Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-03 nutarties, kuria R. Č. prašymas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-08 nutarimu paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-08 nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaustas 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, už tai, kad 2014-08-25 6.53 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (0,83 promilių).

2015-05-19 R. Č. teismui pateikė pakartotinį prašymą sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones.

R. Č. tvirtinimu, jis savo kaltę padaręs administracinės teisės pažeidimus pilnai suprato, permąstė buvusį elgesį ir atsakingai įvertino, todėl ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai, kad nedaro naujų teisės pažeidimų, patvirtina 2015-02-27 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pažyma. Jis pats labai išgyvena dėl padaryto grubaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo, pilnai suvokia, kokias pasekmes jis galėjo sukelti, jei dėl jo kaltės būtų įvykęs eismo įvykis. Apie tai, kad iš vakaro vartojus alkoholį ryte gali būti neblaivus ne kartą kalbėjo ir su draugais. R. Č. nuomone, visi nuobaudos tikslai yra pasiekti ir jis ateityje nevairuos transporto priemonių esant net mažiausiai tikimybei, kad gali būti neblaivus. R. Č. teigimu, jis nesuvokė, kad vairuoja neblaivus, o savyje buvo įsitikinęs, jog vakarykščiai išgertas alkoholis jau yra pasišalinęs iš jo organizmo. 2014-08-25 pažeidimas padarytas atsitiktinai ir nebesikartos. Tokio pobūdžio pažeidimą jis padarė pirmą ir paskutinį kartą gyvenime. Jo nuomone, teismo išreikštas pasitikėjimas tik sustiprintų paskirtos už pažeidimą nuobaudos prevencinį pobūdį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. be kita ko nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Taigi specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatomis, mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tai reiškia, kad nors byloje esantys duomenys ir tvirtina, jog formalias Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. numatytas sąlygas R. Č. atitinka, tačiau tai dar nereiškia, kad teismas privalo priimti būtent R. Č. prašomą sprendimą, kadangi Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nuostatų taikymo klausimas yra teismo teisė, o ne pareiga ir teismas, įvertinęs svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino.

Konkrečiu atveju apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad šioje byloje aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios R. Č. atsakomybę ir sudarančios pagrindą pažeidėjui taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nuostatas, nėra. Tokias skundą nagrinėjančio teismo išvadas pagrindžia tai, kad R. Č. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.) ir sukėlė pavojų žmonių gyvybei bei sveikatai (sau, aplinkiniams eismo dalyviams). Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nustatytas girtumo laipsnis (0,83 promilės) dvigubai viršijo leistiną maksimalią normą. Be to, kaip matyti iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, R. Č. praeityje yra ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tai neigiamai apibūdina R. Č. asmenybę, rodo, kad jis atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad R. Č. asmenybė neduoda pagrindo manyti, jog sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. įtvirtinti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai.

R. Č. skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad jis sumokėjo jam paskirtą baudą jis sumokėjo, kad jis išklausė papildomą mokymo programą vairuotojams, praradusiems teisę vairuoti transporto priemones del Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir buvo atestuotas, kad jis savo kaltę padaręs administracinės teisės pažeidimus pilnai suprato, permąstė buvusį elgesį ir atsakingai įvertino, todėl ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jis labai išgyvena dėl padaryto grubaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo, pilnai suvokia, kokias pasekmes jis galėjo sukelti, jei dėl jo kaltės būtų įvykęs eismo įvykis, kad jis nesuvokė, jog vairuoja neblaivus, o savyje buvo įsitikinęs, jog vakarykščiai išgertas alkoholis jau yra pasišalinęs iš jo organizmo, kad 2014-08-25 pažeidimas padarytas atsitiktiniai ir nebesikartos, kad tokio pobūdžio pažeidimą jis padarė pirmą ir paskutinį kartą gyvenime, kad šiuo metu yra pablogėjusi jo sveikatos būklė, kad blogėja ir jam artimų žmonių sveikata ir jiems būtina jo pagalba, kad jam ypač sunku gauti darbą, kad turėdamas galimybę vairuoti transporto priemones, jis galėtų įsidarbinti vairuotoju, gauti didesnes pajamas, kad tokį pasiūlymą jis yra gavęs iš buvusio darbdavio – nelaikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis, sudarančiomis pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nuostatas ir sutrumpinti R. Č. skirtą specialiosios teisės atėmimo terminą.

Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl tai, kad R. Č. nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, ir pats žinodamas, kad jam būtinas vairuotojo pažymėjimas, pablogino savo ir savo artimųjų padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-03 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją R. Č. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-03 nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.