Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Inga Vaišvilienė, sekretoriaujant Violetai Kavaliauskienei, dalyvaujant ieškovei K. Š. (buvusi– Ž), jos atstovei advokatei Virginijai Budrevičienei, atsakovui T. A., jo atstovėms advokatei Reginai Šaltinienei ir advokato padėjėjai Linai Breskuvienei, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Elenai Petuškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Š. (buvusi – Ž) ieškinį atsakovui T. A. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškinyje ieškovė prašė nustatyti T. A. bendravimą su dukra ir darbo dienomis, t.y. vieną kartą per savaitę nuo 17 val. iki 19 val., paimant nepilnametę dukrą K. iš darželio ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą, informuojant ieškovę iš vakaro iki 20 val. apie būsimą bendravimą. Iš teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų nustatyta, kad iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas su dukra bendraudavo kelis kartus per savaitę, kartais dukra likdavo nakvoti atsakovo namuose. Pažymėtina, kad šioje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka iki teismo sprendimo priėmimo. Pagal šią nutartį atsakovas bendravo su dukra du kartus per savaitę darbo dienomis antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. T. A. paimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos ir parvežant vaiką iki tos pačios dienos 19 val. į jo gyvenamąją vietą. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojo M. Š. paaiškinimų, išvadą teikiančios institucijos pateiktų duomenų, atsakovą charakterizuojančios kitos byloje esančios pirmiau nurodytos medžiagos, matyti, kad atsakovas savo dukra rūpinasi, mergaitė noriai laukia susitikimų su tėvu, iš jų grįžta linksma. Ukmergės vaikų lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodė, kad T. A. rūpinasi dukra, kartais atveda ir pasiima dukrą iš darželio, bendrauja su pedagogais, domisi dukros elgesiu, ugdymo pasiekimais taip pat ir mergaitės savijauta (1 t., b. l. 38). Pasak daugiabučio namo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, T. A., gyvendamas (duomenys neskelbtini) yra mandagus ir paslaugus, bute netriukšmauja, problemų nekelia (1 t., b. l. 39). Vaiko teisių apsaugos specialistui apsilankius T. A. gyvenamojoje vietoje, 2018 m. vasario 9 d. šeimos aplankymo akte Nr. VT14-27 pažymėta, kad atsakovas gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute su patogumais, vienas iš kambarių skirtas dukros poreikiams tenkinti, bute švaru, vaistai ir buitinės chemijos priemonės sudėtos aukštai, vaikui neprieinamoje vietoje (1 t., b. l. 48). Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai lankėsi ir ieškovės K. Ž. (Š.) nuomojamuose dviejų kambarių namuose. Nurodo, kad bute švaru ir tvarkinga, yra visi buityje reikalingi namų apyvokos daiktai ir baldai. Vienas iš kambarių skirtas mergaitei, jame yra lova, žaislų, lavinimosi priemonių. K. Ž. (Š.) yra dukros lankomo lopšelio-darželio grupės tėvų komiteto narė (1 t., b. l. 44-46). Ukmergės vaikų lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ K. A. charakteristikoje nurodė, kad mergaitė į darželį eina kasdien, nebent serga. Vaiko apranga atitinka metų laiką, švari, tvarkinga. K. noriai eina į darželį, džiaugiasi, kai ateina jos pasiimti. Į darželį dažniausiai atveda mama ir pasiima mama, kartais tėtis. Abu tėvai rūpinasi vaiku, teiraujasi apie vaiko savijautą, gebėjimus. Šeima kartu dalyvauja darželio šventėse. Jokių pasikeitimų vaiko elgesyje sugrįžus į grupę po savaitgalio, nepastebi. K. A. noriai dalyvauja ugdomojoje veikloje, įsitraukia į vaikų grupę, kartu žaidžia. Savarankiškai valgo, geria, naudojasi stalo įrankiais, tvarko žaislus, suaugusiojo padedama nusirengia ir apsirengia (b. l. 51). Tiek K. Š., tiek T. A. dalyvavo 20 valandų programoje „Bendravimo su vaikais tobulinimo kursai“, kur įgijo žinių apie pozityvią tėvystę bei pagilino socialinio ir bendravimo su vaikais įgūdžius (2 t., b. l. 10, 21). Atsakovas stengiasi išlaikyti ryšį su dukra, jį stiprinti. Duomenų, kad vaiko bendravimas su tėvu darbo dienomis neigiamai veikia K. A., teismui nepateikta. Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes apie mergaitės nerimą, visų nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, neturi pagrindo išvadai, kad tai yra vaiko bendravimo su tėvu pasekmė. Juolab, kad abiejų šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, kas tikėtinai turi poveikį ir jų mažamečio vaiko psichinei sveikatai. Ieškovė prieštaravimą vaikui bendrauti su tėvu darbo dienomis grindžia išimtinai tuo, kad susilaukus antro vaiko, jai bus sunku perduoti vaiką atsakovui ir jį pasiimti, nes vaiko perdavimas vykstą kieme prie namo laiptinės, o jos sutuoktinis dažnai būna išvykęs. Tuo tarpu atsakovas paaiškino, kad jis galėtų vaiką palydėti iki buto durų, jeigu tik ieškovė pasakytų laiptinės kodą ir leistų tai daryti. Taigi, šie šalių paaiškinimai tik patvirtina, kad šalių nesutarimai yra asmeninio pobūdžio ir visiškai nėra susiję su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad vaiko bendravimas su tėvu darbo dienomis pakenks vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo riboti vaiko bendravimą su tėvu darbo dienomis. Juolab, kad ieškovės šeimoje artimiausiu metu turėtų gimti antras vaikas ir šiuo atveju nuolatinis mergaitės ryšio palaikymas su tėvu neabejotinai geriausiai atitinka jos interesus. Šiame kontekste pažymėtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Pagal šalių teismui pateiktą jų taikos sutarties projektą T. A. bendravimas su vaiku buvo nustatytas darbo dienomis – antradieniais ir ketvirtadieniais, nurodant, kad tėvas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą dukrą iki 20 val. Kadangi teismo nustatytoje laikinoje bendravimo su vaiku tvarkoje atsakovas bendravo su vaiku šiomis dienomis iki 19 val., atsakovas prašė nustatyti jo bendravimo su dukra laiką darbo dienomis iki 20 val., nes 2 val. bendravimas yra per trumpas. Atsakovas paaiškino, kad mergaitė yra mažo amžiaus (duomenys neskelbtini), jai reikia padėti apsirengti, užtrunka, kol vaiką paimą iš darželio, kartais ji nori dar pažaisti lauke, grįžus namo jau beveik reikia rengti vaiką ir vesti grąžinti motinai, dėl to prašo, kad būtų nustatytas jo bendravimas su vaiku minėtomis dienomis iki 20 val. Teismas įvertinęs mažą vaiko amžių (duomenys neskelbtini), dukros artimą ryšį su tėvu, norą bendrauti, ieškovės šeimos pagausėjimą ir atsakovo argumentus, sprendžia, kad šiuo atveju ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, pagrindų trumpinti vaiko bendravimo laiką su tėvu nenustatyta. Teismo vertinimu, vaiką grąžinus namo 20 val., įvertinus tai, kad tokio amžiaus vaikai miega pietų miegą ir dažniausiai vakare eina miegoti apie 21 val., pasiruošti miegui bus likę pakankamai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nustatytina tokia atsakovo T. A. bendravimo su dukra K. A. tvarka: 1) T. A. kas antrą mėnesio savaitgalį, paima dukrą iš darželio penktadienį 17 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. Vaikui susirgus, motina privalo iš anksto informuoti vaiko tėvą T. A., apie tai, jog neįvyks susitikimas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) arba sms žinute telefonu (duomenys neskelbtini). 2) T. A. antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą 20 val. 3) T. A. Tėvo dieną paims dukrą nuo 11 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą 19 val. Per dukros gimtadienį – (duomenys neskelbtini) pasiima ryte 10 val. dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 16 val. 4) Lyginių metų Kūčias ir Šv. Kalėdų dieną vaikas praleis su K. Š., t. y. nuo gruodžio 23 d. 18 val. iki 26 dienos (lygiaverčiai atsakovo bendravimu su vaiku minėtomis dienomis kitais metais). 5) Nelyginių metų Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikas praleis su T. A.. Nelyginiais metais dieną prieš Kūčias (t. y. gruodžio 23 d.) T. A. nuo 18.00 val. paims vaiką iš jo ugdymo ar gyvenamosios vietos ir Šv. Kalėdų antrą dieną iki 19 val. parveš vaiką į vaiko gyvenamąją vietą, kur jos mama ją pasiima. Nelyginių metų Šv. Velykas vaikas praleis su K. Š., o lyginių metų Šv. Velykas vaikas praleis su T. A.. Lyginiais metais dieną prieš Šv. Velykas T. A. nuo 19 val. paims vaiką iš jo ugdymo ar gyvenamosios vietos ir antrąją Šv. Velykų dieną 19 val. parveš vaiką į vaiko gyvenamąją vietą. 6) T. A. bendraus su vaiku 2 savaites per T. A. kasmetines atostogas, paimant vaiką su savimi. Apie būsimą bendravimą informuojant vaiko motiną K. Š. prieš 7 kalendorine dienas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) arba sms žinute telefonu (duomenys neskelbtini). K. Š. ir T. A. įsipareigoja tarpusavyje derinti atostogų laiką, kad nesidubliuotų jų atostogos. Atostogų metu, T. A. neperves išlaikymo vaikui už atostogų laikotarpį į vaiko motinos sąskaitą. 7) Tuo atveju, jeigu dėl vaiko ligos, ar dėl K. Š. ar T. A. ligos ar jų darbo grafiko, T. A. negalės bendrauti su nepilnamete dukra K. numatytas dienas, ieškovė K. Š. įsipareigoja sudaryti sąlygas vaiko bendravimui, pagal T. A. pageidavimą, išreikštą SMS žinute. 8) K. Š. įsipareigoja užtikrinti T. A. aplankyti dukrą K. jos ligos atveju jos gyvenamojoje vietoje ar medicinos įstaigoje. 9) K. Š. įsipareigoja leisti dukrai K. bendrauti su vaiko tėvu T. A. telefonu pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais (kai dukra būna su mama) nuo 18 val. 30 min. iki 20 val., šeštadieniais, sekmadieniais (kai dukra būna su mama) nuo 17 val. iki 19 val. 30 min. T. A. telefono numeris bendravimui yra (duomenys neskelbtini), o K. Š. (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymi, kad pareiga paruošti vaiką (pvz. tinkamai aprengti ir įdėti jo rūbelius ir pan.) susitikimui su skyrium gyvenančiu tėvu, tenka tam iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena. Ši pareiga yra susijusi su tinkamu tėvų valdžios vaikams įgyvendinimu, visapusišku rūpinimusi vaiko gerove. Šioje byloje šie klausimai nėra sprendžiami dėl to teismas plačiau dėl to nepasisako.

Teismas nepasisako dėl ieškovės pareigų informuoti vaiko tėvą apie vaiko ligą, lankomą gydymosi įstaigą, šeimos gydytoją, lankomas ugdymo įstaigas, nes tai yra šalių tarpusavio bendravimo klausimai, o ne vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarka.

Tuo tarpu dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienį pažymėtina, kad norint išvykti su vaiku į užsienio valstybę gyventi nuolat, kito tėvo (motinos) sutikimas yra būtinas, nepriklausomai nuo to, ar vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su išvykti ketinančiu tėvu (motina). Jei nėra galimybės gauti kito tėvo (motinos) sutikimo, su vaiku ketinantis išvykti tėvas (motina) turėtų kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, o jeigu bendravimo tvarka jau yra nustatyta – dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Be to, Lietuvos Aukščiausioje Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad skyrium gyvenantis tėvas (motina), siekiantis su vaiku laikinai išvykti į užsienį kita negu nustatyta bendravimo tvarka, turėtų gauti tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimą (nors šio sutikimo formai jokių specialių reikalavimų nekeliama, tačiau geriausiai būtų gauti rašytinės/elektroninės formos sutikimą, kad, reikalui esant, būtų galima įrodyti sutikimo gavimo faktą). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Atsižvelgiant į nurodytą, teismas sprendime dėl to plačiau nepasisako.

Šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus.

Be to, pasikeitus aplinkybėms ir kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimu su vaiku tvarkos, šalys turi teisę kreiptis su savarankišku ieškiniu į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo vaikui

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei K. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas išreiškė savo poziciją dėl išlaikymo priteisimo, nurodydamas, kad gali mokėti po 150 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, nes taipogi turi papildomų išlaidų, bendravimo su dukra metu (perka jai rūbelius, avalynę, keliauja, pramogauja ir pan.).

Byloje nustyta, kad K. Š. (buvusi – Ž.) nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (1 t., b. l. 9). Ieškovės pajamas sudaro 30,02 Eur išmoka vaikui bei darbo užmokestis iš darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis darbo užmokestis 2017 metais sudarė apie 537,28 Eur (1 t., b. l. 10-12). Ukmergės vaikų lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje 2018 m. vasario 6 d. Nr. D3-10-(1. 7.) pažymėta, kad K. A. lanko lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ grupę. Per 2017 metus už K. A. lankytas dienas ikimokyklinėje įstaigoje yra sumokėta 476,54 eurai (1 t., b. l. 13). Atsakovas T. A. neturi savo vardu registruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikoje (2 t., b. l. 25). Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su sodo pastatu, (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė 3224 Eur (2 t., b. l. 23-24). T. A. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2018 m. rugsėjo 10 d. Jo vidutinės pajamos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki rugsėjo 10 d. sudarė 895,39 Eur (2 t., b. l. 26-31). Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad artimiausiu metu jis pradės dirbti, nurodė, kad darbo užmokestis bus panašus į ankstesnį apie 700 Eur per mėnesį (2 t., b. l. 12-18).

Tokiu atveju, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio, vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismui pateikti duomenys, kad nepilnametės K. A. būtiniems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia apie 380,00 Eur lėšų, kas sudarytų po 190 Eur iš kiekvieno vaiko tėvo: maistui: 120,00 Eur, drabužiai, avalynė: 50,00 Eur, vaistai, papildai, higienos prekės: 45,00 Eur, ugdymo priemonės, žaislai: 25,00 Eur, šventės, renginiai: 35,00 Eur, darželio mokestis: 40,00 Eur per mėnesį. Komunalinių mokesčių dalis: 67,00 Eur per mėnesį šildymo sezono metu, 47,00 Eur per mėnesį kitu metų laiku. Teismo posėdžio metu ieškovė K. Š. patikslino ieškinio reikalavimus nurodydama 170 Eur sumą, kaip pakankamą vaikui išlaikyti. Teismo vertinimu šios išlaidos nėra neprotingai didelės, neproporcingos vaiko poreikiams, juolab, kad mergaitė yra spartaus augimo laikotarpyje, jos ugdymui ir lavinimui reikalingos lavinimo priemonės, ji lanko lopšelį-darželį, vėliau jos poreikiai neabejotinai augs. Dėl to ieškovės nurodomos išlaidos mėnesiui bendrai 340 Eur sumai teismo vertinimu yra adekvataus, protingo dydžio. Pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 400 eurų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 814). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo mažesnio išlaikymo, įvertinus tai, kad pirmiau įvertinta atsakovo turtinė padėtis leidžia tokio dydžio išlaikymą dukrai teikti, be to, ieškovės prašomo išlaikymo dydžio, t. y. 170 Eur, išlaikymą atsakovas moka vaikui nuo 2018 m. vasario 28 d. pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį dėl laikino vaikui išlaikymo priteisimo, neturi pagrindo mažinti prašomo priteisti vaikui išlaikymo dydžio. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas sutinka su ieškovės ir jos atstovės argumentais, kad prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis nepilnametei dukrai po 170 Eur yra būtinas minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti, todėl ieškovės prašymas dėl išlaikymo tenkinamas visiškai, pripažįstant, kad tokio dydžio išlaikymas yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir vaiko tėvų turtinės padėties pusiausvyrą.

Vertinant atsakovo argumentus, kad jis taip pat turi išlaidų, tenkinant dukters poreikius, pastebėtina, kad ieškovė sumažino savo reikalavimus dėl išlaikymo vaikui priteisimo, jos prašomas išlaikymo dydis yra mažesnis nei teismų praktikoje rekomenduojamas orientacinis vaiko poreikiams patenkinti reikalingas vienos minimalios mėnesinės algos dydis. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis nuolatos tenkina vaiko poreikius ir tai yra jo prisiimta pareiga aprūpinti vaiką apranga, mokėti už dukros lankomą ugdymą įstaigą ar kitą. Pažymėtina, kad priteistas išlaikymas dukrai po 170 Eur mėnesiui yra skirtas patenkinti minimalius vaiko poreikius, dėl to visi kiti vaiko poreikiai, įskaitant pramogas ir keliones, yra tenkinami pagal vaiko tėvų galimybes, dėl to atitinkamai mažinti išlaikymo dydį dėl nurodomų atsakovo apsilankymų muziejuose ir kitų pramogų, teismas neturi pagrindo.

Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, tačiau išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnametei K. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 170 Eur per mėnesį mokomomis išmokomis nuo 2018 m. vasario 1 d. (šalių gyvenimo skyriumi pradžios) iki jos pilnametystės (CK 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200 straipsniai). Atsakovo teiktas išlaikymas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo iki teismo sprendimo šioje byloje priteisimo įskaitytinas į priteistą išlaikymą.

Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė K. Ž. (dabar – Š.) sumokėjo 157 Eur dydžio žyminį mokestį (1 t., b. l. 1). Taip pat patyrė 250 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 16).

Atsakovas patyrė 400 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai (2 t., b. l. 8).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2dalis).

Byloje už pareikštą reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos mokėtinas 100 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sumokėjo didesnio dydžio žyminį mokestį nei turėjo pareigą pagal įstatymą mokėti, jai grąžintina žyminio mokesčio permoka, t. y. 57 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju iš ieškovės pareikštų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, byloje nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir šis reikalavimas tenkintas visiškai, dėl bendravimo tvarkos ginčas kilo tik dėl atsakovo bendravimo su vaiku darbo dienomis ir jis išspręstas atsakovo naudai, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas visiškai. Taigi iš trijų byloje pareikštų reikalavimų du buvo patenkinti visiškai, o trečiasis, teismo vertinimu, 75 procentais, dėl to darytina išvada, kad ieškovės reikalavimai byloje patenkinti 90 procentų.

Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistina 90 Eur žyminio mokesčio ir 225 Eur advokato pagalbos išlaidų, iš viso 315 Eur, atitinkamai atsakovui iš ieškovės priteistina 40 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistini 275 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Be to, iš atsakovo priteistina 61 Eur žyminio mokesčio valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina K. Š. (buvusi – Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Atsakovas T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra K. A., gimusia (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:

1) T. A. kas antrą mėnesio savaitgalį, paima dukrą iš darželio penktadienį 17 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. Vaikui susirgus, motina privalo iš anksto informuoti vaiko tėvą T. A., apie tai, jog neįvyks susitikimas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) arba sms žinute telefonu (duomenys neskelbtini);

2) T. A. antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą 20 val.;

3) T. A. Tėvo dieną paims dukrą nuo 11 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą 19 val. Per dukros gimtadienį – (duomenys neskelbtini) pasiima ryte 10 val. dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 16 val.;

4) Lyginių metų Kūčias ir Šv. Kalėdų dieną vaikas praleis su K. Š., t. y. nuo gruodžio 23 d. 18 val. iki 26 d.;

5) Nelyginių metų Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikas praleis su T. A.. Nelyginiais metais dieną prieš Kūčias (t. y. gruodžio 23 d.) T. A. nuo 18.00 val. paims vaiką iš jo ugdymo ar gyvenamosios vietos ir Šv. Kalėdų antrą dieną iki 19 val. parveš vaiką į vaiko gyvenamąją vietą, kur jos mama ją pasiima. Nelyginių metų Šv. Velykas vaikas praleis su K. Š., o lyginių metų Šv. Velykas vaikas praleis su T. A.. Lyginiais metais dieną prieš Šv. Velykas T. A. nuo 19 val. paims vaiką iš jo ugdymo ar gyvenamosios vietos ir antrąją Šv. Velykų dieną 19 val. parveš vaiką į vaiko gyvenamąją vietą;

6) T. A. bendraus su vaiku 2 savaites per T. A. kasmetines atostogas, paimant vaiką su savimi. Apie būsimą bendravimą informuojant vaiko motiną K. Š. dienas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) arba sms žinute telefonu (duomenys neskelbtini) prieš 7 kalendorine dienas. K. Š. ir T. A. įsipareigoja tarpusavyje derinti atostogų laiką elektroniniu paštu arba sms žinutėmis, kad nesidubliuotų jų atostogos. T. A. telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), o K. Š. – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atostogų metu, T. A. neperves išlaikymo vaikui už atostogų laikotarpį į vaiko motinos sąskaitą;

7) Tuo atveju, jeigu dėl vaiko ligos, ar dėl K. Š. ar T. A. ligos ar jų darbo grafiko, T. A. negalės bendrauti su nepilnamete dukra K. numatytas dienas, ieškovė K. Š. įsipareigoja sudaryti sąlygas vaiko bendravimui, pagal T. A. pageidavimą, išreikštą SMS žinute. T. A. telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), o K. Š. (duomenys neskelbtini);

8) K. Š. užtikrina galimybę T. A. aplankyti dukrą K. jos ligos atveju jos gyvenamojoje vietoje ar medicinos įstaigoje;

9) T. A. bendrauja su dukra K. telefonu pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais (kai dukra būna su mama) nuo 18 val. 30 min. iki 20 val., šeštadieniais, sekmadieniais (kai dukra būna su mama) nuo 17 val. iki 19 val. 30 min. T. A. telefono numeris bendravimui yra (duomenys neskelbtini), o K. Š. (duomenys neskelbtini).

Šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus.

Priteisti iš atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. vasario 1 d. iki jos pilnametystės.

Atsakovo T. A. teiktas išlaikymas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai K. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje priteisimo įskaitytinas į priteistą išlaikymą.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti vaiko motiną K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės K. A., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penki eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, bei valstybei 61 Eur (šešiasdešimt vieną eurą).

Grąžinti ieškovei K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) šioje byloje sumokėto žyminio mokesčio.

Nutarties vykdymą dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti Vilniaus apskrities VMI.

Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.