Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui A. S., išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo neprieštarauja nepilnamečio interesams. Turi būti individualizuota ne tik visko, bet ir kiekvieno iš jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir jo tėvų interesų. Prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinio reikalavimas tenkinamas visiškai.

6. Išnagrinėjęs civilinę bylą teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Civilinės bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-82-837/2015, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta šalių santuoka ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktu nuo 2015 m. balandžio 1 d. priteistas išlaikymas po 101,37 Eur (350 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti šį sprendimą ir iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą padidinti iki 350 Eur, motyvuodama tuo, kad žymiai išaugo vaiko poreikiai.

7. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas tokio pobūdžio bylose yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant išlaikymą vaikui), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, palyginti su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, žymiai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

8. Taigi, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tokiu būdu, išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

9. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

10. Atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus ir teismų praktikoje išplėtotus išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeisti reikšmingus kriterijus, nagrinėjamojoje civilinėje byloje teismas nustatinėja ir vertina, kaip nuo Panevėžio apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-82-837/2015 priėmimo, kuriuo buvo priteistas 101,37 Eur (350 Lt) dydžio išlaikymas nepilnamečiui A. S. iki šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme pasikeitė šalių turtinė padėtis (ji pagerėjo ar pablogėjo) ir nepilnamečio vaiko poreikiai (jie išaugo ar sumažėjo).

11. Ieškovės teigimu 2015 metais ji dirbo Airijoje ir gaunamos pajamos buvo 2000 Eur, tuo tarpu šios civilinės bylos nagrinėjimo dieną ji verčiasi individualia veikla ir pajamos siekia apie 400 Eur. Ieškovė yra (duomenys neskelbtini) gimusio N. P. motina. Byloje esančiais duomenimis nuo 2023 m. kovo mėnesio I. S. mokama 272,44 Eur išmoka vaikams. VĮ „Registrų centras“ duomenimis 2022 m. rugsėjo 28 d. dovanojimo sutarties pagrindu ieškovė įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), transporto priemonių neturi.

12. Teismo išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis atsakovas A. S. dirba (duomenys neskelbtini) ir jo gautas vidutinis atlyginimas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. yra 1702,95 Eur neatskaičius mokesčių. Santuokos nutraukimo metu atsakovui atiteko automobilis Volvo 460 289,62 Eur (1000 LT) vertės. Valstybės registrų duomenimis, šiuo metu atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra.

13. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktika, ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015 ir kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008).

14. Šalys neginčijo, kad santuokos nutraukimo ir išlaikymo priteisimo metu 2015 m. sausio 5 d. ieškovė dirbo Airijoje ir jos pajamos buvo 2000 Eur, tuo tarpu šios civilinės bylos nagrinėjimo dienai ji verčiasi individualia veikla ir pajamos siekia apie 400 Eur. Atsakovas byloje nepateikė duomenų apie savo finansinę padėtį, tačiau teismui prieinami duomenys patvirtina, kad atsakovas gauna reguliarias su darbo santykiais susijusių išmokas, kurios vertinamos kaip pakankamos būtiniesiems atsakovo poreikiams patenkinti, taip pat išlaikyti nepilnametį sūnų.

15. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už jo aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad vaikų tėvas, turėdamas pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, privalo imtis iniciatyvos, kad gautų pajamas, kurios galėtų būti skirtos ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaikų interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaikų interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

16. Byloje ieškovė pareiškusi reikalavimą atsakovui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, savo reikalavimą grindžia ne tik savo materialinės padėties pablogėjimu, bet ir tuo, kad nuo 2015 iki 2023 metų esminiai pakito nepilnamečio vaiko poreikiai, o priteistas išlaikymas nepadengia net minimaliausių jo išlaidų. Civilinės bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad išlaikymo priteisimo dienai nepilnametis A. S. buvo aštuonerių metų amžiaus, tuo tarpu, šios civilinės bylos nagrinėjimo dieną vaikas yra sulaukęs septyniolikos metų. Teismui nekyla abejonių, kad vaikui augant, auga ir jo poreikiai. Ieškovė I. S. bylos nagrinėjimo metu teismui paaiškino, kad nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį išleidžia iki 700 Eur. Šias išlaidas sudaro: 100 Eur išlaidos korepetitoriui, 40 Eur laisvalaikiui, 40 Eur telefonui, kompiuteriui, 70 Eur higienos reikmėms, išlaidos maistui 50 Eur, dienpinigiai 50 Eur, vitaminams 40 Eur, rūbams 50 Eur. Teismo posėdžio metu nurodęs, kad sūnaus išlaikymui pakanka 200 Eur, objektyvių tokio dydžio išlaidų paskaičiavimų ar įrodymų jų pagrįstumui patvirtinti atsakovas nepateikė.

17. Spręsdamas dėl šalių sūnui reikalingo išlaikymo dydžio bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš jos tėvų, teismas atsižvelgia ir į tai, jog ieškovė suteikia nepilnamečiam vaikui gyvenamąjį būstą. A. S. gyvena kartu su savo motina, yra pilnai jos išlaikomas. Tuo pat metu atsakovo bendravimas su sūnumi yra epizodiškas, todėl iš esmės būtent ieškovei tenka visa atsakomybė už nepilnametį vaiką bei jo kasdienių poreikių tenkinimą. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymui reikalingas lėšas skiria ieškovė tokio dydžio, kokių tuo metu jam reikia.

18. Nepaisant to, kad ieškovė nepagrindė visas nepilnamečio sūnaus poreikiams užtikrinti reikalingas išlaidas rašytiniais įrodymais, teismas vertina, kad šiuo metu priteistas iš atsakovo 101,37 Eur dydžio išlaikymas nebeatitinka net minimaliausių septyniolikmečio vaikino poreikių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą, kuris užtikrina būtinųjų vaiko poreikių patenkinimą. Lietuvos Respublikoje nuo 2024 m. sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) yra 924 Eur neatskaičius mokesčių, ir apie 747 Eur atskaičius mokesčius. Todėl atsižvelgdamas į šiuo metu patvirtintą MMA dydį, prašoma priteisti 350 Eur išlaikymo suma yra laikoma minimalia, reikalinga būtiniausiems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, taip pat į ieškovės nurodomą nepilnamečio A. S. poreikių dydį, į tai, kad sūnui yra septyniolika metų ir dėl to jam reikalingas akivaizdžiai didesnio dydžio išlaikymas, teismas sprendžia, kad A. S. poreikiai kas mėnesį siekia 700 Eur sumą.

19. Teismas civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas asmuo, gaunantis stabilias pajamas, todėl jis iš esmės turi didesnę galimybę teikti sūnui reikalingo dydžio išlaikymą.

20. Teismui konstatavus, kad iš atsakovo vaikui priteistas išlaikymas nebeatitinka jam reikalingo poreikių patenkinimo dydžio, teismas padidindamas Panevėžio apylinkės teismo 2015 m. sausio 3 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį iki 350 Eur, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir nepilnamečio vaiko poreikių proporcingumo principo. Reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas, išlaikymą iš atsakovo priteisiant nuo ieškinio reikalavimo teisme pateikimo dienos, t. y. nuo 2023 m. spalio 23 d. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismui patenkinus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, iš atsakovo priteisiamas 67 Eur žyminis mokestis bei 220 Eur išlaidos už advokatės teisinę pagalbą, byloje teiktą ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. (8.4.Mr) ATP-C-2023-06912 (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-82-837/2015, priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokos po 350, 00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio reikalavimo pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. spalio 23 d., iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 67,00 Eur (šešiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), 220,00 (dviejų šimtų dvidešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630) ir 14,57 Eur (keturiolikos eurų 57 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas 5662), šias sumas sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB Luminor bank, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske bank A/S Lietuvos filiale, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB „Medicinos bankas“.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą pateikiant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.