Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo L. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2015 m. vasario 10 d. priimtą nutarimą Nr. 95-79 taikyti nuteistajam L. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. teistas 2014-03-24 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 str. 1 d. (du nusikaltimai), 227 str. 2 d. – 2 metams laisvės atėmimo. Bausmė subendrinta su 2012-01-12 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2014-12-16 Lietuvos apeliacinis teismas nuteistąjį išteisino dėl BK 226 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo (dėl vieno nusikaltimo – prekybos poveikiu teisėjui), galutinė bausmė paskirta 4 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2012-11-07, bausmės pabaiga – 2016-09-06.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 27 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad šiuo metu išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir toliau jį taisant neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

L. J. skundas atmetamas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje, kuriame numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią atlikus gali būti svarstomas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.

Šiuo metu nuteistasis L. J. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, tačiau materialusis pagrindas nėra tenkinamas. Susipažinus su apelianto skundo teiginiais, skundžiama nutartimi bei rašytine bylos medžiaga, sutikti su nuteistojo išsakyta pozicija dėl nepakankamo visų lygtiniam paleidimui svarbių aplinkybių įvertinimo apygardos teismas neturi objektyvaus pagrindo. Kiekvienas teismo priimamas procesinis sprendimas turi atitinkamą struktūrą – įžanginę, aprašomąją ir rezoliucinę dalis. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, laikėsi šios baudžiamojo proceso įstatyme numatytos struktūros, todėl įstatyme įtvirtintos nutarties surašymo tvarkos laikymasis negali būti laikomas šabloniškumu. Skundžiama nutartis yra motyvuota, teismo argumentai nėra abstraktūs, jie išdėstyti išanalizavus nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į bausmės paskirtį, kitą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą.

Nors L. J. apylinkės teismo nutartį laiko nepagrįsta ir šabloniška, tačiau jo paties skunde, užuot konkrečiai išdėliojus savo asmenybės teigiamus pataisos požymius, abstrakčiai dėstomi teiginiai apie lygtinio paleidimo institutą ir bausmės paskirtį. Apygardos teismas palankiai vertina nuteistojo gautus keturis paskatinimus už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, jo teigiamą požiūrį į darbą, palaikomus artimus ryšius su šeimos nariais, prasmingą laisvalaikio leidimo būdą – skaito knygas, sportuoja, tačiau šios aplinkybės nėra kuo nors išskirtinės, sudarančios absoliutų pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Nuteistasis elgiasi taip, kaip turėtų elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tinkamai atlikti bausmę yra nuteistojo pareiga.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad L. J. bausmę atlieka už nusikaltimų, priskiriamų apysunkių (BK 300 str. 2 d., 302 str. 1 d., 222 str. 1 d., 226 str. 1 d., 227 str. 2 d.) ir sunkių (BK 182 str. 2 d.) nusikaltimų kategorijoms, padarymą. Anksčiau teistas už nusikaltimą finansų sistemai. Taip pat 2015-01-22 nutarimu jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimų nuosavybei, finansų sistemai ir valdymo tvarkai buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo. Taigi šie duomenys jį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį daryti intelektinius nusikaltimus. Be to, paskutinis L. J. teistumas yra dėl to, kad jis neteisėtai bandė paveikti teisininkus, siekdamas sau palankaus procesinio sprendimo. Nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo 2014-03-24 praėję tik kiek daugiau nei metai laiko, todėl nuoširdžiu kaltės prisiėmimu ir atsakomybės nevengimu apygardos teismas abejoja. Psichologinės tarnybos išvadoje pažymėta, kad pokalbio metu nuteistasis yra atsargus, į užduodamus klausimus atsako trumpai, konkrečiai, pokalbyje atsakomybę atiduoda pašnekovui. Taigi, L. J. yra tik selektyviai atviras.

Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nuteistasis yra baustas drausmine tvarka dėl bendravimo su kitų kamerų nuteistaisiais, raštelių siuntinėjimo. Ši nuobauda gauta 2014-03-26, po jos gavimo nuteistasis skatintas tik vieną kartą. Taigi L. J. pavyzdingas elgesys nėra ilgalaikis, nustatytai vidaus tvarkai besąlygiškai nėra paklūstama. Nors Komisija savo nutarime pažymi, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja pataisos programose, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis aktyviai dalyvavo tik vienoje programoje – Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų teisinio ir socialinio švietimo programoje. Duomenų, kad savo iniciatyva L. J. būtų dalyvavęs kitose programose, bylos medžiagoje nėra.

Aukštesnės instancijos teismas pritaria ir tam apylinkės teismo teiginiui, jog nuteistasis nededa pakankamai pastangų priteisto civilinio ieškinio dengimui. Civilinis ieškinys yra pakankamai didelis – 70 000 Lt, tačiau L. J. yra atlyginęs tik nežymią jo dalį – 500 Lt. Be to, nuteistasis, turėdamas tik vidurinį išsilavinimą, manytina, pervertina savo įsidarbinimo galimybes. Pataisos namuose jis nesiekė įgyti konkrečios specialybės, nesimokė. Nors teismui pateiktoje medžiagoje yra pažyma, liudijanti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka priimti L. J. pardavimų vadybininko pareigoms, tačiau ši pažyma vertinama kaip deklaratyvi.

Tiesėjas ir teismai yra nepriklausomi (Konstitucijos 109 str. 2 d.), jų sprendimai savarankiški, todėl apygardos teismas nėra saistomas nei apylinkės teismo nutarties, nei Komisijos priimto nutarimo argumentais bei motyvais, juo labiau prokurorės pateikta pozicija dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės. Todėl nuteistojo skundo argumentas, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė pritarė jo lygtiniam paleidimui, atmetamas. Prokurorė nedalyvavo teisminiuose procesuose, ji išsakė tik savo nuomonę sprendžiamu klausimu.

Didelis neatliktos bausmės laikas įstatyme nėra nurodytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, tačiau likusi neatliktos bausmės dalis priskiriama BVK 157 str. 1 d. nurodytai „kitų reikšmingų aplinkybių“ sąvokai ir turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas. Apylinkės teismas taip ir padarė, todėl šiuo aspektu L. J. išreiškiamas nepasitenkinimas dėl atliktos bausmės dalies įvertinimo, atmetamas. Nagrinėjamu atveju neatlikta bausmės dalis – 1 metai 7 mėnesiai 1 diena (Komisijos posėdžio, vykusio 2015-02-05 dieną) dar yra gana didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 4 metai). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už kelių tyčinių apysunkių ir sunkaus nusikaltimų padarymą, darytina išvada, kad neatlikta bausmės dalis šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės, paskirtos L. J., tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės. Nors nuteistasis skunde nesutinka su tuo, jog teismas apskritai vertina likusią bausmės dalį, tačiau šie skundo argumentai nepagrįsti. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, t. y. faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos bylos duomenimis ir jų analize, todėl konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-03-27 nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo L. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.