Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė rašytinio proceso tvarka, spręsdama nuteistojo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, prašymo dėl Lietuvos Respublikos 2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. XIII-1640 dėl amnestijos akto taikymo nuteistajam, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, patikslintu 2017 m. sausio 31 d. nutartimi, J. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir J. V. paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į J. V. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. vasario 8 d. 18.40 val. iki 2016 m. vasario 10 d. 11.21 val., t.y. 2 paros.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 01 30 d. nuosprendis dalinai panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: J. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str.2d. p. išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties požymių, bei panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl bausmių bendrinimo J. V., paliekant J. V. pagal LR BK 180 str.1d. paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nuosprendis paliktas nepakeistu. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 2 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. sausio 18 d. gautas nuteistojo J. V. prašymas pritaikyti nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusią amnestiją, atleisti jį nuo bausmės arba paleisti anksčiau laiko, sumažinti likusią bausmę 1/3.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos 2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. XIII-1640 dėl amnestijos akto (toliau – Amnestijos įstatymas) 9 straipsnyje įtvirtintos šį įstatymą taikančios institucijos. Iš šio straipsnio nuostatų matyti, jog teismai Amnestijos įstatymą taiko tų asmenų atžvilgių, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną (2019 m. sausio 1 d.) dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad ši įstatymą taiko teismai taip pat ir tais atvejais, kai byla yra nagrinėjama kasacine tvarka. Visais kitais atvejais, t. y. kai asmens atžvilgiu šio įstatymo įsigaliojimo dieną jau yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis ir asmuo atlieka jam paskirtą bausmę, klausimus dėl amnestijos taikymo sprendžia amnestijos komisijos (Amnestijos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju J. V. atlieka įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, jo baudžiamoji byla nėra nagrinėjama kasacine tvarka. Kaip matyti iš aukščiau nurodyto įstatymo reglamentavimo, nuteistojo J. V. prašyme nurodyto klausimo sprendimas nėra priskirtas teismo kompetencijai, jo atveju Lietuvos Respublikos įstatymą dėl amnestijos akto taiko ne teismas, bet laisvės atėmimo vietos, kurioje bausmę atlieka J. V., amnestijos komisija, į kurią nuteistasis turi teisę kreiptis, kuri ir įvertins, ar yra įstatymo nustatytos sąlygos taikyti amnestiją, bei ar nėra įstatymo 6-8 straipsniuose nustatytų pagrindų, kuriems esant amnestija netaikoma. Amnestijos komisijos sprendimas dėl amnestijos taikymo ar netaikymo gali būti apskųstas bausmės atlikimo vietos apylinkės teismui per 15 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo.

Nuteistasis pateiktu prašymu prašo sušvelninti bausmę - taikyti jo atžvilgiu amnestijos įstatymą arba paleisti jį anksčiau laiko. Tačiau pažymėtina, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantiems nuteistiesiems, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti taikomos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų nuostatos. Esant išvardintoms sąlygoms ir nuteistojo prašymui, jį svarsto Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK) 157 straipsnio pagrindu. Nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (BVK 157 straipsnio 4 dalis). J. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose, todėl turi teisę kreiptis į šių pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją. Tuo atveju, jei Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisija priimtų nutarimą netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi teisę kreiptis su skundu į bausmės atlikimo vietos apylinkės teismą (BPK 360 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, J. V. prašymą atsisakytina priimti ir jis grąžinamas pareiškėjui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto 9 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo nuteistojo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl Lietuvos Respublikos 2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. XIII-1640 dėl amnestijos akto taikymo, ir grąžinti jį pareiškėjui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.