- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- eI2-907-554/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02759-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini) “, UAB Žaibas
dalyvaujant atsakovės - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini) “ skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2020 m. gruodžio 17 d. patikslintu skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė:
- panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2020 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 13852.
Šalies argumentai
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad Užimtumo įstatymo 56 str. 10 d. numatyta, jog šio straipsnio 4 d. 3 p., 5 d. 4 p. ir 7 d. nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Administracinių nusižengimų kodeksą ar Baudžiamąjį kodeksą. Ginčas dėl Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nurodyto pažeidimo nevyksta, tačiau nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos pastarojoje įstatymo normoje (Užimtumo įstatymo 56 str. 10 d.) įtvirtintai išimčiai dėl atsakomybės taikyti – t. y. pareiškėjai skundžiamu nutarimu negalėjo būti skirta bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 str. 4 d. 3 p., kadangi padaryta veika (Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p.) yra užtraukusi darbdaviui atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Už Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. pažeidimą atsakantis subjektas yra darbdavys (Užimtumo įstatymo 56 str. 4 d. 3 p.), todėl laikytina, kad darbdavys už nelegalaus darbo pažeidimą yra nubaustas tiek nubaudus juridinio asmens direktorių, tiek patį juridinį asmenį.
Nurodė, kad dėl tos pačios veikos buvo inicijuoti du procesai: atsakomybėn pagal ANK 95 str. 1 d. patrauktas pareiškėjos direktorius, o atsakomybėn pagal Užimtumo įstatymo 56 str. 4 d. 3 p. – pati pareiškėja. Atsižvelgiant į tai, bei remiantis minėta Užimtumo įstatymo 56 str. 10 d. norma, pareiškėjai, kaip darbdaviui, už tą pačią veiką nebegali būti skiriama Užimtumo įstatymo 56 str. 4 d. 3 p. numatyta bauda, kadangi padaryta veika jau užtraukė atsakomybę fiziniam asmeniui - pareiškėjos direktoriui. Nors administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas fizinis asmuo – bendrovės direktorius, tačiau jis šioje situacijoje veikė kaip pareiškėjos direktorius - jis buvo nubaustas už veiksmus/neveikimą, kuriuos jis atliko pareiškėjos vardu, veikdamas kaip pareiškėjos atstovas, įgyvendinantis vienasmenio valdymo organo funkcijas, susijusias su personalo valdymu.
Pabrėžė, kad įstatymų leidėjas Užimtumo įstatymo 56 str. 10 d. normą suformulavo ne kaip draudimą bausti du kartus tą patį asmenį, kas iš esmės atitiktų bendrąjį non bis in idem principą, bet kaip draudimą du kartus bausti už tą pačią veiką, nepriklausomai nuo to, ar už ją yra nubaustas fizinis, ar juridinis asmuo. Įstatymo leidėjui nebuvo jokio pagrindo visuotinai žinomo bendrojo principo būtent šiame konkrečiame įstatyme įtraukti kaip atskiros įstatymo normos, todėl tai, kad ši norma vis dėlto buvo atskirai suformuluota Užimtumo įstatyme, reiškia, jog įstatymų leidėjo valia šios normos turinys turi būti suprantamas specifiškai – t. y. ši norma neabejotinai turėtų būti suprantama ir aiškinama kaip specialioji išimtis, taikytina, net jei faktiškai atsakomybėn už konkretų Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. pažeidimą buvo patraukti skirtingi asmenys (pagal ANK – fizinis asmuo, o pagal LR Užimtumo įstatymą – juridinis).
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovė teismo prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad pagal Užimtumo įstatymą, jeigu darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir nepraneša Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojų priėmimą į darbą, skiriama bauda darbdaviui (juridiniam asmeniui) nuo 868 iki 2896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 19 d. ir Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 19 d. procesiniais sprendimais yra konstatavę keturių nelegaliai dirbusių asmenų nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai faktą. Tuo pagrindu buvo surašytas administracinės teisės nusižengimo protokolas juridiniam asmeniui - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir priimtas nutarimas administracinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktų įrodymų visetas (taip pat ir TIS Liteko duomenys) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte ((duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. liepos 26 d. nepilnamečiai U. T. ir V. S., o laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. - nepilnamečiai M. M. ir J. T., nesudarius su jais darbo sutarčių bei nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojų priėmimą į darbą, nelegaliai dirbo laiptų šlifavimo darbus. Už darbą jiems buvo pažadėtas 1050 Eur darbo užmokestis. Darbuotojai buvo aprūpinti darbo įrankiais. Darbas vyko darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. B. neužtikrino, kad bendrovėje visi darbuotojai dirbtų legaliai, nors turėjo prievolę tai padaryti. Tuo G. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teismas G. B. pripažino padariusį administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam administracinę nuobaudą - 2500 Eur baudą (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-341-540/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-247-290/2020, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-63-303/2020).
Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė 2020 m. spalio 7 d. priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamą 2020 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 13852, kuriuo už 4 nelegaliai dirbusius nepilnamečius (U. T., V. S., M. M., J. T.) pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškėjai paskyrė 3 472 Eur administracinę baudą (ekonominę sankciją).
Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo (toliau – asmuo), jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalis numato, kad už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Šių teisės normų analizė ir paminėtų bendrosios kompetencijos teismų procesinių sprendimų duomenys duoda pagrindą išvadai, kad G. B. (bendrovės direktorius) 2020 m. kovo 19 d. nutarimu buvo nubaustas kaip fizinis asmuo, o darbdavys tuo atveju buvo juridinis asmuo - UAB ,, (duomenys neskelbtini)“.
Darbo kodekso 21 straipsnio 1 – 5 dalys apibrėžia, kad darbo sutarties šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Darbuotojas ? fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Fizinis asmuo darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Darbdavys gali turėti vieną ar kelias darbovietes, tai yra darbdavio veiklą vykdančius struktūrinius organizacinius darinius (filialus, atstovybes ar kitus struktūrinius, gamybinius, prekybinius ar kitos veiklos padalinius), kuriuose savo darbo funkcijas atlieka darbdavio darbuotojai. Jeigu juridinis asmuo turi kelias darbovietes, darbdaviu laikomas pats juridinis asmuo, išskyrus Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotą užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinį (filialą, atstovybę), kuris tokiu atveju yra laikomas darbdaviu. Darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, jog darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Skiriant baudą darbdaviui (pareiškėjai) teismas jokių esminių Užimtumo įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso reikalavimų pažeidimų nenustatė. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, kuriomis remiasi pareiškėja, buvo sprendžiami ginčai, kurių visiškai kitokios faktinės aplinkybės ir ginčo situacijų teisinis reglamentavimas.
Teismas akcentuoja, kad pagal Administracinių nusižengimų kodeksą pareiškėjos direktorius buvo nubaustas kaip fizinis asmuo, o pagal Užimtumo įstatymą bauda buvo paskirta juridiniam asmeniui (pareiškėjai) kaip darbdaviui. Pareiškėjos direktoriui, kaip fiziniam asmeniui, nebuvo taikyta sankcija pagal Užimtumo įstatymą, o pareiškėjai, kaip juridiniam asmeniui, - bauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Iš to seka, kad nebuvo pažeistas dvigubo nubaudimo principas ir nėra pagrindo taikyti Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatytą išimtį, todėl pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmestas, skundžiamas Nutarimas paliktas galioti, todėl pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovės bei jos atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.