Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PlusPlus Capital AS pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis Arminas Naujokaitis, D. Ž., L. Ž.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkui D. Ž. nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės L. Ž. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Remiantis bylos bei vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-10-16 vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-7886-723/2019 dėl 1865,60 Eur skolos, 167,90 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą 2033,50 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-11) iki visiško teismo sprendimo vykdymo bei 46,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko D. Ž. išieškotojos PlusPlus Capital AS naudai. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. Ž. ir L. Ž. 2008 m. kovo 29 d. sudarė santuoką. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2020 m. liepos 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6870-494/2020 nutraukė D. Ž. ir L. Ž. santuoką bei patvirtino jų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 10 punktu susitarė, jog D. Ž. įsipareigojimai kreditoriui PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pas antstolį Arminą Naujokaitį, bus ir toliau vykdomi asmeniškai D. Ž.. Be to, sutarties 16 punktu susitarta, kad Banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvieno iš pareiškėjų valdomos piniginės lėšos, indėliai, lieka to pareiškėjo asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ar išduota banko kortelė, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos. Pažymėtina, kad 2020 m. liepos 14 d. sprendimas įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 14 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

CPK 667 straipsnio pagrindu padavus pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.110 straipsnio 1 dalimi, asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Pagal CK 3.100 straipsnio 4 punktą, santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.67 straipsnis reglamentuoja, nuo kurio momento santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Kasacinis teismas nurodė, kad santuokos nutraukimo teisiniai padariniai paprastai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, bet teismas turi teisę nuspręsti, kad šie padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi. Šioje normoje nustatyti padariniai taikomi priklausomai nuo teismo nustatytų aplinkybių ir jų kvalifikavimo pagal CK 3.67 straipsnio 1 ar 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo į teismą kreipėsi 2020 m. rugsėjo 4 d., o D. Ž. ir L. Ž. pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 2020 m. birželio 30 d., jų prašymas nagrinėti teismo posėdyje buvo paskirtas 2020 m. liepos 1 d.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo pasibaigė L. Ž. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, taikytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas (CK 3.66 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti, kad D. Ž. priklauso ½ dalis jo buvusios sutuoktinės gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos PlusPlus AS Capital prašymą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.