- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-02
- Bylos Nr.
- e2-16088-1067/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06078-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Visakavičienė
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- D. B.-L.
- Trečiasis asmuo
- A. V., Z. P., A. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Savivaldybės biudžetinei įstaigai Fabijoniškių socialinių paslaugų namai
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovei D. B.-L., tretiesiems asmenims A. V., Z. P., A. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Savivaldybės biudžetinei įstaigai Fabijoniškių socialinių paslaugų namai dėl nekilnojamojo turto atidalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo atidalinti tarp bendraturčių ieškovės V. N. ir D. B.- L. gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8 280 Eur; tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 170 Eur; sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 110 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), ir priteisti V. N. D. B.-L. priklausančią 1/5 dalį šio turto - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dalį, o D. B.-L. iš V. N. priteisti 1 912 eurų piniginę kompensaciją. Nurodė, jog pastatai priklauso penkiems bendrasavininkams: ieškovei, atsakovei ir tretiesiems asmenims L. V. (jos teisių perėmėjui A. V.), Z. P., A. B. po 1/5 dalį. Tretieji asmenys parašė sutikimus ieškovei perleisti po jiems priklausančią 1/5 dalį turto, todėl su jais ginčo dėl atidalijimo nėra, o atsakovė to padaryti nesutiko. Nurodytas turtas yra fiziškai pažeistas, nusidėvėjęs, reikalaujantis kapitalinio remonto, investicijų. Statinių bendraturčiai nepageidauja atkurti statinius.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Z. P. atsiliepimu su ieškiniu sutiko, prašė bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Nurodė, jog statiniai yra sunykę, jiems kuo greičiau būtinas remontas, nemano, jog tikslinga statinius remontuoti. Sutinka, kad statinius perimtų vienas iš bendrasavininkų savo žinion. Ketina priklausančią dalį parduoti ieškovei. Taip pat sutinka su ieškovės nurodyta turto verte.
Trečiasis asmuo A. V. atsiliepimu su ieškiniu sutiko, prašė bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Nurodė, jog statiniai yra sunykę, jiems kuo greičiau būtinas remontas, nemano, jog tikslinga statinius remontuoti. Sutinka, kad statinius perimtų vienas iš bendrasavininkų savo žinion. Ketina priklausančią dalį parduoti ieškovei. Taip pat sutinka su ieškovės nurodyta turto verte.
Trečiasis asmuo A. B. atsiliepimu su ieškiniu sutiko, prašė bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Nurodė, jog statiniai yra sunykę, jiems kuo greičiau būtinas remontas, nemano, jog tikslinga statinius remontuoti. Sutinka, kad statinius perimtų vienas iš bendrasavininkų savo žinion. Ketina priklausančią dalį parduoti ieškovei. Taip pat sutinka su ieškovės nurodyta turto verte.
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra, nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Atsakovės D. B.-L. atsiliepimas/priešieškinis teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi laikytas nepaduotu. Atsakovės teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodyta, jog atsakovės vertinimu ieškinys priimtas be jokio teisinio pagrindo, bylą prašoma nutraukti. Taip pat nurodoma, jog atsakovė nepretendavo į daiktinę palikimo dalį, atsakovę tenkino piniginė kompensacija. 2025 m. spalio 28 d. pranešime-prašyme atsakovė nurodė, jog sutinka su 1/5 dalies tėvų palikimo pardavimu/perdavimu. Pažymėjo, jog pati siekia atidalinimo, todėl netinkamai įvardijama atsakove, mano, jog palikimą sudaro ne tik statiniai, bet ir paveldėta žemė po statiniais, t. y. reikalingas ne vien tik apgriuvusių ir niekam nereikalingų statinių atidalinimas, bet visos tėvų turėtos sodybos su namų valda, vandenviete pasidalijimas. Iš atsakovės teiktų procesinių dokumentų galima suprasti, jog atsakovės vertinimu po jos tėvo A. B. mirties 2008 m. žemė (namų valda), esanti po paveldėtais statiniais turi būti įregistruojama ir dalinama kartu su visu paveldėtu turtu, visa žemė su vandenviete labai vertinga ir atsakovė siekia, jog jai už visą paveldėtą turtą būtų išmokama ne mažiau 396 000 Eur kompensacija, taip kaip atsakovei buvo žadėta 2009 metais.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, nurodė, kad aplinkybė, jog po pastatais nėra suformuotas žemės sklypas, yra nustatyta rašytiniais įrodymais. Žemė po ginčo pastatais nėra privati, o žemės sklypas ateityje tik bus formuojamas, kartu nustatant ir žemės naudojimo pagrindą (nuoma ar nuosavybė). Tiek nuomojant, tiek išsiperkant žemę būtų patiriamos išlaidos. Kiti paveldėti žemės sklypai buvo padalinti paveldėtojams lygiomis dalimis pagal įstatymą. Ieškovės atstovės žiniomis atsakovė savo žemės sklypų dalis yra perleidusi. Šioje byloje ginčas dėl žemės nevyksta. Nesupranta atsakovės nesutikimo atsidalinti pastatus gražiuoju argumentų, atsakovės dokumentuose nurodomi argumentai neaiškūs. Todėl ginčas yra tik dėl pastatų atidalijimo, nors iš atsakovės pasisakymų mano, kad ginčo dėl pastatų iš esmės nėra, atsakovė patvirtino, jog į pastatus niekada nepretendavo. Pažymėjo, jog turtas, kurį prašo atidalinti yra nusidėvėjęs, statinių bendraturčiai, įskaitant ir atsakovę, nepageidauja atkurti, o ir atkūrus statinius, penkiems savininkams priklausančio turto valdymas būtų apsunkintas. Naudojimosi tvarkos nustatymas netikslingas, neracionalus, neįmanomas naudoti pagal statinių paskirtį. Nurodė, jog atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją atsakovei yra teisėtas ir nepažeidžia atsakovės teisių, kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę, tuo labiau, jog į bylą teikė fotonuotraukas, kurios patvirtina prastą pastatų būklę, nusidėvėjimą. Pažymėjo, jog atsakovė niekada neprisidėjo kaip bendrasavininkė prie statinių išsaugojimo, priežiūros, nesidomėjo savo turtu.
Atsakovė, tretieji asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžius pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
2025 m. gegužės 22 d. nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog ieškovei V. N., atsakovei D. B.-L., tretiesiems asmenims L. V. (jos teisių perėmėjui A. V., pagal duomenis apie 2025 m. vasario 26 d. palikimo priėmimo faktą), Z. P. ir A. B. 2008 m. gruodžio 19 d. ir 2008 m. gruodžio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 10220 pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas:
Pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3 990 Eur;
Pastatas - tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 530 Eur;
Pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 40 Eur, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau nekilnojamasis turtas / statiniai), vidutinių verčių nustatymo data 2015 m. liepos 8 d.
Turto vertė pagal vidutinės rinkos vertės paiešką pagal objekto unikalų numerį 2025 m. sausio 1 d. vertinimo datai yra:
Pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8 280 Eur;
Pastatas - tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 170 Eur;
Pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 116 Eur.
2025 m. gegužės 22 d. nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog atsakovei D. B.-Lideikienei priklausanti statinių dalis nuo 2025 m. gegužės 13 d. yra areštuota antstolio D. B.. Turto arešto aktų registro išrašas patvirtina, jog antstolis D. B. 2025 m. gegužės 13 d. įregistravo turto areštą Nr. 2025013012 skolininkės D. B.-L. statiniam vykdant išieškotojų (kreditorių) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Savivaldybės biudžetinės įstaigos Fabijoniškių socialinių paslaugų namai reikalavimus.
Ieškovės 2024 m. birželio 17 d., 2024 m. lapkričio 8 d., 2024 m. gruodžio 9 d. kreipimasis dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, išsiųstas bendraturčiams, patvirtina, jog ieškovė siekė išspręsti turto atidalijimo klausimus neteismine tvarka. Nesutikimas gautas tik iš bendrasavininkės D. B.-Lideikienės.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2025 m. birželio 6 d. rašto duomenimis nustatyta, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūra A. B. atkuriant nuosavybės teises į J. B. tenkančią žemės valdos dalį - 0,39 ha (duomenys neskelbtini), nėra baigta, kadangi nebuvo ankščiau užbaigta pastatų teisinė registracija ir nėra pateiktas pastatų savininkų prašymas (sutikimas) dėl nuosavybės teises atkūrimo A. B. į J. B. tenkančią žemės valdos dalį 0,39 ha, namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), po jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštas „Dėl informacijos pateikimo“ atsakant į ieškovės 2025 m. spalio 10 d. paklausimą patvirtina, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūra A. B. atkuriant nuosavybės teises į J. B. tenkančią žemės valdos dalį- 0,39 ha Reketės k., Kretingos r. sav., nėra baigta, kadangi nebuvo ankščiau užbaigta pastatų teisinė registracija ir nebuvo pateiktas prašymas dėl A. B. nuosavybės teises atkūrimo į J. B. tenkančią žemės valdos dalį- 0,39 ha, namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), po Jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais.
Dėl prašymo nutraukti civilinę bylą.
Atsakovė procesiniais dokumentais nagrinėjamoje byloje kėlė klausimus, jog civilinė byla iškelta be pagrindo, todėl ją reikia nutraukti. Nurodo, jog ieškinys suklastotas ir melagingas, pateiktas teismui be pagrindo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnyje įtvirtinti civilinės bylos nutraukimo atvejai: 1) jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui; 2) jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti; 3) jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 4) jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė; 5) jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino; 6) jeigu yra įsiteisėjęs arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 7) jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas; 8) jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas; 9) kitais CPK numatytais atvejais.
Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą konstatuotina, kad atsakovės prašymas neatitinka nei vieno iš įstatyme įtvirtintų atvejų, kada civilinė byla turi ir gali būti nutraukta, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymus dėl bylos nutraukimo.
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).
Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu nustatyti, kuris iš bendraturčių turi esminį interesą naudotis daiktu. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).
Vertinant byloje esančius duomenis, rašytinius paaiškinimus, šiuo atveju matyti, kad ieškovės ir atsakovės santykiai iš esmės yra konfliktiški, nevertinant aplinkybių, dėl kurios iš šalių kyla minėti ginčai, kadangi tai nėra susiję su bylos esme ir šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Teismas konstatuoja, kad dėl konfliktiškų bendraturčių santykių yra pažeidžiama abiejų šalių teisė valdyti ir naudotis jiems nuosavybės teise priklausančia daikto dalimi, todėl tolesnis bendro turto valdymas ir naudojimas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nėra įmanomas bei neatitiktų šalių teisėtų interesų. Ieškovė ginčo su kitais bendraturčiais – trečiaisiais asmenimis - neturi. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, be kita ko, ieškovės pateiktas pastatų fotonuotraukas, sprendžia, kad pastatų padalinimas šalims natūra šiuo atveju yra negalimas, nes iš gyvenamojo namo, tvarto, sandėlio negalima suformuoti atskirų nekilnojamojo turto objektų be žalos turtui. Gyvenamojo namo bendrasis plotas yra 83 kv. m. kas reikštų, kad kiekvienam bendraturčiui tektų po 16 kv. m. ploto. Sandėlio plotas yra 34 kv. m., kas reiškia, kad kiekvienam bendraturčiui tektų po 7 kv. m. šio statinio. Tokio ploto naudojimas, ypač kaimo vietoje, negali būti įgyvendinamas pagal pastatų naudojimo tikslus ir paskirtį.
Ieškovė išreiškė interesą išsaugoti sodybą, ją naudoti, remontuoti, o atsakovė aiškios pozicijos neišdėstė, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog pastatai jos nedomina. Kiti bendraturčiai nurodė, jog sutinka perleisti ieškovei savo pastatų dalis, tam, kad ieškovė galėtų būti vienintele pastatų savininke ir jais rūpintis. Manytina, kad šie išvardinti argumentai yra esminiai sprendžiant klausimą, kuris iš bendraturčių turi interesą naudotis daiktu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atidalinti tarp bendraturčių ieškovės V. N. ir atsakovės D. B.- L. gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti atsakovei priklausančią šių pastatų dalį natūra ieškovei.
Dėl kompensacijos priteisimo.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, taip pat svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją.
Kompensacija visais atvejais turi atitikti tiek proporcingumo, tiek teisingumo principus, tai reiškia, kad paprastai (pagal bendrąją taisyklę) kompensacija pinigais turi atitikti turto dalies, kurią po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės gavo natūra kitas bendraturtis, rinkos vertę. Todėl CK 4.80 straipsnio 2 dalyje reglamentuota atidalijamam bendraturčiui mokama kompensacija pinigais turi būti aiškinama tiek kaip teisingas atlyginimas pinigais už jo iki atidalijimo turėtą bendrosios dalinės nuosavybės dalį, tiek kaip bendraturčio, kuris po atidalijimo tampa viso buvusio bendro turto savininku, teisingas atlyginimas pinigais už natūra po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įgytąją turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021). Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).
Teismo vertinimu teisingiausia vadovautis VĮ „Registrų centras“ vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalų numerį nustatyta turto verte, kuri artimiausia aktualiu ginčo laikotarpiu. Pagal 2025 m. sausio 1 d. duomenis visa pastatų vertė lygi 9 566 Eur (gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8 280 Eur; tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 170 Eur; sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 116 Eur). 1/5 turto vertė yra 1 913 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovė ieškinyje nurodydama sandėlio vidutinę vertę pagal 2025 m. sausio 1 d. vertinimo duomenis padarė techninę klaidą, vietoje 116 Eur nurodydama 110 Eur, todėl atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus, bei į tai, jog ieškovė nurodė sutinkanti atlyginti turto vertę būtent pagal 2025 m. sausio 1 d. turto vertinimo duomenis nurodyta suma, bendra turto vertė ir kompensacijos dydis (vietoje 1912 Eur į 1913 Eur) tikslintini.
Pažymėtina, jog atsakovė neginčijo ieškovės nurodomos nekilnojamojo turto vertės. Ginčą kėlė dėl žemės sklypų vertės, dėl kurių šioje byloje ginčas nenagrinėjamas. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad visų statinių vertė yra 9 566 Eur, o atsakovei tenkančios 1/5 statinių dalies vertė yra 1 913 Eur. Priešingai, pagal pateiktas turto fotonuotraukas ir registrų centro išraše nurodytą turto nusidėvėjimą tikėtina mažesnė turto vertė už nykstančius statinius, reikalaujančius didelių atkūrimo sąnaudų, todėl kompensacijos dydis nustatytinas atsakovei palankiausia verte, kurią ir siūlo kompensuoti ieškovė. Ieškovės atstovė nurodė, jog ieškovė turės finansines galimybes išmokėti atsakovei 1 913 Eur sumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad 1 913 Eur kompensacijos dydis atitinka proporcingumo ir teisingumo principus, todėl priteistinas iš ieškovės atsakovei.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė sumokėjo 114 Eur žyminio mokesčio už ieškinį bei patyrė 2 833,50 Eur išlaidas advokato padėjėjo, advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį tenkinus, ieškovės patirtos 2 947,50 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsniai).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 106,63 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, patenkinus ieškinį, priteistinos iš atsakovės valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atsakovės D. B.-L. prašymų dėl bylos nutraukimo netenkinti.
Ieškovės V. N. ieškinį tenkinti.
Atidalinti tarp bendraturčių V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. B.- L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir V. N. priteisti D. B.-L. priklausančią 1/5 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės V. N. atsakovei D. B.-L. 1 913 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų trylikos eurų 0 ct) kompensaciją.
Priteisti ieškovei V. N. iš atsakovės D. B.-L. 2 947,50 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės D. B.-L. 106,63 Eur (vieno šimto šešių eurų 63 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose.