Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo suinteresuoto asmens V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio M. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Svaitina“, V. G., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo nevykdymo vykdomojoje byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas antstolis M. P. (toliau – ir antstolis) prašė teismo už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybos inspekcija) privalomojo nurodymo nevykdymą uždarajai akcinei bendrovei „Svaitina“ (toliau – ir skolininkė) vadovui V. G. skirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnyje numatytą sankciją – baudą, baudos dydį nustatant teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo už Privalomojo nurodymo nevykdymą ir skolininkės vadovui paskirta tęstinė 20 Eur bauda už kiekvieną Privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.­­

16. Iš apeliacine tvarka tikrinamos bylos, vykdomosios bylos Nr. 0123/23/00524 bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad:

4.2. Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-11529-950/2022 UAB „Svaitina“ vadovui V. G. paskirta periodinė 5 Eur bauda už kiekvieną už Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-210527-00054 nevykdymą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 16 d.

4.3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1627-1126/2023 paskyrė skolininkės UAB „Svaitina“ vadovui V. G. vienkartinę 300 Eur dydžio baudą valstybės naudai už Statybos inspekcijos 2021 m. gegužės 27 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-210527-00054 nevykdymą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 11 d.

Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo

17. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – valstybės įmonės Registrų centro 2024 m. lapkričio 29 d. nekilnojamojo turto registro išrašą, prašo jį priimti. Nurodė, kad teikiamas išrašas yra aktualus šio skundžiamos nutarties teisėtumui patikrinti, šis dokumentas buvo būtinas nagrinėjant civilinę bylą ir sprendžiant Privalomojo nurodymo vykdymą.

18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto pateikto naujo įrodymo ryšį su byla, jo svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, į tai, kad šalys turėjo galimybę dėl apelianto pateikto naujo įrodymo išreikšti savo nuomonę teikiant atsiliepimus į atskirąjį skundą, apelianto teikiamą naują įrodymą priima. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujo įrodymo pasisako tiek, kiek jis turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl suinteresuoto asmens teisės būti išklausytam

22. CPK 771 straipsnio 6 dalyje be kita ko numatyta, kad sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas.

23. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme 2024 m. vasario 12 d. gautas pareiškėjo antstolio pareiškimas dėl sprendimo nevykdymo, kuriuo teismo prašoma už Statybos inspekcijos Privalomojo nurodymo nevykdymą UAB „Svaitina“ vadovui V. G. skirti CPK 771 straipsnyje numatytą sankciją – baudą, baudos dydį nustatant teismo nuožiūra. Teismas 2024 m. vasario 21 d. pranešimu dėl atsiliepimų į pareikštą pareiškimą pateikimo pasiūlė šalims, įskaitant ir apeliantą, per 14 dienų nuo pranešimo gavimo pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Suinteresuotam asmeniui V. G. teismo pranešimas buvo išsiųstas per elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP). Byloje nėra duomenų, kad apeliantas nebuvo tinkamai informuotas apie pirmosios instancijos teisme iškeltą apeliacine tvarka tikrinamą bylą. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi civilinę bylą paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2024 m. spalio 3 d., tačiau tą dieną teismo posėdis neįvyko dėl teisėjo teisėto nebuvimo darbe, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2024 m. gruodžio 18 d. Teismas 2024 m. gruodžio 18 d. protokoline nutartimi atidėjo posėdį 2024 m. gruodžio 31 d., patenkinęs suinteresuoto asmens V. G. prašymą atidėti posėdį, jam išreiškus norą samdytis advokatą. Kauno apylinkės teismas tą pačią dieną, t. y., 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi pakeitė teismo posėdžio datą ir paskyrė civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2025 m. sausio 14 d. Teismas nurodytoje nutartyje nurodė, kad telefonu susiekė su byloje dalyvaujančiais asmenimis ir nustatė, kad jiems tinkama posėdžio data yra 2025 m. sausio 14 d. 9.30 val. Kauno apylinkės teisme 2025 m. sausio 9 d. gautas suinteresuoto asmens V. G. atstovo advokato A. M. prašymas pripažinti advokato negalėjimo dalyvauti 2025 m. sausio 14 d. teismo posėdyje priežastį svarbia, atšaukti/atidėti posėdį ir byloje paskirti kitą teismo posėdžio datą. Kartu su prašymu advokatas pateikė Sutarties dėl teisinių paslaugų išrašą, iš kurio matyti, kad Teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta 2024 m. gruodžio mėn. 18 d. tarp advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini), atstovaujamos advokato A. M. / advokatės J. S., ir V. G.. Sutarties 1 punktu advokatų profesinė bendrija (duomenys neskelbtini) (joje dirbantys advokatai, advokatų padėjėjai, teisininkai) įsipareigojo ginti ir atstovauti V. G. teises ir teisėtus interesus civiliniuose ginčuose. 2025 m. sausio 14 d. teismo posėdyje prašymas atidėti teismo posėdį žodine nutartimi atmestas.

24. Taigi, nėra ginčo, kad apie paskirto teismo posėdžio laiką ir vietą apeliantas buvo informuotas tinkamai, jis neginčija, kad su juo 2024 m. gruodžio 18 d. buvo suderinta ir jam buvo tinkama 2025 m. sausio 14 d. paskirto teismo posėdžio data.

25. Pažymėtina, kad kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje pranešant apie posėdžio laiką ir vietą išieškotojui ir skolininkui, bet jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

26. CPK 7 straipsnyje yra įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įpareigojantis tiek bylą nagrinėjantį teismą, tiek ir dalyvaujančius byloje asmenis imtis jiems prieinamų priemonių tam, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalių pareiga rūpintis proceso skatinimu.

27. Vertindama suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentus dėl procesinių teisių užtikrinimo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ši byla užvesta 2024 m. vasario 21 d., suinteresuotam asmeniui apie gautą antstolio pareiškimą skirti jam baudą už Privalomojo nurodymo nevykdymą buvo žinoma ne vėliau kaip 2024 m. vasario 21 d., t. y., kitą dieną nuo teismo pranešimo išsiuntimo apeliantui per EPP. Suinteresuotas asmuo teismui nepateikė nei savo pozicijos (atsiliepimo į antstolio pareiškimą) dėl antstolio pateikto pareiškimo, nei įrodymų, paneigiančių antstolio pareiškime nurodytas aplinkybes. Tik 2024 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje apeliantas išreiškė savo norą samdytis advokatą, tačiau net ir 2024 m. gruodžio mėn. 18 d. sudarius Teisinių paslaugų sutartį su advokatų profesine bendrija (duomenys neskelbtini), neišreiškė savo pozicijos dėl antstolio pareiškimo, pats apeliantas nedalyvavo 2025 m. sausio 14 d. teismo posėdyje. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismui atsisakius atidėti bylos nagrinėjimą bei priėmus skundžiamą nutartį neišklausius suinteresuoto asmens bei jo atstovo, buvo suvaržytos suinteresuoto asmens procesinės teisės – teisė būti išklausytam, teikti savo poziciją pagrindžiančius duomenis bei prieštarauti antstolio ir Statybos inspekcijos nurodytoms faktinėms aplinkybėms.

28. Be to, kaip matyti iš apelianto sudarytos Teisinių paslaugų sutarties, jo interesus civiliniuose ginčuose įsipareigojo atstovauti ne tik advokatas A. M., bet ir kiti šioje advokatų bendrijoje dirbantys advokatai ir advokatų padėjėjai. Byloje nėra duomenų, kad nei vienas iš šioje advokatų bendrijoje dirbančių advokatų ar advokatų padėjėjų dėl svarbių priežasčių taip pat negalėjo dalyvauti pirmosios instancijos teismo iš anksto paskirtame teismo posėdyje. Jau minėta, kad teismo posėdžio data buvo iš anksto (2024 m. gruodžio 18 d.) suderinta su apeliantu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendžia, kad apelianto ir/ar jo atstovo neatvykimas į paskirtą teismo posėdį, neteikia pagrindo pripažinti, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nustatytų pareiškimų dėl sprendimo neįvykdymo, pateiktų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimo reikalavimų.

29. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad jis neteko galimybės pateikti papildomus duomenis apie šiuo metu dedamas pastangas įstatymų nustatyta tvarka įteisinti savavališkos statybos padarinius, kadangi skundžiamos nutarties priėmimo dieną vienas iš pastatų, kurį suinteresuotas asmuo buvo įpareigotas nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, dirbtuves su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas viešame t. y., Privalomasis nurodymas iš dalies įvykdytas; šiuo metu yra rengiami dokumentai antrojo pastato, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), įregistravimui. Apeliacinės instancijos teismas, nurodytas apelianto aplinkybes ir pateiktą naują įrodymą vertins ir dėl to pasisakys tikrindamas skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

30. Veiksmingas teismo sprendimo vykdymas yra svarbi teisės į teisingumą sąlyga. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra konstatavęs, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį saugoma teisė į teismą būtų tik iliuzinė, jeigu susitariančiosios valstybės nacionalinėje teisinėje sistemoje būtų leidžiama nevykdyti galutinio ir privalomo teismo sprendimo, tuo pakenkiant vienai iš šalių. Todėl bet kokio teismo sprendimo vykdymas laikytinas sudėtine Konvencijos 6 straipsnyje nurodyto „bylos nagrinėjimo“ dalimi. Tai reiškia, kad nepagrįstai ilgai užsitęsęs privalomo sprendimo vykdymas gali pažeisti Konvenciją (žr., pvz., EŽTT 1997 m. kovo 19 d. sprendimo byloje Hornsby prieš Graikiją, peticijos Nr. 18357/91, par. 40; 2009 m. sausio 15 d. sprendimo byloje Burdov prieš Rusiją (Nr. 2), peticijos Nr. 33509/04, par. 65–66).

31. Privalomasis nurodymas – tai Statybos inspekcijos pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nuo privalomojo nurodymo surašymo dienos skaičiuojamą jame nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą, statybą ar žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis). Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis).

32. Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 4 dalis), o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka – privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi už privalomojo nurodymo neįvykdymą skolininkui teismo nutartimi gali būti skiriama bauda. Teismo nutartis skirti skolininkui baudą priimama išnagrinėjus privalomojo sprendimo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis.

33. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismui, o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka (CPK 771 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Pagal CPK 771 straipsnio 7 dalį, jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus. Tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba privalomojo nurodymo neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas šio straipsnio 6 ir 7 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo ar privalomojo nurodymo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 771 straipsnio 8 dalis).

34. Jau minėta nutarties 16.1 punkte, Inspekcija 2021 m. gegužės 27 d. surašė du Privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius žemės sklype: 1) Nr. PNSSP-20-210527-00053, kuriuo skolininkė įpareigota iki 2021 m. lapkričio 24 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę - gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (paskirtis gyvenamoji (1 buto pastatas)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio išmatavimai apie 7,20 m x 14,83 m, aukštis apie H-4,60 m (iki kraigo), 79,91 kv. m bendro ploto, ir 2) Nr. PNSSP-20-210527-00054, kuriuo skolininkė įpareigota nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę – gyvenamąjį namą (paskirtis gyvenamoji (1 buto pastatas)), kurio išmatavimai apie 7,20 m x 8,45 m aukštis apie H-4,57 m (iki kraigo). Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad jis Privalomąjį nurodymą iš dalies yra įvykdęs, kadangi vieną iš pastatų, kurį buvo įpareigotas nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, t. y., dirbtuves su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravęs viešame registre, šiuo metu yra rengiami dokumentai antrojo pastato, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), įregistravimui.

35. Tačiau apeliacinės teismas atkreipia dėmesį, kad Privalomuoju nurodymu, dėl kurio nevykdymo apeliacine tvarka tikrinamoje byloje buvo paskirta bauda, apeliantas buvo įpareigotas nugriauti tik vieną statinį – gyvenamąjį namą (paskirtis gyvenamoji (1 buto pastatas)), kurio išmatavimai apie 7,20 m x 8,45 m aukštis apie H-4,57 m (iki kraigo). Apeliantas nepateikė duomenų, kad Privalomajame nurodyme įvardintas statinys ir yra vienas iš jo atskirajame skunde paminėtų statinių –Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ARCCR-20-241104-09264 pagrindu viešajame registre jau įregistruotos dirbtuvės su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ar pastato, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kuriam šiuo metu rengiami dokumentai įregistravimui (apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tokiems teiginiams patvirtinti apeliantas nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų). Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, kad jis iš dalies įvykdė Privalomąjį nurodymą. Taigi, nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad byloje nėra duomenų apie skolininkės atliktus veiksmus siekiant pašalinti pažeidimą, sankcija taikoma trečią kartą, terminas įvykdyti Privalomąjį nurodymą praleistas žymiai (daugiau nei trejus metus ir 7 mėnesius), dėl to šis teismas sprendė, kad esminį baudos tikslą – paskatinti kiek įmanomą operatyvesnį įsiteisėjusio privalomojo įrodymo įvykdymą galima pasiekti tik paskyrus didesnę nei anksčiau taikyta periodinę CPK 771 straipsnyje nustatytą sankciją.

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei nurodytą teisinį reglamentavimą, taip pat CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos baudos paskirtį ir tikslus, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, egzistuoja pagrindas skolininkės vadovui skirti baudą už Privalomojo nurodymo neįvykdymą.

Dėl paskirtos baudos dydžio

37. Pažymėtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi skolininkės vadovui paskirta tęstinė 20 Eur baudą už kiekvieną Privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 14 d. iki visiško Privalomojo nurodymo įvykdymo. Apeliantas alternatyviu prašymu prašo apeliacinės instancijos teismo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties dalį dėl baudos dydžio, sumažinant ir skiriant tęstinę 7 Eur baudą už kiekvieną Privalomojo nurodymo dieną.

38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad nuo termino įvykdyti Privalomąjį nurodymą pabaigos (2022 m. vasario 24 d.) yra praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas (daugiau nei treji metai), sankcija taikoma trečią kartą, skolininkės vadovas nepateikė jokių duomenų, objektyviai sutrukdžiusių įvykdyti Privalomąjį nurodymą, į teismo posėdį neatvyko ir paaiškinimų (CPK 178 straipsnis), neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytam baudos dydžiui (20 Eur už kiekvieną Privalomojo nurodymo dieną).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40. Byloje dalyvaujantys asmenys nėra pateikę jų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.