- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-11
- Bylos Nr.
- eA-2360-438/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04557-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- G. T., E. P., E. T.-V., R. I., E. M., J. Z., A. P., R. K., L. V., K. D., J. K., O. S., Z. M., R. S., V. J. B., R. V., A. U., A. B.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
- Kategorijos
- 4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. T., E. P., E. T.-V., R. I., E. M., J. Z., A. P., R. K., L. V., K. D., J. K., O. S., Z. M., R. S. ir V. J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pagal pareiškėjų G. T., E. P., E. T.-V., R. I., E. M., J. Z., A. P., R. K., L. V., R. V., K. D., A. U., J. K., O. S., A. B., Z. M., R. S. ir V. J. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. 1P-258-(1.3) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ (toliau – ir Įsakymas) ta dalimi, kuria nuspręsta nepaimti pareiškėjams priklausančių ir Kauno laisvosios ekonominės zonos viduryje liekančių žemės sklypų visuomenės poreikiams; 2) įpareigoti NŽT paimti visuomenės poreikiams pareiškėjams priklausančias ir Kauno laisvosios ekonominės zonos viduryje liekančias žemės sklypų dalis visuomenės poreikiams (plano teritorijos ribų posūkių taškai nuo (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėjai nurodė, kad Kauno laisvosios ekonominės zonos (toliau – ir Kauno LEZ) teritorijos ribos pakeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1515 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo vientisa Kauno LEZ teritorija buvo suskaldyta, pareiškėjams paliekant jos viduryje esančius žemės ruoželius, kuriems taikomi griežti valdymo ir naudojimo apribojimai. Manė, kad šio nutarimo pakeitimo dalis, kuria iš Karmėlavos kadastrinės vietovės iškeliama 22,86 ha teritorija, taip suskaidant Kauno LEZ ir pareiškėjams paliekant mažus žemės sklypus jos viduje, yra neteisėta ir prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems principams. Pažeidžiamas proporcingumo principas, nes iš Kauno LEZ teritorijos pašalinamos tos žemės sklypų dalys, kurios apribotos aukštos įtampos elektros tinklų ir aukšto slėgio magistralinio dujotiekio. Pareiškėjams priklausantys sklypai į Kauno LEZ turėtų būti įtraukti visi arba tokia jų dalis, kad jiems liktų pakankamo dydžio sklypų dalys, kurios nebūtų visiškai apribotos minėtų apsaugos zonų. Priešingu atveju, pareiškėjams paliekamos sklypų dalys, kurių negalima naudoti dėl teisinių apribojimų. R. S. žemės ir miškų naudojimo sąlygomis, elektros tinklams ir magistraliniams dujotiekiams nustatytos apsaugos zonos, kuriose, be kita ko, draudžiama vykdyti įvairaus pobūdžio veiklą. Nutarimo pakeitimu patvirtinto plano sprendiniai tarpusavyje nesuderinami: pvz., plane yra ir kitų teritorijų, kurios patenka į magistralinio dujotiekio ar aukštos įtampos elektros linijų apsaugos zonas, tačiau šios dalys paliekamos Kauno LEZ. Taigi neaišku, pagal kokius kriterijus žemės sklypai ar jų dalys priskiriami Kauno LEZ teritorijai arba iš jos iškeliami. Pareiškėjams priklausančių žemės sklypų dalyse, kurios nepaimamos visuomenės poreikiams, ketinama nustatyti servitutus magistraliniam dujotiekiui tiesti, taip dar labiau suvaržant pareiškėjų nuosavybės teises. Vienai iš pareiškėjų, E. M., priklausančiame sklype nutarimo pakeitimu palikta ne tik aukštos įtampos elektros linijomis apribota sklypo dalis, bet ir išskirta 4 a ploto namų valdos dalis, kuri iš esmės netenka prasmės be žemės ūkio paskirties žemės aplink tokią valdą. Pareiškėjai nurodė, kad nutarimo pakeitimas priimtas 2011 m. gruodžio 21 d., jam taikytinas Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo, taigi nutarimo pakeitimas turėjo būti paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios“, o jo priedai interneto tinklapyje, tačiau planas paskelbtas blogos poligrafijos kokybės ir neatlieka savo funkcijos – informuoti visuomenę. Pareiškėjams pavyko gauti tik dalį plano iš rengėjo, bet neaišku, ar ji oficialiai buvo paskelbta ir yra galiojanti.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad žemės, esančios Kauno LEZ teritorijoje, paėmimas visuomenės poreikiams svarbus siekiant įgyvendinti Kauno LEZ plėtros projektą, Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. X-1225 pripažintą valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Ūkio ministerija, vadovaudamasi Žemės įstatymo 45–46 straipsniais, 2015 m. birželio 22 d. pateikė prašymą pradėti 57 žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. NŽT direktoriaus įsakyme, kuriuo pradėta procedūra, nurodyti žemės sklypų plotai apskaičiuoti pagal Kauno LEZ ribas, kurios nustatytos Kauno LEZ detaliuoju planu, patvirtintu Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44. NŽT įsakymą dėl pareiškėjų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams priėmė tik tose dalyse, kiek numato detalusis planas, didesnio ploto paėmimas prieštarautų teisės aktų reikalavimams. Pažymi, kad pareiškėjai iš esmės ginčija Vyriausybės nutarimą ir jo paskelbimą, bet ne NŽT įsakymą dėl procedūros pradėjimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Ūkio ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą dėl tų pareiškėjams priklausančių dalių, kurios nepatenka į nustatytą Kauno LEZ teritoriją, nėra teisinio pagrindo, priešingu atveju, būtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. NŽT priėmus sprendimą pradėti šią procedūrą, rengiami žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba planai, atliekami kadastriniai matavimai bei vertinimai, savininkams siūloma sudaryti sutartis dėl atlyginimo už paimamą žemę ir kt. Tik atlikus šiuos veiksmus, NŽT priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Pareiškėjai iš esmės siekia, kad jiems priklausanti žemės sklypų dalis būtų paimta nesilaikant nustatytos procedūros, taigi būtų neteisėta. Pareiškėjai neginčija, ar NŽT tinkamai atliko teisės aktų jai priskirtas funkcijas, ar tinkamai įvertino aplinkybes ir priėmė pagrįstą įsakymą, t. y. iš esmės nenurodė jokių ginčijamo įsakymo neteisėtumo pagrindų. Pareiškėjai reikalauja įvertinti Nutarimą bei Įsakymą ekonominio ir politinio tikslingumo požiūriu, ko administraciniai teismai nenagrinėja. Kauno LEZ įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad teritorijos ribas nustato Vyriausybė, tačiau nenurodyta, kad į šią teritoriją turi būti įtraukiami tik pilni žemės sklypai ar tik tos dalys, kurios apribotos magistralinio dujotiekio zonos ar aukštos įtampos elektros tinklų. Valstybė žemę visuomenės poreikiams paima tik tiek, kiek jos reikia tokiems poreikiams tenkinti. Pareiškėjų teiginiai dėl vykdytos ūkinės veiklos apribojimo nepagrįsti jokiais duomenimis, be to, pareiškėjams už paimtas sklypų dalis atlyginama, įvertinus patiriamus nuostolius. Be to, visi pareiškėjų nurodyti veiksmai gali būti atliekami gavus apsaugos zonas eksploatuojančios įmonės leidimus. Priešingai nei mano pareiškėjai, Nutarimo pakeitimo priėmimo tikslas nebuvo iškelti Kauno LEZ teritorijos dalis su apsaugos zonomis, bet nustatyti ribas pagal iš dalies sumažinamą teritorijos Karmėlavos kadastrinėje vietovėje plotą, nekeičiant Kauno LEZ užimamos teritorijos, nustatytos įstatymu. Pabrėžė, kad ginčai dėl servitutų nustatymo nagrinėjami atskirai nuo ginčų, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams; šioje byloje klausimas dėl servitutų nesprendžiamas. Nors skunde nurodoma, kad plane nėra nurodyta aiškių privažiavimo prie vienos iš pareiškėjų, E. M., sklypo ir jo naudojimo galimybių, pažymėjo, kad keliai prie visuomenės poreikiams nepaimamos žemės projektuojami rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir šie veiksmai bus atliekami tik išsprendus šį ginčą. Be to, visi galimi nuostoliai bus atlyginti Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Dėl netinkamos plano kokybės pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodė nei vienos konkrečios plano dalies, kuri neatitiktų nustatytų reikalavimų, todėl jų paaiškinimai laikytini subjektyvia nuomone. Be to, prie plano pridėtas koordinačių žiniaraštis, kuriame nurodyti posūkio taškai ir koordinatės, pagal kurias galima tiksliai identifikuoti teritorijos ribas ir ginčo žemės sklypus. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai yra tinkamai susipažinę su planu, pareiškėjams aiškios teritorijos ribos ir sklypai, kurie iškeliami iš Kauno LEZ teritorijos ir nepaimami visuomenės poreikiams, taigi jų argumentai dėl netinkamo visuomenės informavimo nepagrįsti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymas“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad žemė visuomenės poreikiams gali būti paimama, kai ši žemė pagal detaliuosius planus reikalinga valstybei svarbiems ekonominiams projektams (Žemės įstatymo 45 str.). Kauno LEZ Vyriausybės nutarimu pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu, skirta skatinti tiesiogines užsienio investicijas, darbo vietų kūrimą ir kt. Kauno LEZ teritorija apibrėžta Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1515, būtent šiose ribose ir gali būti paimami žemės sklypai. Pareiškėjai iš esmės prašo panaikinti NŽT įsakymą ta dalimi, kurios jis nereguliuoja ir nesukuria. NŽT, priimdama atitinkamą įsakymą, yra apribota Žemės įstatymo ir sprendžia dėl žemės, reikalingos įgyvendinti projektą, paėmimo visuomenės poreikiams. Teritorijos, kurios patenka už Kauno LEZ ribų, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra turi būti sprendžiama atskirai. Be to, pareiškėjų nuosavybės teisės į ginčo sklypus nepažeistos, jų padėtis nepablogėjo ir jų galimybės naudotis sklypais nėra apribotos labiau, nei buvo anksčiau: sklypuose esantys elektros tinklai įrengti daug metų, atitinkamai egzistuoja apsaugos zonos ir servitutai. Pažymi, kad pareiškėjai turi teisę į kompensacijas dėl patiriamų nuostolių, tai būtų nagrinėjama atskirai civilinio proceso tvarka.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti NŽT direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. 1P-258-(1.3) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ ta dalimi, kuria nuspręsta nepaimti pareiškėjams priklausančių ir Kauno laisvosios ekonominės zonos viduryje liekančių žemės sklypų visuomenės poreikiams, nutraukė. Kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad Kauno LEZ įsteigta 1996 m. spalio 22 d. Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu Nr. 1-1591. Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 Kauno LEZ pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu, kuris turi valstybinę svarbą ir yra svarbus visuomenės poreikiams. Seimo 2007 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. X-1225 Kauno LEZ plėtra pripažinta svarbiu valstybei ekonominiu projektu. Kauno rajono savivaldybės taryba 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. TS-44 patvirtino Kauno LEZ teritorijos detalųjį planą. Šiuo detaliuoju planu išplanuota Kauno laisvoji ekonominė zona, išsidėsčiusi Kauno rajono Karmėlavos ir Neveronių seniūnijų teritorijoje. Kauno LEZ teritorijos naujos ribos nustatytos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 (2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1515 išdėstytas nauja redakcija). 2015 m. birželio 22 d. Ūkio ministerija, paskirta Kauno LEZ esančios žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, pateikė prašymą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. NŽT direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 1P-258-(1.3), atsižvelgus į Kauno LEZ detalųjį planą, patvirtintą Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44, pradėta atitinkamų žemės sklypų visuomenės poreikiams paėmimo procedūra Kauno LEZ teritorijai plėsti.
Iš šiuo įsakymu patvirtinto sąrašo teismas nustatė, kad pareiškėjai yra žemės sklypų, kurių dalys paimamos visuomenės poreikiams, savininkai.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl NŽT direktoriaus įsakymo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą teisėtumo. Pareiškėjai iš esmės siekė, kad visuomenės poreikiams būtų paimti žemės sklypai visa apimtimi, įskaitant žemės sklypų dalis, kurios nepatenka į patvirtintą Kauno LEZ teritoriją.
Ginčo bylos aspektu teismas analizavo Lietuvos Respublikos Konstituciją (23 str. 3 d.), Civilinį kodeksą (4.100 str. 1 d.), Žemės įstatymą (45 str. 1,2 d.) ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 (toliau – ir Taisyklės; Taisyklių 2, 3 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas akcentavo, kad „Visuomenės poreikio sąvoka nėra vertinamoji kategorija, tai yra įstatymų leidėjo nustatyti išimtiniai atvejai, kada privati nuosavybė gali būti priverstinai paimta iš savininko“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2486/2013). Vienas iš tokių išimtinių atvejų, įtvirtintų Žemės įstatyme, yra tas, kai žemė pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti (Žemės įstatymo 45 str. 1 d. 1 p.).
Nagrinėjamu atveju Kauno LEZ pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu, o jos plėtra Seimo nutarimu įtraukta į valstybei svarbių ekonominių projektų sąrašą, t. y., teismo vertinimu, Kauno LEZ teritorija atitinka Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą. Atsižvelgiant į tai, žemės visuomenės poreikiams, kaip tai apibrėžia Žemės įstatymas ir Taisyklės, gali būti paimama tik šios teritorijos ribose. Kauno LEZ teritorijos ribos nustatytos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580, kuris buvo pakeistas 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1515.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai iš esmės neginčija jų žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiui, tačiau siekia, jog visuomenės poreikiams būtų paimtos ir likusios pareiškėjams priklausančios žemės sklypų dalys, kurios nepatenka į Kauno LEZ teritoriją. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad NŽT, būdama viešojo administravimo subjektas, veikia teisės aktų jai nustatytos kompetencijos ribose ir vykdo jai priskirtas funkcijas. Žemės įstatymas aiškiai įtvirtina, kad NŽT vadovo sprendimu žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimtiniais atvejais pagal teritorijų planavimo dokumentus, tenkinant viešąjį interesą, o šiuo atveju viešajam interesui tenkinti reikalinga tik žemė, esanti Kauno LEZ teritorijos ribose, nustatyta detaliuoju planu. Teismas sprendė, kad, siekiant visuomenės poreikiui paimti ginčo sklypų dalis, nepatenkančias į nurodytą teritoriją, turėtų būti vykdoma atskira procedūra, vertinant visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą pagal kitus Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, tačiau tai nėra šios nagrinėjamos bylos ginčo dalykas.
Teismas atkreipė dėmesį, kad joks individualus administracinis aktas atsisakyti pradėti procedūrą atitinkamų žemės sklypų atžvilgiu nebuvo priimtas, taigi pareiškėjai reiškia reikalavimą dėl neegzistuojančio materialinio teisinio santykio. Teismas darė išvadą, kad ginčo objektas, ta apimtimi, kuria prašoma panaikinti faktiškai nepriimtą įsakymo dalį, neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytos administracinių teismų kompetencijos, o toks įsakymas, kuris nėra priimtas, akivaizdu, kad nesukelia teisinių pasekmių, todėl teismas bylą dėl šios dalies nutraukė.
Konstatavęs, kad ginčo sklypai nepatenka į Kauno LEZ teritoriją ir dėl to neatitinka viešojo intereso poreikio pagal Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, teismas sprendė, jog pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovą visuomenės poreikiams paimti likusias žemės sklypų dalis yra teisiškai nepagrįstas, todėl jį atmetė.
Dėl pareiškėjų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti: 1) ar Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1515 patvirtintas Karmėlavos kadastrinėje vietovėje, Kauno rajone, 458,6999 ha teritorijos planas tiek, kiek iš Kauno LEZ iškelia 22,86 ha teritoriją ir dėl šios priežasties Kauno LEZ teritorijos apsuptyje žemės savininkams palieka mažus bei aukštos įtampos elektros linijų ir magistralinio dujotiekio apsaugos zonomis apribotus žemės sklypus (kuriuose neįmanoma vykdyti jokios veiklos), nenustato aiškių kriterijų, pagal kuriuos žemė yra priskiriama arba iškeliama iš Kauno LEZ teritorijos, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir teisinės valstybės principui; 2) ar Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1515 patvirtintas Karmėlavos kadastrinėje vietovėje, Kauno rajone, 458,6999 ha teritorijos planas tiek, kiek jis buvo paskelbtas labai prastos poligrafijos kokybės, neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 2 straipsnio 1 daliai, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 31 straipsnio 1 daliai, 9 straipsnio 1 daliai bei Teisėkūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 6 punktams, 19 straipsnio 1 daliai, 20 straipsnio 1 daliai, teismas nurodė, kad teismui abejonių dėl Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 1515 konstitucingumo nekilo, todėl teismas šio prašymo netenkino.
III.
Dalis pareiškėjų – G. T., E. P., E. T.-V., R. I., E. M., J. Z., A. P., R. K., L. V., K. D., J. K., O. S., Z. M., R. S. ir V. J. B. (toliau – ir apeliantai) – pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti, bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1515 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“ pakeitimo“ patvirtintas Karmėlavos kadastrinėje vietovėje, Kauno rajone, 458,6999 hektaro teritorijos planas su nustatytais teritorijos ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (Plano teritorijos ribų posūkio taškai nuo (duomenys neskelbtini)) tiek, kiek iš Kauno laisvosios ekonominės zonos iškelia 22,86 hektarų teritoriją ir dėl šios priežasties Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos apsuptyje žemės savininkams palieka mažus bei aukštus įtampos elektros linijų ir magistralinio dujotiekio apsaugos zonomis apribotus žemės sklypus (kuriose nėra įmanoma vykdyti jokios veiklos), taip pat nenustato aiškių kriterijų, pagal kuriuos žemė yra priskiriama arba iškeliama iš Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui ir teisinės valstybės principui, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1515 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“ pakeitimo“ patvirtintas Karmėlavos kadastrinėje vietovėje, Kauno rajone, 458,6999 hektaro teritorijos planas su nustatytais teritorijos ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (Plano teritorijos ribų posūkio taškai nuo (duomenys neskelbtini)) tiek, kiek jis buvo paskelbtas labai prastos poligrafijos kokybės, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 2 straipsnio 1 daliai, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 31 straipsnio 1 daliai ir 9 straipsnio 1 daliai bei Teisėkūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktams, 19 straipsnio 1 daliai ir 20 straipsnio 1 daliai.
Apeliantai apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškomis aplinkybėmis kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui.
Papildomai akcentuoja, kad:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį, kadangi šis ginčas yra nagrinėtinas teisme pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 2 dalį: pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalį, atsakovo vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba jos nepradėti gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, jog pareiškėjų sklypai visiškai patenka į Kauno LEZ pagal Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintą Kauno LEZ detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas). Šis teritorijų planavimo dokumentas yra galiojantis ir nenuginčytas. Įsakymas negali būti pripažintas teisėtu, kol šis Detalusis planas nėra nuginčytas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų nuosavybės teisės yra šiurkščiai pažeidžiamos – pareiškėjams yra paliekamos tik mažos, jokiai veiklai netinkančios žemės sklypų dalys. Šiuo atveju pareiškėjai akivaizdžiai patiria per didelę naštą dėl to, kad Įsakymu paimamos tik valstybei ekonomiškai naudingos žemės sklypų dalys. Nutarimo pakeitime ir su jo rengimu susijusioje medžiagoje nėra nurodyta, kodėl vieni tokius pačius kriterijus atitinkantys žemės sklypai (jų dalys) yra priskiriami LEZ teritorijai, o kiti žemės sklypai (jų dalys) yra išbraukiami iš Kauno LEZ teritorijos. Priverstinis servitutų nustatymas pareiškėjų žemės sklypų dalyse, kurios nėra paimamos visuomenės poreikiams, kartu su faktu, kad likusios žemės sklypų dalys yra atimamos iš pareiškėjų, patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjų nuosavybė teisės yra ribojamos neproporcingai.Egzistuoja viešas interesas paimti likusias sklypų dalis visuomenės poreikiams, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Taip pat apeliantai akcentuoja, kad viešas interesas paimant žemę visuomenės poreikiams tenkinamas ir tokiu atveju, kai žemė reikalinga inter alia magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos linijoms tiesti (Žemės įstatymo 45 str. 1 d. 4 p.). Pareiškėjai savo reikalavimuose nėra nurodę teisinio pagrindo, kuriuo remiantis likusios žemės sklypų dalys turėtų būti paimamos visuomenės poreikiams, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino skundo nagrinėjimo ribas ir apsiribojo tik Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, kurio taikymo sritį taip pat susiaurino. Pareiškėjų įsitikinimu, paimant žemės sklypą viešajam interesui, užtenka, kad viešasis interesas būtų nustatytas paimti tik dalį sklypo, jeigu viešam interesui nereikalingos žemės sklypo dalies nepaėmimas ir palikimas savininkams iš esmės paneigtų jų nuosavybės teises. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą tinkamai neargumentavo.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo – Ūkio ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantų apeliacinį skundą atmesti.
Ūkio ministerija dėsto iš esmės panašius argumentus, kaip kad nurodyti atsiliepime pirmosios instancijos teismui bei atsakovo NŽT atsiliepime, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. Pažymi, jog akivaizdu, kad apeliantai reikalauja įvertinti Nutarimą bei Įsakymą ekonominiu ir politiniu požiūriu, bet, Ūkio ministerijos vertinimu, tokie reikalavimai administraciniame teisme negali būti nagrinėjami. Akcentuoja, kad Kauno LEZ ribos yra patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, o ne Detaliuoju planu. Detalusis planas apima visą Nutarimu patvirtintą Kauno LEZ teritoriją. Pažymi, kad apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad jiems paliktose žemės sklypų dalyse negalės vykdyti jokios veiklos arba kad tokią veiklą jie vykdė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 1P-258-(1.3) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ teisėtumas ir pagrįstumas ta apimtimi, kuria nuspręsta nepaimti pareiškėjams priklausančių ir Kauno laisvosios ekonominės zonos viduryje liekančių žemės sklypų dalių visuomenės poreikiams. Pareiškėjai taip pat prašė įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą paimti visuomenės poreikiams pareiškėjams priklausančias ir Kauno laisvosios ekonominės zonos viduryje liekančias žemės sklypų dalis visuomenės poreikiams.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, konstatavo, kad joks individualus administracinis aktas atsisakyti pradėti procedūrą atitinkamų žemės sklypų dalių atžvilgiu nebuvo priimtas – pareiškėjai reiškia reikalavimą dėl neegzistuojančio materialinio teisinio santykio, todėl bylą dėl šio reikalavimo nutraukė. Nusprendęs, kad ginčo sklypai nepatenka į Kauno LEZ teritoriją, teismas darė išvadą, kad pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą paimti visuomenės poreikiams pareiškėjams priklausančias ir Kauno LEZ viduryje liekančias žemės sklypų dalis visuomenės poreikiams yra teisiškas nepagrįstas.
Dėl pirmojo pareiškėjų skundo reikalavimo panaikinti Įsakymo dalį
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti dalį administracinės bylos.
Vertinant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos teisę priimti sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, pirmiausia analizuotinos nagrinėjamu atveju aktualios teisinės nuostatos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos žemės įstatyme bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintose Taisyklėse dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (toliau – ir Taisyklės).
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka yra nustatyta Žemės įstatymo 8 skyriuje. Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, be kita ko, kai ši žemė pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti (1 p.).
Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais (Žemės įstatymo 46 str. 1 d.).
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu: 1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialusis ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais (Žemės įstatymo 46 str. 2 d.).
Taisyklių 6 punkte įtvirtinta, kad žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija teritoriniam padaliniui prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikia automatizuotai per ŽPDRIS, jame nurodo prašymą teikiančio subjekto pavadinimą ir duomenis, Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą žemės paėmimo visuomenės poreikiams tikslą, trumpai apibūdina teritoriją, kurioje prašoma paimti žemę visuomenės poreikiams. Suinteresuota institucija kartu su prašymu turi pateikti: detalųjį planą arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą; žemės sklypų, kurių visą plotą arba jo dalis numatoma paimti visuomenės poreikiams, taip pat valstybinės žemės sklypų, kurių nuomos ar panaudos sutartis numatoma nutraukti prieš terminą, sąrašą; Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištrauką su privačių ir valstybinių žemės sklypų ribomis; aiškinamąjį raštą.
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas gautus dokumentus ir duomenis išnagrinėja ir priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (Taisyklių 10.3 p.). Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nurodomas (-i) žemės sklypo (-ų), kuris (-ie) visas (-i) arba kurio (-ių) dalis (-ys) paimama (-os) visuomenės poreikiams, kadastro numeris (-iai) (Taisyklių 11 p.).
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, NŽT nusprendus visuomenės poreikiams paimti tik konkrečias žemės sklypų dalis, žemės sklypų savininkai neturi teisės teikti skundo dėl visuomenės poreikiams nepaimamų žemės sklypų dalių. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo motyvais, NŽT sprendimo dėl žemės sklypų dalių, dėl kurių žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra neinicijuojama, nepriėmė (taip pat – sprendimo atsisakyti visuomenės poreikiams paimti tam tikras žemės sklypų dalis), todėl šiuo atveju pareiškėjai reiškia reikalavimą dėl neegzistuojančio materialinio teisinio santykio. Atsižvelgus į šią pirmosios instancijos teismo motyvaciją, asmeniui, iš kurio visuomenės poreikiams paimama tik dalis sklypo, manant, jog toks dalies sklypo paėmimas visuomenės poreikiams nepagrįstai ir neproporcingai riboja nuosavybės teises, praktiškai būtų užkirsta galimybė savo teises ginti teisme. Tokiu būdu būtų formaliai sukuriama situacija, kada asmuo turėtų papildomai kreiptis į NŽT dėl likusios žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams. Su tokiu susiklosčiusių aplinkybių vertinimu nagrinėjamu atveju negalima sutikti.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, NŽT direktorius, išnagrinėjęs jam pagal teisės aktus privalomus pateikti duomenis, priima sprendimą visuomenės poreikiams paimti: 1) visą arba 2) dalį žemės sklypo (sklypų). Vienokio ar kitokio pobūdžio NŽT sprendimas privalo būti priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, laikantis visų privalomų procedūrinių reikalavimų, o sprendimas – visuomenės poreikiams paimti visą ar dalį žemės sklypo – privalo būti pagrįstas ir šis pagrindimas privalo atitikti sprendimu padarytą išvadą dėl konkrečios sklypo dalies (viso sklypo) paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo. NŽT, padaręs išvadą, jog konkrečiu atveju visuomenės poreikiams paimti yra reikalinga tik dalis sklypo, ir šią išvadą pagrindęs, iš esmės nusprendžia ir dėl tokio sklypo likusios dalies paėmimo netikslingumo.
Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjai, nesutikdami su atsakovo padaryta išvada – jog visuomenės poreikiams turėtų būti paimamos tik žemės sklypų dalys, o ne visi sklypai, – turi įstatymų įtvirtintą teisę teikti teismui skundą ir reikalauti patikrinti tokio viešojo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą.
Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šią bylos dalį nutraukė nepagrįstai.
Dėl antrojo pareiškėjų skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą paimti visuomenės poreikiams pareiškėjams priklausančias ir Kauno laisvosios ekonominės zonos viduryje liekančias žemės sklypų dalis visuomenės poreikiams
Pasisakydamas dėl antrojo pareiškėjų reikalavimo, pirmosios instancijos teismas lakoniškai konstatavo, kad ginčo sklypai nepatenka į Kauno LEZ teritoriją ir dėl to jie neatitinka viešojo intereso poreikio pagal Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, todėl sprendė, jog pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovą visuomenės poreikiams paimti likusias žemės sklypų dalis yra teisiškai nepagrįstas ir atmestinas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo šio pareiškėjų reikalavimo.
Pirmiausia akcentuotina, kad antrasis pareiškėjų skundo reikalavimas yra neperskiriamai susijęs su reikalavimu panaikinti ginčijamo Įsakymo dalį. Tik tinkamai išnagrinėjęs šį pareiškėjų reikalavimą, pirmosios instancijos teismas galėtų spręsti dėl antrojo pareiškėjų reikalavimo – atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus. Tačiau, kaip jau buvo konstatuota, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ginčijamos Įsakymo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Antra vertus, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrojo reikalavimo, nurodė, kad ginčo sklypai nepatenka į Kauno LEZ teritoriją ir dėl to neatitinka viešojo intereso poreikio pagal Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalį.
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas apskritai neanalizavo, kokie konkrečiai ginčo žemės sklypai ir kokia dalimi patenka (nepatenka) į Kauno LEZ teritoriją.
Pastebėtina, kad Vyriausybė 2006 m. birželio 14 d. priėmė nutarimą Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“. Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1515 pakeistos Kauno LEZ ribos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A520-500/2013 konstatuota, kad Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. TS-346 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos specialiojo plano tvirtinimo“ dalis, kuria patvirtintas Kauno laisvosios ekonominės zonos specialusis planas, prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktui, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“ 2 punktui.
Ginčijamame atsakovo Įsakyme nurodoma, kad šis teisės aktas priimtas vadovaujantis Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 ir Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintu Kauno LEZ detaliuoju planu.
Atsižvelgus į šią teisės aktų priėmimo seką, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo, ar Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintas Kauno LEZ detalusis planas atitinka ginčijamo Įsakymo priėmimo metu Vyriausybės nutarimu patvirtintas Kauno LEZ ribas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-500/2013, taip pat privalėjo būti vertinama, ar, priimant ginčijamą Įsakymą dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, galiojo visi tokiam sprendimui būtini teritorijų planavimo ir kiti teisės aktai – kartu esantys tokio sprendimo teisiniu pagrindu (Žemės įstatymo 45 str. 2 d.).
Pastebėtina ir tai, kad Vyriausybės nutarimu, nustatančiu Kauno LEZ ribas, per se nėra priimamas sprendimas dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, todėl vien tai, kad egzistuoja toks Vyriausybės patvirtintas teisės aktas, dar nesudaro pagrindo nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir Konstitucijoje įtvirtintų esminių pagrindines žmogaus teises ir laisves garantuojančių principų. Šiuo aspektu – sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima Nacionalinės žemės tarnyba. Todėl, svarstant klausimą, ar Nacionalinė žemės tarnyba tinkamai įgyvendino savo kompetenciją, turi būti nagrinėjama, ar viešojo administravimo subjektas vadovavosi gero administravimo principu. Šis principas inter alia reikalauja, kad, spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir, svarbiausia, nuosekliai (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą Pyrantienė prieš Lietuvą (Nr. 45092/07)).
Pareiškėjai, teikdami skundą teismui, be kita ko, nurodė, kad, iš jų nepaimamos žemės sklypų dalys bus nefunkcionalios – apribotos aukštos įtampos elektros tinklų ir aukšto slėgio magistralinio dujotiekio su jais susijusiomis apsaugos zonomis. Pareiškėjų įsitikinimu, Įsakymu ribojant pareiškėjų teises, buvo pažeistas proporcingumo principas, todėl pareiškėjams priklausantys sklypai į Kauno LEZ turėtų būti įtraukti visi arba tokia jų dalis, kad jiems liktų pakankamo dydžio sklypų dalys, kurios nebūtų visiškai apribotos minėtų apsaugos zonų.
Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjų argumentų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, nuosavybės teisė nėra absoliuti – t. y. nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir/ arba konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Pagal Konstituciją, bet kokiu nuosavybės teisės ribojimu negalima paneigti nuosavybės teisės esmės. Ypač akcentuotina, jog Konstitucinis Teismas 1996 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad jeigu teisė apribojama taip, kad ją įgyvendinti pasidaro neįmanoma, jeigu ji suvaržoma peržengiant protingai suvokiamas ribas arba neužtikrinamas jos teisinis gynimas, tai būtų pagrindo teigti, jog pažeidžiama pati teisės esmė, o tai tolygu šios teisės neigimui (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).
Vertinant šią konstitucinę jurisprudenciją, esminėmis nuosavybės ribojimo sąlygomis tampa proporcingumo principo laikymasis, pagal kurį įstatymuose numatytos nuosavybę ribojančios priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Pažymėtina, jog ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje išsamiai vertina, ar konkrečioje situacijoje laikomasi nurodytų nuosavybės teisės ribojimui taikomų sąlygų (pvz., EŽTT 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Moskal prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 10373/05; 2012 m. vasario 14 d. sprendimas byloje B. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 36571/06).
EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendime Pyrantienė prieš Lietuvą (Nr. 45092/07) priminė, kad bet koks valstybės institucijos trukdymas asmeniui naudotis nuosavybės teise turi būti teisėtas, skirtas apsaugoti viešąjį interesą bei siekti teisėto tikslo tokiomis priemonėmis, kurios yra proporcingos šiam tikslui pasiekti (taip pat žr. EŽTT 2006 m. gegužės 30 d. sprendimą byloje Dogrusoz ir Aslan prieš Turkiją, 27 p.; EŽTT 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje Moskal prieš Lenkiją, 49–50 p.). Akcentuotina, kad pagal EŽTT praktiką, turi būti nustatytas ne tik teisėtas tikslas – ribojimas visuomenės interesais, išlaikytas proporcingumas tarp pasirinktų priemonių bei tikslų, kurių siekiama, – valstybės įsikišimas turi užtikrinti pusiausvyrą tarp bendro visuomenės intereso ir reikalavimo apsaugoti asmens pagrindines teises – būtina pusiausvyra nebus pasiekta, jei susijęs asmuo bus priverstas patirti pernelyg didelę naštą (žr. EŽTT 1982 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje Sporrong ir Lonnroth prieš Švediją 69, 73 p.).
Atsižvelgus į išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai administracinės bylos neišnagrinėjo, neįvertino pareiškėjų skunde nurodytų argumentų, išsamiai neanalizavo su šiais argumentais susijusių teisės aktų bei teisminės praktikos, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo atsižvelgti į anksčiau aptartas teisines nuostatas, Konstitucinio Teismo ir EŽTT jurisprudencijoje suformuotus nuosavybės teisės apsaugos principus, konkrečiai nustatyti ginčo sklypų padėtį pagal Įsakymo priėmimo metu galiojusias Kauno LEZ ribas ir teritorijų planavimo dokumentus bei įvertinti, ar egzistavo teisinis pagrindas priimti ginčijamą Įsakymą.
Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė dalį administracinės bylos, antrojo pareiškėjų reikalavimo išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjo, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų G. T., E. P., E. T.-V., R. I., E. M., J. Z., A. P., R. K., L. V., K. D., J. K., O. S., Z. M., R. S. ir V. J. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismu nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.