Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui V. R. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė į bylą raštą Dėl išvados, kur nurodė, kad ieškovas nėra juridinis asmuo veikiantis savo verslo tikslais bei siekiantis gauti pelną, todėl neatitinka verslininko sąvokos, tad ginčas yra kilęs ne dėl vartojimo teisinių santykių. Prašė teismo pašalinti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą iš civilinės bylos nagrinėjimo, kaip teisės aktų neįgaliotą pateikti išvados.

2015-12-09 teismas pašalino Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą iš civilinės bylos

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais..

Į teismo posėdį neatvyko atsakovas. Atsakovui procesiniai dokumentai (teismo šaukimas) nuolat grįžta neįteikti. Atsakovo atstovas teismui pranešė atsakovo nebeatstovaujantis. Atsakovas pats privalo domėtis bylos eiga, todėl procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 121, 130 str.). Iki teismo posėdžio pradžios jokių prašymų atsakovas nepateikė. Atsakovo neatvykimo į teismą priežastys yra nežinomos. Byla nagrinėtina pagal surinktus įrodymus, atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 8, kaip T. F. šeimos narys gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Atsakovas V. R. nuomos mokesčio laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2015-08-31 nemokėjo, todėl susidarė 491,78 Eur įsiskolinimas, taip pat už termino sumokėti nuomos mokestį praleidimą ieškovas paskaičiavo 13,72 Eur delspinigių.

Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutiko su reikalavimu sumokėti skolą už buto nuomą dėl blogos nuomojamo buto būklės, nurodo, kad ieškovas reiškia fiktyvų ieškinį, nes neteikia jam jokių paslaugų.

CK 6.583 str. 1 d., 2 d. numato, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. CK 6.589 str. 1 d. numato, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kai ir nuomininkas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas, kaip pagrindinės nuomininkės T. F. šeimos narys, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena pagal faktiškai susiklosčiusius nuomos teisinius santykius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas socialinio būsto suteikimo teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms) forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-473/2009). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad socialinio būsto nuomos šalys nėra laisvos savo apsisprendimu nusistatyti konkrečius nuompinigių ir (ar) mokesčių už komunalines paslaugas dydžius. Šie dydžiai nustatomi teisės aktuose ir socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo atvejais šalys teisės aktuose nustatytų nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių dydžių yra saistomos, dėl to negali jų savavališkai didinti ar mažinti, priešingu atveju taip būtų vieni socialinio būsto nuomininkai privilegijuojami, o kiti diskriminuojami. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuompinigių dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 6.583 str.). Ieškovas nuomos mokestį skaičiuoja remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtinta „Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika“ ir Vilniaus miesto savivaldybės 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-130 patvirtintu aprašu „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos“. Šiuose aktuose yra nurodyta, kad socialinio būsto nuomos mokestis yra apskaičiuojamas atsižvelgiant ir į konkretaus būsto būklę (vertinamas jo nusidėvėjimas, aprūpinimas komunaliniais patogumais ir kt.), todėl dvejoti nuomos mokesčio dydžiu, teismas neturi pagrindo.

Kita vertus, Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aptartas savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad savivaldybei priklausančios patalpos nuomininkas, atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarime Nr. 472 ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, siekdamas įgyvendinti jam suteiktą teisę mokėti mažesnį nuomos mokestį, turi kreiptis į atsakingą savivaldybės vykdomąją instituciją ir pateikti prašymą bei savo turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus, t. y. teisės aktuose nenustatyta savivaldybės vykdomosios institucijos pareigos savo iniciatyva (be nuomininko prašymo ir kartu su juo pateiktinų duomenų) svarstyti galimybę taikyti nuomininkui mažesnį nuomos mokesčio koeficientą ir priimti sprendimą jį taikyti. Tačiau kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aptartas teisinis reguliavimas turi būti aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į šalių, t. y. ieškovo ir atsakovo, nuomos teisinių santykių ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-550/2014).

CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2012).

Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs skolą ir delspinigius, byloje nėra, pagrįstų prieštaravimų dėl skolos dydžio atsakovas nepareiškė, įrodymų apie tai, kad paslaugos atsakovui neteikiamos arba teikiamos nekokybiškos, byloje nėra, todėl ieškinys dėl skolos už buto nuomą (už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2015-08-31) ir 0,02 proc. dydžio delspinigių priteisimo iš atsakovo V. R. pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.583 str., Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymas Nr. 1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtas paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmens“).

Dėl palūkanų priteisimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu atveju, teismas daro išvadą, kad nesant tarp ieškovo ir atsakovo susitarimo dėl kitokio palūkanų dydžio, ieškovo reikalavimas pagal CK 6.210 straipsnio 2 d. 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), vadovaujantis CPK 96 str. 1 d. iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kodas 124568293, ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 491,78 Eur (keturi šimtai devyniasdešimt vienas euras 78 ct) skolos, 13,72 Eur (trylika eurų 72 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 505,50 Eur sumą nuo 2015-10-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas valstybei. Išaiškinti kad nurodytas išlaidas atsakovas turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.