Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tiltų ekspertų centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5701-345/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tiltų ekspertų centras“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Saugvila“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimų į jį ribas.

Byloje nustatyta, kad apeliantė UAB „Tiltų ekspertų centras“ dalyvavo atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos vykdytame atvirame konkurse, kuriuo perkančioji organizacija ketino įsigyti transeuropinio tinklo kelio E67 (Via Baltica) ruožo Kaunas – Marijampolė statybos darbų techninę priežiūrą. Perkančiosios organizacijos 2015 m. liepos 23 d. sprendimu pripažinta, kad apeliantės kvalifikacija neatitinka pirkimo sąlygų 10.11 punkte nustatyto reikalavimo tiekėjui būti akredituojam laboratoriniams darbams, nes jos pasitelktini subtiekėjai – Stra/lab Baustoff und Straßenprüfung ir VšĮ Kauno technologijos universitetas sutikimus remtis jų (subtiekėjų) pajėgumais, vykdant ginčo pirkimo sutartį, apeliantei davė po pasiūlymų pateikimo termino paskutinės dienos (2014 m. gruodžio 29 d.). Minėtu sprendimu apeliantės pasiūlymas atmestas, o pirkimą laimėjusiu pripažintas trečiojo asmens UAB „Saugvila“ pasiūlymas. 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu perkančioji organizacija atmetė apeliantės 2015 m. rugpjūčio 6 d. pretenziją dėl 2015 m. liepos 23 d. sprendimo panaikinimo. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija, vertindama apeliantės pasiūlymą, nepažeidė VPĮ 3 straipsnio, 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir kitų šio įstatymo nuostatų.

Nesutikimą su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliantas argumentuoja teismo netinkamu įrodymų vertinimu, nagrinėjamam klausimui aktualios kasacinio teismo praktikos netaikymu.

VPĮ 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Tiekėjai viešojo pirkimo sutartį gali vykdyti patys, taip pat pasitelkti kitus subjektus, pvz., subtiekėjus. Tam, kad tiekėjų kvalifikacija būtų įvertinta tinkamai, perkančioji organizacija turi atsižvelgti į tiekėjo kvalifikacijos įgijimo momentą. Tiekėjo kvalifikacijos atitiktis iškeltiems reikalavimams gali būti vertinama tik tokiu atveju, jei tiekėjo kompetenciją, pajėgumą ar patikimumą liudijančios faktinės aplinkybės atsirado ne vėliau kaip galutinę pasiūlymų pateikimo dieną (įtvirtintą pirkimo dokumentuose), nors pats dokumentas kaip jų patvirtinimo šaltinis galėtų būti surašytas vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai buvo apibrėžti pirkimo sąlygų III skyriuje. Šio skyriaus 10.11 punkte nustatytas techninio pajėgumo reikalavimas tiekėjui būti akredituojam laboratoriniams darbams. Laboratorijos akreditavimo lygis 100 procentų privalomų kontrolinių bandymų, kuriais remiantis yra įvertinami objektai ir atliekamas apmokėjimas už statybos darbus. Pirkimo sąlygų 11 punkte nustatyta, kad, siekdamas atitikti 10.11 reikalavimą, tiekėjas gali pasitelkti subtiekėjų pajėgumus, jeigu jis realiai disponuos tais subtiekėjų ištekliais pirkimo sutarties vykdymo metu. Pirkimo sutarties 15 punktas nustatė, kad tiekėjai, remdamiesi kitų ūkio subjektų pajėgumais, privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant pirkimo sutartį šie ištekliai jiems bus prieinami. Tam įrodyti tiekėjas turi pateikti pirkimo sutarčių, ketinimo protokolų ar kitų dokumentų nuorašus, kurie patvirtintų, kad tiekėjui kitų ūkio subjektų ištekliai bus prieinami per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį. Taigi, pagal pirkimo sąlygas nors subtiekėjų pajėgumai tiekėjui turi būti realiai prieinami tik pirkimo sutarties vykdymo metu, tačiau tiekėjo kompetenciją ir pajėgumus patvirtinančius įrodymus tiekėjas privalo pateikti perkančiajai organizacijai iki pasiūlymų pateikimo termino paskutinės dienos.

Pagal VPĮ 32 straipsnio 3 dalį tiekėjas, grįsdamas atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, įtvirtintiems pirkimo sąlygose, perkančiajai organizacijai turi įrodyti kitų asmenų išteklių prieinamumą. Įrodinėdamas perkančiajai organizacijai kitų ūkio subjektų išteklių prieinamumą, tiekėjas turi pateikti, pavyzdžiui, tų ūkio subjektų įsipareigojimą jam suteikti būtinus išteklius. Šios tiekėjo pareigos įtvirtinimo tikslas – sudaryti sąlygas perkančiajai organizacijai įvykdyti vieną esminių VPĮ nustatytų priedermių, t. y. išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė perkančiajai organizacijai 2014 m. gruodžio 18 d. Paslaugų teikimo sutartį, kurios 10 punktas nustatė, kad tik išankstinis raštiškas abiejų sutarties šalių susitarimas leistų apeliantei pasinaudoti subtiekėjo Kauno technologijos universiteto pajėgumais dalyvaujant trečiųjų asmenų organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose. Tačiau nei apeliantė, tikslindama savo kvalifikacijos duomenis, nei subtiekėjas, atskirai perkančiosios organizacijos paprašytas pateikti Paslaugų teikimo sutarties 10 punkte nustatyto susitarimo kopiją, tokio dokumento nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. liepos 20 d. raštai, kuriuose subtiekėjas patvirtina, kad sutinka teikti laboratorinių tyrimų bei bandymų paslaugas ginčo pirkime ir kad pasiūlymo pateikimo metu apeliantė turėjo teisę remtis jo pajėgumais, nelaikytini pakankamais įrodymais, patvirtinančiais Kauno technologijos universiteto išteklių apeliantei prieinamumą paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną (CPK 185 straipsnis).

Minėta, kad apeliantės ir subtiekėjų Stra/lab Baustoff und Straßenprüfung bei Kauno technologijos universiteto sudarytų Paslaugų teikimo sutarčių 10 punktas nustato, jog sutartys negali būti teikiamos kaip paslaugų gavėjos (apeliantės) pasiūlymų dalis trečiųjų asmenų organizuojamiems viešųjų pirkimų konkursams be išankstinio raštiško paslaugų teikėjo ir paslaugų gavėjo susitarimo. Šiuo sutarties punktu šalys sulygo ir dėl to, kad nurodyto įsipareigojimo nesilaikymas yra vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas ir yra pagrindas nutraukti sutartį bei atlyginti paslaugų teikėjo nuostolius. Kolegijos vertinimu, pastaroji apeliantės ir subtiekėjų sutarties nuostata sudarė pagrindą perkančiajai organizacijai reikalauti pateikti Paslaugų teikimo sutarties 10 punkte nurodytą susitarimą, o tokio susitarimo nepateikus, spręsti, kad apeliantė neįrodė Kauno technologijos universiteto ir Stra/lab Baustoff und Straßenprüfung išteklių prieinamumo (CPK 178, 185 straipsniai). Sutiktina su apeliantės pozicija, kad subtiekėjo išteklių prieinamumas yra fakto klausimas ir neturėtų būti vertinamas pernelyg formalizuotai. Kita vertus, toks aiškinimas neatleidžia perkančiosios organizacijos nuo pareigos išsiaiškinti tiekėjo (subtiekėjo) kompetenciją ir pajėgumą įvykdyti pirkimo sąlygas. Esant minėtai Paslaugų teikimo sutarčių nuostatai, kad atskiro rašytinio susitarimo dėl naudojimosi subtiekėjo pajėgumais apeliantei dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose nesilaikymas yra esminis sutarties pažeidimas ir gali sąlygoti šalių sutartinių santykių nutraukimą, o perkančiajai organizacijai nereikalaujant pateikti tokio susitarimo, išlieka rizika, kad subtiekėjas atsisakys suteikti paslaugas apeliantei ginčo pirkime ir kad tiekėjas neužtikrins tinkamo pirkimo sutarties įvykdymo. Tokios rizikos nepaneigia ir Kauno technologijos universiteto 2015 m. gegužės 26 d., 2015 m. liepos 20 d. raštai ir Stra/lab Baustoff und Straßenprüfung 2015 m. birželio 26 d., 2015 m. liepos 21 d. raštai, kuriuose subtiekėjai tvirtina, kad buvo davę apeliantei sutikimus disponuoti jų pajėgumais ginčo pirkime. Nesant paslaugų teikimo sutarties 10 punkte nustatyto atskiro raštiško susitarimo (CPK 178 straipsnis), grėsmė, kad subtiekėjas gali inicijuoti sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo, išlieka. Nors skunde apeliuojama, kad perkančioji organizacija ir teismas nepagrįstai dėmesį sutelkė į apeliantės ir subtiekėjų teisinių santykių nagrinėjimą, kolegijos nuomone, tokį dėmesio sutelkimą pateisina perkančiosios organizacijos intereso, o kartu ir viešojo intereso, tinkamu pirkimo sutarties įvykdymu užtikrinimas (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis).

Apeliantė pagrįstai teigia, kad nėra svarbu, kada perkančiajai organizacijai pateikiami dalyvio kvalifikaciją įrodantys dokumentai tuo atveju, kai jie iš esmės patvirtina jo galimybę suteikti reikiamas paslaugas. Netgi tais atvejais, kai tiekėjas nepateikė jokių jo kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų, jis dėl to nepraranda kvalifikacinių duomenų patikslinimo teisės (VPĮ 32 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, toks aiškinimas nesudaro pagrindo teigti, kad kvalifikaciniai duomenys gali būti tikslinami kvalifikacijos turinį sudarančio juridinio fakto (pvz. sudarytos sutarties) atsiradimo momento nesiejant su galutine pasiūlymų pateikimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013). Pažymėtina, kad tuo atveju, jei perkančioji organizacija priimtų ir vertintų tiekėjo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (šiuo atveju tiek Kauno technologijos universiteto, tiek Stra/lab Baustoff und Straßenprüfung rašytiniai sutikimai naudotis jų ištekliais ginčo pirkime buvo duoti po paskutinės pasiūlymų pateikimo termino dienos), būtų pažeidžiamos VPĮ nuostatos, skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, nes apeliantei būtų sudaromos sąlygos neteisėtai pakeisti pasiūlymą (VPĮ 29 straipsnio 4 dalis, 39 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad visiems pirkime dalyvaujantiems ir pasiūlymus teikiantiems tiekėjams turi būti sudarytos vienodos, lygiateisės sąlygos dalyvauti pirkime. Lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu po to, kai visi tiekėjai pateikė savo pasiūlymus iki perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose nustatytos datos, perkančioji organizacija priimtų ir vertintų apeliantės pateiktus duomenis, patvirtinančius jos kvalifikacijos įgijimą po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Tokius perkančiosios organizacijos veiksmus būtų pagrindas pripažinti neskaidriais. Todėl toks teisės nuostatų aiškinimas, iki kada tiekėjas gali pateikti subtiekėjų patvirtinimus dėl galimybės pasinaudoti jų pajėgumais, nėra formalus bei atitinka turiningąjį VPĮ nuostatų aiškinimą, viešųjų pirkimų principus, perkančiosios organizacijos ir kitų tiekėjų interesus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė pasiūlymo pateikimo metu neturėjo subtiekėjų Stra/lab Baustoff und Straßenprüfung ir Kauno technologijos universiteto sutikimų naudotis jų išteklių prieinamumu ginčo pirkime (CPK 185 straipsnis). Aplinkybė, kad tokie sutikimai buvo gauti (galėjo būti gauti) ir pasiūlymų vertinimo metu, apeliuojant į galimybę tiekėjų veiksmus vertinti ne formaliai, o suteikiant prioritetą veiksmų turiniui, prieštarauja VPĮ ir paminėtai kasacinio teismo praktikai, kad tiekėjo kvalifikacijos atitiktis gali būti vertinama tik tokiu atveju, jei tiekėjo kompetenciją, pajėgumą ar patikimumą liudijančios faktinės aplinkybės atsirado ne vėliau kaip galutinę pasiūlymų pateikimo dieną, įtvirtintą pirkimo dokumentuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, jei būtų priešingai, t. y. būtų vertinama kaip lygiavertė tiekėjų kvalifikacija įgyta tiek prieš, tiek po šio momento, būtų pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad tiekėjo kvalifikacija objektyviai neatitinka pirkimo sąlygose įtvirtintų reikalavimų, jei iki galutinio pasiūlymų pateikimo momento tiekėjas neįgyja reikalaujamos patirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2013 ir kt.).

Apeliacinis skundas grindžiamas ir argumentu, kad net ir nevertinant Kauno technologijos universiteto kvalifikacijos, apeliantės pateiktas pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygose keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, nes kitos trys pasitelkiamos laboratorijos (bendrovė Stra/lab Baustoff und Straßenprüfung, SIA „Binders“ ir SIA „Tursons“) kartu visiškai tenkina pirkimo sąlygų 10.11 punkto reikalavimus. Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimuose atsikerta, kad nurodyti subtiekėjai nėra akredituoti atitinkamiems laboratoriniams bandymams, todėl neatitinka pirkimo sąlygose nustatyto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo. Atsakant į nurodytus šalių argumentus, visų pirma, pabrėžtina, jog jie negali būti šio ginčo nagrinėjimo dalyku (CPK 423³ straipsnio 2 dalis, 306 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, perkančioji organizacija 2015 m. liepos 23 d. sprendimą atmesti apeliantės pasiūlymą grindė aplinkybe, kad ir kiti apeliantės pasitelktini subtiekėjai – SIA „Binders“ ir SIA „Tursons“ nėra akredituoti laboratoriniams bandymams, susijusiems su kelių bitumu. 2015 m. rugpjūčio 6 d. pretenzijoje ir teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose apeliantė minėtos aplinkybės neginčijo ir nebandė paneigti (CPK 178 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstą, apeliantės skundo argumentą, kad jos pasitelktini užsienio šalių subtiekėjai atitinka pirkimo sąlygose keliamus kvalifikacijos reikalavimus.

Apeliantė savo poziciją dėl netinkamai pirmosios instancijos teismo atlikto VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto (pasiūlymo atmetimas tiekėjui neatitinkant minimalių kvalifikacijos reikalavimų) taikymo ir aiškinimo grindžia šios teisės normos pagrindu suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011), kurioje pasisakyta, kad dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti pasiūlymą VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teisėtumo sprendžiama ne (tik) pagal tai, ar perkančioji organizacija tinkamai įvertino jai pateiktų tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų turinį ir dėl to priėmė pagrįstą sprendimą, bet pagal tai, ar tiekėjo kvalifikacija pakankama ar ne perkamiems darbams atlikti, remiantis ir kita perkančiajai organizacijai prieinama informacija.

Šio skundo argumento kontekste, pirmiausiai, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, jog teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Apeliantės nurodytos teisės normos aiškinimas ir jos taikymas kasacinio teismo buvo pateiktas civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Nurodytoje byloje kasacinis teismas perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti tiekėjo pasiūlymą dėl neatitikimo kvalifikacijos reikalavimams (VPĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pripažino neteisėtu ir nepagrįstu, nustatęs, kad pastaroji nepagrįstai perkamiems pėsčiųjų alėjos rekonstrukcijos darbams tiekėjo reikalauja pateikti Aplinkos ministerijos atestatą, kuris pirkimo sutarties įvykdymui nebuvo reikalingas. Apeliantės nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas buvo pateiktas perkančiosios organizacijos ir teismų netinkamo ir nevisapusiško ginčui aktualių statybos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo kontekste. Nagrinėjamoje byloje situacija kitokia, nes tiekėjas iki pasiūlymų pateikimo termino paskutinės dienos nepateikė būtinų tiekėjo ar jo pasitelkto subtiekėjo teisę atlikti konkrečius darbus įrodančių dokumentų. Taigi apeliantės nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011, nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, todėl teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo apygardos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi pagrindo jais vadovautis.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešuosius pirkimus, laikėsi įrodinėjimo taisyklių, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, trečiasis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Teismui pateikti dokumentai (2015 m. lapkričio 23 d. sutartis dėl teisinės pagalbos, vietinio mokėjimo nurodymai, sąskaitos už teisines paslaugas) įrodo, kad trečiasis asmuo UAB „Saugvila“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių. Tačiau Rekomendacijų 2 punktas numato, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, ankstesnį dalyvavimą byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą etc. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Saugvila“ atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės atkartoti jos atsiliepimo į ieškinį argumentai, 600 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neatitiktų nurodytų Rekomendacijų nuostatų, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl UAB „Saugvila“ priteistina jų dalis – 300 Eur (CPK 98 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tiltų ekspertų centras“ (j. a. k. 226148570) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Saugvila“ (j. a. k. 126132394) 300 Eur (tris šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.