- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-30
- Bylos Nr.
- II-4-476/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00096-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Pažeidėjas
- A. V.
- Pareiškėjas
- E. B.
nedalyvaujant institucijos Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato (toliau ir – Institucija) atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos E. B. skundą institucijai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja E. B. pateikė policijai pareiškimą dėl to, kad per jai priklausantį kiemą 2017-01-14 savavališkai važinėjo A. V. su savo automobiliu.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja J. Č. priėmė 2017-02-13 nutarimą, kuriuo nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal pareiškėjos E. B. pareiškimą, registracijos Nr. 40-AP-319_(5.14) (b. l. 60). Tyrėja laikė, kad A. V. administracinio nusižengimo nepadarė, nes važiavo bendro naudojimo keliu, einančiu per E. B. žemės sklypą. Tyrėja rėmėsi A. V. pateiktu 2015-09-15 Šiaulių apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-879-372/2015, kuriame yra nurodyta, kad per E. B. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eina 0,22 ha ploto, bendro naudojimo kelias.
Šalies argumentai
E. B. skunde nurodė, kad su 2017-02-13 nutarimu nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos nesutinka. Paaiškino, kad teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-879-372/2015 yra nurodyta, kad 0,22 ha ploto kelias E. B. žemės sklype yra įregistruotas viešame registre 1992-10-06 Raseinių rajono valdybos potvarkio Nr. 758p pagrindu. Teismas konkrečių kelio koordinačių nenustatė. 1996-06-28 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, Nr. P72/96-1378, 7 punkte yra nurodyta bendrai naudoti kelią, einantį pro parduodamą 2,41 ha žemės sklypą. Nei nurodytame Raseinių rajono valdybos potvarkyje, nei valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartyje, nei 2015-09-15 Šiaulių apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-879-372/2015, nėra nurodytos kelio koordinatės. Pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį išeina, kad bendrai naudojamas kelias turi eiti pro valstybės parduotą 2,41 ha žemės sklypą, tai yra už kelių šimtų metro nuo faktiškai esančio kelio. E. B. nurodė, kad nesant kelio koordinačių joks pašalinis asmuo neturi teisės savavališkai rinktis kuria E. B. nuosavybės dalimi jis gali naudotis. A. V. iš viso nėra sutartiniuose santykiuose su E. B.. Jis gali naudotis tomis teisėmis, kurias praeityje administraciniu aktu ar sutartimi nustatė (įgijo) Raseinių rajono valdyba. Kadangi Raseinių rajono valdyba konkrečios kelio vietos nenustatė, savininkas turi teisę nurodyti, kur turi eiti kelias. Nei A. V., nei kiti asmenys negali važiuoti per E. B. namų valdos kiemą. Toks veiksmas yra akivaizdus savivaldžiavimas. Šiuo metu yra parengtas projektas, kaip per E. B. žemės sklypą turėtų eiti bendro naudojimo kelias, laikantis 1996-06-28 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties nuostatų. Šiame projekte yra fiksuotas faktinis kelias, kuris eina šalia E. B. namų valdos. Net jei laikyti, kad šis kelias turi būti naudojamas bendrai, A. V. ar bet kurie kiti asmenys neturi teisės įvažiuoti į E. B. namų valdos kiemą. E. B. skundu prašo panaikinti 2017-02-13 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. Č. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos ir paskirti A. V. baudą dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - LR ANK) 518 straipsnyje.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, kad priimant sprendimą medžiagoje, dėl kurios buvo pateiktas E. B. skundas, buvo vadovaujamasi 2015-09-15 Šiaulių apygardos teismo priimtu sprendimu (civilinės bylos Nr. 2A-879-372/2015). Medžiagos tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų apie minėto teismo sprendimo pakeitimą ar apskundimą, kuriame yra konstatuota, kad remiantis Raseinių rajono valdybos 1992-10-06 potvarkiu Nr. 785p sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P72/96-1387, kurioje numatyti apribojimai, jog pro sklypą einantį kelią naudoti bendrai. Tai, kad 0,2200 ha kelio plotas buvo skirtas bendram naudojimui, patvirtina ir valstybinio žemės kadastro duomenų registras Nr. 72/1077-4, kurio duomenys sudaryti 1990-06-21. Aukščiau minimame sprendime teismas padarė išvadą, kad nepaisant to, kad minėtam žemės sklypui nebuvo nustatytas kelio servitutas, minėtu keliu negali būti uždrausta naudotis kitiems asmenims. Teismas, vadovaudamasis CK 4.37 str. 1 d. nurodė, kad nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, todėl minimoje byloje ieškovei (E. B.) trukdant tiek atsakovui (A. V.), tiek ir kitiems tretiesiems asmenims naudotis pagal paskirtį per jos žemės sklypą einančiu bendro naudojimo keliu, už tokius trukdymus jai pagal tuo metų galiojusį LR ATPK gali būti skirta nuobauda. Dėl minėtų priežasčių, institucija prašė palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. Č. priimtą sprendimą ir atmesti E. B. skundą (b. l. 13).
A. V. atsiliepime į skundą nurodė, kad 2015-09-15 Šiaulių apygardos teismo priimtame sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-879-372/2015 išaiškinta, kad ne tik atsakovas A. V., kaip asmuo, turi teise važiuoti, eiti ar kitaip naudotis susisiekimui 0,22 ha ploto bendro naudojimo keliu, einančiu ieškovei E. B. priklausančiame 29,65 ha žemes sklype, sklypo kadastrinis, Nr. 7270/0002/58, šiuo bendro naudojimo keliu turi teise naudotis ir kiti tretieji asmenys. Šis kelias yra pažymėtas žemės sklypo laikinajame plane ir įregistruotas Raseinių rajono Valstybinio žemės kadastro duomenų registre 1993-06-21 registro Nr.72/1077. Šis planas galioja iki bus pakeistas kitu planu, parengtu atlikus žemes sklypo geodezinius matavimus. A. V. nurodė, kad su E. B. skundu nesutinka, nes tiek laikinajame žemės sklypo plane, tiek teismo sprendime yra minimas vienintelis kelias, kuris eina per E. B. sodybą. Tiek E. J., gyv. Burgaičiu k., Paliepių sen., Raseiniu raj. (sodybos savininkui), tiek E. B., kurie kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos 2013-04-15 reg. Nr. 3IN-J-557-393, išaiškinta, kad nepaisant to, jog minėtam žemės sklypui nebuvo nustatytas kelio servitutas, minėtu keliu negali būti uždrausta naudotis kitiems asmenims. Skunde E. B. mini, kad yra parengtas projektas, kaip per jos žemės sklypą turėtų eiti bendro naudojimo kelias. Ji teigia, kad projekte yra fiksuotas faktinis kelias, kuris eina šalia E. B. namų valdos, o naujai projektuojamas kelias bus už kelių šimtų metrų. A. V. nurodė, kad su tokiu E. B. teiginiu nesutinka, nes pagal Lietuvos Respublikos Kelių įstatymą Nr. 1-891, išleistą 1995-05-11, 3 straipsnio 3 punktą, šis ginčo kelias priklausytų vietinės reikšmės viešiesiems keliams. Šio įstatymo 4 straipsnis teigia, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybes teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai - valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Šio įstatymo 5 straipsnis teigia, kad vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ar valdytojai. Kadangi šis ginčo kelias yra registruotas kaip bendro naudojimo kelias, registro Nr. 72/1077, VĮ „Registrų centro“ Tauragės filiale, rekonstravimo funkcijas gali vykdyti tik savininkas t. y. savivaldybė. 2016 m. Raseinių rajono savivaldybės administracija svarstė siūlytą kelio pertvarkymo projektą ir padare išvadą, kad šioje vietoje nėra galimybes įrengti naują nuovažą. 2017 m. Raseinių rajono savivaldybėje nebuvo gautas nei projektas, nei buvo tvirtinti ar svarstyti kiti pasiūlymai šiuo klausymu. Po kreipimosi i VĮ „Kauno regiono keliai“ dėl nuovažos rengimo kelio Nr. 196 Ariogala-Raseiniai-Kryžkalnis, koordinates: [X-6138665.50,Y-436139.75], A. V. gavo atsakymą, kad vadovaujantis KTR nurodytoje vietoje nuovaža nėra galima. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, A. V. prašė pareiškėjos E. B. skundą atmesti (b. l. 15-16).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu E. B. ir jos atstovas advokatas J. B. nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir skunde. Skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais. Pareiškėjos atstovas papildomai paaiškino, kad negali egzistuoti kelias, kuris nėra apibrėžtas, t. y. kelias, kurio koordinatės nėra nurodytos, todėl A. V. negali važinėti per E. B. namų valdą, kur tik pageidauja, be savininkės valios.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu A. V. nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir atsiliepime į skundą. Skundą prašė atmesti atsiliepime į skundą nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad per E. B. kiemą važiuoja tik išskirtinais atvejais, kai nėra kitos galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjant E. B. skundo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. Č. 2017-02-13 priimto nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, argumentus pažymėtina, kad esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – LR CPK, CPK ) CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; kt.).
Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, byla Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. D. S., bylos Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad dar 2013-09-04 E. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama įpareigoti A. V. nesinaudoti įvažiavimo į jos sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), keliu, pažymėtu žemės sklypo plane, tuo tarpu A. V. priešieškinyje prašė įpareigoti E. B. jokiais būdais netrukdyti jam naudotis bendro naudojimo keliu, pažymėtu sklypo plane, einančiu pro jos žemės sklypą. Raseinių rajono apylinkės teismas 2017-07-09 priėmė sprendimą ir E. B. ieškinio netenkino. A. V. priešieškinį patenkino ir įpareigojo E. B. jokiais būdais netrukdyti jam naudotis bendro naudojimo keliu, pažymėtu sklypo plane, einančiu pro jos žemės sklypą (civilinės bylos Nr. 2-50-237/2014) (b. l. 30-32). Šiaulių apygardos teismas 2015-02-02 nutartimi Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-07-09 sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (civilinės bylos Nr. 2A-60-440/2015) (b. l. 33-40). Raseinių rajono apylinkės teismas 2015-05-14 priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino. Įpareigojo A. V. nesinaudoti įvažiavimo į E. B. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), keliu, pažymėtu žemės sklypo plane. A. V. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį dėl E. B. įpareigojimo jokiais būdais netrukdyti jam naudotis bendro naudojimo keliu, pažymėtu sklypo plane, einančiu pro jos žemės sklypą, atmetė (civilinės bylos Nr. 2-351-674/2015) (b. l. 41-44). Šiaulių apygardos teismas 2015-09-15 priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-05-14 sprendimą iš dalies ir priėmė naują sprendimą, kurio E. B. ieškinį ir A. V. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė. Teismas minėto sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad „nepaisant to, kad priešieškinis atmestas, ne tik atsakovas A. V., kaip asmuo, deklaravęs savo gyvenamąją vietą, adresu Raseinių r. sav., Paliepių sen., Papelkių k., turi teisę važiuoti, eiti ar kitaip naudotis susisiekimui ir pan. 0,2200 ha bendro naudojimo kelio plotu, einančiu (esančiu) ieškovei E. B. priklausančiame 20,65 ha žemės sklype, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo bendro naudojimu keliu turi teisę naudotis ir kiti tretieji asmenys. CK 4.37 str. 1 d. nurodyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Todėl ieškovei trukdant tiek atsakovui A. V., tiek kitiems tretiesiems asmenims naudotis pagal paskirtį per jos žemės sklypą einančiu bendro naudojimo keliu, už tokius trukdymus jai ATPK nustatyta tvarka gali būti skirta nuobauda.“ (civilinė byla Nr. 2A-879-372/2015) (b. l. 45-54). Sprendimas įsiteisėjęs.
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja E. B. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos prašymu, kuriame kėlė klausimą dėl jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. 7270/0002:58, esančio kelio naudojimo. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017-05-18 pateikė raštą dėl prašymo išnagrinėjimo Nr. 1SS-1339-(7.5), kuriame nurodė, kad E. B. perduoto naudotis 22 ha žemės sklypo plote (vietoje) J. V. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1992-08-17 sprendimu Nr. 26-3-981 ir Raseinių rajono valdybos 1992-10-06 potvarkiu Nr. 758p atstatytos nuosavybės teisės į žemę, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 27,04 ha ploto žemę bei leidžiant papildomai išsipirkti 2,41 ha žemės plotą. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmiau minėtas leistas išsipirkti 2,41 ha žemės plotas buvo parduotas su valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta išlyga (papildoma sąlyga), t. y. 1996-06-28 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P72/96-0387 7 punkte nurodyta, kad „pro sklypą einantį kelią naudoti bendrai“ (citata iš minėtos sutarties). Dėl privažiuojamojo kelio, esančio E. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. 7270/0002:58) statuso, pakartotinai informuojame, kad, remiantis šio žemės sklypo naudmenų plotų eksplikacijos lentelėje nurodytais duomenimis bei Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotais žemės sklypo (kadastro Nr. 7270/0002:58) duomenimis, E. B. žemės sklype yra kelių (0,22 ha), kaip žemės naudmenų, kurios įskaičiuotos į bendrą žemės sklypo plotą ir tai reiškia, kad kelias yra E. B. priklausančioje, o ne valstybinėje žemėje. Tačiau atsižvelgiant į pirmiau paminėtos 1996-06-28 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties 7 punkte nurodytą sąlygą, kuri įpareigoja žemės sklypo savininką leisti kitiems asmenims naudotis žemės sklype (kadastro Nr. 7270/0002:58) esančiu privažiuojamuoju keliu, manytina, kad, nepaisant to, kad minėtam žemės sklypui jo privatizavimo metu administraciniu aktu nebuvo nustatytas kelio servitutas, minėtu keliu neturi būti uždrausta naudotis kitiems asmenims (taip pat ir A. V.) (b. l. 55).
Taigi, nors pareiškėja E. B. skunde ir teismo posėdžiu metu teigė, kad A. V. neturi teisės naudotis keliu, esančiu jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau kaip jau buvo aptarta aukščiau, šis klausimas yra išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2015-09-15 sprendimu, kuriame išaiškinta, kad ne tik A. V. turi teisę važiuoti, eiti ar kitaip naudotis susisiekimui ir pan. 0,2200 ha bendro naudojimo kelio plotu, einančiu (esančiu) E. B. priklausančiame 20,65 ha žemės sklype, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo bendro naudojimu keliu turi teisę naudotis ir kiti tretieji asmenys (civilinė byla Nr. 2A-879-372/2015) (b. l. 45-54). Kaip jau minėta, LR CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Taigi, šios konkrečios bylos atveju jau yra nustatyta, kad A. V. kaip ir kiti tretieji asmenys turi teisę naudotis 0,2200 ha bendro naudojimo kelio plotu, einančiu (esančiu) E. B. priklausančiame 20,65 ha žemės sklype, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėja E. B. pateiktame skunde prašo A. V. paskirti baudą dėl administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 518 straipsnyje, padarymo.
LR ANK 518 straipsnyje nurodyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudą asmenims nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
LR ANK 3 straipsnyje numatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. V. turi teisę važiuoti, eiti ar kitaip naudotis susisiekimui ir pan. 0,2200 ha bendro naudojimo kelio plotu, einančiu (esančiu) pareiškėjai E. B. priklausančiame 20,65 ha žemės sklype, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., be to, šiuo bendro naudojimu keliu turi teisę naudotis ir kiti tretieji asmenys. Taigi, esant aptartai situacijai, teismas konstatuoja, kad nei byloje nustatytos atskiros aplinkybės, nei šių aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo teigti, kad A. V. būtų padaręs kokį nors administracinį nusižengimą, taip pat ir administracinį nusižengimą, numatytą, LR ANK 518 straipsnyje, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos E. B. skundą. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, pareiškėjos E. B. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis LR ANK 642 str. 1 d. 1 p., 646 str.,
nutaria:
pareiškėjos E. B. skundą atmesti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. Č. 2017-02-13 priimtą nutarimą, kuriuo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal E. B. pareiškimą, registracijos Nr. 40-AP-319_(5.14), palikti nepakeistu.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Raseinių rajono apylinkės teismą.