Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos duodančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ievai Aurylaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovui R. R. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija duodanti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, jog šalys yra A. R., gim. . (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys kartu negyvena, vaikas gyvena su motina, vaiko tėvas sūnui išlaikymo neteikia, nors yra sveikas, darbingas, visa vaiko auginimo našta tenka ieškovei. Ieškovė, be šalių sūnaus, dar augina ankstesnėje santuokoje gimusį sūnų M. V., gim. . (duomenys neskelbtini).Vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, nes ji vaiku tinkamai rūpinasi, pas ją yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis. Konkrečios atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatyti neprašo, nes atsakovui kliūčių bendrauti su vaiku nedaro, atsakovo teisių vaiko atžvilgiu neriboja. Vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga apie 400,00 Eur, todėl ir atsakovas privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Vaiko poreikiai detalizuoti vaiko poreikių lentelėje. Kadangi atsakovas vaikui išlaikymo neteikė nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio, todėl iš atsakovo turėtų būti priteistas ir išlaikymo įsiskolinimas po 150,00 Eur kas mėnesį.

Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad vaikui gimus atsakovas jo net nepasiėmė iš ligoninės, girtavo ir toliau girtauja, jam dėl smurto artimoje aplinkoje yra iškelta baudžiamoji byla, ieškovė šioje byloje yra pripažinta nukentėjusiąja. Išlaikymo sūnui atsakovas neteikia nuo pat gimimo, vaiką ignoruoja. Prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo iki ieškinio padavimo dienos.

Ieškovės atstovė advokatė Ingrida Diana Vinklerytė ieškovės ieškinį pagrindė teisiniais argumentais ir prašė tenkinti visiškai. Pažymėjo, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma tikrai nedidelė.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta pasirašytinai (e. b. kopijos b. l. 35), neatvykimo priežastys nežinomos.

Institucija duodanti išvadą rašytinėje išvadoje (b. l. 33-34) ir skyriaus atstovė teismo posėdžio metu duotoje išvadoje ieškinį palaiko, sutinka, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, o iš atsakovo priteistas vaiko poreikius atitinkantis išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, nes pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu tėvai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Iš bylos esančių rašytinių įrodymų ir duotų paaiškinimų nustatyta, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimė . (duomenys neskelbtini), jo motina N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Vaikui (duomenys neskelbtini). Tarp šalių santuoka nebuvo sudaryta, šalys gyvena atskirai. Nepilnametis vaikas A. R. gyvena su motina (duomenys neskelbtini). (b. l. 9). Ieškovė taip pat augina dar vieną sūnų M. V., gim. (duomenys neskelbtini), iš ankstesnės santuokos, vaikas taip pat gyvena su ieškove (b. l. 8, 9). Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, pagal kurią vaiko išlaikymui reikalinga apie 400,00 Eur (b. l. 4).

Ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pareikštas 2018 m. birželio 5 d. (e. b. kopijos b. l. 3).

Ieškovės prašymu, Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartimi Nr. e2-17124-717/2018 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui po 150,00 Eur nuo 2018 m. spalio 16 d. (prašymo padavimo dienos) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17124-717/2018 priėmimo (b. l. 59-61).

Ieškovė dirba, tačiau šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose (b. l. 15-18), gauna kasmėnesines išmokas vaikui, o taip pat gavo vienkartinę išmoką vaikui (b. l. 14), nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b. l. 10, 11).

Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka prieštaravimų dėl pareikštų reikalavimų nereiškė, įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė, nors tokia pareiga jam teismo buvo išaiškinta (b. l. 25-26).

Ieškovei byloje yra suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 12-13). Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 331,03 Eur (e. b. kopijos b. l. 41).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Šalys santuokos sudarę nebuvo, tačiau kurį laiką gyveno kartu, o (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. R. (b. l. 7), kuriam (duomenys neskelbtini).

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvų tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nagrinėjamos bylos eiga nesidomėjo, į teismo posėdį neatvyko, nepareiškė reikalavimo auginti sūnų pats, ginčo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tarp šalių nekilo, todėl teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausia atitiks vaiko interesus. Išvadą duodančios institucijos atstovė dėl to taip pat neprieštaravo. Atsižvelgiant į pirmiau nurodyta, taip pat į tai, jog ieškovė turi visas galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, į institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvadą, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis, 3.168 straipsnis, 3.169 straipsnis).

CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Ieškovė konkrečios atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatyti neprašo, nurodė, kad atsakovui nesudaro kliūčių bendrauti su sūnumi ir jo teisių vaiko atžvilgiu neriboja. Atsakovas reikalavimo bendrauti su vaiku nereiškė, todėl konkreti tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo ir dalyvavimo vaiką auklėjant tvarka nenustatoma, tačiau teismas išaiškina ieškovei, kad ji privalo sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Teismas taip pat šalims išaiškina, kad šis teismo sprendimas neįgyja res judicata galios, t. y. iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai N. V. ir tėvas R. R. (b. l. 7).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs kultūriniai, moraliniai, turtiniai poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Pagal ieškovės pateiktą poreikių skaičiuotę (b. l. 4.) vaiko poreikiams per mėnesį tenkinti reikalinga apie 400,00 suma: 160,00 Eur maistui, 35,00 Eur rūbams ir avalynei, 40,00 Eur sveikatos priežiūrai, 50,00 Eur komunalinėms išlaidoms, 45,00 higienos priemonėms, 40,00 Eur vaiko ugdymui, 30,00 Eur vaiko laisvalaikiui. Iš atsakovo prašo priteisti 150,00 Eur kas mėnesį.

Berniukas yra (duomenys neskelbtini), šiuo metu prižiūrimas mamos, kuri yra vaiko auginimo atostogose. Specialiųjų poreikių dėl sveikatos būklės neturi, tačiau vaiko sparčiai augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, būtinos lėšos avalynei, drabužiams, vaiko laisvalaikiui, doriniam ir kitokiam ugdymui, kad ateityje jie būtų paruoštas tapti pilnateisiu visuomenės nariu. Todėl įvertinus tokius faktorius kaip paties vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, akivaizdu, kad vaikų poreikiai ateityje tik didės. Pažymėtina, kad išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas į vaikų ateitį. Todėl teismo nuomone, ieškovės nurodytos sumos, reikalingos vaiko poreikiams patenkinti, iš esmės yra protingos ir atitinka išdėstytas aplinkybes. Savaime suprantama, kad vaikui reikia kasdien valgyti, kad vaikas kartas nuo karto serga, kad reikalingi vitaminai, drabužiai ir avalynė, taip pat išlaidos vaiko ugdymui. Natūralu, kad vaikui taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Be to, kaip jau minėta, priteisiant išlaikymą turi būti siekiama patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau priteistino išlaikymo dydis turi būti orientuotas į vaikų ateitį.

Ieškovės turtinė padėtis pakankamai sunki. Kaip jau nustatyta, ieškovė dirba, tačiau šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, gauna išmokas vaikams, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b. l. 10, 11, 14, 15-18). Sunkią ieškovės turtinę padėtį patvirtina ir tai, kad ieškovei byloje yra suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Teismas plačiau dėl ieškovės turtinės padėties nepasisako, kadangi teismui nekyla abejonių, jog ieškovė savo pareigas vaikams vykdo tinkamai. Ieškovė, vykdydama savo pareigą tiek savo sūnui iš ankstesnės santuokos, tiek šalių sūnui, užtikrina jų teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaikų poreikius, t. y. rūpinasi kasdiene vaikų priežiūra, o atsakovas sūnui išlaikymo neteikia, jo auklėjimu ir vystymusi nesidomi.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus savo išvadoje ieškinį palaiko.

Atsakovo turtinė padėtis teismui nežinoma. Atsakovas apie bylos iškėlimą ir jam pareikštus reikalavimus žino, jų neginčijo, įrodymų apie savo turtinę padėtį ir turimus išlaikytinius nepateikė. Ieškovės žiniomis, atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Byloje duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, ribojančią jo darbingumą, byloje nėra.

Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2011) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Kaip jau minėta, teismo turimais duomenimis, atsakovas sveikatos sutrikimų, ribojančių jo darbingumą, neturi. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo – valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis. Atsakovas turi pareigą susirasti tokį darbą, kuris leistų užtikrinti ne tik savo paties pragyvenimą, bet ir nepilnamečio vaiko išlaikymą. Atsakovas neįrodinėjo, kad deda maksimalias pastangas tam, kad gautų nuolatines jo amžių, sveikatos būklę ir išsilavinimą atitinkančias pajamas. Priešingai, atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį. Atsakovui neįrodžius, kad jo materialinė padėtis sunki vertintina, kad atsakovas yra pajėgus teikti savo vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą, o jam nepaneigus ieškovės nurodytos aplinkybės, kad jis išlaikymo vaikui neteikia, yra pagrindas išlaikymą vaikui priteisti teismine tvarka.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismų praktiką šios kategorijos byloje bei siekiant užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą ir protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinys tenkintinas, iš atsakovo nepilnamečiam vaikui A. R. priteistinas išlaikymas po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2018 m. birželio 5 d.) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama vaiko įstatyminė atstovė motina N. V. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad šis sprendimas šalims neturi res judicata galios, t. y. šis sprendimas neužkerta šalims kelio pasikeitus aplinkybėms kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartimi Nr. e2-17124-717/2018 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo 2018 m. spalio 16 d. iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17124-717/2018 priėmimo, todėl teismui priėmus sprendimą, šios laikinosios apsaugos priemonės naikintinos. Išaiškintina, kad vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti minusuojamas iš priteisto išlaikymo sumos.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki kreipimosi į teismą, t. y. už 9 mėnesius, skaičiuojant po 150,00 Eur kas mėnesį (b. l. 5 ). Šį reikalavimą ieškovė grindė aplinkybe, kad atsakovui išėjus gyventi atskirai nuo ieškovės ir vaiko, jis sūnaus išlaikyti nepadėjo ir nepadeda.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi atsižvelgti į vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Pažymėtina, jog nei ieškovė, nei atsakovas nagrinėjamoje civilinėje byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kokias pajamas gavo atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio, tačiau teismas priteisiant išlaikymą konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti savo sūnui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Todėl, pirmiau aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad R. R. turtinė padėtis laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio buvo panaši į dabartinę. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis minėtu laikotarpiu bent minimaliai rėmė savo sūnų. Jis, gavęs ieškinį, atsiliepimo į jį nepateikė, nagrinėjamos bylos eiga nesidomėjo. Nors byloje įrodymų, kiek vaiko poreikiams išleido ieškovė minėtu laikotarpiu nepateikta, tačiau savaime suprantama, kad vaikui reikėjo valgyti, kad buvo reikalingos lėšos aprangai, avalynei, ugdymui, sveikatos priežiūrai ir pan. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius, šalių turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki kreipimosi į teismą, vaiko išlaikymo išlaidos buvo panašios kaip ir dabar. Todėl už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio, t. y. už 9 mėnesius, priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant kas mėnesį po 150,00 Eur, t. y. iš atsakovo sūnui A. R. priteistinas 1 350,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 straipsnis). Tai, jog ieškinyje ieškovė išlaikymo įsiskolinimo sumą nurodė 1 200,00 Eur, o ne 1 350,00 Eur, vertintina kaip aritmetinė klaida, kadangi ieškovė tiek ieškinyje, tiek viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti už 9 mėnesius, skaičiuojant po 150,00 Eur kas mėnesį, o tai sudaro 1 350,00 Eur (150,00 Eur × 9 mėn. = 1 350,00 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovei byloje suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 12-13), taip pat įrodymai, kad valstybė už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą patyrė 331,03 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. kopijos b. l. 41). Ieškinį patenkinus visiškai šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Teismas byloje turėjo 4,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios patenkinus ieškinį priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Iš atsakovo valstybei taip pat priteitinas žyminis mokestis 41,00 Eur už priteistą išlaikymą, todėl bendra iš atsakovo valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma 45,48 Eur (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsnius, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu motina N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2018 m. birželio 5 d. ) iki jo pilnametystės ir 1 350,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atstovė N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.

Konkrečios bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nenustatyti.

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį Nr. e2-17124-717/2018 suteiktas išlaikymas turi būti minusuojamas iš priteisto išlaikymo sumos.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 331,03 Eur (trijų šimtų trisdešimt vieno euro 03 ct) bylinėjimosi išlaidas už ieškovei byloje suteiktą valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 4,48 Eur (keturių eurų 48 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, 41,00 Eur (keturiasdešimt vienas euras) žyminio mokesčio, iš viso 45,48 Eur (keturiasdešimt penkis eurai 48 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis –bylinėjimosi išlaidos.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartimi Nr. e2-17124-717/2018 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), priteistą laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.