- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-10
- Bylos Nr.
- e2-7518-608/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02328-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Ieškovas
- T. J.
- Atsakovas
- N. K.
- Trečiasis asmuo
- notarei V
- Advokatai
- Darius Ališauskas, Dževaldas Joneliūnas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovei N. K. ir trečiajam asmeniui notarei V. P. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo mainų sutartimi ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas T. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo 2013-02-05 dovanojimo sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P., registro (duomenys neskelbtini), dalyje tarp ieškovo T. J. ir atsakovės N. K. dėl 2/16 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo, pripažinti mainų sutartimi dėl 2/16 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mainų į 3/16 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3/16 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pripažįstant šį turtą asmenine ieškovo T. J. nuosavybe, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovo tėvams A. J. J. ir V. L. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir sodo žemės sklypas su sodo namu, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovo tėvas A. J. J. 2001 metais mirė, nepalikęs testamento. Tačiau, žodžiu prieš mirtį nurodė, kad norėtų, jog sodas atitektų anūkui (ieškovo sūnui) M. J., o butas lygiomis dalimis anūkėms: ieškovo dukrai R. J. ir atsakovės dukrai M. K.. Kadangi oficialaus testamento nebuvo, palikimas po ieškovo tėvo mirties buvo priimtas pagal įstatymą, t. y. pirmos eilės įpėdiniai - žmona L. J. ir vaikai: ieškovas bei atsakovė. Po palikimo priėmimo Butas ir sodo sklypas su namu priklausė šiems bendrasavininkiams tokiomis dalimis: 10/16 V. L. J., 3/16 T. J., 3/16 N. K..
Paaiškino, kad jis ir ieškovo motina, vykdant tėvo valią, jiems priklausančias sodo namo ir sklypo dalis perleido ieškovo sūnui M. J., todėl 2006-12-14 d. dovanojimo sutartimi V. L. J. padovanojo jai priklausančias 10/16 dalių ieškovui, o 2007-02-23 d. dovanojimo sutartimi ieškovas jam priklausančias 13/16 dalių padovanojo savo sūnui M. J.. Po šių sandorių sudarymo sodo sklypas su namu iki šiol priklauso 13/16 M. J. (13/16 dalis) ir atsakovei (3/16 dalis). Be to, vykdant tėvo valią, ieškovo motina V.L. J. testamentu jai priklausančią Buto dalį testamentu paliko savo anūkėms R. J. (7/16 dalis) (ieškovo dukra) ir atsakovės dukrai M. K. (3/16). 2013 m. mirė ieškovo ir atsakovės motina V. L. J.. Po jos mirties jos turto dalis (10/16 Buto) atiteko anūkėms. Po ieškovo motinos mirties Butas priklausė šiems bendrasavininkiams tokiomis dalimis: 7/16 dalis R. J., 3/16 M. K., 3/16 dalis ieškovui T. J., 3/16 dalis atsakovei N. K.. Po motinos mirties, ieškovas su savo sūnumi pradėjo tartis su atsakove dėl tėvo valios įvykdymo. Buvo sutarta, kad ieškovas savo 2/16 buto dalį perleis atsakovei, o atsakovė perleis ieškovui 3/16 dalis sodo. Šio susitarimo pagrindu ieškovas ir atsakovė pasikreipė į notaro biurą dėl dovanojimo sutarčių sudarymo. 2013-02-05 d. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kuria 2/16 Buto, dalis ieškovas padovanojo atsakovei. Be to, šia sutartimi likusią 1/16 dalį Buto padovanojo savo dukrai R. J.. Po šios sutarties sudarymo Butas priklauso: 8/16 dalis ieškovo dukrai R. J., atsakovės dukrai 5/16 dalis M. K., 3/16 dalis atsakovei.
Nurodė, kad ateityje buvo planuojama, kad atsakovė perleis savo dalį savo dukrai M. K. (tokiu būdu butas po ½ dalį priklausys anūkėms), o ieškovas gautą sodo dalį perleis savo sūnui, taip išpildant senelio A. J. J. valią bei suteikiant galimybę ieškovo sūnui naudotis visu sodo sklypu asmeniškai.
Tačiau 2013-02-05 d. dovanojimo sutarties sudarymo metu išaiškėjo, kad tuo pat metu antrosios dovanojimo sutarties, kuria atsakovė padovanotų ieškovui jai priklausančias 3/16 sodo sklypo ir namo dalis, sudaryti negalima, nes reikalingi sodo žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurių ieškovas nebuvo spėjęs atlikti (sprendimas dėl kadastro duomenų patvirtinimo buvo priimtas tik 2013-05-02). Nesant šių matavimų, notarė nesutiko patvirtinti dovanojimo sutarties dėl dalies sodo žemės sklypo padovanojimo ieškovui.
Dėl šio, ieškovas nutarė pasitikėti atsakove, nors tarp jų santykiai yra konfliktiški, susitariant, kad antroji dovanojimo sutartis dėl atsakovei priklausančios 3/16 sodo dalies perleidimo ieškovui, bus įforminta vėliau, atlikus sklypo kadastrinius matavimus. Atsakovė su ieškovo pasiūlymu sutiko. Tačiau po matavimų atlikimo atsakovė įforminti dovanojimo sutartį dėl jai priklausančios 3/16 sodo dalies atsisakė bei nustojo su ieškovu bendrauti. Ieškovas paaiškino, kad jokio tikslo jis padovanoti savo dalį Buto atsakovei neturėjo, apie mainų sutarties įforminimą ieškovas nepagalvojo, nes neturi teisinių žinių, todėl ir buvo kreiptasi į notarę dėl dovanojimo sutarčių įforminimo.
Nurodė, kad sudaryta Sutartis neatitinka faktiškai susiklosčiusių tarp šalių santykių, nes ieškovas su atsakove susitarė ne dėl jam priklausančios turto dalies neatlygintino perleidimo, o dėl mainų į kitą turtą – sodo sklypo ir namo dalį. Tačiau, mainų sandoris nebuvo įvykdytas, nors ieškovas savo įsipareigojimą pilnai įvykdė – turtą, t. y. ieškovui priklausančią buto dalį atsakovei perleido, o atsakovė šį turtą priėmė ir juo disponavo – pardavė. Tačiau atsakovė jai priklausančio turto ieškovui, kaip buvo susitarta, neperleido. Pažymėjo, kad ieškovas su savo sūnumi faktiškai valdo visą sodo sklypą, nors 3/16 dalių nuosavybės teisės vis dar yra registruotos atsakovės vardu.
Remiantis nurodytais argumentais ieškovas prašė ieškinį tenkinti. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ieškovo nurodyti faktai neatitinka tikrovės, nes ieškovo ir atsakovės tėvas A. J. J. dar būdamas gyvas nenorėjo ir neturėjo tikslo dalinti jam priklausančio turto, o jo valia buvo po mirties palikti jam priklausantį turtą pagal įstatymą, t. y. jo vaikams ir sutuoktinei, o ne anūkams. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad ginčo šalių tėvas A. J. J. iki mirties nesudarė testamento, o jam mirus jo palikimą paveldėjo pagal įstatymą sutuoktinė ir pirmos eilės įpėdiniai (vaikai). Be to, nei ieškovo motina V.L. J. po savo vyro mirties, nei ieškovas ir atsakovė savo dalies kitų įpėdinių naudai neatsisakė, o taip pat A. J. J. įpėdiniai sutuoktinė V. L. J. ir vaikai ieškovas bei atsakovė paveldėto nepasidalino, kas paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes dėl jo tėvo valios vykdymo. Paaiškino, kad ieškovo motina V.L. J. tik praėjus penkiems metams po vyro mirties nusprendė padovanoti jai priklausančias sodo namo ir sklypo 10/16 dalių ieškovui, o ne anūkui M. J., kas parodo, jog ieškovo tėvas nebuvo žodžiu ar kitokiu būdu išreiškęs valios dėl jam priklausančio sodo namo ir sklypo. Tuo tarpu Ieškovo motina testamentu jai priklausančią buto dalį paliko savo anūkėms, t. y. ieškovo dukrai R. J. paliko 7/16 buto dalis ir atsakovės dukrai M. K. 3/16 buto dalis, kurios nėra lygios, kas paneigia ieškovo argumentus dėl tėvo valios ir jos vykdymo palikti butą lygiomis dalimis anūkėms.
Nurodė, kad jokių susitarimų dėl turto mainų sutarties su ieškovu nebuvo. Ieškovas ir Atsakovė po jų motinos mirties nesitarė dėl jų tėvo valios vykdymo. Be kita ko, ieškovo sūnus, kuris kartu su ieškovu yra bendraturčiai sodo namo ir sklypo, pasiūlė atsakovei jam parduoti atsakovei priklausančią žemės sklypo su pastatu dalį ir dėl to vyko derybos dar iki V. L. J. mirties. Su ieškovu nebuvo tartasi dėl ginčo turto mainų. Dovanojimo sutarties šalys viena kitai neperdavė tam tikro turto ar turtinių teisių ar priešpriešinių prievolių. Ieškovas neatlygintinai perleido atsakovei ir jo dukrai tam tikro turto dalį, tuo tarpu atsakovė neperdavė ieškovui jokio turto, turtinių teisių ar prievolių. Jeigu ginčo šalys būtų susitarusios dėl ginčo turto mainų sutarties, tai notaras, būtų parengęs ne dovanojimo sutartį, bet mainų sutartį. Šalys nesiekė pridengti kitą sandorį ar jį nuslėpti nuo kitų trečiųjų asmenų, ieškovas to netgi neteigia ieškiniu. Jeigu ginčo šalys būtų susitarusios dėl turto mainų sandorio ir nesant galimybės jo įforminti dėl juridinių kliūčių, šalys mainų sandorį galėjo sudaryti vėliau, neperleidžiant atsakovei ieškovui priklausančios Buto dalies. Ieškovas sudarė dovanojimo sutartį, o tai rodo, jog jo valia buvo padovanoti turtą, o ne mainais už atsakovei perleistą turtą gauti jai priklausančio kito turto dalį. Be to, atsakovė svarstė dovanojimo sandoriu perleisti jai priklausančią sodo ir sodo sklypo dalį ne ieškovui, bet bendraturčiui ieškovo sūnui M. J., su kuriuo ir vyko derybos. Vėliau dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ji persigalvojo ir atsisakė dovanoti jai priklausančio žemės sklypo su pastatu dalį ieškovo sūnui. Ginčo šalys nesitarė ir nebuvo pasiekusios susitarimo dėl joms priklausančio turto dalių viena kitai perleidimo, todėl nėra pagrindo pripažinti mainų sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukurtų šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios. Tuo tarpu ieškovui priklausančio turto dalies neatlygintinas perleidimas savaime nereiškia, kad ieškovas ir atsakovė yra sudariusios mainų sutartį. Be to, atsakovė visą laiką mokėjo žemės mokesčius, naudojosi sklypu, kas taip pat parodo, kad ginčo šalys nebuvo sutarusios dėl sodo namo ir sklypo nuosavybės teisių perleidimo. Atsakovė nebuvo priėmusi ieškovo sūnaus pateikto pasiūlymo dėl jai priklausančios sodo namo ir sklypo dalies perleidimo, nes norėjo pamatyti jos motinos testamentą ir pasitarti su dukra. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 4 – ojo notarų biuro notarė V. P. pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškiniu ginčijamas 2013 m. vasario 5 d. Sutarties teisėtumas. Tačiau, nurodė, kad ieškovo ieškinio reikalavimas yra teisiškai nepagrįstas, nes sudarydami Sutartį, šalys aiškiai išreiškė savo valią sudaryti dovanojimo sutartį, o ne mainų. Siekdamos sudaryti mainų sutartį, šalys turi turėti daiktus, kuriaisi siekiama mainytis, o šiuo aveju žemės sklypas su sodo pastatu turėjo atitekti ne ieškovui, tačiau jo sūnui, kuris 2013 m. sausio 29 d. išduodamas įgaliojimą tėvui, aiškiai išreiškė valią priimti atsakovės dovanojamą dalį žemės sklypo su pastatu. Ieškovo sūnaus veiksmai rodo, kad ieškovas neketino sudaryti mainų sutarties, be to suprato savo veiksmų prasmę ir pasekmes. Atsakovės galimai buvęs pažadas padovanoti sutartį, nelaikomas dovanojimo sutartimi. Kadangi dovanojimo sutartis atitinka įstatymo reikalavimus, prašė ieškinio netenkinti (e. bylos priedo 7 l.).
Liudytoja R. J. K, teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas yra jos tėtis, o atsakovė jos teta. Ji paaiškino, kad jos senelis prieš mirtį norėjo, kad sodo sklypas su namu atitektų vieninteliam anūkui, o butas po močiutės mirties dviem anūkėms. Dėl šių aplinkybių testamentas ir nebuvo sudarytas, nes visi galvojo, kad taip viskas ir vyks, t. y. pagal senelio valią. Tačiau, atsakovė paprieštaravo norimam susitarimui. Liudytoja nurodė, kad jos tėvas – ieškovas padovanojo savo buto dalį atsakovei ryšium su tuo, kad ji perleis jam savo sodo dalį, tokia buvo sąlyga ir dėl šios priežasties buvo sudaryta dovanojimo sutartis. Paaiškino, kad atsakovė žemės sklypu nesinaudoja, juo nesirūpina, o parduoti savo dalį taip pat nenori, jokių kompromisų nenori pasiekti, taip pat nenori vykdyti senėlio valios. Kodėl įvyko nesutarimai tarp šalių, liudytoja nežino, tačiau paaiškino, kad tik atsakovė nesutarimų priežastį galėtų nurodyti. Nurodė, kad ji dalyvavo viename iš susitikimų notarų biure, ji girdėjo, kad atsakovė patikino ieškovą, jog ji perleis savo žemės sklypo ir sodo dalį ieškovui, mainais už buto dalį. Nurodė, kad bendravimas su atsakove nutrūko prieš 10 metų, kadangi atsakovė pyko, jog ieškovas gavo daugiau žemių. Sudarant dovanojimo sutartį turėjo įvykti turto mainai. Dovanojimo sutartį pasiūlė sudaryto notarė, o mainų sutarties sudaryti nepasiūlė.
Nurodė, kad antroji sutartis nebuvo sudaryta, kadangi žemės sklypo kadastriniai matavimai nebuvo sutvarkyti, tačiau kadangi visi buvome susirinkę pas notarę, todėl ir pasirašė nepalaukę kol bus sutvarkyti kadastriniai matavimai. Nurodė, kad visi pasitikėjo atsakove.
Byloje pateikti liudytojo M. J. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad jo senelis A. J. dar būdamas gyvas sakydavo, kad sodo žemę nori palikti jam, o butą (duomenys neskelbtini). - lygiomis dalimis anūkėms M. K. ir R. J.. Apie 2010 m. jo močiutė L. V. J. padovanojo jam 10/16 dalių sodo sklypo su nameliu. Nurodė, kad jo tėtis T. J. jam padovanojo 3/16 dalis to paties sodo sklypo su nameliu. To pasėkoje 13/16 dalių sodo priklausė jam, o 3/16 (trys šešioliktosios) dalys priklausė tėvo seseriai N. K..
Nurodė, kad 2013 m. mirus jo močiutei L. V. J., jo seseriai R. J. pagal testamentą atiteko 7/16 dalys buto (duomenys neskelbtini), o M. K. atiteko 3/16 dalys minėto buto. Dar iki močiutės mirties likusios buto dalys, t.y. po 3/16 dalis buto priklausė močiutės vaikams T. ir atsakovei N. Taigi, 6/16 dalys buto priklausė K. šeimai, o 10/16 dalių buto priklausė J. šeimai. Butas anūkėms M. K. ir R. J. atiteko ne po lygiai, o sodas neatiteko anūkui - t. y. nebuvo įvykdyta senelio valia. Nurodė, kad 2013-01-28 jis susitarė su atsakove, kad susitiks pas notarą ir įvykdys mainus: 2/16 dalys buto bus dovanojamos N. K., o 3/16 dalys sodo žemės ir namuko bus dovanojamos T. J.. Po šių sandorių sodas turėjo priklausyti T. J., o butas priklausytų anūkėms M. ir R. O T. J. padovanojus savo turimas sodo dalis M. J. senelio valia būtų išpildyta. Nurodė, kad 2018-01-28 elektroniniu paštu parašė laišką atsakovei dėl mainų (dovanojimo), tą pačią dieną 11:30 vai. gavo atsakymą, kad ji su tokiais sandoriais sutinka. Nurodė, kad į pirmą susitikimą atvyko jis, T. J. ir atsakovė N. K.. Šio sutikimo tikslas buvo įvykdyti minėtą dovanojimą/mainus, tačiau notarė pasakė, kad iš karto to padaryti negali, nes trūko kažkokių dokumentų (negali įvardinti kurių). Susitikimo metu paaiškėjo, kad dovanojimai negalės būti atlikti, todėl jis surašė savo tėvui įgaliojimą tvarkyti bet kokius reikalus, susijusius su sodu. Šio susitikimo tikslas buvo pasikeisti minėto turto dalis - nebuvo svarstomos jokios papildomos sąlygos, dėl kito močiutei priklausiusio nekilnojamojo turto. Antrojo susitikimo metu paaiškėjo, kad kadangi sodo sklypas neseniai buvo priskirtas Vilniaus miestui, tam, kad būtų galima sudaryti dovanojimo sandorį reikėjo kadastrinių matavimų, kurie tuo metu nebuvo atlikti. Ieškovas, pasitikėdamas atsakovės žodžiu, kad ji sutinka su tais mainais, jau antro susitikimo metu vis tiek perrašė jai savo turimas 2/16 dalis buto.
Atsakovė antrojo susitikimo metu sodo neperrašė, kadangi trūko kadastrinių matavimų. Antrojo susitikimo metu atsakovė jau turėjo savaitę susipažinti su močiutės testamentu, tačiau i susitikimą jį vis tiek atvyko, taip parodydama, kad sutinka su mainais.
Iš savo tėvo liudytojas sužinojo, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti ir priduoti VĮ Registrų centre. Po to vyko vidinis susirašinėjimas tarp ieškovo ir atsakovės, tačiau vėliau paaiškėjo, kad atsakovė savo sodo dali mainyti ar dovanoti atsisako. Nurodė, kad šią aplinkybę sužinojo iš pačios N. Maždaug po metų. t. y. 2014-07-06, jis atsakovei parašė laišką elektroniniu paštu – paklausdamas ar ji vis dar atsisako tesėti savo pažadą dėl savo sodo dalies perrašymo T. Kitą dieną ji atrašė, kad savo sodo dalies dovanoti nežada. Kadangi gera valia susitarimo pasiekti nepavyko, 2015 metais kreipiausi į teisininką prašydamas pagalbos. Teisininkas parašė pretenziją, kuri buvo išsiųsta N. Iš N. buvo gautas atsakymas, kad jeigu norim skalbti šeimos supurvintus marškinius viešumoje, tai pirmyn. Su tuo teisininku mes reikalų nepratęsėm ir dabar dirbame su advokatu Dariumi Ališausku toliau bandydami išspręsti šį klausimą. Nurodė, kad nežinojo apie galimybę sudaryti mainų, o ne dovanojimo sutartis. Galvojo, kad dovanojimo sutartis yra vienintelis būdas išmainyti šį turtą ir tuo pačiu nemokėti mokesčių tai padarant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtinam patvirtina, kad ieškovui T. J. ir atsakovei N. K. 2008-10-01 paveldėjimo teisės liudijimo (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise priklausė po 3/16 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 6-9); ieškovui T. J. 2002-10-01 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006-12-14 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise iki 2007-02-23 priklausė 13/16 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); atsakovei N. K. 2002-10-01 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise priklauso 3/16 dalys minėtų žemės sklypo ir sodo pastato (e.b.l. 11-12; 13-14). Atsakovas T. J. 2013 m. vasario 5 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo, t. y. perdavė neatlygintinai atsakovei N. K. priėmė 1/8 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 15-20). Ieškovas pareikštu ieškiniu ginčija minėtos dovanojimo sutarties galiojimą 1.87 str. 1 d. pagrindu, t. y. kaip apsimestinį sandorį, sudarytą siekiant pridengti kitą – mainų sandorį, kuriuo šalys susitarė ne dėl 1/8 dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dovanojimo atsakovei, o dėl mainų į atsakovei nuosavybės teise priklausančias 3/16 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas, yra jų vidinės valios išorinė išraiška, o sandoris yra šios asmens valios ir jo išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013, 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009, yra išaiškinęs, kad tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas, atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnyje, t. y. 1) sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, 2) turi būti išaiškinami tikrieji sutarties šalių ketinimai, 3) turi būti išaiškintas sudarytos sutarties tikslas. Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan.
Nagrinėjamu atveju iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad tiek butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), tiek žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), (atitinkamos minėto turto dalys) ieškovo ir atsakovės nuosavybėn bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais (įpėdiniais) įgyti paveldėjimo būdu. Tarp įpėdinių nebuvo sudaryta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.70 str. numatytos formos paveldėto turto pasidalijimo sutartis, todėl visas paveldėtas turtas atiteko ir priklausė įpėdiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovės paaiškinimai bei liudytojų M. J., R. J. K. parodymai patvirtina, kad šalių tarpusavio santykiai buvo ir yra konfliktiški ir tarp jų yra kilęs ginčas dėl paveldėto turto pasidalijimo. Todėl šalys derėjosi pasidalinti paveldėtą turtą, kuris joms priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise, sudarydamos dvi dovanojimo sutartis: dėl ieškovui priklausiančios 1/8 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo atsakovei ir dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių 3/16 dalių sodo pastato ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), dovanojimo ieškovui. Ieškovas minėtą turtą padovanojo atsakovei ginčijama sutartimi, o ieškovė jai nuosavybės teise priklausantį turtą dovanoti ieškovui atsisakė.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Todėl tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovas privalo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, šios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, kurios nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193–6.195 straipsniuose. Taigi, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-219/2015; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.432 str. numato, kad pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, jog ginčijamu sandoriu atsakovė būtų išreiškusi valią atlyginti už jai ieškovo padovanotą 1/8 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu(duomenys neskelbtini), atsakovei nuosavybės teise priklausančiomis 3/16 dalimis žemės sklypo ir sodo pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini), t. y. perduoti minėtą turtą ieškovo nuosavybėn.
Aiškinant 2013 m. vasario 5 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sąlygas lingvistiškai, darytina išvada, kad šalys sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė sudaryti būtent dovanojimo, o ne mainų sutartį. Dovanojimo sutarties sudarymas nebuvo siejamas su atsakovės įsipareigojimo ateityje dovanoti turtą dovanotojui sudarymu ar vykdymu. Dovanojimo sutartyje numatyta, kad turtas atsakovės nuosavybėn perduodamas neatlygintinai. Taigi, įvertinus tiek lingvistinę sutarties reikšmę, tiek ir sutarties šalių elgesį iki dovanojimo sutarties sudarymo bei po to, darytina išvada, jog ginčijama sutartimi šalys suderino savo valią ir ją išreiškė įstatymo nustatyta forma tik dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančios buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1/8 dalies dovanojimo atsakovei. Tuo tarpu atsakovė ginčijama dovanojimo sutartimi ar kitais sandoriais įstatymo nustatyta forma nebuvo išreiškusi savo valios dovanoti ieškovui jai nuosavybės teise priklausančias 3/16 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 straipsnio 1 dalį apsimestiniu sandoriu šalių siekiamas sandoris dengiamas tik formaliai, todėl minėtu pagrindu sandorį pripažįstant negaliojančiu negali būti keičiamas šalių valios turinys, t. y. šalims nustatomos papildomos teisės ir pareigos, dėl kurių šalys ginčijamu sandoriu nesusitarė. Ieškovo ir atsakovės 2013 m. vasario 5 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimas mainų sutartimi reikštų nustatymą atsakovei pareigų, dėl kurių ginčijamu sandoriu nebuvo susitarta, t. y. atsakovės įpareigojimą atlyginti už ieškovo perduotą ir atsakovės priimtą dovaną, kas prieštarauja sutarčių sudarymo laisvės principui. Tam, kad dvišalis sandoris būtų sudarytas, būtina abiejų sandorio šalių suderinta valia (LR CK 1.63 str. 6 d.). Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kas reiškia sutarties šalių teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį.
Iš šalių elektroninio susirašinėjimo (e.b.l. 42-44; 52-53) matyti, kad atsakovė sutiko su M. J. siūlymu sudaryti minėto jai nuosavybės teise priklausančio turto dovanojimo sutartį ateityje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.465 str. 2 d. imperatyviai numato, kad pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi. Tokiu atveju asmuo, kuriam buvo pažadėta ką nors padovanoti ateityje, turi teisę į nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovaną, atlyginimą, jeigu dovanotojas atsisakė sudaryti dovanojimo sutartį dėl nepateisinamų priežasčių. Sudarydamas ginčijamą dovanojimo sutartį ieškovas turėjo žinoti pažado dovanoti nevykdymo teisines pasekmes. Tuo atveju, jeigu ieškovas, sudarydamas dovanojimo sutartį, siekė juo pridengti kitą, t. y. mainų sutartį, siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo, tai tokie ieškovo veiksmai laikytini neteisėtais ir negali būti ginami įstatymo.
Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė atsakovės valios sudaryti ieškinyje nurodyto turinio mainų sutartį, t. y. dovanojimo sutartimi dengiamo mainų sandorio, pagal kurį atsakovė būtų įstatymo reikalaujama forma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.469 str. 2 d.) perleidusi ieškovui nuosavybės teisę į 3/16 dalis jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Todėl ieškinys atmetamas.
Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovo atsakovės naudai priteisiamos pastarosios patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos už advokato teisines paslaugas; valstybės naudai priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d., 96 sr. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo T. J. atsakovės N. K. naudai 700,00 EUR (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo T. J. valstybės naudai 4,97 EUR (keturis eurus, devyniasdešimt septynis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.