Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovės K. K. atstovei advokatei R. K., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. B., nedalyvaujant atsakovui P. K., trečiojo asmens UAB „4 finance“ atstovui, trečiojo asmens UAB „Bitė Lietuva“ atstovui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui P. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui P. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, nors procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai atsakovui buvo įteikti įstatyme nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu, prieš tai atlikus atsakovo paieškos procedūrą). Byla nagrinėta, nedalyvaujant atsakovui.

Trečiasis asmuo UAB „Bitė Lietuva“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas atitinka vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, jog ieškovė K. K. ir atsakovas P. K. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. K. (b. l. 10). VĮ „Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi (b. l. 11, 12). VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 13, 14). Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu yra atsiradę kreditoriniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims UAB „4finance“ ir UAB „Bitė Lietuva“.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodydama, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena jau du metus. Ieškovė nurodė, kad sutuoktinių požiūriai į gyvenimą skyrėsi iš esmės, jų suderinti nebuvo įmanoma, todėl sutuoktiniai nuolatos konfliktavo. Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, nors procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civilinio kodekso 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas Civilinio kodekso normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos yra nustatytos Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, priešieškinio. Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš byloje pateiktų įrodymų ir ieškovės atstovės žodinių paaiškinimų nustatyta, kad abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje, nebandė santuokos išsaugoti, gyvena atskirus gyvenimus, vienas kitu nesidomi, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Dėl santuokos metu įgyto turto.

VĮ „Registrų centras“ išduota pažyma patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi (b. l. 11, 12). VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 13, 14). Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai neturi bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, nėra sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinių turto padalijimo.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Trečiasis asmuo UAB „4finance“ nurodė, kad su ieškove yra sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), su atsakovu – vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl trečiasis asmuo sutinka, kad kiekvieno sutuoktinio finansiniai įsipareigojimai po santuokos nutraukimo liktų asmeninėmis bylos šalių prievolėmis (b. l. 26-37).

Trečiasis asmuo UAB „Bitė Lietuva“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir į trečiojo asmens UAB „4finance“ pateiktą atsiliepimą, ieškovės reikalavimai tenkintini – nustatytina, kad po santuokos nutraukimo prievolės UAB „4finance“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir prievolės UAB „Bitė Lietuva“ yra laikomos asmeninėmis atsakovo P. K. prievolėmis. Taip pat nustatytina, kad ieškovės K. K. prievolė UAB „4finance“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka ieškovės asmenine prievole.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepateikė teismui procesinio dokumento, kuriame būtų išreikštas prieštaravimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Ieškovė nurodė, kad nepilnametis bylos šalių sūnus gyvena kartu su ja bylos šalims pradėjus gyventi skyriumi. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina (ieškove) atitinka vaiko interesus. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nepilnamečio vaiko E. K. gyvenamoji vieta yra nustatytina su motina K. K. (ieškove).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį yra reikalinga apie 173,77 Eur suma, kuria sudaro 28,96 Eur buto išlaikymui (mokesčių) tenkanti dalis, 57,92 Eur maistui, 23,17 Eur drabužiams, 14,48 Eur lavinimui ir ugdymui, 8,69 Eur vaistams ir vitaminams, 11,58 Eur higienos prekėms, 28,96 Eur atostogoms ir laisvalaikiui. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Darytina išvada, kad vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalinga apytiksliai 173,77 Eur suma. Nustačius, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį būtina skirti apytiksliai 173,77 Eur sumą, kuri pagal teismų praktiką yra orientacinio dydžio, toliau analizuotini byloje esantys įrodymai dėl vaiko motinos K. K. ir tėvo P. K. turtinės padėties.

Iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas neturi nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje (b. l. 11, 12). VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 13, 14). Iš Sodros pažymos nustatyta, kad atsakovas nedirba. Byloje nustatyta, kad atsakovas P. K. yra jauno ir darbingo amžiaus asmuo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl kurių atsakovas negalėtų dirbti. Šių byloje nustatytų faktinių duomenų analizė suponuoja išvadą, kad atsakovas P. K. yra pajėgus kiekvieną mėnesį mokėti vaiko išlaikymui po 86,89 Eur sumą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių padėtį, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai. Iš atsakovo P. K. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui E. K. po 86,89 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2014 m. spalio 21 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina K. K..

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Teismas nustatė, kad ieškovė naudojosi advokatės R. K. teisinėmis paslaugomis, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepareiškė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, teismas nesprendžia klausimo dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.

Valstybė šioje byloje patyrė 6,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290, Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (registracijos vieta – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei K. K. santuokinę pavardę „K.“.

Po santuokos nutraukimo palikti atsakovui P. K. pavardę „K.“.

Nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 86,89 Eur (aštuoniasdešimt šešis Eur ir 89 ct) per mėnesį, išlaikymą mokant nuo ieškinio padavimo dienos (2014 m. spalio 21 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeniškai vykdo prievolę kreditoriui UAB „4 finance“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeniškai vykdo prievolę kreditoriui UAB „4 finance“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir prievolę kreditoriui UAB „Bitė Lietuva“.

Priteisti iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,96 Eur (šešis Eur ir 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.