Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. K., M. R., R. R., R. B., A. B., J. K., J. K., E. B., A. N., V. N., D. J., J. J., A. S., V. B. (V. B.), O. B. (O. B.) ir J. M. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3364-415/2018 pagal pareiškėjų D. K., M. R., R. R., R. B., A. B., J. K., J. K., E. B., A. N., V. N., D. J., J. J., A. S., V. B. (V. B.), O. B. (O. B.), J. M. ir J. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, uždaroji akcinė bendrovė ,,Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymas“, valstybė įmonė Registrų centras, R. A., M. R. ir L. R.) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjų nuomone, detalusis planas nebuvo pakankamas teritorijų planavimo dokumentas, siekiant paimti žemę visuomenės poreikiams. Detalųjį planą rengė ir atitinkamai dėl visuomenės poreikio tinkamo patenkinimo bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principų įgyvendinimo sprendė ne Kauno LEZ iniciatorius ir ne žemės paėmimu suinteresuota institucija, bet Kauno rajono savivaldybė. Pareiškėjų nuomone, tai patvirtino, kad visame teisinio reguliavimo kontekste detalusis planas nebuvo pakankamas dokumentas Ūkio ministerijai, kaip suinteresuotai institucijai, siekiant paimti Žemės sklypą visuomenės poreikiams. Be to, žemės paėmimo visuomenės poreikiams tikslu buvo rengiamas būtent specialusis planas, kuris buvo panaikintas. Specialiajame plane buvo nurodyta, kad Kauno rajono savivaldybės 2000 m. rugpjūčio 31 d. spendimu Nr. 44 (toliau – ir Sprendimas Nr. 44) buvo patvirtintas Kauno LEZ detalusis planas. Šiuo detaliuoju planu buvo suplanuota Kauno LEZ išsidėsčiusi Kauno rajono (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijų teritorijoje. Tuo tarpu vienas iš specialiojo plano planavimo tikslų ir uždavinių buvo: numatyti privačių žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams. Be to, specialiajame plane buvo įtvirtinta nuostata, kad Kauno LEZ teritorijos specialusis planas yra Kauno LEZ detaliojo plano, patvirtinto Sprendimu Nr. 44, tęsinys.

Atsakovo nuomone, pareiškėjų sklypų paėmimo tikslas buvo tinkamas Kauno LEZ įstatymo įgyvendinimas, t. y. tinkamų prielaidų įgyvendinti valstybei svarbų ekonominį projektą sudarymas. Atsižvelgus į tai, ginčijamas Įsakymas nepažeidė Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 2 punkto reikalavimų.

Atsakovo nuomone, pareiškėjų skundo argumentai, kad ginčo Žemės sklypais faktiškai buvo išplėstos pareiškėjų šeimų gyvenamosios zonos ir tai turėjo lemti sąnaudų ir naudos analizės rezultatus, teisiškai nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti Įsakymą. Atsakovas nurodė, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Atsižvelgus į tai, Sprendimu Nr. 44 patvirtintas Kauno LEZ detalusis planas yra galiojantis.

Atkreipė dėmesį, kad VĮ Registrų centras nėra atsakingas už visus geografiškai susietus duomenis, viešinamus REGIA interaktyviajame žemėlapyje. Nors REGIA pagrindas yra VĮ Registrų centro tvarkomi Adresų, Juridinių asmenų, Nekilnojamojo turto registrai ir Lietuvos kadastro žemėlapis, tačiau šiam interaktyviam žemėlapiui duomenis teikia ir kiti juridiniai asmenys. VĮ Registrų centras, turėdamas įstatymų leidėjo griežtai nustatytas kompetencijos ribas, neturi teisių ir pareigų tikrinti kitų institucijų REGIA žemėlapiui teikiamų duomenų teisingumo.

Akcentavo, kad VĮ Registrų centras nėra niekaip atsakingas už detaliųjų planų ribų pažymėjimą REGIA žemėlapyje, kadangi detalieji planai yra savivaldybių viešinama informacija. Tarp VĮ Registrų centro ir konkrečios savivaldybės yra sudaroma paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu savivaldybė gauna teisę talpinti ir skelbti informaciją REGIA žemėlapyje. Šiuo konkrečiu atveju Kauno LEZ detalųjį planą ir duomenis apie jį paviešino Kauno rajono savivaldybė.

II.

Teismas, įvertinęs pareiškėjų teiginius, kad žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo nepagrįstai pradėta Kauno LEZ detaliojo plano pagrindu, nes kai šis planas buvo patvirtintas, Kauno LEZ apėmė 1 000 ha teritoriją, o šiuo metu Kauno LEZ teritorija apima beveik perpus mažesnę – tik 534 ha teritoriją, nurodė, jog, remiantis Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalies nuostata, konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti tiek sudedamoji detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis, tiek parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su detaliuoju planu ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu. Nagrinėjamu atveju ne vien detalieji planai, bet ir specialus įstatymas ir su juo susiję teisės aktai nulėmė visuomenės poreikių konkretiems žemės sklypams vertinimą. Detaliojo plano paskirtis – sudaryti būtinas prielaidas, kad žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra vyktų sklandžiai, todėl aplinkybė, jog detaliuoju planu Kauno LEZ teritorijai buvo numatyti didesni žemės sklypų plotai, negu vėliau buvo nustatytos ribos, nebuvo kliūtimi paimti tik tuos žemės sklypus, kurie pateko į nustatytas ribas. Ginčo atveju, kad Įsakymu būtų pradėta žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, pakankama sąlyga laikytina tai, jog paimami žemės sklypai pateko į detaliuoju planu suplanuotos teritorijos ribas.

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų prašymo dėl norminio administracinio akto ištyrimo, t. y. Taisyklių 2 punkto, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teismui abejonių dėl Taisyklių 2 punkto teisėtumo nekyla. Ūkio ministerija 2016 m. vasario 15 d. raštu kreipdamasi į NŽT Kauno rajono skyrių dėl žemės, įskaitant ir pareiškėjų ginčo žemės sklypus, paėmimo visuomenės poreikiams pateikė, be kita ko, Kauno LEZ teritorijos detalųjį planą ir aiškinamąjį raštą bei jo priedą – Analizę, kurioje pateiktas vertinimas apima ir pareiškėjams priklausančius žemės sklypus. Analizėje buvo padaryta išvada, kad joje įvardinti sklypai tinkami projektui įgyvendinti, todėl turėjo būti paimti visuomenės poreikiams tenkinti, o kitos alternatyvos negalimos. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjų prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

III.

Pareiškėjai akcentavo, kad viena iš būtinųjų sąlygų siekiant paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, yra detaliojo arba specialiojo plano, į kurį šis konkretus žemės sklypas patektų, parengimas. Pareiškėjų nuomone, Kauno LEZ detaliojo plano teritorija ir Kauno LEZ teritorija (vėliau ne kartą keičiama) nebuvo tapačios sąvokos. Aplinkybę, kad ginčo Žemės sklypas, dėl kurio nutarta pradėti paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, akivaizdžiai nepateko į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, patvirtino byloje pateikti įrodymai. Tai, kad Žemės sklypas nepatenka į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, yra akivaizdžiai matoma iš ESO elektros tinklų komunikacijų (10 kV oro linijos) (toliau – ir Elektros tinklai) padėties, kadangi nagrinėjamu atveju Elektros tinklai ėjo Žemės sklypu ties pietine šio Žemės sklypo riba, taigi Elektros tinklai aktualioje vietoje ėjo už detaliojo plano ribos. Pareiškėjo nuomone, tai akivaizdžiai įrodė, kad Žemės sklypas nepateko į detaliojo plano teritoriją.

Pareiškėjai pažymėjo, kad atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti, kuo remiantis jie sprendė, jog Žemės sklypas pateko į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. Tuo tarpu atsakovas papildomai patvirtino, kad Žemės sklypas detaliajame plane nebuvo įvardintas ir minimas, kadangi tuo metu jis dar nebuvo suformuotas. Atsakovas neturėjo duomenų, kad elektros oro linijos vieta ties Žemės sklypu būtų kada nors pakeista. Tokiu būdu, pareiškėjų nuomone, būtent atsakovas, kuris pradėjo Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, turėjo įrodyti, kad Žemės sklypas patenka į detaliojo plano teritoriją ir egzistuoja visos kitos žemės paėmimo visuomenės poreikiams prielaidos bei sąlygos.

Pareiškėjai akcentavo, kad skundą grindė ir tuo, jog Žemės sklypas nepateko ne tik į detaliojo plano teritoriją, bet ir į Kauno LEZ teritoriją, tačiau teismas šios aplinkybės netyrė. Tai, kad Žemės sklypas nepateko į Kauno LEZ teritoriją, patvirtino tai, jog Žemės sklypas nebuvo įtrauktas į detaliojo plano sprendinius kaip planuojama teritorija. Pareiškėjų nuomone, atsakovo pateiktas dokumentas „Ištrauka iš Kauno LEZ ribų plano” – dokumentas su trūkumais ir nebuvo pakankamas įrodymas konstatuoti vieną iš esminių aplinkybių byloje, o būtent tai, kad Žemės sklypas pateko į Kauno LEZ teritoriją. Minėta ištrauka nepatvirtino geodezinių duomenų fakto, šioje ištraukoje nebuvo geodezinių taškų, ištrauka buvo pasirašyta tik ją parengusio matininko ir nebuvo patvirtinta viešojo administravimo subjekto, o pats dokumentas buvo parengtas jau bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgus į tai, šio dokumento įrodomoji reikšmė abejotina.

Pareiškėjų nuomone, nepagrįsta būtinybė paimti žemę visuomenės poreikiams tam, kad būtų patenkintas visuomenės poreikis. Aplinkybė, kad atitinkami žemės sklypai patenka į Kauno LEZ teritoriją, savaime nereiškia, kad žemė turi būti paimta visuomenės poreikiams, kadangi LEZ tikslai galėjo būti įgyvendinami ir kitais alternatyviais būdais, neribojant savininkų teisės į nuosavybę. Atsižvelgus į Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalį, siekiant paimti ginčo Žemės sklypą visuomenės poreikiams, turėjo būti įrodyta, kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas Žemės sklypas. Tačiau teismas skundžiamame sprendime dėl šių motyvų nepasisakė. Nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjektai nepagrindė, kad visuomenės poreikis negalės būti patenkintas kitokiais būdais, ir jokių kitų adekvačių ir realių alternatyvų, tokių kaip Žemės sklypo nuoma, panauda, nuoma su išpirkimo teise ir kt., net nesvarstė. Tai lėmė žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros neteisėtumą. Pažymėjo, kad Kauno LEZ poreikis yra laikinas, nes Kauno LEZ buvo steigiamas 49 metams, todėl nagrinėjamu atveju turėjo būti išnaudotos galimybės šį visuomenės poreikį patenkinti kitais alternatyviais būdais nepaimant Žemės sklypo visuomenės poreikiams.

Pareiškėjai taip pat akcentavo, kad skundžiamas Įsakymas NŽT interneto svetainėje, kaip to reikalauja Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalis, nebuvo skelbiamas. Pareiškėjų nuomone, tai nebuvo formalus pažeidimas, todėl atsižvelgus į teisinio apibrėžtumo principą, Įsakymas turi būti panaikintas ir šiuo pagrindu.

Pareiškėjai nepagrįstai sureikšmino REGIA duomenis, nors teisės aktuose nėra įtvirtinta prezumpcija, jog REGIA duomenys yra laikomi patikimesniais nei teritorijų planavimo dokumente esantys duomenys. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl Elektros tinklų išdėstymo, nepaneigė fakto, kad Žemės sklypas patenka į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją.

Ūkio ministerija nurodė, kad teismas pagrįstai sprendė, jog egzistavo objektyvus poreikis Žemės sklypą paimti visuomenės poreikiams. Kauno LEZ teritorijos ribos buvo patvirtintos Vyriausybės nutarimu Nr. 580, o iš pareiškėjų Įsakymu visuomenės poreikiams paimamas Žemės sklypas patenka į minėtu Vyriausybės nutarimu nustatytą Kauno LEZ teritoriją.

Ūkio ministerijos teigimu, nagrinėjamam ginčui neaktuali aplinkybė, kad Įsakymas nėra paskelbtas NŽT interneto svetainėje. Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje nustatytą reglamentavimą, NŽT vadovo įsakymas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą NŽT interneto svetainėje yra skelbiamas tuomet, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta. Nagrinėjamu atveju apeliantams apie priimtą Įsakymą yra žinoma, kadangi Įsakymo kopijos jiems buvo išsiųstos registruotu paštu ir įteiktos.

Nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad Kauno LEZ poreikis laikinas, nes Kauno LEZ buvo steigiamas terminuotam 49 metų laikotarpiui, ir atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino LEZ įstatymo naują redakciją, kuri įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d., kurio 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog zonos veiklos terminas gali būti pratęstas įstatymu. Atsižvelgęs į tai, trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Kauno LEZ nėra laikinas, ir atsižvelgiant į pasiektus rezultatus, pritrauktų investicijų kiekį, sukurtų darbo vietų skaičių, tikėtina, kad Kauno LEZ veiklos terminas bus pratęstas įstatymu. Atkreipė dėmesį, kad visuomenės poreikis negalėjo būti įgyvendintas ir patenkintais kitais būdais, tokiais kaip žemės sklypų nuoma, panauda, nuoma su išpirkimo teise ir pan., kadangi būtina LEZ veiklos prielaida yra apibrėžta teritorija, kuri pagal įstatymą suteikiama LEZ valdymo bendrovei valdyti ir naudoti nuomos teise.

IV.

Kiek tai susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, reikšmingos Žemės įstatymo VIII skirsnio nuostatos. Šios Žemės įstatymo nuostatos buvo vertinamos sistemiškai su LEZ įstatymo ir Kauno LEZ įstatymo nuostatomis.

Teismas vadovavosi Žemės įstatymo (bylai aktuali 2014 m. balandžio 4 d. redakcija) 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 45 straipsnio 2 dalimi, 46 straipsnio 1 dalimi (2011 m. balandžio 12 d. įstatymo Nr. XI-1314 redakcija), 46 straipsnio 2 dalimi (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija) ir pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog vadovaujantis Vyriausybės nutarimu Nr. 1094 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 464 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“ pakeitimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 464), Kauno LEZ pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu, kuris turi valstybinę svarbą ir yra svarbus visuomenės poreikiams. Atsižvelgusi į tokį teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija nustatė, kad nebuvo teisinių pagrindų teigti, jog teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo įvertinti teritorijos statuso (valstybinę svarbą turinti ir yra svarbi visuomenės poreikiams) pripažinimo pagrįstumą.

Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas yra pagrįstas 2016 m. atlikta žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams Analize. Joje pateiktas vertinimas apėmė ir pareiškėjams priklausančius žemės sklypus. Analizėje buvo padaryta išvada, kad joje įvardinti sklypai buvo tinkami projektui įgyvendinti, turėjo būti paimti visuomenės poreikiams tenkinti, o kitos alternatyvos nebuvo galimos. Pareiškėjai įrodymais nepaneigė tokios Analizėje padarytos išvados pagrįstumo. Pagal Taisyklių 2 punktą žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Taisyklių 3 punkte nustatyta tvarka atlieka Analizę. Pateikta Analizė buvo parengta laikantis Taisyklių 3 punkto reikalavimų, o nurodyti pareiškėjų argumentai buvo nepagrįsti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo pradėta tinkamai atlikus žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizę.

Dėl reikalavimo, kad galiotų specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas, teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčo žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo pagrįstai pradėta Kauno LEZ detaliojo plano pagrindu, ir visiškai sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, dėl šio teritorijų planavimo dokumento, esančio pagrindu žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai pradėti, atitikties Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimams. Pažymėjo, kad ginčo žemės sklypai patenka į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, tai patvirtina byloje esantis detaliojo plano brėžinys.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ginčo žemės sklypai LEZ veiklai gali būti valstybės nuomojami iš jų savininkų, teisėjų kolegija nurodė, kad teisės aktuose nėra nustatytas žemės paėmimo visuomenės poreikiams būdas – valstybės ar jos įgaliotos institucijos ir žemės sklypų savininkų susitarimas dėl šių sklypų ilgalaikės nuomos, todėl žemės nuoma tokiems poreikiams negalima.

Teisėjų kolegija nurodė, kad informavimo apie NŽT vadovo sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą tvarkos (Žemės įstatymo 46 str. 6 d.) nesilaikymas / pažeidimas nėra teisinis pagrindas konstatuoti Įsakymo neteisėtumą. Šios tvarkos pažeidimas yra procedūrinis, dėl kurio, esant tam tikroms aplinkybėms, galėtų būti sprendžiama dėl termino skųsti šį sprendimą atnaujinimo.

V.

Pareiškėjai D. K., M. R., R. R., R. B., A. B., J. K., J. K., E. B., A. N., V. N., D. J., J. J., A. S., V. B. (V. B.), O. B. ir J. M. 2018 m. birželio 20 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3364-415/2018, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktais.

Pareiškėjo nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismą, priimdamas 2018 m. kovo 20 d. nutartį, neteisingai pritaikė Žemės įstatymo normas. Ginčijamoje nutartyje, tirdamas žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams sąlygas, teismas taikė aktualias Žemės įstatymo nuostatas (45 str. 1 d. 1 p., 2 d., 46 str. 1 d.) ir laikė, kad Kauno LEZ ribų brėžinio ištrauka yra detaliojo plano brėžinys šių teisės normų prasme. Pareiškėjų nuomone, priimant nutartį buvo padarytas esminis nurodytų teisės normų taikymo ir aiškinimo pažeidimas.

Byloje pateikiamas įrodymas – detaliojo plano rengėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus (toliau – ir Urbanistikos skyrius) 2018 m. birželio 14 d. raštas Nr. USD-354 (toliau – ir Raštas) patvirtina, jog Kauno LEZ teritorijos ribų planas nėra teritorijų planavimo dokumentas ir nėra Sprendimu Nr. 44 patvirtintas Kauno LEZ detalusis planas ar šio detaliojo plano brėžinys. Tai, kad Kauno LEZ ribų brėžinio ištrauka nėra ir negali būti laikoma detaliuoju planu, taip pat kitu teritorijų planavimo dokumentu ar detaliojo plano brėžiniu akivaizdžiai įrodo sisteminė minėtų Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies, 46 straipsnio 1 dalies nuostatų ir Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 22 dalies, 17, 18 ir 24–27 straipsnių bei Kauno LEZ įstatymo 4 straipsnio ir Vyriausybės nutarimo Nr. 580 analizė. Remiantis Kauno LEZ įstatymo 4 straipsniu, Zonos teritorijos ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vyriausybės nutarimu Nr. 580, vadovaujantis Kauno LEZ įstatymo 4 straipsniu, yra nustatytos Kauno LEZ teritorijos ribos pagal teritorijos planą su nustatytais teritorijos ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Taigi Kauno LEZ ribų brėžinys yra Vyriausybės nutarimu Nr. 580 patvirtintas teritorijos planas, kuris akivaizdžiai nėra nei teritorijų planavimo dokumentas, nei teritorijų planavimo proceso rezultatas, todėl negali būti prilyginamas detaliajam planui ar detaliojo plano brėžiniui.

Pareiškėjų nuomone, yra pateikti akivaizdūs įrodymai, kurie patvirtina, kad teismas padarė esminę materialinės teisės normų taikymo klaidą kvalifikuodamas Kauno LEZ ribų brėžinį ir jį laikydamas detaliojo plano brėžiniu. Kauno LEZ ribų brėžinio tinkamas kvalifikavimas ir atitinkamai aplinkybė, ar Žemės sklypas patenka į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, turi esminės reikšmės šios bylos baigčiai, kadangi žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams galimas tik esant vienai iš būtinųjų sąlygų, t. y. jeigu toks žemės sklypas patenka į detaliuoju ar specialiuoju planu suplanuotą teritoriją (Žemės įstatymo 45 str. 1 d. 1 p., 46 str. 2 d. 2 p.). Teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju būtent detalusis planas yra pagrindas pradėti Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Nustačius, kad Žemės sklypas nepatenka į Sprendimu Nr. 44 patvirtino Kauno LEZ detaliojo plano ribas, pareiškėjų prašymas tenkintinas, kadangi Žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams nėra galimas, jeigu nėra galiojančio aktualios teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumento ar detaliojo plano. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad Žemės sklypas patenka į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, teismas grindė vieninteliu byloje esančiu įrodymu, t. y. Kauno LEZ ribų brėžinio ištrauka, kurią teismas nepagrįstai laikė detaliojo plano brėžiniu. Byloje pateikti įrodymai patvirtino priešingą aplinkybę, t. y. kad Žemės sklypas nepatenka į detaliojo plano teritoriją ir yra už šio detaliojo plano galiojimo ribų. Konstatavus, kad teismas padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą, kvalifikuodamas Kauno LEZ ribų brėžinį kaip detaliojo plano brėžinį, o iš Kauno LEZ ribų brėžinio negalima daryti išvados apie tai, kad Žemės sklypas patenka į detaliojo plano teritoriją, tai gali turėti esminės reikšmės šios bylos baigčiai.

Pareiškėjams gavus detaliojo plano rengėjo Raštą, paaiškėjo nauja aplinkybė: pats detaliojo plano rengėjas konstatavo, jog Žemės sklypas nepatenka į Kauno LEZ detaliojo plano teritoriją ir yra už šio detaliojo plano galiojimo ribų, taip pat kad Žemės sklypas apskritai nepatenka į jokią teritoriją, kuri būtų suplanuota detaliaisiais ar specialiaisiais planais. Ši aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu, kadangi Raštas parengtas tik 2018 m. birželio 14 d., tuo tarpu detaliojo plano rengėjas – Kauno rajono savivaldybė – nebuvo įtrauktas proceso dalyviu byloje.

Atsakovas NŽT atsiliepimo į pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.

Ūkio ministerijos nuomone, pareiškėjai nepateikė akivaizdžių įrodymų, kad nagrinėjant bylą buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Vadovaujasi Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Kauno LEZ įstatymo 4 straipsniu ir pažymi, kad vykdant šį įstatymų leidėjo įpareigojimą, Kauno LEZ teritorijos ribos buvo patvirtintos Vyriausybės nutarimu Nr. 580. Kaip matyti iš Vyriausybės nutarimo Nr. 580 1 priedo, Žemės sklypas visa apimtimi patenka į Kauno LEZ teritoriją. Pareiškėjai nekvestionuoja Vyriausybės nutarimo Nr. 580 1 priede esančių duomenų (teritorijos ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje) teisingumo. Be to, aplinkybę, kad Žemės sklypas patenka į Kauno LEZ teritoriją, patvirtina NŽT į bylą pateikta ištrauka iš Kauno LEZ teritorijos ribų plano. Pažymi, kad minėtą ištrauką iš Kauno LEZ teritorijos ribų plano bei šio plano atitiktį įstatymų reikalavimams patvirtino matininkas R. V., turintis matininko kvalifikacijos pažymėjimą, patvirtinantį, kad šis matininkas yra aukštos kvalifikacijos ir kompetentingas nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis. Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėjai, Žemės sklypas patenka į Kauno LEZ teritoriją.

Pažymi, jog iš detaliojo plano brėžinio matyti, jog Žemės sklypas patenka tiek į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, tiek į Kauno LEZ teritorijos ribas. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1732-858/2015 konstatuotą aplinkybę, jog detalusis planas visiškai apima Vyriausybės nutarimu Nr. 580 patvirtintas Kauno LEZ teritorijos ribas, visiškai pagrįstai sprendė, jog Žemės sklypas patenka į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3364-415/2018, remdamiesi ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktuose įtvirtintais pagrindais.

Dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktu

ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog siekiant proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, būtina nustatyti, kad tokios aplinkybės: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-120-822/2015; 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-38-629/2018).

Pareiškėjai, prašydami atnaujinti bylos procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nurodo, kad naujai paaiškėjo, jog Žemės sklypas nepatenka į Kauno LEZ detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. Minėtą aplinkybę pareiškėjai grindžia Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus 2018 m. birželio 14 d. raštu Nr. USD-354, kuriame nurodyta, jog Kauno LEZ teritorijos ribų planas nėra teritorijų planavimo dokumentas, Žemės sklypas nepatenka į Kauno LEZ detaliojo plano teritoriją ir yra už šio detaliojo plano galiojimo ribų.

Įvertinus pareiškėjų nurodytą aplinkybę, pažymėtina, jog viena iš sąlygų atnaujinant procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu yra tai, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju pareiškėjų teiginiai dėl Žemės sklypo nepatekimo į Kauno LEZ detaliojo plano teritoriją buvo reikšti tiek skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde, šiuos teiginius teismai, nagrinėdami administracinę bylą, įvertino ir dėl jų pasisakė priimtų sprendimų motyvuose. Pareiškėjai niekaip nepagrindė, kodėl anksčiau, t. y. nagrinėjant bylą, jie negalėjo kreiptis į Kauno rajono savivaldybės administraciją dėl aktualios informacijos pateikimo. Todėl nėra pagrindo teigti, jog aplinkybės, susijusios su Žemės sklypo patekimu į Kauno LEZ detaliojo plano teritoriją, negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu, šios aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis. Kaip minėta, proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, todėl ji negali būti naudojama kaip priemonė pratęsti bylinėjimąsi. Šiuo atveju pareiškėjai, prašydami atnaujinti procesą, nurodo iš esmės teismų šioje byloje jau įvertintą aplinkybę, tik pateikdami naujus su šia aplinkybe susijusius įrodymus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog aptariamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, nes pareiškėjai prašyme atnaujinti procesą nenurodė aplinkybių, kurias būtų galima laikyti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme.

Dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu

ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010; 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-49/2014; 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-23-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, kas reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017; 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018).

Nagrinėjamu atveju dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu kreipėsi pareiškėjai. Įvertinusi pareiškėjų prašymo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo prašymu iš esmės siekiama, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo, nes nesutinkama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu. Prašyme teigiama, kad nagrinėtu atveju teismas netinkamai taikė Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Kauno LEZ ribų brėžinį laikydamas detaliojo plano brėžiniu ir konstatuodamas, jog Žemės sklypas patenka į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3364-415/2018 konstatavo, jog ginčo žemės sklypai patenka į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, tai patvirtina byloje esantis detaliojo plano brėžinys. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Skirtingas įrodymų vertinimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-99/2009; 2014 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P552-24/2014; 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-54/2014; 2017 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-68-552/2017; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-78-858/2017). Be to, prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikiami tapatūs argumentai, kuriais buvo grindžiamas pareiškėjų skundas pirmosios instancijos teismui ir apeliacinis skundas. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinis teismas pateikiamus argumentus išnagrinėjo ir jų analize grindė savo motyvus.

Administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas siekiant pakartotinio bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, taikant tam tikras teisės aktų nuostatas, arba dėl to, kad proceso šalis nesutinka su sprendimo motyvacija, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principui. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad kai byla atnaujinama remiantis argumentais, kurie jau buvo pateikti vienos iš šalių nagrinėjant bylą, tai gali būti vertinama kaip tos šalies pastangos iš naujo ginčyti bylą tais aspektais, dėl kurių byla jau buvo pralaimėta (žr. EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo byloje Varnienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42916/04) 40–41 p.).

Įvertinusi teisinio tikrumo, res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktuose numatytais pagrindais. Pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. eA-3364-415/2018 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų D. K., M. R., R. R., R. B., A. B., J. K., J. K., E. B., A. N., V. N., D. J., J. J., A. S., V. B. (V. B.), O. B. (O. B.) ir J. M. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3364-415/2018 atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3364-415/2018 pagal pareiškėjų D. K., M. R., R. R., R. B., A. B., J. K., J. K., E. B., A. N., V. N., D. J., J. J., A. S., V. B. (V. B.), O. B. (O. B.), J. M. ir J. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, uždaroji akcinė bendrovė ,,Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymas“, valstybė įmonė Registrų centras, R. A., M. R. ir L. R.) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.