Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės G. K. atstovui advokatui Aliui Galminui, atsakovui G. L. ir jo atstovei advokato padėjėjai Laimai Jašmontienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui G. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė palaikė atsikirtimus į ieškinį. Nurodė, kad atsakovas turi daug kreditinių įsipareigojimų, pajamų iš ūkio negauna, nes pieno supirkimo kainos mažos. Dėl konfliktinės situacijos šeimoje, gyvulius perrašė sutuoktinei. Gautas lėšas nurašo bankas, įsipareigojimams padengti. Pajamų reikia ir degalams, ir gyvulių pašarui. Su žmona susitarė, kad teiks savo vaikams išlaikymą po 400 Eur. Negali paaiškinti, kodėl su juo kartu gyvenantiems vaikams reikalingas didesnis išlaikymas nei vaikui, gyvenančiam ieškovės šeimoje. Nežino, kokios šeimos pajamos. Per mėnesį parduoda apie 15 tonų pieno. Ūkiui yra nupirkęs traktorių, dar skolinosi lėšų ūkio reikmėms. Iš viso per mėnesį bankui reikia apie 2000 Eur atiduoti. Už pieną per mėnesį gauna apie 3000 Eur. Augina grūdines kultūras, jas panaudoja pašarui. Reikalaujama išlaikymo suma per didelė. Tokio amžiaus vaikui išlaikyti 600 Eur tikrai nereikia. Vaikui augant, didėja jo poreikiai ir galima didintis išlaikymą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą (b.l. 35-37) į bylą, kad vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos su jo motina G. K. nustatymas, išlaikymo vaikui iš jo tėvo G. L. priteisimas po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti G. K., neprieštarauja nepilnamečio vaiko, A. K., gim. (duomenys neskelbtini), interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys yra susilaukusios sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). Nei vaiko pradėjimo momentu, nei po jo gimimo šalys kartu negyveno ir negyvena, sūnus gimė ne santuokoje, šalys gyvena kiekvienas savo santuokoje. Dėl ieškovės šeiminės padėties ir atsakovui neigiant, vaiko tėvystė nustatyta 2019-06-18 Plungės apylinkės teismo sprendimu (b.l. 7-9). Sūnus nuo pat gimimo gyvena su ieškove, yra jos ir jos sutuoktinio išlaikomas, atsakovas vaiko išlaikymui lėšų neteikia.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – ir CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Ieškovė prašo nustatyti sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja.

Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, į tai, jog vaikas nuo gimimo gyvena kartu tik su ieškove, atsakovas su vaiku nebendrauja ir jo gyvenime nedalyvauja, duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis sūnumi ar elgiasi priešingai vaiko interesams nėra, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 2.14 straipsnio 2 dalis, 3.169 straipsnio 1 dalis, 3.174 straipsnis).

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikia atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (2016-06-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 14 punktą).

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus, taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti.

Atsakovas yra stambus ūkininkas, jo gaunamos pajamos iš ūkio parduodamos produkcijos – pieno ir nacionalinės mokėjimo agentūros mokamų tiesioginių išmokų kasmet sudaro apie 80 000,00 Eur per metus, kas matyti iš atsakovo pateiktų sąskaitų išrašų. Teismas sutinka, kad iš šių pajamų atsakovas turi išlaikyti didelį ūkį, turi kreditorių įsiskolinimų bankui už ūkio techniką ir kitus ūkiui skirtus ir būtinus reikmenis, medžiagas. Atsakovas nuosavybės teise valdo ne vieną dešimtį hektarų žemės, turi kito registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Gyvulių bandą (80 galvijų) atsakovas perrašė sutuoktinei 2019-06-28, po sprendimo dėl tėvystės nustatymo, bet kaip pats nurodo ir toliau dirba ūkyje, kuris yra jo šeimos. Kad atsakovo ūkis bankrutuotų, ar būtų ties bankroto riba, teismui duomenų nepateikta.

Ieškovė šiuo metu nedirba, prižiūri mažametį sūnų, jai mokami tik vaiko pinigai (60,00 Eur) (b.l. 65-77). Registruotino turto ji neturi (b. l. 78-79). Kaip nurodė jos atstovas, ką iš dalies patvirtina ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo išvadoje (b.l. 36), ieškovė verčiasi augalininkyste, augina naminius paukščius, užaugintą produkciją parduoda, iš ko uždirba apie 1500,00-2000,00 Eur per mėnesį. Kartu su sutuoktiniu augina dar vieną nepilnametį vaiką.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiai dienai yra 607,00 Eur, neatskaičius mokesčių. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-296-440/2014). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovas yra darbingas, ūkininkas (turi gyvulių, nekilnojamojo turto, technikos), kitiems dviem savo vaikams laisva valia 2020-05-26 sutiko teikti išlaikymą po 400, 00 Eur, žinodamas, kad turi dar vieną mažametį išlaikymo reikalaujantį vaiką, leidžia pagrįstai manyti, kad jo finansinė padėtis yra gera ir priteistinas 250,00 Eur periodinis išlaikymas sūnui yra adekvatus jo turtinei padėčiai, šalia visų kitų jo įsipareigojimų. Šis išlaikymo dydis, teismo nuomone, šalių vaiko poreikius šiuo metu turėtų patenkinti pilnai.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas išlaikymo neteikė nuo sūnaus gimimo, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo teismui dienos – 2020-03-04, iš jo priteistinas 4625,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (18,5 mėn. X 250,00 Eur) (CK 3.200 straipsnis).

Ieškovė, keipdamasi į teismą sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį (b.l.4, 12) dėl reikalavimo už vaiko gyvenamosios vietos nustatymą. Nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo sumokėjimo ji atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp šalių nebuvo, iš atsakovo priteistina ieškovei 37,50 Eur, t.y. ½ jos sumokėto žyminio mokesčio. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo priteistinas 172,00 Eur (250,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. + 4625,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybei, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė taip pat patyrė bylinėjimo išlaidas advokato pagalbai apmokėti 1000,00 Eur (b.l.81,82). Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo patenkinti, šios išlaidos priteistinos jai iš atsakovo kaip šaliai, kurios naudai byloje priimtas sprendimas.

Teismo 2020-03-09 nutartimi (b.l. 16-17) taikytos laikinosios apsaugos priemonės - iš atsakovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokant po 200 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, įsiteisėjus sprendimui, naikintinos.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (1,75 Eur) į valstybės biudžetą nepriteistinos, kadangi neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytos 5,00 Eur sumos (96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio padavimo dienos 2020 m. kovo 4 d. po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o šias lėšas uzufrukto teise paskirti valdyti ieškovę G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4625,00 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt penkis eurus) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini). Išlaikymo įsiskolinimo lėšas uzufrukto teise paskirti valdyti ieškovę G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 172,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

Priteisti iš atsakovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1037,50 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-03-09 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - iš atsakovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokant po 200 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2020-03-04 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.