieškinio reikalavimais bei vadovaujantis CPK 3 str. 7 d. įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei O. V., atstovaujamai įstatyminio atstovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 870 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. J. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. V..

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.