Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis, nerengdamas teismo posėdžio išsprendė klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo iš nuteistosios H. V., pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. sausio 9 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu H. V. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį, ir jai paskirta 6 (šešių) mėnesių ir 1 (vienos) dienos laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir H. V. paskirta galutinė bausmė – 4 (keturi) mėnesiai ir 1 (viena) diena laisvės atėmimo. Nuspręsta H. V. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2024 m. lapkričio 27 d. Taip pat vadovaujantis BK 66 straipsniu, į šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti H. V. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 26 d. iki nuosprendžio paskelbimo, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Kaltinamajai H. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki 2024 m. lapkričio 27 d., o šiam terminui pasibaigus ją panaikinti ir H. V. paleisti į laisvę, laikant, jog ji atliko šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. sausio 6 d.

2. Kauno apygardos teisme 2025 m. sausio 9 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus (toliau – Tarnyba) patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad Tarnyba 2024 m. lapkričio 23 d. gavo advokato G. A. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėti užmokestį už pirmosios instancijos teisme suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajai H. V.. Vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 11., 14.1.1., 14.1.2.1., 30.2 punktais, Tarnyba prašo valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą – 398, 90 Eur.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios neišieškotinos.

3. Nustatyta, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos Kauno apygardos teisme, Tarnybos pavedimu kaltinamosios H. V. atstovu buvo advokatas G. A.. Jis dalyvavo 2024 m. lapkričio 21 d. teisiamajame posėdyje, 2024 m. lapkričio 27 d. procesinio sprendimo paskelbime bei susipažino su bylos medžiaga.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad pasisakyti dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme (tuo pačiu ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamosios atstovo dalyvavimo), atitinkamos instancijos teismas turi nuosprendyje arba nutartyje. Tam, kad teismas pasisakytų šiuo klausimu, prašymas ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-336-870/2020). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo turi pateikti bylos nagrinėjimo teisme metu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, toks prašymas turi būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turi būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-76-453/2017).

5. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nuteistajai H. V. teikiant teisinę pagalbą teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Kauno apygardos teisme buvo gauta 2025 m. sausio 9 d., t. y. jau po 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio paskelbimo. Taigi, Tarnyba dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą kreipėsi ne laiku.

Motyvuojamoji dalis

6. BPK 361 straipsnyje numatyta galimybė nuosprendžio vykdymo metu išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendžio vykdymo metu teismas turi teisę priimti sprendimą, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas (BPK 362 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat formuoja praktiką, kad klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ne tik priimant nuosprendį, bet ir nuosprendžio vykdymo metu, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017).

7. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje byloje advokatas nuteistajai H. V. buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kuris nepatenka į baudžiamojo proceso įstatyme nurodytus atvejus (BPK 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai), kada antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltu pripažinto asmens nepriteisiamos. Vis tik BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios ir klausimą, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia situaciją vertindamas individualiai, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.

8. Kaip nurodyta pirmiau, advokatas nuteistajai H. V. buvo paskirtas bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas procese yra būtinas. H. V. yra užsienio valstybės ((duomenys neskelbtini) Respublikos) pilietė, nemokanti proceso kalbos, todėl gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo neatsiejamas nuo kaltinamosios galimybės tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis baudžiamajame procese, vykstančiame ne jos pilietybės valstybėje ir ne jos gimtąja kalba. Taigi gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas nepriklausomai nuo to, ar pasinaudoti teisine advokato pagalba pageidavo pati kaltinamoji. Be to, pagal pirmiau aptartas BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, atsižvelgia ir į kaltinamojo (nuteistojo) turtinę padėtį. Šiuo atveju, H. V., kaip minėta, yra užsienio valstybės pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Respublikoje. 2024 m. lapkričio 21 d. teisiamajame posėdyje kaltinamoji paaiškino, kad atlieka atsitiktinius darbus statybose, gaunamos pajamos nėra pastovios. Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, be kita ko, nuspręsta iš nuteistosios H. V. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 14 350 Eur. Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartimi šios nuosprendžio dalies vykdymą nutarta perduoti (duomenys neskelbtini) Respublikos kompetentingai institucijai ir ši suma iš nuteistosios dar nėra išieškota.

9. Svarstomo klausimo kontekste būtina pažymėti ir tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privalomas atstovo paskyrimas vertinamas kaip priemonė kaltinamojo interesams baudžiamajame procese tinkamai apsaugoti ir nacionaliniai teismai jį skirti gali nuspręsti net ir tuo atveju, kai kaltinamasis tam prieštarauja, o teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo tokiu atveju savaime Europos Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatų nepažeidžia (EŽTT Didžiosios kolegijos 2018 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Correia de Matos prieš Portugaliją, peticijos Nr. 56402/12). Baudžiamosiose bylose nemokamai teisinei pagalbai gauti gali būti nustatytos tam tikros sąlygos: pirma, tokia pagalba kaltinamajam nemokamai suteikiama tik tada, kai tas asmuo neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, ir, antra, tokios teisinės pagalbos būtinumą lemia teisingumo interesai (EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Dvorski prieš Kroatiją, peticijos Nr. 25703/11). Šias nuostatas savo praktikoje akcentuoja ir nacionaliniai teismai (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-16-478/2023).

10. Pirmiau aptarti duomenys teikia pagrindą išvadai, kad nuteistosios galimybės realiai atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jai turint nepastovų darbą ir nusprendus iš jos išieškoti ženklią konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, yra ribotos, o priverstinis šių išlaidų išieškojimas užsitęstų pernelyg ilgai. Taigi įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, taip pat tai, kad gynėjas H. V. buvo paskirtas baudžiamojo proceso įstatyme nurodytu pagrindu, siekiant užtikrinti proceso kalbos nemokančios kaltinamosios (nuteistosios) teises bei teisingumo interesus, daroma išvada, kad valstybės patirtų proceso išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą, priteisimas iš nuteistosios yra netikslingas. Šių išlaidų priteisimas prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl jos iš nuteistosios neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. sausio 9 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje Nr. 1-333-919/2024, iš nuteistosios H. V. neišieškoti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.