Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovei N. K. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo mainų sutartimi, trečiasis asmuo notarė V. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė: 2013-02-05 dovanojimo sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P., registro Nr. 474, dalyje tarp ieškovo T. J. ir atsakovės N. K. dėl 2/16 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dovanojimo, pripažinti mainų sutartimi dėl 2/16 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje mainų į 3/16 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 3/16 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pripažįstant šį turtą asmenine ieškovo T. J. nuosavybe, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovo ir atsakovės tėvams A. J. J. ir V. L. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir sodo žemės sklypas su sodo namu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nurodė, kad ieškovo tėvas A. J. J. (duomenys neskelbtini) mirė, nepalikęs testamento. Tačiau, žodžiu prieš mirtį nurodė, kad norėtų, jog sodas atitektų anūkui (ieškovo sūnui) M. J., o butas lygiomis dalimis anūkėms: ieškovo dukrai R. J. ir atsakovės dukrai M. K.. Kadangi oficialaus testamento nebuvo, palikimas po ieškovo tėvo mirties buvo priimtas pagal įstatymą, t. y. pirmos eilės įpėdiniai - žmona L. J. ir vaikai: ieškovas bei atsakovė. Po palikimo priėmimo Butas ir sodo sklypas su namu priklausė šiems bendrasavininkiams tokiomis dalimis: 10/16 V. L. J., 3/16 T. J., 3/16 N. K.. Jis ir ieškovo motina, vykdami tėvo valią, jiems priklausančias sodo namo ir sklypo dalis perleido ieškovo sūnui M. J., todėl 2006-12-14 d. dovanojimo sutartimi V. L. J. padovanojo jai priklausančias 10/16 dalių ieškovui, o 2007-02-23 dovanojimo sutartimi ieškovas jam priklausančias 13/16 dalių padovanojo savo sūnui M. J.. Po šių sandorių sudarymo sodo sklypas su namu iki šiol priklauso: M. J. (13/16 dalis) ir atsakovei (3/16 dalis). V. L. J. testamentu jai priklausančią Buto dalį testamentu paliko savo anūkėms R. J. (7/16 dalis) (ieškovo dukra) ir atsakovės dukrai M. K. (3/16). V. L. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties, ieškovas su savo sūnumi pradėjo tartis su atsakove dėl tėvo valios įvykdymo. Buvo sutarta, kad ieškovas savo 2/16 buto dalį perleis atsakovei, o atsakovė perleis ieškovui 3/16 dalis sodo. 2013-02-05 buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kuria 2/16 Buto, dalis ieškovas padovanojo atsakovei. Be to, šia sutartimi likusią 1/16 dalį Buto padovanojo savo dukrai R. J.. Po šios sutarties sudarymo Butas priklauso: 8/16 dalis ieškovo dukrai R. J., atsakovės dukrai 5/16 dalis M. K., 3/16 dalis atsakovei. Ateityje buvo planuojama, kad atsakovė perleis savo dalį savo dukrai M. K. (tokiu būdu butas po ½ dalį priklausys anūkėms), o ieškovas gautą sodo dalį perleis savo sūnui. Tačiau 2013-02-05 dovanojimo sutarties sudarymo metu išaiškėjo, kad tuo pat metu antrosios dovanojimo sutarties, kuria atsakovė padovanotų ieškovui jai priklausančias 3/16 sodo sklypo ir namo dalis, sudaryti negalima, nes reikalingi sodo žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurių ieškovas nebuvo spėjęs atlikti. Nesant šių matavimų, notarė nesutiko patvirtinti dovanojimo sutarties dėl dalies sodo žemės sklypo padovanojimo ieškovui. Dėl šio, ieškovas susitarė su atsakove, kad antroji dovanojimo sutartis dėl atsakovei priklausančios 3/16 sodo dalies perleidimo ieškovui, bus įforminta vėliau, atlikus sklypo kadastrinius matavimus. Atsakovė su ieškovo pasiūlymu sutiko. Tačiau po matavimų atlikimo atsakovė įforminti dovanojimo sutartį dėl jai priklausančios 3/16 sodo dalies atsisakė bei nustojo su ieškovu bendrauti. Ieškovas jokio tikslo padovanoti savo dalį Buto atsakovei neturėjo. Sudaryta Sutartis neatitinka faktiškai susiklosčiusių tarp šalių santykių, nes ieškovas su atsakove susitarė ne dėl jam priklausančios turto dalies neatlygintino perleidimo, o dėl mainų į kitą turtą – sodo sklypo ir namo dalį. Tačiau, mainų sandoris nebuvo įvykdytas, nors ieškovas savo įsipareigojimą pilnai įvykdė – turtą, t. y. ieškovui priklausančią buto dalį atsakovei perleido, o atsakovė šį turtą priėmė ir juo disponavo – pardavė. Tačiau atsakovė jai priklausančio turto ieškovui, kaip buvo susitarta, neperleido.

3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad jokių susitarimų dėl turto mainų sutarties su ieškovu nebuvo. Ieškovas ir Atsakovė po jų motinos mirties nesitarė dėl jų tėvo valios vykdymo. Jeigu ginčo šalys būtų susitarusios dėl ginčo turto mainų sutarties, tai notaras, būtų parengęs ne dovanojimo sutartį, bet mainų sutartį. Ieškovas sudarė dovanojimo sutartį, o tai rodo, jog jo valia buvo padovanoti turtą, o ne mainais už atsakovei perleistą turtą gauti jai priklausančio kito turto dalį.

4. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarė V. P. pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, nes sudarydami Sutartį, šalys aiškiai išreiškė savo valią sudaryti dovanojimo sutartį, o ne mainų. Siekdamos sudaryti mainų sutartį, šalys turi turėti daiktus, kuriais siekiama mainytis, o šiuo atveju žemės sklypas su sodo pastatu turėjo atitekti ne ieškovui, tačiau jo sūnui, kuris 2013 m. sausio 29 d. išduodamas įgaliojimą tėvui, aiškiai išreiškė valią priimti atsakovės dovanojamą dalį žemės sklypo su pastatu. Ieškovo sūnaus veiksmai rodo, kad ieškovas neketino sudaryti mainų sutarties, be to suprato savo veiksmų prasmę ir pasekmes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas; iš ieškovo atsakovei priteista 700 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo valstybei priteista 4,97 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

6. Teismas nurodė, kad aiškinant 2013 m. vasario 5 d. dovanojimo sutarties sąlygas lingvistiškai, darytina išvada, kad šalys sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė sudaryti būtent dovanojimo, o ne mainų sutartį. Ieškovas neįrodė, jog ginčijamu sandoriu atsakovė būtų išreiškusi valią atlyginti už jai ieškovo padovanotą dalį buto atsakovei nuosavybės teise priklausančiomis 3/16 dalimis žemės sklypo ir sodo pastato, t. y. perduoti minėtą turtą ieškovo nuosavybėn. Apsimestiniu sandoriu šalių siekiamas sandoris dengiamas tik formaliai, todėl minėtu pagrindu sandorį pripažįstant negaliojančiu negali būti keičiamas šalių valios turinys, t. y. šalims nustatomos papildomos teisės ir pareigos, dėl kurių šalys ginčijamu sandoriu nesusitarė. Ieškovo ir atsakovės 2013 m. vasario 5 d. dovanojimo sutarties, pripažinimas mainų sutartimi reikštų nustatymą atsakovei pareigų, dėl kurių ginčijamu sandoriu nebuvo susitarta, t. y. atsakovės įpareigojimą atlyginti už ieškovo perduotą ir atsakovės priimtą dovaną, kas prieštarauja sutarčių sudarymo laisvės principui. Atsakovė sutiko su siūlymu sudaryti minėto jai nuosavybės teise priklausančio turto dovanojimo sutartį ateityje, tačiau CK 6.465 str. 2 d. imperatyviai numato, kad pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi. Sudarydamas ginčijamą dovanojimo sutartį ieškovas turėjo žinoti pažado dovanoti nevykdymo teisines pasekmes. Tuo atveju, jeigu ieškovas, sudarydamas dovanojimo sutartį, siekė juo pridengti kitą, t. y. mainų sutartį, siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo, tai tokie ieškovo veiksmai laikytini neteisėtais ir negali būti ginami įstatymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

8. Nurodė, kad teismas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį santykį vertino priešingai nei privalėjo: t. y., teismas šalių ketinimus nustatė vadovaudamasis išorine šio santykio išraiška – sudaryta dovanojimo sutartimi, ir atsižvelgdamas į tai, kad sutartis sudaryta formaliai teisingai, vertino, kad šalys ketino sudaryti dvi nepriklausomas dovanojimo sutartis; tokiu būdu nėra pagrindo sudarytą dovanojimo sutartį laikyti apsimestine; kitos iš šalių duotas ir neįvykdytas pažadas sudaryti kitą dovanojimo sutartį negali būti vykdomas priverstinai. Tačiau, vadovaujantis CK 6.193-6.195 str. nuostatomis, teismų praktika, turėjo būti įvertinti tikrieji šalių ketinimai ir pagal juos nustatomos sutarties sąlygos: pripažinus, kad šalys siekė pasidalinti turtą, turėjo būti pripažinta, kad šalys ketino sudaryti mainų sutartį, tačiau vietoje mainų sutarties nutarė forminti šį santykį kaip dvi dovanojimo sutartis; šalių susitarimu turėjo būti sudarytos dvi dovanojimo sutartys, bet buvo sudaryta tik viena, vienai iš šalių atsisakius vykdyti susitarimą. Atitinkamai turėjo būti taikomos ir pasekmės: taikant CK 6.466 str. 3 d., nuostatas, pripažinti šalių santykius dalinai įvykdyta mainų sutartimi; taikyti CK 1.93 str. 4 d. nuostatas ir pripažinti dalinai notariškai neįformintą santykį galiojančiu.

9. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė tinkamai taikydamas teisės normas bei nenukrypdamas nuo vieningos teismų praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti paliktas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

11. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

12. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

13. Ieškovas nurodo, kad ginčo šalių santykiai yra konfliktiški, todėl valios neatlygintinai perleisti turtą nei viena iš šalių neturėjo ir negalėjo turėti. Tačiau atsakovė teigia, jog nors santykiai su ieškovu šiuo metu ir yra konfliktiški, tačiau jie su ieškovo sūnumi buvo kitokie. Anot atsakovės, ieškovo sūnui M. J. atvykus į šalių mamos L. J. laidotuves, atsakovė iš dėkingumo, kad jis atvyko į močiutės laidotuves, tuo metu nusprendė jai priklausančią ginčo žemės sklypo ir sodo namelio dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovo sūnui M. J. ne parduoti už jų sutartą kainą, bet padovanoti. Vėliau atsakovė persigalvojo ir atsisakė dovanoti jai priklausančio žemės sklypo su pastatu dalį ieškovo sūnui M. J..

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad dėl atsakovei priklausančio sodo žemės sklypo dalies perleidimo atsakovė 2012 metų pabaigoje derybas vedė ne su ieškovu, o su ieškovo sūnumi M. J.. Visas susirašinėjimas iki ginčo dovanojimo sandorio vyko taip pat tik tarp atsakovės ir M. J., ir byloje nėra rašytinio susirašinėjimo tarp atsakovės ir ieškovo. Taigi jokių tiesioginių derybų tarp ieškovo ir atsakovės dėl ieškovui priklausančio turto ir atsakovei priklausančio turto pasidalijimo nevyko, nes ieškovas nebuvo sodo žemės sklypo ir namelio, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraturtis.

15. Iš ieškovo pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsakovė su ieškovo sūnumi derybų metu buvo suderinę valią dėl atsakovei priklausančios žemės sklypo ir sodo namelio dalies atlygintino perleidimo ir kainos. Jokių kitų derybų dėl perleidimo kito turto, įskaitant dėl ieškovui priklausančios buto dalies, nevyko, ir tai paneigia ieškovo apeliacinio skundo argumentus, jog teismas neatsižvelgė į šalių derybas, užfiksuotas elektroninių laiškų turinyje.

16. Atsakovei 2013 m. pradžioje pačiai nusprendus padovanoti jai priklausančio sodo žemės ir namo dalį ieškovo sūnus M. J. nurodė jai, kad ieškovas, taip pat ketina padovanoti atsakovei ieškovui priklausančio buto dalį bei siūlė atsakovei priklausančio turto dalį dovanoti ne jam, o ieškovui, tačiau atsakovė nurodė, kad nėra visiškai apsisprendusi, nes elektroniniame laiške nurodė, jog turi pasitarti su dukra Migle. Taigi iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovė svarstė dovanoti ginčo turtą konkrečiai ieškovo sūnui M. J. ne dėl to, kad jai ieškovas pasiūlė padovanoti jam priklaususio buto dalį atsakovei, bet todėl, kad ieškovo sūnus atvyko į jos mamos laidotuves ir ji palaikė, kad tai yra gražus elgesys. Dėl nurodytų aplinkybių nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog atsakovė priimdama iš ieškovo dovanojamą turto dalį, tuo pačiu priėmė pasiūlymo mainyti ginčo turtą įvykdymą iš ieškovo pusės, puikiai suvokdama, kad ieškovas neturi valios jai perleisti turto neatlygintinai, o siekia iš atsakovės pusės gauti kitą turtą.

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą, todėl turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu.

18. Iš pateiktų ieškovo laiškų matyti, kad iki dovanojimo sandorio sudarymo atsakovė nebuvo priėmusi ieškovo sūnaus pateikto pasiūlymo dėl jai priklausančios sodo namo ir sklypo dalies perleidimo, nes norėjo pamatyti jos motinos testamentą ir pasitarti su dukra. Vėlesni raštai parodo, kad atsakovė su ieškovo sūnumi bendro susitarimo nepasiekė, o atsakovė atsisakė dovanoti jai priklausančią ginčo turto dalį.

19. Taigi, šalys nebuvo suderinusios valios, dėl joms priklausančio turto dalių viena kitai perleidimo (t. y. kaip teigia ieškovas – apsimestinio sandorio), todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti sandorį mainų sandoriu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukurtų šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios. Ieškovui priklausančio turto dalies neatlygintinas perleidimas savaime nereiškia, kad ieškovas ir atsakovė yra sudarę mainų sutartį. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė atsakovės valios atlyginti už jai ieškovo padovanotą dalį buto atsakovei priklausančiomis žemės sklypo ir sodo pastato dalimis, t. y. perduoti minėtą turtą ieškovo nuosavybėn.

20. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, pagrįstai sprendė, kad ieškovo ir atsakovės 2013-02-05 dovanojimo sutarties pripažinimas mainų sutartimi reikštų, kad atsakovei nustatomos naujos pareigos, dėl kurių šalys nesitarė – atlyginti už ieškovo perduotą ir atsakovės priimtą dovaną, o tai prieštarauja sutarčių sudarymo laisvės principui.

21. Iš bylos medžiagos matyti (ir nėra pakankamai tai paneigiančių įrodymų), kad ieškovo pasiūlymas jai padovanoti turto dalį buvo nulemtas paties ieškovo, ir, anot atsakovės, ji sutiko jį priimti. Atsakovė nurodė, jog ji manė, kad ieškovas dovanodamas dalį jam nuosavybės teise priklausančio turto tokiu būdu siekė pabaigti nesantaiką ir palaikyti gerus santykius.

22. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog atsakovė 2013-02-05 sudarė dovanojimo sutartį, nes priėmė susitarimo įvykdymą iš ieškovo pusės, puikiai suvokdama, kad ieškovas neturi valios jai perleisti turto neatlygintinai, o siekia iš jos pusės gauti kitą turtą.

23. Jeigu šalys būtų susitarusios dėl turto mainų sutarties, tai notaras, kaip profesionalus teisininkas, būtų parengęs ne dovanojimo sutartį, bet mainų sutartį. Sudarinėti du dovanojimo sandorius, esant šalių valiai mainyti turtą, būtų nelogiška ir tuo atžvilgiu, kad šalys turėtų dvigubai didesnes išlaidas notarui už sandorio tvirtinimą.

24. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, kad dovanojimo sandorio sudarymo metu nebuvo pagrindo ieškovui skubėti dovanoti buto dalį. Jeigu ieškovas ir atsakovė būtų susitarusios dėl turto mainų sandorio ir nesant galimybės jo įforminti dėl juridinių kliūčių, tai jie sandorį galėjo sudaryti vėliau ir iš karto jį forminti kaip mainų, o ne dovanojimo sandorį. Pažymėtina, kad sodo sklypo kadastriniai matavimai buvo patikslinti po trijų mėnesių, t. y. 2013-05-02 (taigi ir šiuo atžvilgiu nebuvo būtinybės skubėti sudaryti dovanojimo sutartį, o ne mainų), tačiau ieškovas po sodo žemės sklypo duomenų patikslinimo beveik penkerius metus nereikalavo, kad atsakovė perleistų jai priklausančio sodo namo ir sklypo dalį, o taip pat tuo metu neginčijo dovanojimo sutarties.

25. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų pritarusi M. J. pasiūlymui atsakovei priklausančią turto dalį dovanoti ne jam, o ieškovui. Tai, kad atsakovė svarstė galimybę dovanoti ne ieškovui, o jo sūnui M. J., patvirtina byloje pateiktas M. J. jau pirmo susitikimo pas notarą metu 2013-01-29 ieškovui išduotas įgaliojimas, kurio antru punktu M. J. aiškiai nurodė, kad įgalioja ieškovą jo vardu priimti iš atsakovės dovanojamą žemės sklypo ir sodo namelio dalį ir tvarkyti kitus su tuo susijusius klausimus.

26. Šias aplinkybes patvirtino trečiasis asmuo notarė V. P., kuri nurodė, jog atsakovė buvo svarsčiusi galimybę dovanoti turtą ne ieškovui, o jo sūnui. Taigi, kad jeigu ginčo šalys būtų suderinusios valią dovanoti viena kitai turtą mainų sandoriui pridengti, tai M. J. nebuvo jokio tikslo įgalioti ieškovą priimti iš atsakovės dovanojamą turtą jo vardu.

27. Ieškovas teigia, kad susitikimo pas notarą metu paaiškėjo, jog atsakovė negali sudaryti turto dovanojimo sutarties, nes reikia atlikti kadastrinius matavimus. Taigi, ieškovui ar jo sūnui žinant, kad tuo pačiu metu negalima sudaryti dovanojimo sutarčių, akivaizdu, kad protingas, rūpestingas asmuo, nebūtų dovanojęs jam priklausančio turto atsakovei, t. y. sudaręs neatlygintinį sandorį, jeigu jo valia būtų mainyti turtą, o ne dovanoti.

28. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovė ketino padovanoti turtą ateityje, t. y. jog davė pažadą, kuris nelaikomas dovanojimo sutartimi, todėl teismas pagrįstai taikė CK 6.465 str. 2 d. nuostatas.

29. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsiaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir remdamasis jomis nustatė tikrąją sandorių šalių valią. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp šalių buvo susiklostę ne mainų, o dovanojimo teisiniai santykiai, todėl šis ginčas išspręstas teisingai. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

30. Atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.