Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1293-910/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-23
Bylos Nr.: 2A-1293-910/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-00255-2018-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Braždienė, Laima Ribokaitė, Virginijaus Kairevičiaus
Ieškovas: K. Š.
Atsakovas: T. A.

Kategorijos

2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1293-910/2019Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00255-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) K. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. Š. ieškinį atsakovui T. A. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kurioje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama: 1) nustatyti nepilnametės dukters K. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina K. Š. (buvusi – Ž.); 2) atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką ieškinyje detalizuotu būdu; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis – po 170 Eur – nuo 2018 m. vasario 1 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise K. Š.; priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu gyveno nesusituokę nuo 2014 m. vasaros iki 2018 m. sausio 15 d. Jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. A.. Šiuo metu ieškovė su dukra ir sutuoktiniu M. Š. gyvena nuomojame bute (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. sausio 15 d. atsakovas su dukra bendravo tokia tvarka: du kartus per mėnesį savaitgaliais nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val.; penktadienį 12 val. paima dukrą iš darželio iki sekmadienio 18 val.; atsakovas bendravo su dukra darbo dienomis du kartus per savaitę, paimdamas dukrą pas save iš darželio 17 val. ir kitą dieną ryte nuvesdamas į darželį. Ieškovės teigimu, ji pastebėjo, kad atsakovo bendravimas su dukra darbo dienomis neigiamai veikia dukters emocinę būklę – ji tapo nervinga, irzli, pikta, nesukalbama. Dukra nesijaučia saugi, emociškai pavargsta, kai dažnai keičiama gyvenamoji. Kadangi nepilnametė dukra šiuo metu gyvena kartu su motina, kuri ja rūpinasi ir išlaiko, ieškovė prašė nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Ieškovė nurodė, kad ji dirba, gaunamas darbo užmokestis – apie 430 Eur per mėnesį (po mokesčių), taip pat iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus gaunama išmoka vaikui – 30 Eur per mėnesį. Vaiko poreikiams per mėnesį reikia: 380 Eur maistui, 120 Eur drabužiams, avalynei, 50 Eur vaistams, papildams, higienos prekėms; 45 Eur ugdymo priemonėms, žaislams, 25 Eur šventėms, renginiams, 35 Eur darželio mokesčiui, 40 Eur komunalinių mokesčių daliai, 67 Eur šildymo sezono metu, 47 Eur kitu metų laiku. Ieškovės teigimu, atsakovas privalėtų teikti išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 170 Eur per mėnesį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko su reikalavimais dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo kartu su jos motina – ieškove, iš dalies sutiko su reikalavimu dėl išlaikymo vaikui dydžio, nurodydamas, kad gali mokėti 150 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, taip pat pateikė teismui prašomą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.

4. Išvadą byloje teikianti institucija išvadoje nurodė, kad nei ieškovės, nei atsakovo šeimos nėra įrašytos į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Lankantis mergaitės ir ieškovės gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad bute yra reikalingi namų apyvokos daiktai ir baldai, švaru ir tvarkinga. Vienas iš kambarių skirtas mergaitei, jai sudarytos sąlygos augti, vystytis ir lavėti. Išvadoje pažymėta, kad atsakovas 2018 m. sausio-vasario mėnesiais kelis kartus kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrių dėl konfliktų su ieškove ir dukros auklėjimo. Apsilankius atsakovo gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad bute yra sąlygos vaikui viešėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:

1) nustatė nepilnametės šalių dukters gyvenamąją vietą su motina K. Š. (buvusi – Ž.);

2) nustatė tokią atsakovo bendravimo su dukra tvarką:

a) tėvas kas antrą mėnesio savaitgalį paima dukrą iš darželio penktadienį 17 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. Vaikui susirgus, motina apie neįvyksiantį susitikimą privalo iš anksto informuoti vaiko tėvą elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) arba sms žinute telefonu (duomenys neskelbtini);

b) tėvas antradieniais ir ketvirtadieniais pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą 20 val.;

c) Tėvo dieną tėvas paima dukrą nuo 11 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą 19 val. Per dukros gimtadienį – spalio 30 d. – pasiima ryte 10 val. dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 16 val.;

d) lyginių metų Kūčias ir šv. Kalėdų dieną, t. y. nuo gruodžio 23 d. 18 val. iki 26 d., dukra praleis su motina; nelyginių metų Kūčias ir šv. Kalėdas vaikas praleis su tėvu. Nelyginiais metais dieną prieš Kūčias (t. y. gruodžio 23 d.) tėvas nuo 18.00 val. paims vaiką iš jo ugdymo ar gyvenamosios vietos ir šv. Kalėdų antrą dieną iki 19 val. parveš vaiką į gyvenamąją vietą pas motiną. Nelyginių metų šv. Velykas vaikas praleis su motina, o lyginių metų šv. Velykas – su tėvu. Lyginiais metais dieną prieš šv. Velykas tėvas nuo 19 val. paims vaiką iš jo ugdymo ar gyvenamosios vietos ir antrąją šv. Velykų dieną 19 val. parveš vaiką į vaiko gyvenamąją vietą;

e) tėvas bendraus su vaiku 2 savaites per tėvo kasmetines atostogas, paimant vaiką su savimi. Apie būsimą bendravimą informuos vaiko motiną elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) arba sms žinute telefonu (duomenys neskelbtini) prieš 7 kalendorines dienas. K. Š. ir T. A. įsipareigoja tarpusavyje derinti atostogų laiką elektroniniu paštu arba sms žinutėmis, kad nesidubliuotų jų atostogos. Atostogų metu, T. A. neperves išlaikymo vaikui už atostogų laikotarpį į vaiko motinos sąskaitą;

f) tuo atveju, jeigu dėl vaiko ligos ar dėl K. Š. arba T. A. ligos ar jų darbo grafiko T. A. negalės bendrauti su nepilnamete dukra numatytomis dienomis, K. Š. įsipareigoja sudaryti sąlygas vaikui bendrauti pagal T. A. pageidavimą, išreikštą SMS žinute;

g) vaiko motina užtikrina galimybę vaiko tėvui aplankyti dukrą jos ligos atveju vaiko gyvenamojoje vietoje ar medicinos įstaigoje;

Žemesnės instancijos teismas

h) tėvas bendrauja su dukra telefonu pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais (kai dukra būna su mama) nuo 18 val. 30 min. iki 20 val., šeštadieniais, sekmadieniais (kai dukra būna su mama) nuo 17 val. iki 19 val. 30 min. T. A. telefono numeris bendrauti yra (duomenys neskelbtini), o K. Š. (duomenys neskelbtini);

i) šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamos į savo planus bei vaiko interesus;

3) priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. vasario 1 d. iki jos pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, kad pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo teiktas laikinas išlaikymas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo įskaitytinas į priteistą išlaikymą. Paskyrė vaiko motiną išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

4) priteisė iš atsakovo ieškovei 275 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 61 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas nustatė, kad šalys 2014 m. spalio 30 d. susilaukė dukters K.. Ieškovė ir atsakovas negyvena kartu nuo 2018 m. sausio 15 d. Ieškovė 2018 m. liepos 11 d. sudarė santuoką su M. Š., laukiasi antro vaiko.

7. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas nurodė, kad ginčo šalių nepilnametė dukra su ieškove ir atsakovu gyveno nuo gimimo iki 2018 m. sausio 15 d., po to dukra gyvena su motina. Išvadą teikianti institucija nurodė, jog šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Ieškovės šeima nėra įrašyta į šeimų, auginančių vaikus, socialinės rizikos grupę. Vaiko tėvas sutiko, kad dukra gyventų su savo motina. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatė su motina K. Š. (CK 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).

8. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teismas nurodė, jog iš teismo posėdžio metu ieškovės duotų paaiškinimų matyti, kad jos prašoma nustatyti dukters bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka iš esmės atitinka teismui šalių teiktos Taikos sutarties projektą, šalių paaiškinimai patvirtina, kad ginčo dėl dukters bendravimo su tėvu tvarkos pagal Taikos sutarties projekto 2.1, 2.2, 2.3, 2.4, 2.5, 2.6, 2.7, 2.8, 2.11 punktus nėra, išskyrus 2.1 punkte numatytą tėvo teisę bendrauti su dukra darbo dienomis. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu eliminuoti jo bendravimą su dukra darbo dienomis.

Šalies argumentai

9. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje ieškovė prašė nustatyti atsakovo bendravimą su dukra ir darbo dienomis, t. y. vieną kartą per savaitę nuo 17 val. iki 19 val., paimant dukrą iš darželio ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą, informuojant apie būsimą bendravimą ieškovę iš vakaro iki 20 val. Iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas su dukra bendraudavo kelis kartus per savaitę, kartais dukra likdavo nakvoti atsakovo namuose. Šioje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka iki teismo sprendimo priėmimo, pagal kurią atsakovas bendravo su dukra du kartus per savaitę darbo dienomis antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val., paimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką iki tos pačios dienos 19 val. į jo gyvenamąją vietą. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojo M. Š. parodymų, išvadą teikiančios institucijos nurodytų duomenų, atsakovą charakterizuojančios kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas rūpinasi savo dukra, mergaitė noriai laukia susitikimų su tėvu, iš jų grįžta linksma. Ukmergės vaikų lopšelio-darželio „Eglutė“ pažymoje nurodyta, kad tėvas rūpinasi dukra, kartais atveda ir pasiima ją iš darželio, bendrauja su pedagogais, domisi dukros elgesiu, ugdymo pasiekimais taip pat ir mergaitės savijauta. Pasak daugiabučio namo bendrijos „Koralas“, atsakovas, gyvendamas (duomenys neskelbtini), yra mandagus ir paslaugus, bute netriukšmauja, problemų nekelia. Vaiko teisių apsaugos specialistui apsilankius atsakovo gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad atsakovas gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute su patogumais, vienas iš kambarių skirtas dukros poreikiams tenkinti, bute švaru, vaistai ir buitinės chemijos priemonės sudėtos aukštai, vaikui neprieinamoje vietoje. Ukmergės vaikų lopšelio-darželio „Eglutė“ pateiktoje šalių dukters charakteristikoje, be kita ko, nurodyta, kad jokių pasikeitimų vaiko elgesyje sugrįžus į grupę po savaitgalio nepastebima. Teismas pažymėjo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas dalyvavo 20 valandų programoje „Bendravimo su vaikais tobulinimo kursai“, įgijo žinių apie pozityvią tėvystę bei pagilino socialinio ir bendravimo su vaikais įgūdžius. Atsakovas stengiasi išlaikyti ryšį su dukra, jį stiprinti. Duomenų, kad vaiko bendravimas su tėvu darbo dienomis neigiamai veiktų dukrą, teismui nepateikta. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes apie mergaitės nerimą visų nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, teismas nurodė, kad neturi pagrindo išvadai, jog tai – vaiko bendravimo su tėvu pasekmė. Teismas pažymėjo, kad ginčo šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, ta, tikėtina, turi poveikį ir jų mažametės dukters psichinei sveikatai. Ieškovė prieštaravimą, kad dukra bendrautų su tėvu darbo dienomis, grindžia išimtinai tuo, jog, jai susilaukus antro vaiko, bus sunku perduoti vaiką atsakovui ir jį pasiimti, nes vaiko perdavimas vyksta kieme prie namo laiptinės, o jos sutuoktinis dažnai būna išvykęs. Tuo tarpu atsakovas paaiškino, kad jis galėtų vaiką palydėti iki buto durų, jeigu tik ieškovė pasakytų laiptinės kodą ir leistų tai daryti. Teismo vertinimu, šie šalių paaiškinimai tik patvirtina, kad šalių nesutarimai yra asmeninio pobūdžio, visiškai nesusiję su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog dukters bendravimas su tėvu darbo dienomis pakenks dukters interesams.

Žemesnės instancijos teismas

10. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas darė išvadą, kad nėra jokio pagrindo riboti ginčo šalių dukters bendravimą su tėvu darbo dienomis, juolab kad ieškovės šeimoje artimiausiu metu gims antras vaikas, tokiu atveju nuolatinio mergaitės ryšio su tėvu palaikymas neabejotinai geriausiai atitinka jos interesus.

11. Teismas nurodė, kad pagal šalių teismui pateiktą taikos sutarties projektą tėvo bendravimas su dukra darbo dienomis buvo nustatytas antradieniais ir ketvirtadieniais, nurodant, kad tėvas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą dukrą iki 20 val. Teismo nustatytoje laikinoje bendravimo su vaiku tvarkoje atsakovas bendravo su dukra šiomis dienomis iki 19 val., tačiau prašė nustatyti jo bendravimo su dukra laiką darbo dienomis iki 20 val., nes 2 val. bendravimas yra per trumpas. Atsakovas paaiškino, kad mergaitė yra mažo amžiaus (4 metai), jai reikia padėti apsirengti, užtrunka, kol vaiką paima iš darželio, kartais ji nori dar pažaisti lauke, grįžus namo jau beveik reikia rengti vaiką ir vesti grąžinti motinai, dėl to prašė, jog būtų nustatytas jo bendravimas su vaiku nurodytomis dienomis iki 20 val. Teismas, įvertinęs mažą vaiko amžių (4 metai), dukros artimą ryšį su tėvu, norą bendrauti, ieškovės šeimos pagausėjimą ir atsakovo argumentus, priėjo prie išvados, kad atsakovo reikalavimas yra pagrįstas, nenustatyta pagrindų trumpinti dukters bendravimo su tėvu laiką. Teismas pažymėjo, kad, įvertinus tai, jog tokio amžiaus vaikai miega pietų miegą, vakare eina miegoti apie 21 val., atsakovui grąžinus dukrą namo 20 val., lieka pakankamai laiko pasiruošti miegui.

12. Dėl išlaikymo vaikui dydžio teismas nurodė, kad pagal pateiktus į bylą duomenis ginčo šalių nepilnametės dukters poreikiams tenkinti kas mėnesį reikia apie 380 Eur, t. y. po 190 Eur iš kiekvieno tėvo. Teismo posėdyje ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus, nurodydama iš atsakovo priteistiną 170 Eur sumą kaip pakankamą vaikui išlaikyti. Teismas pažymėjo, kad šalių dukra sparčiai auga, jos ugdymui lavinimui reikalingos lavinimo priemonės, vėliau jos poreikiai neabejotinai augs. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta 340 Eur išlaidų kas mėnesį dukters poreikiams tenkinti suma yra adekvataus, protingo dydžio, atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti 170 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį. Vertindamas atsakovo argumentus, kad jis taip pat turi išlaidų dukters poreikiams tenkinti, teismas pažymėjo, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis mažesnis už teismų praktikoje rekomenduojamą orientacinį vaiko poreikiams patenkinti reikalingą vienos minimalios mėnesinės algos dydį. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis nuolatos tenkina vaiko poreikius, tai yra jo prisiimta pareiga aprūpinti vaiką apranga, mokėti už dukters lankomą ugdymo įstaigą ar kt. Priteistas 170 Eur dydžio išlaikymas dukrai skirtas patenkinti minimalius vaiko poreikius. Visi kiti vaiko poreikiai, tarp jų – pramogos, kelionės, tenkinami pagal vaiko tėvų galimybes. Dėl to atitinkamai mažinti išlaikymo dydį dėl atsakovo nurodomų apsilankymų muziejuose, kitų pramogų, nėra pagrindo. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas priteisė iš atsakovo dukrai išlaikymą kas mėnesį mokamomis 170 Eur dydžio išmokomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą pakeisti: panaikinti atsakovo bendravimo su dukra tvarkos 2 punktą „T. A. antradieniais ir ketvirtadieniais pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą 20 val.“; panaikinti 6 punkto dalį „Atostogų metu T. A. neperves išlaikymo vaikui už atostogų laikotarpį į vaiko motinos sąskaitą“. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Teismas nepagrįstai nustatė atsakovo bendravimą su dukra darbo dienomis, be to, pailgino bendravimo laiką iki 20 val. Atsakovui pasiimant dukrą į savo namus darbo dienomis, labai pablogėjo jos emocinė būklė: dukra tapo nervinga, irzli, pikta, nesukalbama. Dukra nesijaučia sausi, emociškai pavargsta, kai dažnai keičiama gyvenamoji aplinka.

13.2. Teismui buvo pateikti dokumentai, kad dėl pablogėjusios dukters emocinės būklės apeliantė 2018 m. vasario 21 d. kreipėsi į vaikų gydytoją, kuri patarė kreiptis į vaikų psichiatrą. Taip pat pateiktas apeliantės 2018 m. vasario 21 d. prašymas Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl atsakovo netinkamo elgesio, traumuojančio vaiką. 2018 m. vasario 19 d. šalių susitarimu atsakovas 17 val. paėmė dukrą iš darželio, o kitą dieną, t. y. vasario 20 d. ryte, privalėjo nuvesti ją į darželį, tačiau to nepadarė. Nuvykus pas atsakovą į namus, duris atidarė apsiverkusi ir išsigandusi dukra, atsakovas apeliantės atžvilgiu elgėsi agresyviai, nepaaiškino, dėl kokių priežasčių nenuvedė dukters į darželį. 2018 m. lapkričio 8 d. atsakovas paėmė dukrą iš darželio 17 val. ir turėjo pristatyti ją į gyvenamąją vietą, t. y. palydėti iki durų; jam buvo nurodytas durų kodas. Tačiau atsakovas SMS žinute pranešė apeliantei, kad ji privalo nusileisti į automobilių stovėjimo aikštelę pasiimti dukters. Apeliantė nurodė, kad vaiko pasiimti ateis anyta, nes apeliantė negalėjo palikti 2018 m. lapkričio 1 d. gimusio sūnaus. Tačiau atsakovas neatvedė dukters iki buto durų, neperdavė jos anytai, o išsivežė pas save. Apeliantė kreipėsi į policiją. Po pokalbio su policijos pareigūnais atsakovas atvežė dukrą iki namų, tačiau apeliantė privalėjo eiti pasitikti dukters į automobilių aikštelę, palikusi namuose neseniai gimusį kūdikį. Atsakovas pareiškė, kad apeliantė privalės visada ateiti paimti dukters į automobilių stovėjimo aikštelę. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, teisme teigęs, kad atvestų dukrą iki buto durų, jeigu jam būtų pasakytas durų kodas, elgiasi priešingai. Toks netinkamas atsakovo elgesys traumuoja dukrą, ji blogai miega naktimis, sako nebenorinti eiti pas tėtį, nori praleisti daugiau laiko su mama ir broliuku. 2018 m. lapkričio 13 d. dėl pablogėjusios dukters emocinės būklės apeliantė kreipėsi į šeimos gydytoją, ši davė siuntimą pas vaikų psichiatrą, numatyto vizito data – 2018 m. gruodžio 6 d. Medikų pažyma bus pateikta į teismo posėdį. Apeliantės teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ji pagrįstai prašė nenumatyti atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis.

13.3. Pirmosios instancijos teismas, pailgino atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis laiką iki 20 val., visiškai neatsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, nors teismui pateikti dokumentai įrodo, jog vaiko bendravimas su tėvu darbo dienomis neigiamai veikia vaiko emocinę būklę: dukra grįžta pavargusi, suirzusi, nervinga, dažnas gyvenamosios aplinkos keitimas ją išvargina. Atsižvelgiant į vaiko interesus, tikslinga nenumatyti atsakovo bendravimas su dukra darbo dienomis.

13.4. Atsakovas nepagrįstai kreipėsi į policiją dėl to, kad apeliantė, neva, nevykdo Vilniaus regiono teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties, neatsižvelgdamas į tai, jog tuo metu dukra sirgo. 2018 m. gegužės 3 d. apeliantei buvo iškelta baudžiamoji byla pagal BK 245 straipsnį – už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą. Apeliantė, būdama nėščia, privalėjo lankytis policijos komisariate, kuriame buvo atliekami įvairūs procesiniai veiksmai, ir tai neigiamai veikė jos sveikatą.

13.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovo mokėtiną išlaikymą, nustatydama, kad atsakovas nemoka dukrai išlaikymo, kai kasmetinių atostogų metu dukra bus su juo. Ieškiniu buvo prašoma priteisti iš atsakovo 190 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį. Teismo proceso metu ieškovė sumažino prašomą priteisti išlaikymo sumą iki170 Eur kas mėnesį, todėl dar daugiau sumažinti nesutinka.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

14.1. Teismas išsamiai išnagrinėjo byloje surinktą medžiagą, įrodymus įvertino pagal CPK numatytus įrodymų vertinimo principus, teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatytą, vadovavosi teismų praktika, vaikų teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnis), teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), teisinio apibrėžtumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).

14.2. Visus su vaiku susijusius klausimus tėvai turi siekti spręsti tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), tačiau su apeliante nepavyksta susitarti. Bendravimo su dukra tvarką apeliantė siekia nustatyti tokią, kuri atitiktų jos norus, nors nė vienas iš tėvų neturi siekti tokios bendravimo tvarkos, kuri būtų patogiausia jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

14.3. Apeliantė nepagrįstai siekia apriboti atsakovo teisę bendrauti su dukra. Tai reikštų emocinio ryšio su vaiku sumažėjimą, trukdytų atsakovui vykdyti tėvo pareigas. Apeliantė, teigia, kad dėl atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis labai pablogėjo mergaitės emocinė būklė, tačiau, 2018 m. vasario 21 d. gavusi šeimos gydytojos patarimą kreiptis į vaikų psichiatrą, apeliantė dukters pas šį gydytoją nenuvedė. Atsakovo teigimu, jo bendravimas su dukra nekelia neigiamų pasekmių dėl gyvenamosios vietos pokyčių, nes dukra su tėvu bendrauja jai įprastoje gyvenamojoje aplinkoje, kurioje gyveno iki tėvų išsiskyrimo. Dukra turi tą patį kambarį žaidimams, tą pačią vietą miegui, tuos pačius daiktus. Dukters emocijas ir elgesį įtakojo tai, kad apeliantė su dukra išsikėlė gyventi į kitą aplinką, vaikas sunkiai reagavo į tai, jog tėvai gyvena atskirai. Apeliantė iš karto ėmė gyventi su kitu vyru, 2018 m. lapkričio 1 d. pagimdė antrą vaiką. Dėl to dukters gyvenime įvyko esminių pokyčių, kurie sukėlė jai tam tikras emocijas.

Atsiliepimas

14.4. Apeliantė remiasi aplinkybėmis, įvykusiomis 2018 m. vasario 19 ir 20 dienomis, tačiau nenurodo, kokią reikšmę nurodyti įvykiai turi atsakovo bendravimo su dukra tvarkai. Apeliantė, 2018 m. vasario 20 d. apie 16 val. atėjusi pasiimti dukters, sukėlė konfliktą, kurį girdėjo ir laiptinės gyventojai. Dukra, matydama, kaip motina šaukia, rėkia, tranko durimis, ėmė verkti. Tai įrodo apeliantės agresyvų elgesį ir nenorą tartis dėl bendravimo tvarkos, visiškai neįvertinant dukters interesų.

14.5. Apeliantė manipuliuoja dukra, sukelia tokias situacijas, kad nežinia, kaip dukrą pristatyti į jos gyvenamąją vietą. Per visą atsakovo bendravimo su dukra laiką apeliantė dukrą perduodavo ir ją pasiimdavo iš atsakovo namo kieme prie laiptinės. Dabar apeliantė pakeitė dukters paėmimo vietą ir ėmė reikalauti paimti dukrą nuo buto durų. Nuolat kyla nesutarimai, kaip atsakovas turi pasiimti dukrą ir grąžinti į jos gyvenamąją vietą: ar iki laiptinės prie lauko durų (durys užrakinamos, iškyla durų kodo problema), ar iki buto durų (kyla konfliktai, kodėl atsakovas lankosi laiptinėje, apeliantės sutuoktinis ir jo motina šaukia ant atsakovo dukters akivaizdoje, kad jis nesilankytų laiptinėje). Būna atvejų, kad, atvykus su dukra, apeliantė nekelia telefono, tuomet tenka laukti automobilyje, dukra į tai, kad mama neateina pasiimti, reaguoja. Akivaizdu, kad tokios situacijos daro neigiamą įtaką dukros emocinei būklei.

Atsiliepimas

14.6. Atsakovas nesutinka perduoti dukters tretiesiems asmenims, vaiką turi pasiimti apeliantė. Dėl to 2018 m. lapkričio 1 d. atsakovas nesutiko perduoti dukters apeliantės anytai. Tais atvejais, kai apeliantė neturi galimybių pasirūpinti dukra, tai gali padaryti atsakovas – vaiko tėvas. Be to, teismo nustatyta, kad atsakovas dukrą privalo pristatyti apeliantei, ne tretiesiems asmenims. 2018 m. lapkričio 8 d. ir lapkričio 20 d., atsakovui atvežus dukrą į jos gyvenamąją vietą, apeliantė neatėjo pasiimti dukters, todėl atsakovas parsivežė dukrą atgal į savo gyvenamąją vietą. Apeliantė iškvietė policijos pareigūnus, taip išgąsdindama dukrą. Tai, kad apeliantė savaip vertina įvykius, nėra pagrindas keisti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, tik turėtų būti sukonkretinta vaiko grąžinimo vieta. Apeliantės įvardytas situacijas galima išspręsti be konfliktų, kad dukra nepatirtų neigiamų emocijų.

14.7. Tai, kad apeliantė turi rūpesčių dėl 2018 m. lapkričio 1 d. gimusio kūdikio, negali įtakoti atsakovo ir dukters bendravimo tvarkos. Atsakovas neprivalo derintis prie apeliantės šeimyninės padėties. Be to, teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis tvarka ne tik nepažeidžia dukters interesų, bet ir palengvina apeliantės buitį, o atsakovui suteikia galimybę daugiau bendrauti su dukra, išlaikant su ja tokius pačius santykius, kaip ir anksčiau.

14.8. Apeliantė visiškai neargumentavo reikalavimo panaikinti sąlygą, pagal kurią atsakovas laikotarpiu, kai dukra atostogaus su juo, neperves išlaikymo į dukters motinos sąskaitą. Atsakovo nuomone, nesąžininga ir neteisinga, kad dukters atostogų pas tėvą metu, jis mokėtų išlaikymą už nurodytą laikotarpį, nes šiuo laikotarpiu jis visiškai išlaikys dukrą ir nereikalaus, kad apeliantė aptariamu laikotarpiu teiktų išlaikymą dukrai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

17. Apeliantė (ieškovė) pareiškė prašymą bylą pagal jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

18. Pagal CPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

19. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti apeliantės (ieškovės) prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesuponuoja būtinumo nagrinėti bylą žodžiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek rašytinio proceso tvarka, jos ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar tinkamai nustatė ir įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiagoje sukauptų duomenų, įskaitant pirmosios instancijos teismo posėdžių metu užfiksuotus proceso dalyvių paaiškinimus, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti apskųsto teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar šiuo sprendimu byla apskųstoje dalyje išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20. Tiek apeliantė (ieškovė), tiek atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujų įrodymų, kuriuos prašo priimti ir vertinti, sprendžiant dėl apeliacine tvarka apskųstos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis tvarka.

21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas – teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir naujam įrodymui priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai sprendžiamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2014; ir kt.).

23. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ginčo šalys, teikdamos apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų, piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje kilusio ginčo dėl bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos nustatymo pobūdį, siekdama visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti šalių ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, priima abiejų ginčo šalių pateiktus naujus įrodymus ir vertina juos kartu su kitų byloje esančių įrodymų visuma.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos

24. Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo dukra gimė (duomenys neskelbtini). Ginčo šalys negyvena kartu nuo 2018 m. sausio 15 d. Ieškovė 2018 m. liepos 11 d. sudarė santuoką su M. Š., (duomenys neskelbtini). jiems gimė sūnus. Ieškovės ir atsakovo santykiai konfliktiški, kyla nesutarimų dėl atsakovo bendravimo su keturmete dukra tvarkos.

25. Apeliantė (ieškovė) iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka, išskyrus atsakovo bendravimą su dukra darbo dienomis. Apeliantės teigimu, ji pastebėjo, kad dėl bendravimo su atsakovu darbo dienomis dukra tapo nervinga, irzli, pikta, nesukalbama. Apeliantės nuomone, dukra nesijaučia saugi, emociškai pavargsta, kai dažnai keičiama jos gyvenamoji aplinka. Remdamasi nurodytais argumentais, apeliantė prašo panaikinti teismo nustatytos bendravimo tvarkos dalį dėl atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis.

26. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką atsakovas su dukra bendrauja, be kita ko, antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą 20 val.

27. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atitinkamai vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Įstatymas įpareigoja tą iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

28. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, turi pareigą sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, nes tai užtikrina vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Nesant duomenų, jog nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaiko interesams, teismas turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaiko, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaiką, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaiku, t. y. kuri atitiktų vaiko interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek vaiko tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei paties vaiko atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo šalių ginčo dėl atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis aplinkybes ir priėjo prie išvados, kad nėra jokio pagrindo riboti šalių dukters bendravimą su tėvu darbo dienomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai.

31. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, ginčo šalims nustojus gyventi kartu, atsakovas stengėsi palaikyti ryšį su dukra, bendraudamas su ja ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nustačius atsakovo bendravimo su dukra laikiną tvarką, be kita ko, buvo nustatytas bendravimas darbo dienomis du kartus per savaitę – antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 iki 19 val. Pažymėtina tai, kad, teikdama paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdyje, ieškovė (apeliantė) nurodė, jog dukra noriai bendrauja su tėvu, laukia susitikimų. Apklaustas kaip liudytojas apeliantės (ieškovės) sutuoktinis M. Š. patvirtino, jog atsakovas yra geras tėvas, mergaitė su tėvu noriai bendrauja, laukia susitikimų. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovai nenustatė, kad atsakovo bendravimas su dukra neigiamai veiktų mergaitę, priešingai, nurodė, jog mergaitė nori bendrauti su tėvu, namo iš susitikimų grįžta linksma, nors kartais pavargusi (t. 1, b. l. 44). Vaikų lopšelio-darželio, kurį lanko ginčo šalių dukra, 2018 m. kovo 6 d. pažymoje nurodyta, kad atsakovas rūpinasi dukra, kartais atveda dukrą į darželį ir pasiima iš jo, bendrauja su pedagogais, domisi dukters elgesiu, ugdymo pasiekimais, taip pat mergaitės savijauta (t. 1, b. l. 38). Apeliacinės instancijos teismui pateiktoje lopšelio-darželio 2018 m. gruodžio 17 d. pažymoje nurodyta, kad ginčo šalių dukra vienodai džiaugiasi sulaukusi ir mamos, ir tėčio, dažnai pasako, jog myli ir tėtį, ir mamą; mergaitė žino, kada ateis tėtis, laukia jo (t. 2, b. l. 81). Vaiko teisių apsaugos specialistui apsilankius atsakovo gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad atsakovas gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute su patogumais, vienas iš kambarių skirtas dukros poreikiams tenkinti, bute švaru, vaistai ir buitinės chemijos priemonės sudėtos aukštai, vaikui neprieinamoje vietoje (t. 1, b. l. 48).

32. Apeliantės (ieškovės) argumentai, kad dėl bendravimo su atsakovu darbo dienomis dukra nesijaučia saugi, emociškai pavargsta, kai dažnai keičiama jos gyvenamoji aplinka, grindžiami tik pačios apeliantės (ieškovės) nuomone, kuriai pagrįsti į bylą nepateikta kitų įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).

33. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė (ieškovė) nurodė, jog dėl pablogėjusios dukters emocinės būklės 2018 m. vasario 21 d. kreipėsi į vaikų gydytoją, kuri patarė pasikonsultuoti su vaikų psichiatru. Tačiau pačios apeliantės (ieškovės) apeliacinės instancijos teismui pateiktoje Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro 2018 m. lapkričio 15 d. pažymoje nurodyta, jog į nurodytojo gydytojo konsultaciją nenuvykta 9t. 2, b. l. 117). Pakartotinai apeliantė (ieškovė) dėl dukters padidinto jautrumo ir dirglumo kreipėsi 2018 m. lapkričio 13 d., rekomenduota medicinos psichologo ir gydytojo psichiatro konsultacija, įtariant adaptacijos sutrikimus (t. 2, b. l. 117). Apeliantė (ieškovė) apeliacinės instancijos teismui pateikė siuntimą psichiatro konsultacijai (t. 2, b. l. 118), tačiau iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio, vykusio 2019 m. kovo 26 d., nepateikė nurodyto gydyto išvadų dėl dukters emocinės sveikatos būklės ir nustatytos būklės priežasčių (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktoje Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro 2018 m. gruodžio 19 d. pažymoje, be kita ko, nurodyta, kad ginčo šalių dukra 2018 m. gruodžio 6 d. konsultuota gydytojo psichiatro, diagnozė – adaptacijos sutrikimai; rekomenduota No-ta 5 1x3 d.; konsultuota psichologo, suteiktos rekomendacijos (t. 2, b. l. 132).

34. Teisėjų kolegija, išanalizavusi aptartus duomenis, nurodo, kad iš pateiktų į bylą medicinos įstaigos pažymų nėra pagrindo daryti išvados, jog ginčo šalių dukrai nustatytą adaptacijos sutrikimą lėmė būtent apeliantės (ieškovės) nurodoma priežastis – dukters bendravimas su tėvu darbo dienomis, juolab atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra po tėvų išsiskyrimo apsigyveno su motina kitame bute su nauja motinos šeima, (duomenys neskelbtini) gimė broliukas. Būtent apeliantei (ieškovei), kvestionuojančiai atsakovo teisę bendrauti su dukra darbo dienomis, teko pareiga įrodyti šią aplinkybę (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad tik specialių žinių turintis gydytojas gali įvertinti ginčo šalių dukters emocinę būklę ir konkrečių emocijų priežastis, tačiau detalesnių medikų išvadų teismui nepateikta. Pačios apeliantės subjektyvus vertinimas akivaizdžiai nepakankamas išvadai dėl atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis neigiamo poveikio vaikui padaryti (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

35. Dėl apeliantės (ieškovės) argumentų, kad, jos nuomone, dukrą vargina dažnas aplinkos keitimas per savaitę, pažymėtina tai, jog šiai nuomonei pagrįsti į bylą nepateikta kitų įrodymų (CPK 12, 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad darbo dienomis šalių dukra būna atsakovo namuose tik tris valandas, nakvoti grįžta į nuolatinę gyvenamąją vietą pas motiną.

36. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai neatsižvelgdamas į vaiko interesus, pailgino atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis laiką iki 20 val.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos argumentuotai pagrindė, kodėl tenkina atsakovo prašymą nustatyti bendravimo su dukra darbo dienomis laiką nuo 17 iki 20 val. Atsakovas nurodė, kad 2 val. (nuo 17 iki 19 val.) bendravimas darbo dienomis yra per trumpas, nes dukra yra mažo amžiaus (4 metų), jai reikia padėti apsirengti, užtrunka paimti ją iš darželio, kartais ji nori dar pažaisti lauke, todėl, atvykus į atsakovo namus, beveik iš karto vėl reikia rengti vaiką ir vesti grąžinti motinai. Teismas, įvertinęs ginčo šalių dukters mažą amžių, jos artimą ryšį su tėvu ir norą bendrauti su juo, be to, atsižvelgęs į tai, jog tokio amžiaus vaikai miega pietų miegą, vakare eina miegoti apie 21 val., pagrįstai nustatė atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis laiką nuo 17 iki 20 val., pažymėdamas, kad, atsakovui grąžinus dukrą namo 20 val., lieka pakankamai laiko pasiruošti miegui.

38. Bylos duomenų analizė suponuoja išvadą, kad apriboti atsakovo bendravimą su dukra darbo dienomis apeliantė (ieškovė) iš esmės grindžia jos ir atsakovo tarpusavio konfliktais, apeliantės (ieškovės) nepatogumais perduoti atsakovui dukrą ir ją pasitikti, grindžiamais tuo, kad, gimus sūnui, apeliantei (ieškovei) sunku palydėti prie namo laiptinės ir pasiimti ją grįžusią. Pažymėtina tai, kad vaiko tėvų tarpusavio nesutarimai negali būti pagrindas riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Tai pabrėžiama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

39. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, kiekvienu atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, jog abiem tėvams jis yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

40. Byloje esančių duomenų analizė pavirtina, kad atsakovas geba pasirūpinti mažamete dukra, mergaitė laukia susitikimų su tėčiu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta šalių dukrai nėra svetima – atsakovo nurodytame bute dukra su abiem tėvais gyveno iki jų išsiskyrimo, šiame bute ji turi savo kambarį, daiktų, žaislų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ginčo šalių dukters bendravimas su tėvu darbo dienomis atitinka jos interesus, juolab įvertinus aplinkybę, jog apeliantė (ieškovė), 2018 m. lapkričio 1 d. susilaukė sūnaus ir turi skirti daugiau dėmesio naujagimiui.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis tvarka užtikrina kasdienį vaiko ir tėvo bendravimą, tėvo teisių bei pareigų bendrauti su dukra ir dalyvauti ją auklėjant bei dukters teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamą įgyvendinimą (CK 3.170 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovas stengiasi išlaikyti ryšį su dukra, jį stiprinti, o duomenų, jog dukters bendravimas su tėvu darbo dienomis neigiamai ją veikia, nepateikta (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius duomenis apie kylančius šalių konfliktus dėl dukters paėmimo iš gyvenamosios vietos ir grąžinimo į ją, pabrėžia, kad apeliantės (ieškovės) ir atsakovo nesutarimai dėl dukters perdavimo tėvui vietos, tvarkos gali būti išspręsti pačių šalių, kurios privalo prioritetiškai vadovautis dukters interesais, saugoti ją nuo situacijų, kai mergaitė mato tėvų konfliktus ir dėl jų neabejotinai išgyvena. Apeliantė (ieškovė), pripažindama, kad dukra noriai palaiko ryšį su tėvu, turi ne tik netrukdyti šiam ryšiui, bet ir skatinti jį, dėdama pastangas išvengti asmeninio pobūdžio konfliktų su atsakovu. Analogiškai atsakovas, reikšdamas savo poziciją dėl dukters paėmimo iš gyvenamosios vietos ir grąžinimo į ją, visų pirma privalo paisyti dukters interesų, nekeldamas konfliktų su dukters motina.

43. Nors atsakovas teigia, kad būtent apeliantė (ieškovė) inicijuoja nesutarimus dėl dukters paėmimo ir grąžinimo vietos, tačiau iš paties atsakovo prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėto susirašinėjimo SMS žinutėmis matyti, jog atsakovas laikosi kategoriškų pareiškimų dėl dukters pasiėmimo ir grąžinimo vietos bei tvarkos, rodo savo asmeninį nepasitenkinimą, nededa galimų pastangų, kad pasiimtų dukrą bendrauti ir sugrąžintų ją į gyvenamąją vietą be konfliktų su dukters motina (t. 2, b. l. 84-104). Byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą pripažinti pagrįstu atsakovo atsisakymą ateiti pasiimti dukrą tiek prie laiptinės, tiek prie buto, kuriame mergaitė gyvena, durų. Iš paties atsakovo pateikto susirašinėjimo SMS žinutėmis matyti, jog nesutarimus dėl dukters paėmimo ar grąžinimo vietos žinutėse nurodytomis dienomis lėmė atsakovo asmeninio pobūdžio nuostatos (pvz., t. 2, b. l. 89-92), negalvojant apie tokio nusiteikimo neigiamą poveikį dukrai. Dėl atsakovo teiginių, kad apeliantė (ieškovė) nesako jam laiptinės durų kodo, todėl jis dukters negali pasiimti ar palydėti iki buto durų, pažymėtina tai, jog apeliantė (ieškovė), pvz., 2018 m. lapkričio 15 d. žinutėje nurodė durų kodą, be to, siūlė atsakovui ateiti pasitikti dukrą prie laiptinės, tačiau šis nesutiko, tvirtindamas, jog lauks įprastoje vietoje (t. 2, b. l. 92-93), nors nebuvo jokių kliūčių įvykdyti dukters motinos prašymą ir išvengti nereikalingo konflikto. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo SMS žinutėse padaryti pareiškimai, jog, apeliantei (ieškovei) neatėjus pasiimti vaiko, jis parsiveš dukrą pas save, nesuderinami su teismo sprendimu nustatyta tvarka, kurią atsakovas prašo palikti galioti. Teismo sprendime aiškiai nurodyta, kada atsakovas privalo sugrąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą. Dėl to atsakovo elgesys, pasibaigus nustatytam bendravimo su dukra laikui nepristatant dukters į jos gyvenamąją vietą, o vėl išsivežant į savo namus, negalėtų būti vertinamas kaip atitinkantis teismo nustatytą bendravimo tvarką. Be to, toks elgesys neatitiktų dukters interesų – ginčo šalių konfliktai neabejotinai neigiamai veikia dukters emocinę būklę.

44. Dėl atsakovo argumentų, kad apeliantė antradieniais ir ketvirtadieniais ėmė nevesti dukters į darželį, taip sudarydama jam kliūtis nustatytomis darbo dienomis bendrauti su dukra, pasiimant ją iš ugdymo įstaigos, pažymėtina tai, jog pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką atsakovas antradieniais ir ketvirtadieniais gali pasiimti dukrą tiek iš ugdymo įstaigos, tiek iš vaiko gyvenamosios vietos.

45. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis tvarką, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą ir byloje surinktus duomenis įvertino pagal civilinio proceso teisės normų nustatytas, taip pat kasacinio teismo suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantės (ieškovės) reikalavimas panaikinti apskųstu teismo sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis tvarką atmestinas kaip nepagrįstas.

46. Kartu pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2004)

Dėl išlaikymo vaikui teikimo atostogų su skyrium gyvenančiu tėvu laikotarpiu

47. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą sąlygą, pagal kurią atostogų metu atsakovas neperves išlaikymo dukrai už atostogų laikotarpį į vaiko motinos sąskaitą. Apeliantė (ieškovė) nurodo, kad ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 190 Eur dydžio išlaikymą dukrai kas mėnesį, tačiau teismo proceso metu šią sumą sumažino iki 170 Eur kas mėnesį, todėl dar daugiau mažinti nesutinka.

48. Pažymėtina tai, kad apeliantė (ieškovė), nurodydama iš atsakovo reikalaujamo išlaikymo dukrai dydį, pati pasirinko, kokia suma atsakovas turėtų prisidėti prie dukters išlaikymo. Iš atsakovo priteista išlaikymo suma skirta būtent ginčo šalių dukters poreikiams tenkinti. Tuo laikotarpiu, kai dukra gyvena pas tėvą atostogų metu, šis išlaiko dukrą, tenkindamas visus jos kasdienius ir kitus poreikius. Dėl to pagrįsta atsakovo pozicija, kad atostogų laikotarpiu, kai dukra gyvena pas jį ir jis mergaitę visiškai išlaiko, jis neturėtų pareigos pervesti dukters išlaikymui nustatytos lėšų dalies į apeliantės (ieškovės), kaip dukters lėšų tvarkytojos uzufrukto teise, sąskaitą.

49. Apeliantė (ieškovė) nepagrindė, kaip kvestionuojama sąlyga pažeidžia dukters interesus (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliaciniame skunde iškeltas reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo nustatytą sąlygą, kad atsakovas jo kasmetinių atostogų metu, kai dukra gyvena su juo, neperveda išlaikymo į dukters motinos sąskaitą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės (ieškovės) atsakovo naudai priteistina 250 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 98 straipsnis). Nurodyta išlaidų suma, atsižvelgiant į apeliacinėje instancijoje nagrinėtų klausimų pobūdį, galimas atsakovo atstovės darbo ir laiko sąnaudas, teikiant konsultacijas, rengiant procesinius dokumentus, laikytina protingo dydžio, pagrįsta, todėl atlygintina visa apimtimi (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti apeliacinį skundą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės (ieškovės) K. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo T. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai Loreta BraždienėVirginijaus KairevičiausLaima Ribokaitė