- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-22
- Bylos Nr.
- e2-2433-857/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00366-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Strautininkas
- Ieškovas
- O. S., I. S.
- Atsakovas
- Biržų rajono savivaldybės
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.9Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovės ieškovų naudai 2366,63 Eur dydžio žalos atlyginimą ir 271,67 sąmatos sudarymo išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio teismui padavimo teismui dienos nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo ieškovų naudai bei visas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ir dublike ieškovai nurodė, kad ieškovas I. S., vairuodamas sutuoktinės O. S. vardu registruotą šeimos automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į gatvės važiuojamojoje dalyje buvusią, jokiais įspėjamaisiais ženklais nepažymėtą, duobę, ties pastatu (duomenys neskelbtini). Apie šį eismo įvykį buvo pranešta Panevėžio apskrities VPK Biržų PK pareigūnams, kurie atvyko į eismo įvykio vietą ir fiksavo įvykio situaciją. Todėl teismo prašoma išreikalauti iš Panevėžio apskrities VPK Biržų PK medžiagą apie ieškovo I. S. pranešimą dėl eismo įvykio dėl įvažiavimo į gatvėje esančią duobę ties pastatu (duomenys neskelbtini). Dėl įvažiavimo į duobę buvo apgadinta transporto priemonė automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovai kreipėsi į G. V. automobilių remonto dirbtuvę dėl remonto sąmatos sudarymo. Pagal sudarytą sąmatą remonto kaina - 2366,63 Eur. Automobiliui įvykio metu patirtos žalos nustatymui, sudarant atstatomojo remonto sąmatą sumokėta 271,67 Eur. Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 str. 3 d. nurodo, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai - valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Atsakovei priklauso Biržų miesto gatvės ir ji kaip savininkas (valdytojas) yra atsakinga už tinkamą gatvių priežiūrą, jų būklės nuolatinę kontrolę, remontą. Ieškovai kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl žalos atlygimo. Atsakovė, atstovaujama Biržų rajono savivaldybės mero, atsisakė atlyginti žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime ir triplike nurodė, kad Biržų rajono savivaldybės meras 2023-09-28 pateikė paklausimą Nr. SN-1438 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatui (toliau – Policijos komisariatas) „Dėl informacijos apie techninį eismo įvykį pateikimo“. Iš Policijos komisariato gautoje medžiagoje ir fotonuotraukose (pridedama) darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) g. ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini) yra užfiksuota ne duobė, kaip, kad yra teigiama Ieškovų ieškinyje, o 8 cm gylio įduba. Foto nuotraukose ir eismo įvykio vietos schemoje yra užfiksuota, kad įduba yra skiriamojoje juostoje tarp priešpriešinio eismo juostų, prie komunikacijų šulinio, o ne važiuojamojoje dalyje, kaip teigiama ieškinyje. Užfiksuota įduba neturi aštrių kampų. Skiriamojoje juostoje tarp tos pačios krypties eismo juostų užfiksuota paženklinta duobė, kurios gylis neaiškus. Eismo juostų plotis šioje vietoje yra po 3 metrus. Administracijos nuomone mažai tikėtina, kad vairuotojas, važiuodamas šioje kelio atkarpoje 40 km/h greičiu, kaip nurodoma vairuotojo ir keleivio paaiškinimuose, būdamas rūpestingas ir atidus, galėjo apgadinti automobilį taip, kaip nurodo Ieškovai. Pažymėtina, kad pateiktoje iš Policijos komisariato medžiagoje neatsakyta į klausimus ar po įvykio automobilis galėjo būti eksploatuojamas, bei ar iš įvykio vietos išvažiavo sava eiga, ar buvo kviečiama techninė pagalba automobilio transportavimui. Administracijos nuomone automobilį vairavusiam Ieškovui nebuvo jokio reikalo siekiant apvažiuoti pažymėtą duobę, esančią ant skiriamosios vienos krypties eismo juostos, važiuoti antrąją eismo juosta, nes, kaip nurodyta eismo įvykio vietos schemoje, eismo juostų plotis yra 3 metrai, ir yra pakankamas pravažiuoti pirmąją eismo juosta, laikantis dešinės, kaip yra nustatyta Kelių eismo taisyklėse (toliau - Taisyklės). Taisyklių 118 punkte nustatyta, kad „Dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti“. Administracijos nuomone, Ieškovas vairuodamas automobilį pažeidė aukščiau nurodytą Taisyklių punktą, bei nesilaikė Taisyklių 119 punkte nurodyto reikalavimo, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Atsakovės nuomone dėl šio eismo įvykio yra atsakingas pats vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nebuvo atidus ir, iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nestabdė transporto priemonės ar neapvažiavo kliūties, bei pažeidė Taisyklių 118 punktą, draudžiantį važiuoti skiriamąja juosta. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, jog, nesant byloje duomenų, kurie patvirtintų, kad vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės, dalis atsakomybės už žalą tenka ir vairuotojui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2757/2012).
Administracijos nuomone, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti transporto priemonės vairuotojo veiksmus, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant transporto priemonę, kuri yra padidinto pavojaus šaltinis. Prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Ieškinys tenkintinas visiškai.
5. Byloje kilo ginčas dėl to, jog atsakovams priklausanti transporto priemonė, eismo įvykio metu, buvo apgadinta, dėl to ieškovai patyrė žalą; ieškovai teigia, jog dėl susidariusios žalos yra atsakinga atsakovė, nes tinkamai nevykdė gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo. Atsakovė savo atsakomybę dėl susidariusios žalos neigia.
6. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnių praktiką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016).
7. Taigi, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.
Faktinės aplinkybės
8. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovų paaiškinimais, nustatyta, kad 2023-05-21 d. (nustatyta, jog nurodant datą ieškinyje padaryta klaida), apie 17.40 val., transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama ieškovo, įvažiavo į gatvės važiuojamoje dalyje nepažymėtą įdubą ir apgadino važiuoklę, įvykio vieta Biržų miestas, (duomenys neskelbtini) gatvė, ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023-06-01 pažymoje nurodoma, kad dėl aukščiau minėto eismo įvykio, nesant Kelių eismo taisyklių pažeidimo, vairuotojui administracinio nusižengimo teisena nepradedama. Iš 2023-05-21 policijos pareigūno D. E. tarnybinio pranešimo matyti, jog minėtą transporto priemonę vairavo ieškovas I. S.. Rašytiniais įrodymais bei ieškovų paaiškinimais nustatyta, jog transporto priemonė yra ieškovų nuosavybė įgyta santuokoje. Iš to paties tarnybinio pranešimo bei teismui pateiktų įvykio vietos fotonuotraukų matyti, jog įduba niekaip nebuvo pažymėta (kelio ženklu Nr. 120 „Nelygus kelias“) ir vairuotojai apie tai neįspėti. Įrodymų, kad vairuotojas turėjo galimybę iš anksto pastebėti kliūtį ir sustoti, nėra. Todėl negalima konstatuoti, kad buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė gatvių taisymo bei priežiūros darbus ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimą būtų perleidusi trečiajam asmeniui.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
9. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11d. nutarimo Nr. 155 8.2.2. punktas nustato, kad gatvių taisymo bei priežiūros darbų (bortų, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, želdynų, šviesoforų, pėsčiųjų atitvarų, autobusų stotelių ir apsisukimo aikštelių, lietaus kanalizacijos ir kitų inžinerinių tinklų, iš jų ir gatvių apšvietimo, gatvių valymo, šiukšlių, purvo ir sniego išvežimo) ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas atlieka ir šiame punkte nurodytų statinių vertę apskaito savivaldybės. Vieno ar kelių kelio (gatvės) struktūrinių įrenginių sugriuvimas ar įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkantis konstrukcijų trūkumas, dėl kurio asmeniui padaroma žalos, sudaro pagrindą taikyti gatvės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.266 straipsnio 1 dalį nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę.
10. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas, CK 6.266 str. 1 d.). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Byloje nėra ginčo dėl gatvės savininko. Atsakovė Biržų rajono savivaldybė pripažįsta, kad yra gatvės savininkė.
11.Nustatyta, kad Biržuose esanti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įvyko eismo įvykis, kelio įdubimas buvo sunkiai pastebimas, nepažymėtas, ką patvirtina ir šioje byloje pateikti duomenys: fotonuotraukos, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pažyma dėl eismo įvykio. Atsakovės Biržų rajono savivaldybės nuomonė, kad žala atsirado dėl ieškovo - vairuotojo nerūpestingumo, nėra pagrįsta jokiais duomenimis. Priešingai - nustatyta, kad gatvėje esanti įduba iki eismo įvykio nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais, netgi netoliese esanti atsivėrusi duobė pažymėta ne kelio ženklu, o savadarbiu įrenginiu. Statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. VĮ „A.“, tretieji asmenys – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, S. A., bylos Nr. 3K-7-57/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „I. G.“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-186-701/2015). Iš nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, jog atsakovė Biržų rajono savivaldybė nesiėmė visų saugumo priemonių, kurios padėtų išvengti žalos, todėl yra atsakinga už ieškovams atsiradusią žalą.
12. Iš teismui pateiktos G. V. automobilių remonto dirbtuvių remonto 2023-09-13 sąmatos Nr. 2023/110 matyti, kad transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina (iškaičius dalių būklės pagerinimą) sudaro 2366,63 Eur ( su PVM). Atsakovei atsisakius atlyginti ieškovams patirtą žalą, ieškovai kreipėsi dėl žalos dydžio nustatymo į G. V. automobilių remonto dirbtuves ir už remonto sąmatos sudarymą sumokėjo remonto dirbtuvėms 271,67 Eur (PVM sąskaita, kvitas). Atsakovė šių sumų bei jų dydžių neginčija.
13. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog Biržų rajono savivaldybė, kaip turto (gatvės) savininkė atsako už atsiradusią žalą ieškovams CK 6.266 straipsnio pagrindu, todėl 2638,30 Eur dydžio turtinė žala priteistina iš atsakovės.
14. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovams iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamą sumą (2638,30 Eur) nuo ieškinio padavimo teisme, t. y. nuo 2024-02-09., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
15. Nagrinėjamoje byloje ieškovai pateikė duomenis, jog patyrė 500 Eur advokato išlaidų bei sumokėjo 59 Eur dydžio žyminį mokestį. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
16. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės taip pat priteistinos 15,86 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 93 straipsniu, 98 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės Biržų rajono savivaldybės, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 30 ct turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2638,30 Eur) nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2024-02-09 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir penkis šimtus penkiasdešimt devynis eurus bylinėjimosi išlaidų ieškovams O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės Biržų rajono savivaldybės, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), penkiolika eurų 86 ct teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.