Vilniaus apygardos teismo nutartis, eB2-1271-614/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-02
Bylos Nr.: eB2-1271-614/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00690-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Eglė Surgailienė
Kreditorius: R. B., R. M., kreditoriaus A, A. D., A. N., kreditorės R
Suinteresuotas asmuo: A. N.

Civilinė byla Nr. eB2-1271-614/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00690-2021-5 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. vasario 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant kreditoriaus R. B. atstovei advokatei M. J., kreditorės R. M. ir kreditoriaus A. D. atstovui advokatui K. K., BUAB „Torado“ nemokumo administratoriui K. P., suinteresuotam asmeniui A. N., nesant kreditoriams R. B., R. M. ir A. D., žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Torado“ nemokumo administratoriaus K. P. prieštaravimą ir kreditoriaus A. N. pateiktą prieštaravimą (atskirąjį skundą) dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Torado“ bankroto byloje ginčijamų kreditoriaus R. B., kreditorės R. M. ir kreditoriaus A. D. finansinių reikalavimų patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „Torado“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas K. P.. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 17 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Bankrutuojančios UAB „Torado“ nemokumo administratorius K. P. patikrino kreditorių prašymų pagrįstumą JANĮ nustatyta tvarka ir pateikė teismui prašymą patvirtinti bendrovės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, teismas tenkino administratoriaus prašymą 2021 m. spalio 11 d. nutartimi, tvirtino administratoriaus pateiktą bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuriame antros eilės kreditoriaus R. B. finansinis reikalavimas sudarė 70 647 Eur, iš jų – 50 000 Eur skola, 16 650 Eur palūkanos, 3 997 Eur delspinigiai; kreditorės R. M. finansinis reikalavimas sudarė 75 942,11 Eur, iš jų – 50 000 Eur skola, 16 583,23 Eur palūkanos, 9 358,88 Eur delspinigiai, kreditoriaus A. D. finansinis reikalavimas sudarė 290 355,07 Eur, iš jų – 190 000 Eur skola, 63 104 Eur palūkanos, 37 251,07 Eur delspinigiai.

3. 2021 m. spalio 21 d. nutartimi teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarties dalis dėl ginčijamų kreditorių R. B., R. M., A. D. finansinių reikalavimų tvirtinimo, kadangi byloje dėl minimos nutarties buvo gautas kreditoriaus (suinteresuoto asmens) buvusio UAB „Torado“ vadovo A. N. (atskirasis) skundas su prieštaravimais dėl minimų kreditorių finansinių reikalavimų dalies. Teismas išskyrė ginčą nagrinėti atskiroje civilinėje byloje, nustatė terminą proceso dalyviams atsiliepimams ir įrodymams pateikti.

4. 2021 m. lapkričio 26 d. teismo nutartimi tikslinant BUAB „Torado“ kreditorių sąrašą, šioje byloje ginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų klausimas nebuvo sprendžiamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo nustatytu terminu buvo gauti nemokumo administratoriaus, kreditorių ir suinteresuoto asmens A. N. atsiliepimai bei rašytiniai paaiškinimai.

I. Šalių procesinių dokumentų santrauka:

6. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) A. N. procesiniuose dokumentuose nurodo, jog jis nesutinka su kreditorių R. B., R. M., A. D. kreditoriniuose reikalavimuose įtrauktomis palūkanomis ir delspinigiais, tiksliau - jų dydžiais, o taip pat su kreditoriaus A. D. pagrindinės skolos dydžiu. Nurodo šiuos argumentus:

1) UAB „Torado“ ir R. B. 2016-07-20 sudarė Paskolos sutartį, kuria R. B. bendrovei paskolino 50 000 Eur, o bendrovė įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2022-07-20, Bendrovė paskolos negrąžino. Pagal Paskolos sutartį UAB „Torado“ buvo įsipareigojusi kreditoriui A. B. mokėti palūkanas 900 Eur kiekvieną mėnesį, tačiau, suinteresuoto asmens nuomone, palūkanos laikytinos nepagrįstai didelėmis (1,8 proc. mėnesinių palūkanų / apie 21,6 proc. metinių palūkanų), todėl turėtų būti mažinamos. Teikdamas reikalavimą dėl delspinigių kreditorius apskaičiavo 3 997 Eur sumą, tačiau delspinigiai nepagrįsto dydžio, todėl turi būti mažinami;

2) UAB „Torado“ ir R. M. 2019-02-11 sudarė Paskolos sutartį, kuria R. M. bendrovei paskolino 50 000 Eur, o bendrovė įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2019-12-31, vėliau skolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2021-03-31. Bendrovė paskolos negrąžino. Pagal Paskolos sutartį UAB „Torado“ buvo įsipareigojusi kreditorei R. M. mokėti palūkanas 945 Eur kiekvieną mėnesį. UAB „Torado“ kreditorei palūkanas mokėjo iki 2020 m. kovo mėn. pabaigos (paskutinis palūkanų mokėjimas už 2020-02 mėn.), tačiau, suinteresuoto asmens nuomone, palūkanos laikytinos nepagrįstai didelėmis (1,9 proc. mėnesinių palūkanų / apie 22,7 proc. metinių palūkanų), todėl turėtų būti mažinamos. Nuo 2020 m. kovo mėn. priklausančias palūkanas UAB „Torado“ nustojo mokėti, todėl teikdama kreditorinį reikalavimą nemokumo administratoriui, į reikalavimus kreditorė įtraukė priskaičiuotas palūkanas už laikotarpį iki to momento, kai įsigaliojo nutartis iškelti bankroto bylą. Po to momento, kai baigėsi sutartyje numatytas paskolos grąžinimo terminas, kreditorius pagal teismų praktiką įgyja teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, bet neturi teisės reikalauti palūkanų. Teikdama reikalavimą dėl delspinigių, kreditorė nepaisė delspinigių teikimui CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatyto 6 mėn. sutrumpinto ieškinio senaties termino, reikalavimą apskaičiavo už 16 mėn., o be to delspinigiai nepagrįsto dydžio;

3) UAB „Torado“ ir A. D. 2016-12-07 ir 2019-02-14 sudarė Paskolos sutartis, kurių pagrindu A. D. bendrovei paskolino bendrą 190 000 Eur sumą. Bendrovė paskolos sutartu terminu (2021-03-31) kreditoriui negrąžino. Pagal Paskolos sutartis UAB „Torado“ buvo įsipareigojusi kreditoriui A. D. mokėti palūkanas 3 596 Eur kiekvieną mėnesį. UAB „Torado“ kreditoriui palūkanas mokėjo iki 2020 m. kovo mėn. pabaigos (paskutines palūkanas sumokėjo už 2020-02 mėn.), tačiau, suinteresuoto asmens nuomone, palūkanos laikytinos nepagrįstai didelėmis (1,9 proc. mėnesinių palūkanų / apie 22,7 proc. metinių palūkanų), todėl turėtų būti mažinamos. Nuo 2020 m. kovo mėn. priklausančias palūkanas UAB „Torado“ nustojo mokėti, todėl, teikdamas kreditorinį reikalavimą nemokumo administratoriui, į reikalavimus kreditorius įtraukė priskaičiuotas palūkanas iki to momento, kai įsigaliojo nutartis iškelti bankroto bylą (iki 2021-08-02). Po to momento, kai baigėsi sutartyje numatytas paskolos grąžinimo terminas, kreditorius pagal teismų praktiką įgyja teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, bet neturi teisės reikalauti palūkanų. Teikdamas reikalavimą savo reikalavimą dėl delspinigių, kreditorius nepaisė delspinigių teikimui CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatyto 6 mėn. sutrumpinto ieškinio senaties termino, reikalavimus apskaičiavo už 16 mėn., o be to delspinigiai nepagrįsto dydžio;

4) Sutartimis buvo nustatytos pelno palūkanos (CK 6.870 str. 1 d.), tačiau reikalavimas mokėti pelno palūkanas laikytinas reikalavimų įvykdyti prievolę natūra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog reikalavimas mokėti pelno palūkanas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civ. byloje Nr. e3K-3-209-916/2019, 2020-05-25 nutartis civ. byloje Nr. e3K-7-75-823/2020); kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis, ši teisė galioja kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai, tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Manytina, jog UAB „Torado“ pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas kreditoriams baigėsi, nes baigėsi šalių paskolos teisiniai santykiai (terminas paskolos grąžinimui suėjo) ir UAB „Torado“ negalint grąžinti gautų paskolų, kreditoriai įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo dėl UAB „Torado“ įsipareigojimų grąžinti paskolos sumą pažeidimo, bet ne pelno palūkanų;

5) Lietuvos bankas (https://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=9279&lang=lt) nurodo, kad 2016 m. kovo mėn. paskolų eurais euro zonos rezidentams palūkanų norma ne finansų bendrovėms sudarė 3,4 proc., o EURIBOR sutarčių sudarymo metu buvo neigiamas (-0,135). Įmonei UAB „Torado“ (paskolos gavėjai) tuo metu itin reikėjo pinigų verslo vystymui, paskolos davėjai pasinaudojo situacija ir atsakovui UAB „Torado“, kaip paskolos gavėjui, primetė itin nepalankias paskolos sąlygas, į sudarytas Sutartis įtraukdami palūkanų dydį, išreikštą fiksuota suma, bet neįvardindami palūkanų dydžio procentais. Būtent fiksuota suma, kuri atsakovei sudarant Sutartį ir, trūkstant apyvartinių lėšų, nepasirodė didelė, atsakovą suklaidino (įprastai palūkanų dydžiai yra išreiškiami paskolos procentine išraiška, kas leidžia palyginti ir įvertinti palūkanų dydį bei pagrįstumą). Tinkamas palūkanų dydis galėtų būti apie 10 proc. metinių palūkanų, kas reikštų, kad reikalaujamos palūkanų sumos teismo turėtų būti mažinamos per pusę;

6) Delspinigius kreditoriai skaičiavo ir už palūkanas, reikalautas už laikotarpį kuomet paskolos santykiai buvo jau pasibaigę, nors teisės reikalauti šių palūkanų jie neturėjo. Be to, delspinigių dydis – 0,1 proc., laikytinas akivaizdžiai per dideliu, kai netesybos yra aiškiai per didelės, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 str. 2 dalis, 6.258 str. 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, abejotina, ar kreditoriai patyrė tokius nuostolius, kad turėtų teisę iš atsakovo UAB „Torado“ reikalauti 0,1 proc. delspinigius, kurie laikytini gerokai didesniais nei įprastai taikomų delspinigių dydis (0,02 proc.);

7) Kreditoriaus A. D. kreditorinį reikalavimą bendrai 290 355,07 Eur sumai sudaro pagrindinės skolos suma - 190 000 Eur, 63 104 Eur palūkanos bei 37 251,07 Eur delspinigiai. Kreditoriaus A. D. atžvilgiu, kiek tai susiję su palūkanų (dėl neteisingai parinkto laikotarpio, už kurį skaičiuojamos palūkanos bei dėl aiškiai per didelių palūkanų) ir delspinigių (dėl per didelio delspinigių dydžio taikymo) skaičiavimu, yra dalinai nepagrįstas ir turėtų būti tikslinamas arba naikinamas. Šalia paminėtų netikslumų apskaičiuojant A. D. kreditorinį reikalavimą, neatsižvelgta į tai, kad A. D. yra patenkinęs savo reikalavimą į jo naudai įkeistą turtą: UAB „Torado“ ir A. D. sudarius paskolos sutartis, 2019-03-05 buvo sudaryta sutartis dėl Sutartinio įkeitimo (Maksimalus įkeitimas), kurią patvirtino Kauno raj. 5-ojo notariato biuro notarė L. G. (notarinio registro Nr. LG-1262) ir pagal šią sutartį, A. N. paskolos davėjo naudai įkeitė savo asmeninį turtą – jam nuosavybės teise priklausiusias UAB „Torado“ akcijas taip užtikrindamas UAB „Torado“ gautos paskolos grąžinimą, o įkeičiamas turtas buvo įvertintas 195 332,20 Eur suma. Kreditoriaus A. D. prašymu 2021-06-03 notarė L. G. surašė dokumentą – Vykdomąjį įrašą, o A. D. parengė ir skolininkui UAB „Torado“ bei įkaito davėjui A. N. 2021-06-08 pateikė Vienašalį pareiškimą, kuriuo nurodė, jog perėmė įkeistą turtą iš įkaito davėjo ir perėmė visas perimtų akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises, numatytas Akcinių bendrovių įstatyme bei Bendrovės įstatuose. Įvertinus tai, darytina išvada, kad savo reikalavimus A. D. patenkino 195 332,20 Eur (įkaito) suma.

Atsiliepimas

7. BUAB „Torado nemokumo administratorius K. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė, jog intereso šioje byloje neturi ir prašė spręsti giną teismo nuožiūra.

8. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens A. N. pateiktus prieštaravimus kreditorius A. D. su suinteresuoto asmens argumentais nesutinka. Nurodo, jog:

1) Nepagrįstas teiginys, jog pasibaigus paskolos sutartyse nustatytam terminui paskolos sumą grąžinti negalima reikalauti pelno palūkanų, o nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje e3K-7-75-823/2020 ratio decidendi nesutampa, kadangi minimoje byloje analizuojama padėtis, kada paskolos sutartis nutraukiama. Kredito sutarties nutraukimas ir paskolos sutartyje nustatyto paskolos grąžinimo termino pasibaigimas yra netapačios teisinės situacijos, paskoliniai santykiai šiuo atveju nesibaigė, paskolos sutartis nėra įvykdyta - sutarties 7.1. p. nurodyta, jog paskolos sutartis galioja iki visiško prievolių pagal sutartį įvykdymo. Paskoliniai santykiai tarp šalių tęsiasi iki visiško paskolos gavėjo UAB „Torado sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Pagal CK 6.872 str. palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jei šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta. Nei sutartyse, nei CK nėra nurodoma, kad pelno palūkanų skaičiavimas nutrūktų suėjus paskolos sutartyje įrašytam paskolos grąžinimo terminui;

2) Pagal CK 6.872 str. palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu; jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo metu. Įstatymas nenustato imperatyvo, kad mokėtinos palūkanos atitiktų komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, taigi, šalys gali susitarti dėl kitokių palūkanų, kas ir buvo padaryta;

3) Atsakovė yra juridinis asmuo, verslininkas, todėl atmestini argumentai, jog sutarties sąlygos jai primestos ar jos būkle skolinant pasinaudota. Verslininkui keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, A. N. buvo bendrovės vadovas ir būtent jis pasirašė sutartis tokiomis sąlygomis, kokios yra sudarytos, bendrovė ir jos vadovas ne tik kad galėjo apskaičiuoti palūkanas ir savo galimybes, bet ir įvertinti riziką. Vėliau atsakovė neginčijo paskolos sutarčių sąlygų, jose nustatyto dydžio palūkanas mokėjo, nesikreipė į teismą dėl sutarčių pakeitimo;

4) Argumentai dėl netinkamo delspinigių skaičiavimo nepagrįsti ir klaidinantys, kadangi kreditoriaus pareiškimo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo lentelėje palūkanos apskaičiuotos neviršijant 180 dienų;

5) Pagal teismų praktiką sprendžiant dėl delspinigių dydžio, turi būti vertinamos konkrečios aplinkybės, kadangi nėra vieno patvirtinto delspinigių dydžio. Atsakovė UAB „Torado“ ilgą laiką nevykdo pareigos grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas už naudojimąsi pinigais, kreditoriai ilgą laiką vedė derybas su atsakove, jos vadovu, tačiau nesėkmingai. Paskolos grąžinimas kreditoriui turi itin didelę reikšmę, nes jis paskolino šeimos santaupas, tikėjosi gauti palūkanų, tačiau iškilo grėsmė prarasti savo ir šeimos sutaupytas lėšas. Atsakovė – juridinis asmuo, turi verslo patirties, taigi, turėjo įvertinti paskolos negrąžinimo riziką ir prisiimti pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, jog sutarčių vykdymo eigoje sutartys buvo keičiamos, buvo sudaryti susitarimai dėl paskolos mokėjimo pratęsimo, tačiau atsakovė neinicijavo sutarties pakeitimo dėl delspinigių dydžio sumažinimo, vadinasi su sutartyje įtvirtintu delspinigių dydžiu sutiko nuo pat pradžių;

6) Nepagrįstas argumentas dėl skolos iš įkaito patenkinimo. A. D. gavo notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeistų UAB „Torado“ akcijų, tačiau vykdomojo įrašo neperdavė vykdyti antstoliui, akcijų nerealizavo, todėl akcijos yra išlikusios A. N. nuosavybėje (tai matyti tiek iš įmonės akcininkų apskaitos, tiek iš VĮ Registrų centro JADIS sistemos). Vienašaliu pareiškimu kreditorius A. D. siekė perimti ne akcijas, o akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises (Įkeitimo sutartyje numatyta, kad paskolos sutarties ir/arba teisės aktų nustatytais pagrindais kreditoriui įgijus teisę reikalauti skolininko įvykdyti užtikrintą prievolę prieš terminą, kreditorius vienašališku pareiškimu įkaito davėjui ir bendrovei, kurios akcijos yra įkeistos šia sutartimi, turtinės ir neturtinės teisės, nurodytos pranešime ir kylančios iš sutartimi įkeistų akcijų, yra perduodamos kreditoriui). Jei akcijos ir būtų buvusios realizuotos, bendrovei esant nemokiai, jų vertė negali būti lygi 195 332,20 Eur, o būtų lygi faktinei sumai, gautai už akcijas jas pardavus.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens A. N. pateiktus motyvus kreditorė R. M. nurodo analogiškus atsikirtimus kaip ir kreditorius A. D..

10. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens A. N. pateiktus prieštaravimus kreditorius R. B. su suinteresuoto asmens argumentais nesutinka. Nurodo, jog:

1) Pagal 2016-07-20 paskolos sutartį joje numatytomis sąlygomis ir tvarka kreditorius suteikė atsakovei 50 000 Eur paskolą, o atsakovė visą paskolą kartu su palūkanomis, pagal paskolos sutarties 7.1. p., įsipareigojo kreditoriui grąžinti iki 2022-07-20. Paskolos sutartyje susitarta, kad už naudojimąsi gauta paskola atsakovė įsipareigoja mokėti kreditoriui fiksuoto dydžio mėnesines 1 150 Eur palūkanas bei 0,1 proc. dydžio delspinigius, apskaičiuojamus nuo laiku nesumokėtų atitinkamų sumų (Paskolos sumos (ar jos dalies) bei palūkanų sumos (ar jos dalies)). Kreditorius bei atsakovė, siekdami laikinai pakeisti Paskolos sutarties 2.1. p. nuostatą dėl palūkanų mokėjimo, 2020-04-29 sudarė priedą Nr. 1 prie Paskolos sutarties, kuriuo fiksuotų mėnesinių palūkanų dydį iki 2020-12-31 pakeitė į 900 Eur, nuo 2021-01-01 fiksuoto dydžio mėnesinės palūkanos vėl skaičiuojamos Paskolos sutartyje nustatyta tvarka, t. y., 1150 Eur. Atsakovė iki 2020-05-21 vykdė Paskolos sutartį ir mokėjo fiksuoto 1 150 Eur / 900 Eur dydžio palūkanas ir jokia forma nereiškė kreditoriui nepasitenkinimo dėl mokamų palūkanų sumų. Paskutinį kartą atsakovė mokėjimą kreditoriui atliko 2020-05-21 ir nuo šios dienos sutartinius įsipareigojimus visiškai nustojo vykdyti. Skunde neginčijamas paskolos sutarties tarp atsakovės ir kreditoriaus sudarymo faktas, paskolos suteikimo faktas, tačiau ginčijami palūkanų bei delspinigių dydžiai, nurodant, kad palūkanos neva laikytinos nepagrįstai didelėmis bei neva apskaičiuoti nepagrįsto dydžio delspinigiai;

2) Kreditoriaus reikalaujamų palūkanų dydis yra pagrįstas, o argumentai, kad kreditorius neva fiksuoto dydžio palūkanas „primetė“ ar pasinaudojo sunkia atsakovės padėtimi, neatitinka tikrovės. CK 6.872 str. 1 d. palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Palūkanos atlieka atlyginimo už naudojimąsi paskola gauta pinigų suma funkciją, o palūkanų dydį šalys nustato susitarimu. Palūkanos pagal CK 6.872 str. yra kreditoriaus atlygis už naudojimąsi jo pinigais, o nei paskolos sutartis, nei teisės aktai nedraudė atsakovei paskolą sumokėti anksčiau laiko ir išvengti ilgalaikio sutartinių palūkanų mokėjimo kreditoriui;

3) Atsakovei palūkanų suma buvo priimtina, tinkama ir protinga, kadangi veikdama verslo srityje, kaip juridinis asmuo, atsakovė savo noru, siekdama gauti paskolą ir įvertinusi visas galimybes, o taip pat rizikas, susitarė ir niekada neprieštaravo dėl tokios konkrečios palūkanų sumos ir, naudodamasi paskolos suma, net 3 metus ir 10 mėn. šalių susitarto dydžio palūkanas mokėjo, todėl teiginiai, kad palūkanų suma turi būti mažinama, yra nepagrįsti. CK aiškiai nurodo, kad šalys, sudarydamos paskolos sutartį, yra laisvos pasirinkti palūkanų mokėjimo formą bei dydį, o su paskolos sutartyje sulygtu palūkanų dydžių atsakovė savo noru sutiko;

4) Kreditoriaus reikalaujama delspinigių suma yra pagrįsta, sutarties 5.1. p. šalys susitarė, kad paskolos gavėjas už kiekvieną paskolos (ar jos dalies) grąžinimo, palūkanų (ar jų dalies) sumokėjimo termino praleidimo dieną, paskolos davėjui pareikalavus įsipareigoja mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius, apskaičiuojamus nuo laiku nesumokėtų atitinkamų sumų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pateikia išaiškinimą, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų bei dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 str.), jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Teismo vaidmuo netesybų mažinime taip pat nėra absoliutus. Atsižvelgiant į tai, kad: kreditorius netesybų (delspinigių) pagal Paskolos sutartį reikalauja tik už nesumokėtas palūkanas, atsakovė įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį nustojo vykdyti be jokio įspėjimo ir pateisinimo, 2020-04-29 šalys sudarė laikiną Paskolos sutarties pakeitimą Priedas Nr. 1 prie Paskolos sutarties ir sumažino mokėtiną palūkanų sumą, paskutinį palūkanų mokėjimą atsakovė įvykdė vos mėnuo nuo Priedo Nr. 1 prie Paskolos sutarties pasirašymo, kreditorius neturi galimybės naudoti savo piniginių lėšų, o taip pat už suteiktą paskolą jau ilgą laiką negauna jokio atlygio, atsakovė nuo pat 2020-05-21 vengia bendradarbiauti su kreditoriumi, kreditoriaus reikalaujama 3 997 Eur delspinigių suma yra protinga, adekvati ir atitinka tikrąją kreditoriaus patirtų nuostolių sumą;

5) Palūkanos nuo 2020-05-21 iki 2020-12-20 sudaro: 900 Eur (palūkanos pagal Priedą Nr. 1 prie Paskolos sutarties) x 7 (praleisti mėnesiai) = 6 300 Eur; palūkanos nuo 2021-12-21 iki 2021-09-20 (diena, kai kreditorius sužinojo apie bylos iškėlimą teisme) sudaro: 1 150 Eur (palūkanos po 2020-12-31) x 9 (praleisti mėnesiai) = 10 350 Eur. Bendra palūkanų suma lygi 16 650 Eur;

6) Delspinigių suma už 2020-05-21 iki 2020-12-20 sudaro 754 Eur; Delspinigių suma už 2021-12-21 iki 09-20 sudaro 3 243 Eur. Bendra delspinigių suma: 754 Eur + 3 243 Eur = 3 997 Eur.

7) Galutinis kreditoriaus finansinis reikalavimas ir atsakovės skola kreditoriui kartu su palūkanomis ir delspinigiais pagal Paskolos sutartį sudaro: 50 000 Eur + 16 560 Eur + 3 997 Eur = 70 647 Eur.

11. BUAB „Torado“ nemokumo administratorius bylos eigoje pakeitė nuomonę dėl ginčo ir pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad kreditoriai skolino lėšas, tačiau neturėjo tam licencijų ir nebuvo įrašyti į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą ir galimai neteisėtai vertėsi versliškai vykdydami individualią daugkartinio pinigų skolinimo juridiniam asmeniui veiklą, tuo pažeidė LR Vartojimo kredito įstatymo nuostatas ir CK 2.59 ir 2.62 straipsnių reikalavimus. Be to, kreditoriai galimai yra tik formalūs savo vardu sudarę sutartis su UAB „Torado“ kreditoriai, tikrasis UAB „Torado“ kreditorius galimai yra kreditorės N. D. sutuoktinis V. D. - administratorius remiasi buvusio UAB „Torado“ vadovo A. N. nuomone, kurią pateikia į bylą. Šių prielaidų tikėtinumą dar labiau sustiprina tai, kad R. M., A. D. ir N. D. 2021-09-06 sudarė notaro patvirtintą įgaliojimą V. D. atstovauti juos bankroto byloje.

12. A. N. bylos eigoje pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog tikrasis bendrovės kreditorius yra V. D., kadangi būtent su juo jis, būdamas UAB „Torado“ direktoriumi, tarėsi dėl pinigų skolinimo bendrovei ir derino sutarčių sąlygas, o sutartyse nurodyti kreditoriai aptariant skolinimo sąlygas ir jų turinį nedalyvavo. Pinigų skolinimo sąlyga buvo tokia, kad sutartys būtų sudaromos su V. D. artimaisiais – N. D., kuri yra jo žmona, R. M., kuri yra jo žmonos mama bei A. D., kuris yra jo tėvas, viso UAB „Torado“ taip pasiskolino 318 656,16 Eur, o formaliems kreditoriams išmokėjo 154 128,19 Eur palūkanų. Bendrovės veikla buvo didmeninė prekyba su Baltarusija, ši veikla buvo labai rizikinga dėl galimų Baltarusijos politinių sprendimų, tačiau tuo pačiu garantavo ir didesnį pelną, apie tai su V. D. buvo kalbama, tai garantavo ir didesnį jo pelną (išmokėtos palūkanos 154 128,19 Eur), o įmonėje atsiradus finansiniams sunkumams, skolų grąžinimo tęsti jis nesutiko, manytina, norėjo perimti verslą, užvaldyti bendrovę. A. D. patenkino savo reikalavimą iš įkeistų akcijų (įkeičiamas turtas bendru sutarimu buvo įvertintas 195 332,2 Eur suma), jis aiškiai suvokė UAB „Torado“ veiklos rizikingumą, priklausiusį nuo neprognozuojamų galimų Baltarusijos politinių sprendimų, be to, A. D. yra verslininkas, vadovauja N. D. šeimos klinikai.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismo posėdžio metu kreditorius A. D. palaikė savo finansinį reikalavimą visoje apimtyje, paaiškino, kad suinteresuotas asmuo A. N., kuris buvo UAB „Todaro“ vadovas, yra jo žentas, jis paprašė paskolinti pinigų ir, pasitarę su sūnumi V. (D.) pinigus nutarė paskolinti. Buvo surašytos paprastos paskolos sutartys, nes šeimoje vieni kitais pasitikėjo, palūkanas UAB „Torado“ mokėjo sąžiningai, jei praleisdavo – paskambinus sumokėdavo. Po to jis prašė daugiau paskolinti, skolino žento įmonėms - UAB „Torado“ ir UAB „Doloreta“, pinigus pervedė pavedimu į sąskaitą ir UAB „Torado“ mokamas palūkanas gaudavo į savo sąskaitą. Paskolos sutartys A. N. prašymu būdavo pratęsiamos, nes jis norėjo laikyti pinigus. A. N. atėjo į jų namus ir atsinešė jau surašytas sutartis, jie su žmona sutartis pasirašė, sūnus nedalyvavo. Paaiškino, kad yra klinikos vadovas, bet su sūnumi V. jie su žmona visada pasitardavo.

14. Teismo posėdžio metu kreditorių A. D. ir R. M. atstovas advokatas K. K. prašė tenkinti atstovaujamųjų reikalavimus procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Akcentavo, kad paskolos sutartys yra sudarytos, pinigai bendrovei paskolinti – pervesti į bendrovės sąskaitą, to neginčija nei suinteresuotas asmuo, nei administratorius, ir skolos nėra grąžintos. Argumentai dėl paskolų galimo neteisėtumo nepagrįsti, kadangi tai nėra vartojimo kreditas (bendrovė nėra vartotojas fizinis asmuo), administratoriaus nurodytas VKĮ paskolos santykiams nėra taikomas, mokesčių valstybei mokėjimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Administratorius neturi įgalinimų veikti mokesčių administratoriaus vardu viešojo administravimo srityje. Elgiamasi nesąžiningai, kadangi kitų panašių paskolų sutarčių nei A. N., nei nemokumo administratorius neginčija, A. N. sesers Anušauskienės kreditorinis reikalavimas patvirtintas su visomis palūkanomis. Nemokumo administratorius elgiasi neprofesionaliai, statydamas kreditorius į nelygią padėtį, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašė skirti administratoriui maksimalią baudą.

15. Teismo posėdžio metu kreditorius R. B. palaikė savo finansinį reikalavimą visoje apimtyje, paaiškino, kad su suinteresuotu asmeniu A. N. buvo pažįstamas apie trejus metus, juos supažindino V. D., sakė – gal tu gali paskolinti. Įmonei UAB „Torado“ skolino ir 2014 metais, ši paskola yra grąžinta. Po to vėl paprašė paskolinti, sutartį sudarė A. N. namuose, skolinamus pinigus pervedė pavedimu. Palūkanas bendrovė mokėjo tvarkingai, kol A. N. pradėjo sakyti, kad baltarusiai nemoka, kad neišgalės tokių palūkanų mokėti, tada jis sutiko sumažinti palūkanas. Pirma paskolos sutartis buvo sudaryta A. N. ofise, o dėl 2016 m. paskolos (iš kurios reikalavimai kildinami) atėjo į namus.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismo posėdžio metu kreditoriaus R. B. atstovė advokatė M. J. prašė tenkinti jos atstovaujamojo reikalavimus procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, nurodė, kad atsakovė niekada neginčijo palūkanų dydžio, jas pripažino, mokėjo, sutartys yra galiojančios. Kreditorius bendradarbiavo su skolininku, esant sunkmečiui buvo susitarta dėl paskolos sąlygų pakeitimo, mokant mažesnes palūkanas. Įmonė naudojosi kreditoriaus pinigais, gautas lėšas deklaravo. Nemokumo administratorius elgiasi nesąžiningai, taiko kreditoriams dvigubus standartus, kitų panašių paskolų sutarčių dėl palūkanų dydžio nei A. N., nei nemokumo administratorius neginčija. Už piktnaudžiavimą teisėmis prašė skirti nemokumo administratoriui maksimalią baudą.

17. Teismo posėdžio metu nemokumo administratorius prašė netvirtinti kreditorių reikalavimų visoje apimtyje jo procesiniame dokumente nurodytais argumentais, nes tos sutartys sudarytos galimai neteisėtai, rėmėsi VMI ir Lietuvos banko atsakymais į jo paties suformuluotą paklausimą, kreditoriai veikė versliškai, todėl turėjo informuoti apie tai VMI, turėjo būti įrašyti į viešą kreditorių sąrašą, gauti licencijas. Patvirtino, kad bendrovė visas sutartyse įvardintas paskolos sumas gavo ir jų negrąžino.

18. Suinteresuotas asmuo A. N. teismo posėdžio metu prašė netvirtinti kreditorių reikalavimų dalyje dėl palūkanų ir delspinigių, kadangi jie nepagrįsto dydžio, o be to, delspinigiai turi būti perskaičiuoti atsižvelgiant į senaties terminą, palaikė kitus raštu savo išdėstytus argumentus. Nurodė, kad dėl paskolų tarėsi su V. (D.), kurį pažįsta seniai, nes jis yra buvusios sugyventinės pusbrolis. A. N. paaiškino, kad kalba apie senus laikus - 2013 m. jis turėjo iniciatyvą plėtoti verslą ir pasiskolinti pinigų. Sutarčių šablonus jau tada buvo paruošęs, ir šios sutarties šablonus jis turėjo ir parengė be terminų, sakė, kad terminų ir palūkanų formuluotės „gimė vėliau“. Už pasiskolintus pinigus bendrovė Baltarusijoje pirko žaliavas, gavo pajamas. 2018 m. konsultavosi su VMI ar galima tokio dydžio palūkanas traukti į įmonės apskaitą, jam nebuvo pasakyta, kad negalima. Dėl akcijų įkeitimo tarėsi su V.. Paklaustas – kas buvo pas notarą sutartinės hipotekos įforminimui, nurodė, jog A. D. ir jo žmona. Paskolos sutartį su A. B. sudarė jis pats, supažindino V., bet sudarant sutartį jis tiesiogiai nedalyvavo. Kai skolų grąžinti ir palūkanų mokėti nepavyko, kreditoriai nesutiko laukti, areštavo sąskaitas, todėl teko kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, dėl bankroto taip pat kreipėsi R. M.. V. D. nori perimti jo verslą. Bendrovei teko skolintis iš fizinių asmenų, kadangi bankas atsisakė įmonei skolinti, kreipėsi taip pat į unijas, bet ir jos atsisakė finansuoti dėl didelės rizikos. Į klausimą nurodė, kad kreditorė D. A. yra jo sesuo.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. D. paaiškino, kad pažįsta A. N. apie 20 m, jis yra liudytojo pusseserės vyras (sugyventinis) ir jo vaikų krikšto tėvas, R. M. yra liudytojo uošvienė, N. D. – žmona, A. D. – tėtis, o R. B. – draugas. Paliudijo, jog pinigų UAB „Torado“ jis neskolino, šios aplinkybės išgalvotos. Liudytojas nurodė, jog jis kalbino šeimą, kad paskolintų N., atrodė, kad jis veikia profesionaliai, niekam jokių abejonių nekilo, po kurio laiko tėvas sako – palūkanų nemoka. Liudytojas nurodė, kad jis turi aukštąjį išsilavinimą, yra veiklus, todėl ėmėsi atstovauti šeimą bankroto byloje, paprašė atsiųsti visus balansus, mano, kad pinigai yra išvogti. Liudytojas nurodė, kad tai nėra jo pinigai, visas sutartis surašė pats A. N., jis prašė paskolinti pinigus „už pigiau“, bet šeima nesutiko, nes veikla buvo rizikinga, o skolinosi jis apyvartinėms lėšoms.

20. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. D. paaiškino, kad R. M. yra jos mama, V. D. – vyras, A. D. – uošvis, R. B. – jos vyro draugas. A. N. pažįsta per savo vyrą, tai jis su A. N. daugiau bendravo. Liudytoja nurodė, kad ji pati 2016 m. skolino UAB „Torado“, kai pradėjo nemokėti pasitarė su vyru, dar kurį laiką delsė, o po to liudytoja kreipėsi, kad areštuotų (UAB „Torado“) sąskaitas.

II. Nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas:

21. Bankroto bylos ir iš jos išskirtos ginčo civilinės bylos medžiaga, šalių bei jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais teismo posėdžio metu, nustatyta, jog atsakovė UAB „Torado“, atstovaujama direktoriaus A. N., (paskolos gavėjas) ir R. B. (paskolos davėjas) 2016 m. liepos 20 d. pasirašė paskolos sutartį dėl 50 000 Eur paskolos (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais), kurią paskolos davėjas įsipareigojo pervesti į paskolos gavėjos sąskaitą banke, o pastaroji paskolos sumą įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. rugsėjo 18 d. (vėliau paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2022 m. liepos 20 d.). Sutarties 2 punktu paskolos gavėjas įsipareigojo už naudojimąsi gauta paskolos suma sumokėti paskolos davėjui fiksuoto dydžio mėnesines palūkanas, kas sudaro 1 150 Eur kas mėnesį, o paskolos davėjas įsipareigojo sumokėti priskaičiuotą priklausantį gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų palūkanų. Palūkanų suma išmokama kas mėnesį. Sutarties šalys susitarė, jog paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolą sutartyje nustatytais terminais, paskolos gavėjas turi teisę grąžinti paskolą anksčiau termino (3 punktas). Sutarties 5 punktu šalys susitarė, jog paskolos gavėjas už kiekvieną paskolos (ar jos dalies) grąžinimo, palūkanų (ar jų dalies) sumokėjimo termino praleidimo dieną paskolos davėjui pareikalavus įsipareigoja mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius, apskaičiuotus nuo laiku nesumokėtų sumų. Paskolos sutartis galioja iki visiško paskolos gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymo momento (7 punktas). Sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik abiejų šalių rašytiniu susitarimu (7.2. punktas). 2020 m. balandžio 29 d. Priedu Nr.1 prie paskolos sutarties šalys susitarė pakeisti sutarties 2.1. punktą, pakeisdamos fiksuoto dydžio mėnesines palūkanas – sumažindamos jas iki 900 Eur kas mėnesį, pakeitimas galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d. Tarp šalių nėra ginčo, jog 50 000 Eur paskolos sumą paskolos davėjas pervedė paskolos gavėjui (atsakovei) į sąskaitą, taip kaip buvo susitarta sutartyje. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad paskolos suma nebuvo grąžinta, o palūkanos pagal sutartį bei jos priedą atsakovės tinkamai buvo mokamos iki 2020 m. gegužės 21 d., t.y. beveik ketverius metus.

Žemesnės instancijos teismas

22. R. B. pareiškė 70 647 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Torado“ bankroto byloje, kurį sudaro 50 000 Eur paskolos (skolos) suma, 16 650 Eur pelno palūkanų už naudojimąsi pinigais ir 3 997 Eur delspinigių. Kreditoriaus reikalavimai kildinami iš minėtos paskolos sutarties.

23. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė UAB „Torado“, atstovaujama direktoriaus A. N., (paskolos gavėjas) ir A. D. (paskolos davėjas) 2016 m. gruodžio 7 d. pasirašė paskolos sutartį dėl 40 000 Eur paskolos (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais), kurią paskolos davėjas įsipareigojo pervesti į paskolos gavėjos sąskaitą banke, o pastaroji paskolos sumą įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. kovo 7 d. (vėliau paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. kovo 31 d.). Sutarties 2 punktu paskolos gavėjas įsipareigojo už naudojimąsi gauta paskolos suma sumokėti paskolos davėjui fiksuoto dydžio mėnesines palūkanas, kas sudaro 824 Eur kas mėnesį, o paskolos davėjas įsipareigojo sumokėti priskaičiuotą priklausantį gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų palūkanų. Palūkanų suma išmokama kas mėnesį. Sutarties šalys susitarė, jog paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolą sutartyje nustatytais terminais, paskolos gavėjas turi teisę grąžinti paskolą anksčiau termino (3 punktas). Sutarties 5 punktu šalys susitarė, jog paskolos gavėjas už kiekvieną paskolos (ar jos dalies) grąžinimo, palūkanų (ar jų dalies) sumokėjimo termino praleidimo dieną paskolos davėjui pareikalavus įsipareigoja mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius, apskaičiuotus nuo laiku nesumokėtų sumų. Paskolos sutartis galioja iki visiško paskolos gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymo momento (7 punktas). Sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik abiejų šalių rašytiniu susitarimu (7.2. punktas). 2019 m. vasario 14 d. UAB „Torado“ ir A. D. pasirašė dar vieną paskolos sutartį analogiškomis sąlygomis dėl 150 000 Eur paskolos, paskolos gavėja paskolos sumą įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. gruodžio 31 d., už kurios naudojimąsi paskolos gavėjas įsipareigojo sumokėti paskolos davėjui fiksuoto dydžio mėnesines palūkanas, kas sudaro 2 772 Eur kas mėnesį. Kitos paskolos sutarties sąlygos tokios pat, kaip ir pirmosios. Tarp šalių nėra ginčo, jog tiek 40 000 Eur paskolos sumą pagal pirmąją paskolos sutartį, tiek 150 000 Eur pagal antrąją paskolos sumą (viso pagal abi sutartis 190 000 Eur) paskolos davėjas pervedė paskolos gavėjui (atsakovei) į sąskaitą, taip kaip buvo susitarta sutartyje. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad paskolos sumos nebuvo grąžintos, o palūkanos pagal sutartį bei jos priedą atsakovės tinkamai buvo mokamos iki 2020 m. kovo 31 d., kas mėnesį sumokant po 824 Eur, o po antros sutarties sudarymo – po 3 596 Eur palūkanų sumą per mėnesį (pagal abi sutartis), t.y. mokėjimai buvo atliekami trejus metus ir tris mėnesius.

24. 2019 m. kovo 15 d. skolininkas UAB „Torado“, kreditorius A. D. ir įkaito davėjas A. N. sudarė notarinės formos įkeitimo sukūrimo sutartį (Sutartinis įkeitimas, Maksimalioji hipoteka), kuria įkaito davėjui įkeičiant 6745 vienetus paprastųjų vardinių 28,96 Eur nominalios vertės UAB „Torado“ akcijų, maksimalia hipoteka buvo užtikrinta 2019 m. vasario 14 d. paskolos sutartis, maksimaliojo įkeitimo dydis – 30 000 Eur, iš jos – 190 000 Eur pagrindinio reikalavimo suma, taip pat iš pagrindinio reikalavimo atsirandančios palūkanos, kiti su pagrindiniu reikalavimu susiję paskolos sutartyje numatyti mokėjimai, o taip pat netesybų bei nuostolių atlyginimas. Palūkanų apskaičiavimas numatytas paskolos sutartyje su visais vėlesniais papildymais ir pakeitimais. Sutartyje be kita ko nurodyta, jog įkeičiamas turtas paliekamas įkaito davėjo žinioje. Paskolos sutarties ir/arba teisės aktų nustatytais pagrindais kreditoriui įgijus teisę reikalauti skolininko įvykdyti užtikrintą prievolę prieš terminą, kreditoriaus vienanašališku pareiškimu įkaito davėjui ir bendrovei, kurios akcijos yra įkeistos, šia sutartimi, turtinės ir neturtinės teisės, nurodytos pranešime ir kylančios iš sutartimi įkeistų akcijų, yra perduodamos kreditoriui.

25. 2021 m. birželio 3 d. notarė išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 3801 hipotekos kreditoriui A. D., kuriuo siūloma priverstinai išieškoti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą skolinio įsipareigojimo sumą (arba nesumokėtą skolos dalį), delspinigius, palūkanas, notaro atlyginimą iš skolininko UAB „Torado“ įkaito davėjo A. N.. Kreditorius nurodė, jog vykdomasis įrašas antstoliui perduotas nebuvo ir akcijos realizuotos nebuvo. Byloje šios nurodytos aplinkybės nebuvo paneigtos.

26. 2021 m. birželio 8 d. vienašaliu pareiškimu skolininkui UAB „Torado“ ir įkaito davėjui A. N. kreditorius A. D. pranešė, jog turi reikalavimo teisę į įkaido davėją A. N. ir Bendrovę kaip skolininkę, ir, remdamasis įkeitimo sutartimi praneša, kad perima visas akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises, kurios numatytos LR ABĮ bei Bendrovės įstatuose.

27. A. D. pareiškė 290 355,07 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Torado“ bankroto byloje, kurį sudaro 190 000 Eur paskolos (skolos) suma, 63 104 Eur pelno palūkanų už naudojimąsi pinigais (14 459,87 Eur pagal pirmą sutartį, 48 644,13 Eur pagal antrą sutartį) ir 37 251,07 Eur delspinigių (9 340,34 Eur pagal pirmą sutartį, 27 910,73 Eur pagal antrą sutartį).

28. Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovė UAB „Torado“, atstovaujama direktoriaus A. N., (paskolos gavėjas) ir R. M. (paskolos davėjas) 2019 m. vasario 11 d. pasirašė paskolos sutartį dėl 50 000 Eur paskolos (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais), kurią paskolos davėjas įsipareigojo pervesti į paskolos gavėjos sąskaitą banke, o pastaroji paskolos sumą įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. gruodžio 31 d. (vėliau paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. kovo 31 d.). Sutarties 2 punktu paskolos gavėjas įsipareigojo už naudojimąsi gauta paskolos suma sumokėti paskolos davėjui fiksuoto dydžio mėnesines palūkanas, kas sudaro 945 Eur kas mėnesį, o paskolos davėjas įsipareigojo sumokėti priskaičiuotą priklausantį gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų palūkanų. Palūkanų suma išmokama kas mėnesį. Sutarties šalys susitarė, jog paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolą sutartyje nustatytais terminais, paskolos gavėjas turi teisę grąžinti paskolą anksčiau termino (3 punktas). Sutarties 5 punktu šalys susitarė, jog paskolos gavėjas už kiekvieną paskolos (ar jos dalies) grąžinimo, palūkanų (ar jų dalies) sumokėjimo termino praleidimo dieną paskolos davėjui pareikalavus įsipareigoja mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius, apskaičiuotus nuo laiku nesumokėtų sumų. Paskolos sutartis galioja iki visiško paskolos gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymo momento (7 punktas). Sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik abiejų šalių rašytiniu susitarimu (7.2. punktas). Tarp šalių nėra ginčo, jog 50 000 Eur paskolos sumą paskolos davėja pervedė paskolos gavėjui (atsakovei) į sąskaitą, taip kaip buvo susitarta sutartyje. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad paskolos suma nebuvo grąžinta, o palūkanos pagal sutartį bei jos priedą atsakovės tinkamai buvo mokamos iki 2020 m. kovo mėn., t.y. beveik metus ir vieną mėnesį po sutarties sudarymo.

29. R. M. pareiškė 75 942,11 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Torado“ bankroto byloje, kurį sudaro 50 000 Eur paskolos (skolos) suma, 16 583,23 Eur pelno palūkanų už naudojimąsi pinigais ir 9 358,88 Eur delspinigių. Kreditorės reikalavimai kildinami iš minėtos paskolos sutarties.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

31. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

32. Kreditoriai (paskolų davėjai) R. B., R. M. ir A. D. pateikė duomenis į bylą apie paskolų sutartimis atsakovės UAB „Torado“ (paskolų gavėjos) neįvykdytus iki bankroto bylos iškėlimo įsipareigojimus. Byloje nėra ginčo, kad kreditorių pateiktose Paskolų sutartyse nurodytos visos pinigų sumos sutartyse numatyta tvarka kreditorių buvo pervestos paskolos gavėjai - atsakovei UAB „Torado“ į jos banko sąskaitą. Atsakovė ir jos buvęs vadovas A. N. patvirtino, jog pinigus gavo, paskolos grąžintos nebuvo. Nei šioje byloje, nei kitose bylose (nemokumo administratorius teismo posėdžio metu nurodė, kad kitų civilinių bylų, kuriose minimas sutartis ginčytų, nėra pradėjęs) sutartys ar atskiros sutarčių sąlygos nebuvo ginčijamos. Nuo pat sutarčių sudarymo iki 2020 m. kovo mėnesio skolininkė sutartis pripažino, pagal sutartis kreditoriams mokėjo sutartyse nustatyto dydžio palūkanas visoje apimtyje (R. B. atveju palūkanos buvo mokamos iki 2020 m. gegužės mėnesio imtinai. Tai, kad vėlesnių mokėjimų nebuvo atlikta, paneigiančių įrodymų byloje nepateikta.

33. Kreditorės UAB „Torado“ nemokumo administratoriaus prielaidos, grindžiamos buvusio bendrovės vadovo – suinteresuoto asmens A. N. paaiškinimais, kad kreditoriai buvo formalūs, o tikrasis kreditorius buvo V. D., paneigti paties V. D. liudijimu teisme, rašytiniais įrodymais, notarine forma sudaryta įkeitimo sutartimi, lėšų pervedimu į atsakovės banko sąskaitą, ką skolininkė (atsakovė) ir jos buvęs vadovas pripažįsta, o taip pat kreditorių R. B. paaiškinimais teismo posėdžio metu, kreditoriaus A. D. paaiškinimais teismo posėdžio metu. Atsakovė pinigus (paskolų sumas) iš kreditorių R. B., kreditorės R. M. ir kreditoriaus A. D. jiems atlikus pinigų pervedimą priėmė, šias sumas apskaitė savo buhalterijoje, o pagal sutartis kreditoriams mokamas palūkanas įtraukė į bendrovės veiklos sąnaudas, konsultavosi šiuo klausimu su valstybine mokesčių inspekcija (VMI). Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl paskolų sutarčių realumo, todėl kreditorių reikalavimus grąžinti paskolos sumas teismas laiko įrodytu ir pagrįstu (CPK 178 straipsnis). Civilinėje teisėje leidžiama tai, kas neuždrausta, taigi, net jei derybose kreditoriai dalyvavo per kitą asmenį ar šeimoje tarėsi dėl pinigų skolinimo (tiek skolininko buvęs vadovas, tiek kreditoriai yra artimi asmenys, kai kurie - giminaičiai) arba sudarė įgaliojimą dėl jų teisių atstovavimo bankroto byloje, atsakovės paskolos gavimo fakto nešalina.

34. Teismas visiškai sutinka su kreditorių atstovų išdėstyta pozicija, jog aplinkybė ar skolindami pinigus įmonei ir gaudami pelno palūkanas kreditoriai mokėjo mokesčius valstybei, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir, net jei mokesčiai būtų nebuvę mokami (ko teismas šioje byloje netiria), tokia aplinkybė taip pat nedarytų sutarčių negaliojančiomis ir nešalintų skolininkės (atsakovės) iš sutarčių kylančios prievolės. Nemokumo administratoriaus pateiktame Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) 2021-12-06 rašte nurodoma, jog VMI, kaip mokesčių administratorius, kontroliuoja ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai, tačiau VMI CK normų neaiškina, o pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 2 straipsnį gyventojas, kaip fizinis asmuo, gali verstis bet kokia savarankiška įstatymų nedraudžiama veikla.

35. Taip pat nepagrįstos nemokumo administratoriaus prielaidos apie tai, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti vadovaujamasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito nuostatomis, kadangi ginčo sutartimis paskolos buvo suteikiamos ne vartotojui – fiziniam asmeniui namų ūkio reikmėms, o atsakovei - privačiajam juridiniam asmeniui – verslo subjektui, kuris, kaip vieningai paaiškinta teismo posėdžio metu, naudojo pasiskolintus pinigus kaip apyvartines lėšas bendrovės veiklai Baltarusijos Respublikos prekybos rinkoje ir iš to gavo pajamas. Priešingai, nei teigia nemokumo administratorius, jo pateiktame elektroniniame laiške Lietuvos banko 2021-12-20 atsakyme elektroniniame laiške, kuriame atsakyta į administratoriaus paklausimą , paaiškinama, kad Vartojimo kredito įstatymas nagrinėjamu atveju netaikomas, o sutarčių sudarymui taikomos CK nuostatos ir Lietuvos bankas nevykdo tokių paskolų teikimo priežiūros. Lietuvos bankui taip pat nesuteikia teisės aiškinti Lietuvos Respublikos teisės aktų.

36. Nepagrįstas taip pat administratoriaus ir suinteresuoto asmens A. N. skundo teiginys, kad kreditoriaus A. D. finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas UAB „Torado“ bankroto byloje dėl to, kad kreditorius patenkino savo reikalavimą pagal įkeitimo sandorį. Teismas visų pirma pažymi, kad į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad minimas kreditorius būtų perėmęs akcijų savininko A. N. turtą – UAB „Torado“ akcijas savo nuosavybėn, ar kad akcijos būtų buvusios realizuotos priverstinio vykdymo tvarka. Kreditorius nurodė, jog į antstolį jis nesikreipė, o priešingai nėra įrodyta. Kaip nurodyta į bylą pateiktu vienašaliu šio kreditoriaus 2021 m. birželio 8 d. pareiškimu, kreditorius perėmė iš akcijų kylančias turtines ir neturtines teises. Suinteresuoto asmens į bylą pateiktas notaro išduotas vykdomasis įrašas – nepatvirtina, kad išieškojimas būtų atliktas ir kad skolos dydis būtų pasikeitęs (sumažėjęs). Todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie kreditoriaus A. D. reikalavimo nepagrįstumą ir šio reikalavimo netvirtinti. Pažymėtina ir tai, kad hipotekos kreditorius turi teisę laisvai pasirinkti, iš ko reikalauti skolos – iš skolininko, iš hipoteka įkeisto turto ar iš abiejų (CK 4.170 straipsnio 1 dalis, 4.192 straipsnio 1, 5 dalys, 6.70 straipsnis). Pagaliau, jeigu paaiškėtų aplinkybės apie tai, kad įsiskolinimas būtų iš dalies padengtas ir įsiskolinimo suma sumažėjo, bankroto procese yra nustatyta kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo galimybė. JANĮ reglamentuojama, kad kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Taigi, skolos dydžiui pasikeitus, būtų galimybė finansinį reikalavimą tikslinti.

37. Kreditorių prašomi patvirtinti finansiniai reikalavimai sudaryti iš negrąžintų paskolos sumų, nesumokėtų pelno palūkanų už naudojimąsi pinigais ir delspinigių. Pateiktais nemokumo administratoriaus prieštaravimais prašoma visiškai atmesti kreditoriaus R. B., R. M. ir A. D. finansinį reikalavimą, o jį palikus patvirtintą, sumažinti finansinio reikalavimo dalį sudarančias palūkanų ir delspinigių sumas; suinteresuoto asmens prieštaravimais (skundu) prašoma sumažinti finansinio reikalavimo dalį sudarančias palūkanų ir delspinigių sumas.

38. Visų nagrinėjamų paskolų sutarčių 2 (2.1) punkte nustatyta fiksuota konkrečia suma eurais išreikšta palūkanų suma (papildomu susitarimu sutartyje su R. B. nustatyta palūkanų suma laikinai nurodytam terminui buvo sumažinta). Paskolų sutarčių 5 (5.1) punktuose susitarta, kad delspinigių norma – 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos.

39. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis).

40. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.211 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019, 53 punktas, ir šiame punkte nurodyta kasacinio teismo praktika). Kredito bei paskolos teisiniuose santykiuose tiek mokėjimo (pelno) palūkanos už naudojimąsi kredito lėšomis per sutarties laikotarpį, tiek kompensuojamosios palūkanos už laikotarpį praleidus mokėjimo terminus paprastai nustatomos kredito sutartyje.

41. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palūkanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas šias palūkanas priteisti kartu su netesybomis. Remdamasis šiais argumentais teismas atmeta nemokumo administratoriaus ir suinteresuoto asmens argumentus dėl mokėjimo (pelno) palūkanų mažinimo. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad toks susitarimas negalėjo būti sudarytas, ar kad prieštarautų įstatymams, o šiuo konkrečiu atveju ir sąžiningumo bei protingumo principams.

42. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą nemokumo administratoriaus ir suinteresuoto asmens argumentą, jog suėjus paskolos grąžinimo terminui pelno palūkanos negali būti skaičiuojamos. Sutiktina su kreditorių argumentais, jog suėjus paskolos sumos grąžinimo terminui sutartis nėra nutraukiama, o prievolė natūra turi būti vykdoma. Nurodoma kasacinio teismo praktika ir joje suformuluota taisyklė dėl palūkanų skaičiavimo negalimumo po paskolos sutarties nutraukimo nagrinėjamu atveju netaikytina, kadangi nagrinėjama situacija nėra ta pati nagrinėtai minimoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020. Teismas atkreipia dėmesį, jog minimoje byloje buvo suformuluota tokią teisės aiškinimo taisyklė: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos, o paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

43. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Gausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius taip pat turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo piniginę prievolę, tačiau nagrinėjamoje byloje toks reikalavimas kreditorių nėra pareikštas.

44. Atmetus kaip nepagrįstą argumentą dėl kreditorių be pagrindo skaičiuojamų pelno palūkanų suėjus terminui paskolos sumą grąžinti (R. B. sutartyje numatytas paskolos grąžinimo terminas dar nėra suėjęs), taip pat atmestinas argumentas, jog kreditoriai ne turi teisės reikalauti delspinigių už šiuo laikotarpiu priskaičiuotas palūkanas.

45. Prieštaravimais ir skundu prašoma mažinti delspinigių sumą dėl to, kad reikalaujami sutartyse įtvirtinti 0,1 proc. dydžio delspinigiai yra neprotingi ir nepagrįsti. Toks prieštaravimų ir skundo argumentas nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, teismo vertinamas kaip nepagrįstas. Pats savaime faktas, kad sutarčių nuostatose įtvirtintas 0,1 proc. dydžio, o ne kitokio dydžio delspinigiai, nėra sutarčių pagrindu priskaičiuotą netesybų sumą laikyti neprotinga ir nepagrįsta. Sutartinės netesybos yra šalių susitarimo rezultatas, o skolininkė nepateikė tokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl sutarties sąlygos dėl sutartinių netesybų pripažinimo negaliojančia ar pagrįsto reikalavimo dėl netesybų mažinimo.

46. Atkreiptinas dėmesys, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų ir dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis).

47. Įstatyme yra įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Netesybų (delspinigių), kaip civilinės atsakomybės, sumažinimas pagal CK 6.251 straipsnį yra teismui priskirta teisė. Šioje normoje nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo: 1) atsakomybės prigimtis; 2) šalių turtinė padėtis; 3) šalių tarpusavio santykiai; 4) ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

48. Nagrinėjamu atveju prievolė grąžinti paskolos sumą nėra įvykdyta, skolininkė bankrutuoja. Kreditoriai neįrodinėjo nuostolių dydžio šioje byloje, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas ir yra kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, o šalių teisė susitarti iš anksto reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018, 32 punktas).

49. Delspinigių norma 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos nustatyta paskolų sutartyse, vėliau nebuvo keičiama ir nėra duomenų, kad skolininkas būtų kėlęs klausimą dėl delspinigių normos sumažinimo sudarant paskolos sutartis ar papildomus susitarimus prie paskolų sutarčių. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių delspinigių dydis galėtų būti sumažintas remiantis CK 6.251 straipsnio kriterijais. Prašymas sumažinti delspinigių sumą iš esmės grindžiamas tuo, kad delspinigių norma yra per didelė, tačiau pradinės kredito (paskolos) sutarties sudarymo metu nurodyta delspinigių norma teismų praktikoje savaime nepripažįstama per didele (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-378/2015; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Sutartinių delspinigių normą sumažinti iki 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną ar kito dydžio nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, nes toks mažinimas prieštarautų kredito sutarties šalių valiai sudarant sutartį, būtų nesilaikoma sutarties. Minėta, jog atsakovė yra privatus juridinis asmuo, verslo subjektas, verslą vykdęs, kaip nurodyta buvusio bendrovės vadovo teismo posėdžio metu, padidintą riziką turinčioje Baltarusijos Respublikos rinkoje, lėšos pinigai buvo skolinami bendrovės apyvartinėms lėšoms, tai sudaro papildomą skolinimo riziką, minėta, jog nei bankai, nei kredito unijos įmonei pinigų šiuo tikslu neskolino, todėl šalių susitarimas dėl būtent tokio delspinigių dydžio, įvertinus sutarčių šalių įvertintą riziką šalių, teismo vertinimu negali būti laikomas neprotingu ar neproporcingu vien dėl to, kad skolininkė (atsakovė) tokią riziką prisiėmė.

50. Kreditorių reikalavimai dėl delspinigių taip pat buvo ginčijami dėl senaties. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Taigi, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostato reiškia, kad ieškovas, apskaičiuodamas maksimalų delspinigių dydį, atsakovui pareiškus reikalavimą ieškinio senatį taikyti, gali reikalauti iš atsakovo delspinigių ne daugiau kaip už 6 mėnesius arba 180, laikant, kad kiekvienas mėnuo turi 30 dienų. Bylos duomenys (kreditorių pareiškimuose įterptos delspinigių skaičiavimo lentelės) patvirtina, kad kreditoriai pagal atsakovės prievolės grąžinti (sumokėti) paskolos sumą bei sumokėti pelno palūkanas už naudojimąsi pinigais, skaičiavo delspinigius neviršijant 180 dienų, o argumentą, jog kreditoriai neturėjo teisės pelno palūkanų skaičiuoti paskolos grąžinimo terminui suėjus teismui atmetus, darytina išvada, jog kreditorių suskaičiuotų delspinigių sumos neviršija ieškinio senaties termino, kurį atsakovė ir suinteresuotas asmuo ginčija.

Motyvuojamoji dalis

51. Teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju nenustatyta teisinio pagrindo netenkinti kreditorių finansinių reikalavimų dėl priskaičiuotų delspinigių sumų pagal sutarčių nuostatas ir delspinigių sumas mažinti.

III. Dėl bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų ir baudos skyrimo

52. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog kreditoriai įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, o nemokumo administratoriaus ir suinteresuoto asmens argumentai atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti, todėl kreditorių R. B., kreditorės R. M. ir kreditoriaus A. D. finansinius reikalavimus teismas tvirtina visoje apimtyje.

53. Dėl bylinėjimosi išlaidų: civilinio proceso teisėje galioja principas pralaimėjęs moka (CPK 93 straipsnis). Kadangi nemokumo administratoriaus ir suinteresuoto asmens A. N. pozicijos buvo vieningos, priešingos kreditorių interesams, nepagrįstos ir būtent dėl veiksmų bylinėjimosi išlaidos susidarė, iš atsakovės BUAB „Torado“ administravimui skirtų lėšų ir iš suinteresuoto asmens A. N. lygiomis dalimis priteistina 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus R. B. naudai, o kreditorių R. M. ir A. D. naudai iš atsakovės BUAB „Torado“ administravimui skirtų lėšų ir iš suinteresuoto asmens lygiomis dalimis priteistina 5 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

54. Teismas nenustatė akivaizdžių nemokumo administratoriaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejų, o nepagrįstus administratoriaus atsikirtimus šioje byloje vertina kaip teisinių žinių stokos atvejį, todėl kreditorių prašymai dėl baudos nemokumo administratoriui skyrimo netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu,

nutaria:

Tenkinti kreditoriaus R. B. prašymą ir patvirtinti jo antros eilės 70 647 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Torado“ bankroto byloje, kurį sudaro 50 000 Eur skola, 16 650 Eur palūkanos, 3 997 Eur delspinigiai.

Tenkinti kreditorės R. M. prašymą ir patvirtinti jos antros eilės 75 942,11 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Torado“ bankroto byloje, kurį sudaro 50 000 Eur skola, 16 583,23 Eur palūkanos, 9 358,88 Eur delspinigiai.

Tenkinti kreditoriaus A. D. prašymą ir patvirtinti jo antros eilės 290 355,07 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Torado“ bankroto byloje, kurį sudaro 190 000 Eur skola, 63 104 Eur palūkanos, 37 251,07 Eur delspinigiai.

Priteisti kreditoriaus R. B. naudai iš suinteresuoto asmens A. N. ir iš atsakovės BUAB „Torado“ administravimui skirtų lėšų 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis.

Priteisti kreditorių R. M. ir A. D. naudai iš suinteresuoto asmens A. N. ir iš atsakovės BUAB „Torado“ administravimui skirtų lėšų 5 300 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis.

Prašymų dėl baudos skyrimo nemokumo administratoriui netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Eglė Surgailienė