Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-672-260/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-03-21
Bylos Nr.: e2A-672-260/2017
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė
Atsakovas: A. R.
Ieškovas: E. G.
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos ryto“

Kategorijos

2.2.1.8Fizinio asmens garbės ir orumo gynimas

Civilinė byla Nr.e2A-672-260/2017Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01167-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8.; 2.6.10.2.4.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2. (S)

Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl panaikinimo Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-405-962/2016 pagal ieškovo E. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. R., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos ryto“ televizija, uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“, uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“, uždarajai akcinei bendrovei „Interbanga“, dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. G. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, jog atsakovo A. R. 2015-02-23 paskleisti žurnalistui A. L. duomenys – „(duomenys neskelbtini)“ – apie ieškovą E. G. neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą; pripažinti, jog atsakovo A. R. 2015-02-25 paskleisti žurnalistei E. V. duomenys – „(duomenys neskelbtini)“, „(...)(duomenys neskelbtini)“ (...)“ – apie ieškovą E. G., neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą; iš atsakovo A. R. priteisti ieškovo E. G. naudai 6000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; iš atsakovo A. R. priteisti ieškovo E. G. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas A. R., būdamas viešas asmuo, verslininkas ir politikas, kandidatas į (duomenys neskelbtini) rajono tarybos narius, laikotarpyje nuo 2015-02-23 iki 2015-02-25, viešai žodžiu viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų bei visuomenės informavimo priemonės žurnalistams A. L. ir E. V. paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą E. G., žeminančius jo garbę ir orumą. Konkrečiai 2015-02-23 atsakovas, viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo įmonės UAB „Lietuvos rytas“ leidžiamo visuomenės informavimo priemonės nacionalinio laikraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistui A. L. žodžiu paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą, žeminančius jo garbę ir orumą, t. y. o būtent tai: „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau žurnalistas A. L. parengė pranešimą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, jame nurodydamas atsakovo A. R. paskleistus duomenis: „(duomenys neskelbtini)“, kuris (duomenys neskelbtini) paskelbtas visuomenės informavimo priemonėje – nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“, kurio tiražas – 28350 vienetai, be to, aukščiau nurodytas pranešimas (duomenys neskelbtini) (atnaujintas (duomenys neskelbtini)) paskelbtas viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo įmonės UAB „Lrytas“ administruojamame Lietuvoje antrame pagal dydį (pagal lankomumą) visuomenės informavimo priemonėje naujienų portale „lrytas.lt“ internetiniame puslapyje adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) paskelbtas viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo įmonės UAB „Interbanga“ administruojamame visuomenės informavimo priemonėje naujienų portale „Kaišiadorių žinios“ internetiniame puslapyje adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad paskleistos žinios yra apie ieškovą E. G., jos neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, nes ieškovas nėra (duomenys neskelbtini), todėl iš atsakovo ieškovui priteistinas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Be to, atsakovas A. R. viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo įmonės UAB „Lrytas“ administruojamo Lietuvoje antro pagal dydį (pagal lankomumą) visuomenės informavimo priemonėje naujienų portalo „lrytas.lt“ internetinio puslapio adresu (duomenys neskelbtini) žurnalistei E. V. 2015-02-25 žodžiu paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą E. G., žeminančius jo garbę ir orumą: „(duomenys neskelbtini)“ ir „(...) (duomenys neskelbtini) (...)“. Vėliau žurnalistė E. V. parengė pranešimą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, jame nurodydama atsakovo A. R. paskleistus duomenis: „(duomenys neskelbtini)“, kuris (duomenys neskelbtini) (atnaujintas (duomenys neskelbtini)) paskelbtas viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo įmonės UAB „Lrytas“ administruojamame Lietuvoje antrame pagal dydį (pagal lankomumą) visuomenės informavimo priemonėje naujienų portale „lrytas.lt“ internetiniame puslapyje adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas bei visuomenės informavimo priemonė „Lietuvos rytas“ televizija parengė video – audio pranešimą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, jame nurodydama atsakovo A. R. paskleistus duomenis: „(duomenys neskelbtini), (...)“, kuris (duomenys neskelbtini) paskelbtas viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo įmonės UAB „Lietuvos ryto“ televizija administruojamame Lietuvoje pirmame pagal dydį (pagal lankomumą) viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo bei visuomenės informavimo priemonėje „Lietuvos rytas“ televizijos internetiniame puslapyje adresu (duomenys neskelbtini). Po paskelbtu video – audio pranešimu yra paskelbtas prierašas: „(duomenys neskelbtini)“. Tinklapyje „Youtube“ paviešintas garso įrašas, kuriame girdisi dviejų žmonių pokalbis. Rašoma, kad kalbasi (duomenys neskelbtini) A. R. bei (duomenys neskelbtini) E. G.“. Taip pat vėliau Lietuvoje pirmas pagal dydį (pagal lankomumą) viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas bei visuomenės informavimo priemonė „Lietuvos rytas“ televizija (duomenys neskelbtini) parengė žinių laidą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuri tą pačią dieną rodyta du kartus, (duomenys neskelbtini) val. ir (duomenys neskelbtini) val., jame nurodydama atsakovo A. R. paskleistus duomenis: „(...)(duomenys neskelbtini), (...)“, kuri (duomenys neskelbtini) val. paskelbta viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo įmonės UAB „Lietuvos ryto“ televizija administruojamame Lietuvoje pirmame pagal dydį (pagal lankomumą) viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo bei visuomenės informavimo priemonėje „Lietuvos rytas“ televizijos internetiniame puslapyje adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi yra netiesa, jog ieškovas (duomenys neskelbtini), tokių tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimas žemina ieškovo garbę ir orumą, prašo priteisti iš atsakovo A. R. ieškovo naudai 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad apie atsakovo A. R. veiksmus sužinojo iš minėtų visuomenės informavimo priemonių ir savo giminaičių bei šeimos narių. Atsakovo paskleisti duomenys buvo ir yra viešai per viešos informacijos rengėjų ir skleidėjų bei visuomenės informavimo priemones ir nacionalinį laikraštį paviešinti didžiajai visuomenės daliai, dėl ko jis, ieškovas, patyrė ir iki šiol patiria neigiamus emocinius išgyvenimus, sukrėtimą, šoką, pažeminimą, įskaudinimą, gėdą, pablogėjo bendravimo galimybės, sumažėjo pajamos už muzikinę veiklą, kas lėmė susirgimą depresija. Atsakovas A. R. ir ieškovas E. G. visuomenėje buvo žinomi telefoninio grasinimo ginče (duomenys neskelbtini), kurios yra (duomenys neskelbtini). Tokios aplinkybės lėmė, jog apie atsakovo elgesį ieškovo atžvilgiu ir (duomenys neskelbtini) domėjosi visa Lietuvos visuomenė, dėl to ta pati visuomenė sužinojo ir apie atsakovo teiginius ieškovo atžvilgiu, dėl kurių ieškovas E. G. ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir daugumos Lietuvos visuomenės akyse tapo (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

3. Atsiliepimą į ieškinį pateikęs atsakovas A. R. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) dienraštyje „Lietuvos rytas“ straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ ieškinyje minima frazė „(duomenys neskelbtini)“ yra ne atsakovo žodžių citata, o straipsnio autoriaus nuomonė. Atsakovas nesutiko, kad 2015-02-23 yra sakęs žurnalistui A. L. nurodyto turinio tekstą, todėl nėra paskleidęs jokios nuomonės apie ieškovą E. G. žurnalistui A. L.. Be to, iš ieškovo nurodytos frazės „(duomenys neskelbtini)“ negalima suprasti, jog ji yra skirta ieškovui. Taip pat atsakovas nurodė, kad nesutinka, jog (duomenys neskelbtini) paskleidė žurnalistei E. V. duomenis apie ieškovą. Atsakovas nesikreipė nei į žurnalistus, nei į jokias kitas visuomenės informavimo priemones dėl informacijos apie ieškovą pateikimo bei paskleidimo. Priešingai, viešosios informacijos priemonės savo iniciatyva rengė ir skleidė duomenis apie trečiuosius asmenis, tame tarpe ir ieškovą. Joks žurnalistas neįspėjo atsakovo, kad jo pokalbiai su žurnalistais gali būti viešai paskelbti visuomenės informavimo priemonėse. Atsakovas ne kartą įvairiais klausimais yra bendravęs su žiniasklaidos atstovais, tačiau apie ieškovą nėra kalbėjęs, todėl nurodė, kad ieškinys yra pareikštas ne tam asmeniui. Atsakovas taip pat paaiškino, kad nebuvo asmeniškai 2015-02-23 susitikęs nei su „Lietuvos rytas“ žurnalistu A. L., nei 2015-02-25 su žurnaliste E. V., todėl negalėjo paskleisti jokios informacijos šiems asmenims žodžiu. Kadangi pagal LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 78 p., viešosios informacijos skleidėjas yra asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, radijo programų transliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už tos informacijos teisėtumą, ieškovas nepagrįstai nuomonės apie ieškovą paskleidimo faktą priskiria atsakovo veiksmams, nes žurnalistų nuomonė apie ieškovą E. G. buvo išviešinta per visuomenės informavimo priemones: laikraštį „Lietuvos rytas“, naujienų portalą „lrytas.lt“, televiziją „Lietuvos rytas“. Be to, atsakovo nuomone, ieškinyje nurodytos viešosios informacijos priemonės skleidė apie ieškovą ne žinią, o nuomonę. Ieškovas nėra (duomenys neskelbtini), neturi specialaus išsilavinimo bei (duomenys neskelbtini) individualia veikla iki 2015 m. pradžios neužsiėmė, todėl ieškinyje nurodytos frazės negali būti siejamos su ieškovo asmeniu. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti 6000 Eur neturtinę žalą, nes atsakovas jokios neturtinės žalos ieškovui nepadarė, be to, byloje nėra duomenų, jog ieškovas dėl žiniasklaidos paviešintos informacijos būtų patyręs neigiamus emocinius išgyvenimus, sukrėtimą, šoką, pažeminimą, įskaudinimą, gėdą. Priešingai, po minėtų žiniasklaidos straipsnių, ieškovas pats aktyviai bendravo su žurnalistais, teikė informaciją apie save, viešino telefoninius pokalbius. Atsakovas yra įsitikinęs, kad jokios ieškovo pajamos už (duomenys neskelbtini) veiklą nesumažėjo, nes ieškovas tik 2015 m. sausio mėn. pabaigoje įsigijo leidimą verstis privačia veikla ir realiai jokių pajamų 2015 m. vasario mėnesį neturėjo. (duomenys neskelbtini) atsakovui priklausančiame restorane grojo muzikantas S. G., kuris jokių pretenzijų atsakovui nereiškia. Ieškovas tik padėjo muzikantui S. G. organizuoti muzikos instrumentų pristatymą ir išvežimą. Jokių sutartinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo dėl (duomenys neskelbtini) vakaro metu suteikiamų muzikinių paslaugų nebuvo. Ieškovo nurodyta lėtinė liga neturi prejudicinio ryšio su prašoma priteisti neturtine žala.

4. Atsiliepimą į ieškinį pateikęs trečiasis asmuo UAB „Lrytas“ nurodė, kad, jo nuomone, ieškinys dėl atsakovo žurnalistei E. V. paskleistų duomenų yra pagrįstas, dėl kitų ieškovo reikalavimų atsiliepime prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.

5. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pripažino, jog atsakovo A. R. 2015-02-23 paskleisti žurnalistui A. L. duomenys – „(duomenys neskelbtini)“ – apie ieškovą E. G., neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą; pripažino, jog atsakovo A. R. 2015-02-25 paskleisti žurnalistei E. V. duomenys – „(duomenys neskelbtini)“, „(...) (duomenys neskelbtini) (...)“ – apie ieškovą E. G., neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą; priteisė ieškovui E. G. iš atsakovo A. R. 1300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; taip pat priteisė iš atsakovo A. R. ieškovui E. G. 782,29 Eur ir trečiajam asmeniui UAB „Lrytas“ 1210 Eur jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas pripažino, kad apie žinių, kurios, ieškovo teigimu, žemina jo garbę ir orumą, paskleidimą patvirtina tokie byloje esantys duomenys. (duomenys neskelbtini) viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo bei visuomenės informavimo priemonėje „Lietuvos rytas“ televizijos internetiniame puslapyje adresu (duomenys neskelbtini) buvo publikuojamas pranešimas, esantis po video-audio pranešimu, pavadintas „(duomenys neskelbtini): „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodoma: „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 24, 1 tomas). (duomenys neskelbtini) (atnaujintas (duomenys neskelbtini)) visuomenės informavimo priemonėje – naujienų portale „lrytas.lt“ internetiniame puslapyje adresu (duomenys neskelbtini) buvo publikuojamas straipsnis pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame pranešimą parengęs žurnalistas nurodo: „(duomenys neskelbtini)“. Iki šiol minėtas straipsnis prieinamas. (duomenys neskelbtini) visuomenės informavimo priemonėje – naujienų portale „(duomenys neskelbtini)“ internetiniame puslapyje adresu (duomenys neskelbtini) išspausdintame straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta, jog „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) (atnaujintas (duomenys neskelbtini)) visuomenės informavimo priemonėje – naujienų portale „lrytas.lt“ internetiniame puslapyje adresu (duomenys neskelbtini) straipsnyje „Kaišiadorių milijonieriaus keiksmai: „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad atsakovas A. R. teigė: „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) visuomenės informavimo priemonėje – laikraštyje „Lietuvos rytas“, straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ išspausdintas straipsnis, kuriame paskelbtas ieškovo nurodytas jo orumą žeminantis teiginys: „(duomenys neskelbtini).“ (duomenys neskelbtini) internetinėje televizijoje – visuomenės informavimo priemonėje „Lietuvos rytas“ televizijos internetiniame puslapyje adresu (duomenys neskelbtini) žinių laidoje „(duomenys neskelbtini)“ bei (duomenys neskelbtini) žinių laidoje „(duomenys neskelbtini)“ nurodyti ieškovo minimi duomenys: „(...)(duomenys neskelbtini) (...).“, rodyta ir per viešosios informacijos rengėją ir skleidėją bei visuomenės informavimo priemonę – „Lietuvos rytas“ televiziją.

8. Teismas nesutiko su atsakovo paaiškinimais, kad šis apie ieškovą jokių duomenų nepaskleidė, su žurnalistais A. L. ir E. V. nekalbėjo. Teismo vertinimu, kad atsakovas žurnalistams E. V. ir A. L. telefonu teigė, jog ieškovas dažnai būna (duomenys neskelbtini), įrodo šių žurnalistų, kaip liudytojų, teisme pateikti paaiškinimai apie jų pokalbius telefonu su atsakovu, taip pat į bylą pateikti įrodymai: „Lietuvos ryto“ televizijos (duomenys neskelbtini) parodytas reportažas su išlikusio E. V. daryto atsakovo interviu teiginiais: „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat teismas pažymėjo, jog atsakovas panašius komentarus yra teikęs ir kitoms visuomenės informavimo priemonėms. (duomenys neskelbtini) UAB „15min“ priklausančiame interneto portale „15min.lt” buvo publikuotas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)“, kuriame atsakovas 15min.lt žurnalistui pasakė tokius teiginius: „(...)(duomenys neskelbtini).(...)“. Iš šių įrodymų, kaip vertino teismas, yra akivaizdu, kad atsakovas, teisindamasis žiniasklaidai dėl paviešinto pokalbio su galimais grasinimais ieškovo atžvilgiu, sąmoningai skleidė apie ieškovą žinias, neva pastarasis yra piktnaudžiaujantis (duomenys neskelbtini). Atsakovo teiginiai, neva jis nekalbėjęs apie ieškovą su žurnalistais, prieštarauja ne tik įvardintiems byloje surinktiems įrodymams, tačiau ir paties atsakovo pirminei procesinei pozicijai, pareikštai 2015 m. rugsėjo 8 d. atsiliepime į pradinį ieškinį, kuriame teigiama, kad atsakovas šiuo metu negali prisiminti apie tai, ar kalbėjo su žurnaliste E. V. apie ieškovą, kad niekada žodžiu nėra sakęs žurnalistui A. L. ginčijamo turinio teksto, be to, kad iš minimos frazės „(duomenys neskelbtini)“ neaišku, kad ji skirta būtent ieškovui, minima frazė užrašyta ne kabutėse, t.y. ne kaip citata, todėl neaiškus jos autorius. Pažymėtina, kad ieškovui kreipusis į policijos įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl grasinimų, išsakytų A. R. telefoninio pokalbiu metu su E. G., atsakovas, 2015-02-18 apklausiamas Kauno apskrities VPK nurodė, kad nužudyti negrasino, tačiau kalbėjo apie (duomenys neskelbtini). Apie telefoninį pokalbį nurodė: „(duomenys neskelbtini)“. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, padarė išvadą, kad atsakovas telefonu teigė žurnalistams A. L. ir E. V., jog ieškovas piktnaudžiauja (duomenys neskelbtini), ir tai buvo aiškiai suvoktas ir sąmoningas teiginys, siekiant apsiginti, pasiteisinti nuo kaltinimų dėl galimo grasinimo nužudyti. Be to, kaip pastebėjo teismas, atsakovas teigia, kad nedavė sutikimo žurnalistams skelbti pokalbio metu sužinotus duomenis, nebuvo įspėtas apie tai, kad pokalbis yra įrašomas ir bus viešinamas. Todėl teismas sprendė, kad tokie paties atsakovo teiginiai patvirtina, jog atsakovas bendravo su žurnalistais, nes kitu atveju, atsakovo atsikirtimai dėl neįspėjimo dėl paviešinimo ar įrašymo neturėtų prasmės.

9. Teismas sprendė, jog duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Byloje nagrinėjamu atveju, ieškovo nurodytus kaip jo garbę ir orumą žeminančius teiginius publikavus visuomenės informavimo priemonėse, akivaizdu, kad tokia informacija tapo žinoma plačiam visuomenės ratui. Byloje nepateikta duomenų, kad po straipsnių, kuriuose publikuotos nurodytos frazės, paviešinimo, kuris nors iš trečiųjų asmenų, ar žurnalistai E. V. bei A. L. būtų sulaukę kokios nors atsakovo reakcijos bei raginimų straipsnius koreguoti ar pašalinti, kas būtų logiška reakcija, jei straipsniuose ar TV pranešimuose atsakovo žodžiai būtų neleistinai panaudoti ar iškraipyti.

10. Teismas sprendė, jog byloje yra įrodytas žinių paskleidimo faktas bei tai, kad ginčijamus teiginius paskleidė atsakovas A. R., aiškiai suvokdamas (turėjęs suvokti), jog duoda interviu žiniasklaidai, o ne privačiam asmeniui ir to sąmoningai siekė, atskiro atsakovo sutikimo paviešinti jo pasakytus teiginius apie ieškovą nereikėjo, todėl atsakovas paskleidė ginčo duomenis apie ieškovą žurnalistams, suvokdamas, kad jie bus paskleisti viešai, todėl yra tinkamas atsakovas byloje.

11. Pripažinęs, kad atsakovo žurnalistams A. L. ir E. V. paskleisti duomenys apie ieškovo (duomenys neskelbtini) neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, teismas priteisė ieškovui 1300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat 782,29 Eur jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą teismas pripažino, jog tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini), neabejotinai sukelia neturtinio pobūdžio praradimus, įvertino ir žinių paskleidimo mastą, t.y. jog žinios buvo paskelbtos per populiariausias nacionalines visuomenės informavimo priemones. Priteisdamas ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas pripažino, jog tenkinus patikslinto ieškinio reikalavimus dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, bei priteisus ne ieškovo prašomą, bet teismo nustatytą neturtinės žalos dydį, teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas sprendžia, jog ieškinys tenkintas 100 procentu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovas A. R. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo E. G. ieškininius reikalavimus atmesti, priteisti atsakovui A. R. iš ieškovo E. G. atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl materialinės ir procesinės teisės normų (LR CK 2.24 str., LR CPK 45 str., 177 str., 178 str., 197 str.) neteisingo taikymo bei prieštaravimo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotai teisminei praktikai tokio pobūdžio bylose. Taip teigdamas atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1.1. LR CK 2.24 str. 2 d. numato, kad „Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Šio straipsnio 3 d. numato, kad reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne“. Šio straipsnio 5 d. numato, kad „Visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo ir jo veikla“. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad už visuomenės informavimo priemonėse jos darbuotojų paskleistus asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis atsako ir privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą visuomenės informavimo priemonė. Kadangi informacija apie ieškovą E. G. buvo išplatinta dienraštyje „Lietuvos rytas“, naujienų portale „Lrytas.lt“, taip pat per Lietuvos ryto televiziją, tinkamais atsakovais šioje byloje galėjo būti UAB „Lietuvos ryto televizija“, UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“. CPK 45 str. numato, kad jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės ir ieškinį atmeta.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad informaciją apie ieškovą E. G. išplatino visuomenės informavimo priemonės, ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Tačiau pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą sprendimą dėl tos priežasties, kad netinkamai vertino įrodymus, dėl ko padarė neteisingą išvadą, jog informaciją apie ieškovą 2015-02-23 ir 2015-02-25 žurnalistams A. L. ir E. V. išplatino atsakovas A. R.. Atsakovo įsitikinimu, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2015-02-23 jis bendravo su žurnalistu A. L. ir paskleidė jam informaciją apie E. G.. Be to, ieškovas ir kiti dalyvavę byloje asmenys nepateikė jokių įrodymų, kad 2015-02-25 atsakovas A. R. būtų bendravęs su E. V. ir jai paskleidęs informaciją, analogišką išplatintai per visuomenės informavimo priemones apie ieškovą E. G.. Šios išvados, apelianto nuomone, darytinos dėl tokių priežasčių:

Atsiliepimas

12.2.1.Teismo 2016-11-14 sprendime netinkamai įvertinta atsakovo pozicija. Teismas klaidingai teigia, kad „atsakovo pozicija byloje buvo labai nenuosekli“. Tokią išvadą teismas daro iš atsakovo procesinių dokumentų. Teismas teigia, kad atsiliepime į pradinį ieškinį atsakovas nurodė, kad negali prisiminti ar kalbėjo su žurnaliste E. V. ir su žurnalistu A. L.. Teismas sprendime iškraipė atsakovo atsiliepimo į pradinį ieškinį teiginius, nes šiame atsiliepime atsakovas nurodė, kad apskritai jam yra tekę daug kartų bendrauti su žurnalistais, todėl neprisimena, ar tarp jų yra buvę A. L. ir E. V.. Vėlesniuose atsiliepimuose atsakovas tik patikslino savo teiginius ir nurodė, kad apie ieškovą su minėtais žurnalistais niekada nėra kalbėjęs. Todėl jokio prieštaravimo atsakovo pozicijoje nėra. Teismas sprendime daro klaidingą išvadą, kad atsakovo A. R. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodyti Žurnalistų etikos kodekso straipsniai neva patvirtina, kad jis su žurnalistais bendravo. Ši teismo išvada yra nepagrįsta, nes atsakovas A. R. niekada nepripažino, kad bendravo su minėtais žurnalistais. Tokio pripažinimo nėra nei atsakovo procesiniuose dokumentuose, nepripažino atsakovas šių aplinkybių ir teismo posėdyje. Atsakovas A. R. savo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė minėtas Žurnalistų etikos kodekso normas, kurių žurnalistai privalo laikytis, kontaktuodami su asmenimis ir imdami iš jų interviu. Tačiau šių normų nurodymas nereiškia, kad minėti susitikimai 2015-02-23 ir 2015-02-25 tarp žurnalistų ir A. R. vyko ir, kad atsakovas tokią informaciją žurnalistams paskleidė. Atsakovas A. R. laikėsi nuoseklios pozicijos, kad su žurnalistais A. L. ir E. V. niekada apie ieškovą E. G. nekalbėjo ir jokios informacijos apie šį asmenį neišplatino. Atkreiptinas dėmesys, kad šį faktą privalo įrodyti ieškovas.

12.2.2.Teismas sprendime nurodė, jog aplinkybę, kad atsakovas bendravo su žurnalistais A. L. bei E. V. ir teigė, kad ieškovas (duomenys neskelbtini), patvirtina (duomenys neskelbtini) Lietuvos ryto televizijos „parodytas reportažas su išlikusio E. V. daryto atsakovo interviu teiginiais...“ Tokia teismo išvada prieštarauja byloje esančiam rašytiniam įrodymui – 2015-09-01 UAB „Lietuvos ryto televizija“ generalinio direktoriaus raštui Nr. 60, kuriame nurodoma, kad „Minėtą reportažą rengė žurnalistas G. S., tačiau kas konkrečiai iš Žinių tarnybos žurnalistų telefonu kalbėjosi su A. R. nustatyti nepavyko - reportaže yra girdimas tik A. R. balsas, o jį kalbinančio žurnalisto balsas nėra girdimas“. <...>. „Kadangi nėra galimybės nustatyti, kuris žurnalistas kalbėjosi su A. R., negalime pateikti ir reikalaujamos informacijos“. Šis rašytinis įrodymas nepatvirtina teismo sprendimo teiginių, kad E. V. ėmė iš atsakovo interviu. Priešingai, UAB „Lietuvos ryto televizija“ 2015-09-01 raštas Nr. 60 patvirtina, kad negalima nustatyti, kad pokalbis buvo įrašytas kalbant su žurnalistu. Tokiu būdu nėra įrodymų, kad atsakovas A. R. davė interviu žurnalistams E. V. ir A. L..

12.2.3. Teismas, kaip nurodė sprendime, padarė išvadą, kad atsakovas A. R. išplatino informaciją žurnalistams A. L. ir E. V. ir dėl to, kad „atsakovas panašius komentarus yra teikęs ir kitoms visuomenės informavimo priemonėms, būtent (duomenys neskelbtini) UAB „15min“ priklausančiame interneto portale „15min.lt" buvo publikuotas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“, kuriame atsakovas 15min.lt žurnalistui pasakė tokius teiginius: „(...)(duomenys neskelbtini) (...)(duomenys neskelbtini) (...)“. Tačiau apie interneto portale „15min.lt“ išplatintą informaciją teismo posėdžio metu nebuvo kalbama, tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovas su minėto portalo žurnalistais nebendravo ir tokios informacijos neskleidė. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad „15min.lt“ portale išplatinta informacija patvirtina, jog „Atsakovas, teisindamasis žiniasklaidai dėl paviešinto pokalbio su galimais grasinimais ieškovo atžvilgiu, sąmoningai skleidė apie jį žinias, neva pastarasis yra (duomenys neskelbtini)“. Teismo sprendimo motyvai, kad atsakovas skleidė informaciją apie ieškovą portale „15min.lt“ ir tai patvirtina, kad šią informaciją jis platino ir žurnalistams A. L. ir E. V., yra neįrodyti. Atsakovas A. R. su žurnalistais A. L. ir E. V. dėl E. G. nebendravo ir informacijos apie jį neteikė, taip pat jokios informacijos portalui „15min.lt“ apie ieškovą neskleidė.

12.2.4. Nepagrįstai teismas sprendime nurodo, kad atsakovo bendravimą su žurnaliste E. V. ir žurnalistu A. L. patvirtina atsakovo teiginiai, nurodyti atsiliepime į pradinį ieškinį. Teismas nurodo, kad atsiliepimo teiginiai „kad iš minimos frazės „(duomenys neskelbtini)“ neaišku, kad ji skirta būtent ieškovui, minima frazė užrašyta ne kabutėse, t.y. ne kaip citata, todėl neaiškus jos autorius“. Atsakovo nuomone, ši frazė nepatvirtina teismo išvados, kad A. R. bendravo su E. V. ir A. L.. Teismas sprendime taip pat pažymi, kad A. R. policijoje yra kalbėjęs apie (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad policijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl atsakovas A. R. turėjo teisę gintis ir išsakyti savo nuomonę. Šie parodymai jokiu būdu nepatvirtina, kad 2015-02-23 ir 2015-02-25 vyko A. R. pokalbis su žurnalistais A. L. ir E. V., kuriuose jis būtų kalbėjęs apie ieškovą. Pirmosios instancijos teismas remiasi ir liudytojų E. V. ir A. L. parodymais, kurie teigia, neva kalbėję su atsakovu A. R. telefonu ir šis jiems paviešinęs minėtą informaciją apie ieškovą. Teismas buvo neobjektyvus ir nekritiškas, vertindamas šių liudytojų parodymus. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad žurnalistai A. L. ir E. V. nebuvo objektyvūs liudytojai ir davė suinteresuotus parodymus. Šie asmenys patys išplatino neigiamą informaciją apie ieškovą per visuomenės informavimo priemones, todėl galėjo būti patraukti atsakomybėn dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad ieškovas E. G. 2015-04-21 pranešimu informavo žiniasklaidos priemones UAB „Lietuvos rytas“, kuriame dirba liudytojas A. L., UAB „Lrytas“, kuriame dirba liudytoja E. V., UAB „Lietuvos ryto televizija“ dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo bei reikalavo iš minėtų juridinių asmenų sudaryti Taikos sutartį, sumokant jam atitinkamas pinigų sumas. Be to, apklausta teismo posėdyje trečiojo asmens UAB „Lrytas“ atstovė patvirtino, kad priteisus žalą iš juridinio asmens, žurnalistei E. V. būtų pareikštos materialinės pretenzijos. Taigi, tiek E. V., tiek A. L. davė suinteresuotus parodymus, siekdami išvengti atsakomybės. Aplinkybės dėl informacijos paskleidimo fakto turėtų būti įrodinėjamos objektyviais įrodymais. Tiek E. V., tiek A. L. yra patyrę žurnalistai, profesionalai, kurie tikrai būtų fiksavę pokalbį su informaciją teikiančiu asmeniu, jei toks pokalbis būtų vykęs. Liudytojas A. L. teigė, kad jis turi telefoninio pokalbio su A. R. įrašą. Tačiau teismui pareikalavus šį įrašą pristatyti, raštu nurodė, kad po teismo posėdžio įrašą sunaikino. Liudytoja E. V., apklausiama teismo posėdyje nurodė, kad pokalbio įrašą su A. R. taip pat sunaikino. Esant tokiai situacijai, nesuprantamas teismo vidinis įsitikinimas, kad pokalbis apie ieškovą E. G. tarp atsakovo ir žurnalistų vyko. Objektyviai vertinant situaciją, kad žurnalistai sunaikina neva buvusius garso įrašus, kai yra nagrinėjama byla dėl garbės ir orumo gynimo, leidžia padaryti priešingą išvadą, kad atsakovas žurnalistams minėtų teiginių apie ieškovą nepaviešino. Joks žurnalistas, esant nebaigtai civilinei bylai dėl paviešintos informacijos per visuomenės informavimo priemones, nebūtų sunaikinęs egzistuojančių garso įrašų. Tokia išvada darytina, remiantis protingo žmogaus kriterijumi, kurį profesionalūs žurnalistai turi atitikti. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant ir į LR CK 2.24 str. 5 d. įtvirtintą reglamentavimą dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės. Veikdami protingai ir apdairiai, siekdami apsaugoti visuomenės informavimo priemonę nuo galimos turtinės atsakomybės, žurnalistai daro pokalbių (interviu) įrašus ir juos saugo. Todėl žurnalistų A. L. ir E. V. parodymus, kad jie sunaikino neva turėtus garso įrašus, teismas turėjo vertinti atsakovo naudai.

12.2.5.Teismas sprendime nurodė, kad faktą, patvirtinantį atsakovo paviešinimą žurnalistams informacijos apie ieškovą E. G. patvirtina aplinkybė, kad pats atsakovas nesikreipė nei į E. V., nei į A. L., nei į visuomenės informavimo priemones, kad straipsniai būtų koreguoti ar pašalinti, kas teismo manymu, būtų logiška atsakovo reakcija. Tačiau su tokia teismo logika sutikti negalima. Asmuo turi laisvę pasirinkti, ar reaguoti į žiniasklaidoje skleidžiamą informaciją, kokiu būdu reaguoti, kokiu momentu reaguoti ar tą informaciją ignoruoti. Teismo logika, kad atsakovas privalėjo kreiptis į žurnalistus ar visuomenės informavimo priemones, yra nepagrįsta įstatymo norma ir atsakovui nepriimtina. Atsakovas ignoruoja neigiamą informaciją, skleidžiamą žiniasklaidoje, todėl teismo nurodyta „logiška reakcija“ atsakovui nepriimtina ir neatrodo logiška. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad kiekvienas asmuo privalo reaguoti į žiniasklaidos skelbiamą neigiamą informaciją, prašydamas ją koreguoti ar pašalinti. Ši klaidinga teismo išvada sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą.

12.2.6.Teismas sprendime nurodo, kad atsakovas pasakė aiškiai suvoktą ir sąmoningą teiginį, kad ieškovas (duomenys neskelbtini), siekdamas apsiginti nuo kaltinimų dėl galimo grasinimo nužudyti. Su tokiais teismo sprendimo motyvais sutikti negalima, nes atsakovui kaltinimai dėl grasinimo nužudyti pareikšti nebuvo. Šie teismo teiginiai neįrodo, kad 2015-02-23 ir 2015-02-25 atsakovas bendravo su žurnalistais A. L. ir E. V. ir teikė informaciją apie ieškovą. Pažymėtina, kad įrodyti informacijos paskleidimo faktą privalo ieškovas. Ieškovas E. G. nepateikė jokių įrodymų, kad 2015-02-23 ir 2015-02-25 atsakovas A. R. bendravo su žurnalistais A. L. ir E. V., ir pastariesiems paskleidė informaciją apie ieškovą, kad „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(...)(duomenys neskelbtini) (...)“. Nesant patikimų įrodymų, kad atsakovas nurodytomis datomis kalbėjo su žurnalistais A. L. ir E. V. ir pokalbyje su jais paskleidė aukščiau nurodytą informaciją, ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas.

1.3. Ieškovas privalėjo įrodyti, kad, jo vertinimu, įžeidžiančias ieškovą frazes, pasakė būtent atsakovas A. R.. Teismas laikė, kad ieškovas šią aplinkybę įrodė liudytojų parodymais, nes liudytojai A. L. ir E. V. teismo posėdyje patvirtino, kad minėtas frazes pasakė atsakovas A. R. ir liudytojams nebuvo tikslo jo frazių iškraipyti. Tačiau minėti liudytojai yra suinteresuoti. Jie patys išplatino informaciją apie ieškovą, todėl siekdami išvengti atsakomybės, tvirtina, kad minėtų frazių autorius yra A. R.. Abejoti šių liudytojų parodymais verčia ir tas faktas, kad neturėdami garso įrašo, praėjus metams laiko po straipsnių pasirodymo, jie tvirtina galintys tiksliai atkartoti neva atsakovo jiems pasakytus žodžius. Šios aplinkybės patvirtina, kad liudytojų A. L. ir E. V. parodymai nėra patikimi. Teismas sprendime remiasi ir garso įrašu, išplatintu per Lietuvos ryto televiziją. Teismas sprendime nurodo, kad garso įrašas nesutampa su E. V. straipsnio tekstu dėl to, kad neva televizija iškirpo dalį pokalbio. Teismui padarius išvadą, kad garso įrašas nesutampa su E. V. straipsnio tekstu, neįrodytas yra teismo teiginys, kad Lietuvos ryto televizija gavo minėtą garso įrašą iš E. V.. Be to, teismo posėdyje nebuvo apklaustas Lietuvos ryto televizijos žurnalistas, rengęs minėtą televizijos reportažą. Teismo sprendime nurodyta, kad „Lietuvos ryto“ televizijos garso įraše yra nurodyta „savo turiniu ir prasme visiškai analogiški“ teiginiai ir ieškovo garbės ir orumo prasme turi visiškai analogišką įrodomąją vertę. Šiuo atveju analogijos taikymas yra netinkamas, nes, pirmiausia, reikia įrodyti, kad atsakovas paskleidė tiksliai tokią informaciją, kuri ieškovui sukėlė žalą. Atsakovo įsitikinimu, byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų nei dėl paskleidimo fakto iš atsakovo pusės, nei dėl paskleistos informacijos turinio. Neginčijamai nustatyta tik tai, kad informaciją apie ieškovą paskleidė žurnalistai per visuomenės informavimo priemones.

1.4. Sprendime teismas konstatavo, kad atsakovas A. R. sąmoningai siekė paviešinti jo pasakytus teiginius apie ieškovą, nes turėjo motyvą - išvengti kaltinimų dėl grasinimų nužudyti. Apeliantas vertina, kad tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta. Teismo posėdyje apklausti liudytojai A. L. ir E. V. nurodė, kad jie savo iniciatyva rinko informaciją apie „(duomenys neskelbtini)“, susitiko asmeniškai su E. G. ir parengė straipsnius. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas iniciavo susitikimus su žiniasklaida, siekdamas išvengti kaltinimų dėl grasinimo nužudyti ieškovą. Todėl teismo sprendime padarytos išvados neatitinka objektyvių faktinių aplinkybių, surinktų įrodymų ir pažeidžia LR CPK 185 str. nuostatas.

1.5. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus objektyvius rašytinius įrodymus. Byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendis dėl E. G. įvykdyto nusikaltimo, (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje yra pateikti duomenys iš E. G. ištuokos bylos, kurie patikimai patvirtina, kad viena iš E. G. šeimos iširimo priežasčių yra ieškovo piktnaudžiavimas (duomenys neskelbtini). Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo dukterų rašytinius parodymus dėl E. G. piktnaudžiavimo (duomenys neskelbtini), kurie sutapo su šioje byloje apklaustų liudytojų Br. Česonio, L. A. parodymais. Tiek ieškovo dukros, tiek byloje apklausti atsakovo liudytojai patikimai patvirtino, kad ieškovas E. G. piktnaudžiavo (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas S. G.. Teismas teigia, kad nuosprendis baudžiamojoje byloje, kuriame konstatuota, kad asmuo padarė nusikaltimą (duomenys neskelbtini) „nėra pakankamas pagrindas teigti, jog ieškovas yra piktnaudžiaujantis (duomenys neskelbtini)“. Apelianto nuomone, teismo nuosprendis yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis aukštesnę įrodomąją galią (LR CPK 197 str. 2 d.). Teismas šališkai nesivadovavo rašytiniais įrodymais iš E. G. santuokos nutraukimo bylos. Teismas neturėjo objektyvaus pagrindo netikėti E. G. dukterų paaiškinimais bei jo sutuoktinės procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija. Byloje yra pakankamai objektyvių įrodymų, kad E. G. piktnaudžiavo (duomenys neskelbtini).

1.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Žurnalistų etikos Kodekso 8 str., 9 str., 14 str., 15 str., 38 str., 56 str., nuostatas. Minėti straipsniai reglamentuoja, kad žurnalistas privalo rinkti ir skelbti informaciją tik etiškais ir teisėtais būdais, įspėti žmogų, kad jo žodžiai gali būti viešai paskelbti visuomenės informavimo priemonėse. Taip pat Žurnalistų etikos Kodekso 14 str. numato žurnalisto pareigą, kad žurnalistas „neturi naudoti tiesioginiam citavimui garso ir vaizdo įrašymo priemonių, jeigu to nenori informaciją teikiantis privatus asmuo“. Be to, minėto kodekso 15 str. reglamentuoja, kad žurnalistas „turi gauti leidimą iš informaciją suteikusio asmens remtis jo vardu. Jeigu informacijos šaltinis prašo išlaikyti jo vardą paslaptyje, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas neturi teisės jo atskleisti“. Atkreiptinas dėmesys, kad LR Žurnalistų etikos kodekso 56 str. numato, kad „žurnalistai neturi skelbti garso ir vaizdo montažų, iškraipančių pasisakančiojo mintis ar įvykius“. Išdėstytos teisės normos patvirtina, kad žurnalistai E. V., A. L. nevykdė LR Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų ir pažeidė LR Žurnalistų etikos Kodeksą, paskelbdami 2015-02-23 ir 2015-02-25 straipsnius apie ieškovą. Teismo sprendimo nuostata, kad šių normų pažeidimas neturi jokios įtakos nagrinėjamai bylai, neatitinka įstatymo reikalavimo, kad kiekvienas asmuo privalo elgtis taip, kad nepadarytų kitam asmeniui žalos. Todėl ne atsakovas, o visuomenės informavimo priemonės (ar žurnalistai) yra atsakingi prieš ieškovą. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisminė praktika. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2016-03-10 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-141-690/2016) nurodė, kad kasatorės (visuomenės informavimo priemonės) argumentai, kad ji neturi pareigos užtikrinti skleidžiamos informacijos tikrumą, yra teisiškai nepagrįsti. Visuomenės informavimo priemonės veiksmai vertintini pagal atsakingos žurnalistikos standartus. Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad „Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai (3 straipsnio 3 dalis); kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, programos vedėją ar kitą asmenį), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį (22 straipsnio 7 dalis); viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams, neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (22 straipsnio 8 dalies 1, 4 punktai); žurnalistas turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais (41 straipsnio 2 dalies 1 punkte)". Minėtoje nutartyje nurodyta, kad „Visuomenės informavimo priemonė turi įstatyme įtvirtintą pareigą skleisti tik patikrintą informaciją. Tai reiškia, kad nepatikrinta informacija, nors ją pateikė ne anoniminis šaltinis, net jei ji anksčiau buvo tam tikru aspektu pasirodžiusi viešo informavimo priemonėse, negali būti skleidžiama (plėtojama), juolab įžeidžiančiu būdu“. Tokiu būdu, 2016-11-14 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimas pažeidžia suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisminę praktiką dėl visuomenės informavimo priemonių atsakomybės už informacijos paskleidimą, net ir turint ne anoniminį šaltinį.

1.7. Negalima sutikti su teismo motyvais dėl ieškovui priteistų 785,49 Eur bylinėjimo išlaidų. Apelianto nuomone, Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje Nr. 3K-3-136-701/2015 pagrįstai nurodė, kad asociacija negali iš savo nario imti pinigų už šio asmens atstovavimą teisme. Išlaidos, susijusios su asociacijos paslaugomis (spausdinimo, kopijavimo, tvirtinimo - skenavimo bei CD įrašymo) negalėjo būti ieškovui priteistos, nes pagal asociacijos nuostatus šias paslaugas asociacija teikia savo nariui nemokamai. Tokiu būdu, teismas nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl 257,10 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taip pat apeliantas nesutinka su teismo nuomone dėl CPK 93 str. 2 d. taikymo ir aiškinimo. Minėtas straipsnis aiškiai reglamentuoja, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Įstatymas nenumatė jokių išimčių dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgiant į bylos pobūdį. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai laikėsi pozicijos, jog ieškovo ieškinys tenkintas 100 procentų. 2016-11-14 sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, kad sprendimas tenkintas iš dalies. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas privalėjo proporcingai įvertinti ieškovo patenkintų reikalavimų dalį ir bylinėjimosi išlaidas proporcingai paskirstyti tarp šalių. Teismas vadovavosi ne įstatymu, o tik viena Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi, kuri priimta prieš 6 metus. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika šiuo metu yra kitokia. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-09-23 nutartyje (Civilinė byla Nr. e3K-3-394-684/2016) konstatuota, kad CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, todėl teismas, spręsdamas šį klausimą, turi vadovautis bendrosiomis taisyklėmis. Taigi, 2016-11-14 sprendimas yra neteisėtas ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje.

13. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikęs ieškovas E. G. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-405-962/2016 palikti nepakeistą, atmesti apelianto atsakovo A. R. 2016 m. gruodžio 13 d. apeliacinį skundą dėl 2016 m. lapkričio 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-405-962/2016, iš atsakovo A. R. priteisti ieškovo E. G. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas jį naikinti nėra pagrindo. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas A. R. paskleidė žurnalistams jo, ieškovo, garbę ir orumą žeminančias žinias, pagrįstai tenkino ieškinį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Negalima sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais apie tai, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai nesirėmė byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, šie argumentais yra nepagrįsti.

14. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

16. Byloje pagal atsakovo apeliacinio skundo argumentus sprendžiama dėl pagrįstumo ir teisėtumo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys, t. y. pripažinta, kad atsakovo A. R. 2015-02-23 paskleisti žurnalistui A. L. duomenys – „(duomenys neskelbtini)“ – apie ieškovą E. G., neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą; pripažinta, kad atsakovo A. R. 2015-02-25 paskleisti žurnalistei E. V. duomenys – „(duomenys neskelbtini)“, „(...) (duomenys neskelbtini) (...)“ – apie ieškovą E. G., neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą; priteista ieškovui E. G. iš atsakovo A. R. 1300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 782,29 Eur bylinėjimosi išlaidos, taip pat priteistos iš atsakovo trečiajam asmeniui UAB „Lrytas“ 1210 Eur turėtos bylinėjimosi išlaidos.

17. Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, iš esmės sutikdama su atsakovo apeliaciniu skundu, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, padarė byloje pateiktais įrodymais nepagrįstas išvadas, dėl ko šio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad, kaip teisingai nurodė ieškovas E. G., žurnalisto A. L. parengtas straipsnis pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas visuomenės informavimo priemonėje – laikraštyje „Lietuvos rytas“, taip pat (duomenys neskelbtini) (atnaujintas (duomenys neskelbtini)) paskelbtas viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo įmonės UAB „Lrytas“ administruojamame visuomenės informavimo priemonėje naujienų portale „lrytas.lt“ internetiniame puslapyje, ir (duomenys neskelbtini) paskelbtas viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamame visuomenės informavimo priemonėje naujienų portale „(duomenys neskelbtini)“ internetiniame puslapyje. Šiame straipsnyje buvo nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau žurnalistė E. V. parengė pranešimą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuris (duomenys neskelbtini) (atnaujintas (duomenys neskelbtini)) paskelbtas viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo įmonės UAB „Lrytas“ administruojamame visuomenės informavimo priemonėje naujienų portale „lrytas.lt“ internetiniame puslapyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad A. R. sakęs žodžius „O jie sistemingai būna neblaivūs ir labai stipriai neblaivūs“. Taip pat viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas bei visuomenės informavimo priemonė „Lietuvos rytas“ televizija parengė video – audio pranešimą pavadinimu „(duomenys neskelbtini): „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodoma, kad A. R. pasakė: „(duomenys neskelbtini)“, kuris (duomenys neskelbtini) paskelbtas „Lietuvos rytas“ televizijos internetiniame puslapyje adresu (duomenys neskelbtini). Po paskelbtu video – audio pranešimu yra paskelbtas prierašas: „(duomenys neskelbtini). Tinklapyje „Youtube“ paviešintas garso įrašas, kuriame girdisi dviejų žmonių pokalbis. Rašoma, kad kalbasi (duomenys neskelbtini) A. R. bei (duomenys neskelbtini) E. G.“. Taip pat viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas bei visuomenės informavimo priemonė „Lietuvos rytas“ televizija (duomenys neskelbtini) parengė žinių laidą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuri tą pačią dieną buvo parodyta du kartus ir kurioje pateikti tie patys duomenys apie A. R. pasakytus žodžius: „(...) (duomenys neskelbtini), (...)“, ši laida buvo skelbiama ir UAB „Lietuvos ryto“ televizija administruojamoje visuomenės informavimo priemonėje „Lietuvos rytas“ televizijos internetiniame puslapyje adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas E. G., teigdamas, jog apie jį atsakovas A. R. (duomenys neskelbtini) žurnalistui A. L. žodžiu paskleidė tikrovės neatitinkančius ir jo garbę ir orumą žeminančius duomenis: „(duomenys neskelbtini)“, taip pat, jog apie jį atsakovas A. R. (duomenys neskelbtini) žurnalistei E. V. žodžiu paskleidė tikrovės neatitinkančius ir jo garbę ir orumą žeminančius duomenis: „(duomenys neskelbtini)“ , „(...)(duomenys neskelbtini), (...)“, kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas pripažinti, kad šie atsakovo A. R. pasikleisti duomenys žemina ieškovo garbę ir orumą, priteisti 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovo E. G. ieškinį atsakovui A. R. patenkino iš dalies: pripažino, kad atsakovo A. R. (duomenys neskelbtini) paskleisti žurnalistui A. L. duomenys – „(duomenys neskelbtini)“ – apie ieškovą E. G., neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą; pripažino, kad atsakovo A. R. (duomenys neskelbtini) paskleisti žurnalistei E. V. duomenys – „(duomenys neskelbtini)“, „(...) (duomenys neskelbtini) (...)“ – apie ieškovą E. G., neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą; priteisė ieškovui E. G. iš atsakovo A. R. 1300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 782,29 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovo trečiajam asmeniui UAB „Lrytas“ priteisė 1210 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo padavė atsakovas A. R., kuris prašo panaikinti 2016 m. lapkričio 14 d. Prienų apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo E. G. ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsižvelgiant į CK 2.24 straipsnyje, reglamentuojančiame asmens garbės ir orumo gynimą, nustatytą teisinį reglamentavimą, yra akivaizdu, jog už visuomenės informavimo priemonėse jos darbuotojų paskleistus asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis atsako ir privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą visuomenės informavimo priemonė. Kadangi informacija apie ieškovą E. G. buvo išplatinta dienraštyje „Lietuvos rytas“, naujienų portale „Lrytas.lt“, taip pat per „Lietuvos ryto“ televiziją, tinkamais atsakovais šioje byloje galėjo būti UAB „Lietuvos ryto“ televizija, UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundu argumentu iš dalies nesutinka. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovas, CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai: 1) asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius jo garbę ir orumą duomenis; 2) reikalauti atlyginti tokiu paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Teismų praktikoje, aiškinant CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatą, yra išskiriamas ir trečiasis asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdas – asmuo turi teisę reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006). Taigi, asmuo, kurio garbė ir orumas yra pažeisti paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, gali ginti savo teises, prašydamas įpareigoti atsakingą asmenį paneigti tokius duomenis; teismo sprendimu pripažinti juos neatitinkančiais tikrovės; priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas kaip toks arba taikomi keli teisių gynimo būdai – prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos arba, pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007).Taigi ieškovas, kuriam tokią galimybę ir teisę užtikrina CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, turėjo galimybę pasirinkti reikšti tokius reikalavimus, kokius pareiškė šioje byloje – pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą.

20. Ieškovas, sprendžiant pagal suformuluotą ieškinio dalyką, pasirinko savo teisių gynimo būdą, neprašydamas paneigti tikrovės neatitinkančius viešai paskelbtus visuomenės informavimo priemonėse apie jį duomenis, tačiau reikalaudamas teismo sprendimu pripažinti, kad atsakovo apie ieškovą paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą, taip pat priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.). CPK 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl nagrinėjant bylą pagal ieškovo patikslintą ieškinį būtent ieškovas privalėjo įrodyti, kad atsakovas 2015-02-23 žodžiu paskleidė žurnalistui A. L. duomenis – „(duomenys neskelbtini)“, kad šie duomenys yra apie ieškovą E. G., kad jie žemina ieškovo garbę ir orumą, ir kad atsakovas (duomenys neskelbtini) žodžiu paskleidė žurnalistei E. V. duomenis – „(duomenys neskelbtini)“, „(...)(duomenys neskelbtini) (...)“, kad šie duomenys yra apie ieškovą E. G., kad jie neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, t. y. šio skundo ribose, sutinka su apeliaciniame skunde pareikštu vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog konkrečią informaciją apie ieškovą 2015-02-23 ir 2015-02-25 žurnalistams A. L. ir E. V. žodžiu išplatino atsakovas A. R.. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tokias aplinkybes. Ieškovas neigia bendravęs su žurnalistais A. L. bei E. V. ir jiems nurodęs apie ieškovą duomenis, kuriuos ieškinyje nurodė kaip jo garbę ir orumą žeminančius pats ieškovas. Apie tai, t. y. konkrečių duomenų nurodymą žurnalistams, objektyvių įrodymų, kokiais galėtų būti atsakovo ir šių žurnalistų pokalbių užfiksuoti techninėmis priemonėmis įrašai, byloje nepateikta, nors šie žurnalistai ir teigė, kad pokalbių garso įrašai buvo daromi. Liudytojų A. L. ir E. V. parodymų, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje negalima laikyti objektyviais nešališkų asmenų parodymais, kadangi šie liudytojai, per visuomenės informavimo priemones paskleidę neva atsakovo apie ieškovą nurodytus kaip jo garbę ir orumą žeminančius duomenis, yra susiję su visuomenės informavimo priemonėmis – byloje įtrauktomis dalyvauti trečiaisiais asmenimis. Šios visuomenės informavimo priemonės, nors joms ieškovas reikalavimų šiuo metu nėra pareiškęs, pagal įstatymą – CK 2.24 str. – yra atsakingos už ieškovo garbę ir orumą žeminančių duomenų paskleidimą, todėl ir laikytina, kad jos ir jose dirbantys žurnalistai A. L. ir E. V. , apklausti kaip liudytojai, yra suinteresuoti bylos baigtimi, t. y. suinteresuoti, kad atsakingu už duomenų apie ieškovą paskleidimą būtų pripažintas atsakovas A. R.. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis tik šių liudytojų parodymais, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas A. R. apie ieškovą E. G. paskleidė, pastarojo vertinimu, jo garbę ir orumą žeminančius duomenis, 2015 m. vasario 23 d. žurnalistui A. L. teigdamas, kad „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) žurnalistei E. V. teigdamas : „(duomenys neskelbtini)“, „(...)(duomenys neskelbtini) (...)“.

23. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje sprendimą, neturėjo pagrindo pripažinti, kad aplinkybę, jog atsakovas žurnalistams E. V. ir A. L. telefonu teigė, jog ieškovas dažnai būna (duomenys neskelbtini), įrodo į bylą pateiktas įrodymas – „Lietuvos ryto“ televizijos (duomenys neskelbtini) parodytas reportažas su išlikusio E. V. daryto atsakovo interviu teiginiais. Tokia teismo išvada prieštarauja duomenims, pateiktiems UAB „Lietuvos ryto“ televizija oficialiame dokumente. Byloje pateiktas rašytinis įrodymas – (duomenys neskelbtini) UAB „Lietuvos ryto“ televizija generalinio direktoriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad „Minėtą reportažą rengė žurnalistas G. S., tačiau kas konkrečiai iš Žinių tarnybos žurnalistų telefonu kalbėjosi su A. R. nustatyti nepavyko - reportaže yra girdimas tik A. R. balsas, o jį kalbinančio žurnalisto balsas nėra girdimas“. <...>. „Kadangi nėra galimybės nustatyti, kuris žurnalistas kalbėjosi su A. R., negalime pateikti ir reikalaujamos informacijos“. Šis rašytinis įrodymas, kaip teisingai teigiama apeliaciniame skunde, nepatvirtina teismo sprendimo teiginių, kad žurnalistė E. V. ėmė iš atsakovo interviu.

24. Taip pat teisėjų kolegija, sutikdama su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti, jog atsakovas A. R. savo teiktuose atsiliepimuose į ieškinį buvo nenuoseklus. Teismas sprendime nurodė, kad „Atsakovas atsiliepime į ieškinį teigė neprisimenantis, ar kalbėjo su žurnalistais, atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes jis nepaskleidė ginčo duomenų, su žurnalistais E. V., A. L. apie ieškovą nekalbėjo, tačiau tuo pačiu atsakovas teigė, kad nedavė sutikimo duomenis skelbti viešai, kad negalėjo paskleisti ginčo duomenų, nes nėra viešosios informacijos skleidėjas, be to, viešosios informacijos skleidėjui tenka pareiga patikrinti skelbiamus duomenis“. Tačiau atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog jis „kategoriškai nesutinka, kad žodžiu yra sakęs A. L. nurodyto turinio tekstą“, „šiuo metu negali prisiminti, ar kalbėjo su žurnaliste E. V. apie ieškovą“, be to nurodė, kad apskritai jam yra tekę dažnai bendrauti su žurnalistais. Taigi teismas netiksliai sprendime nurodė atsakovo atsiliepimo į pradinį ieškinį teiginius. Vėlesniuose atsiliepimuose atsakovas tik patikslino savo teiginius ir nurodė, kad apie ieškovą su minėtais žurnalistais niekada nėra kalbėjęs, žodžiu jiems ieškovo nurodytų duomenų apie ieškovą E. G. nei 2015-02-23, nei 2015-02-25 nėra sakęs. Atsakovas A. R. niekada, t. y. nei procesiniuose dokumentuose, nei teikdamas paaiškinimus teismo posėdžiuose, nepripažino, kad bendravo su minėtais žurnalistais, todėl įrodymų, leidžiančių pripažinti nustatytu, kad atsakovas A. R. su žurnalistais A. L. ir E. V. minėtomis dienomis bendravo, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepateikta. Tokias aplinkybes, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, privalėjo įrodyti ieškovas.

25. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, priimdamas byloje sprendimą, nepagrįstai rėmėsi ta aplinkybe, jog, kaip vertino teismas, „atsakovas panašius komentarus yra teikęs ir kitoms visuomenės informavimo priemonėms, būtent 2015 m. vasario 25 d. UAB „15min“ priklausančiame interneto portale „15min.lt“ buvo publikuotas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“, kuriame atsakovas 15min.lt žurnalistui pasakė tokius teiginius: „(...)(duomenys neskelbtini) (...)(duomenys neskelbtini) (...) (b. l. 42-46, 6 tomas)“. Šie teismo pacituoti atsakovo A. R. teiginiai buvo pasakyti ne visuomenės informavimo priemonės „15min.lt“ neįvardintam žurnalistui, o ieškovui E. G., kuris pats savo ir atsakovo telefoninį pokalbį paviešino internetinėje svetainėje „YouTube“. („YouTube“ – „Google“ bendrovės socialinis tinklas, kurį aplanko daugiau nei 1 mlrd. vartotojų per dieną. Tai internetinė svetainė, kurioje kiekvienas prisiregistravęs gali įkelti vaizdo įrašus ar dalintis jais su kitais. Vikipedija). Kitose visuomenės informavimo priemonėse išplatinta informacija apie atsakovo pareikštą nuomonę apie ieškovą pačiam ieškovui telefoninio pokalbio metu, paviešinta paties ieškovo, negali būti laikoma reikšminga šioje byloje, ji nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to nurodyta informacija ir nepatvirtina, jog atsakovas A. R. apie ieškovą E. G. paskleidė, pastarojo vertinimu, jo garbę ir orumą žeminančius duomenis būtent 2015 m. vasario 23 d. žurnalistui A. L. žodžiu teigdamas, kad „(duomenys neskelbtini)“ ir 2015 m. vasario 25 d. žurnalistei E. V. žodžiu teigdamas : „(duomenys neskelbtini)“, „(...)(duomenys neskelbtini) (...)“.

26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinyje ieškovui pareiškus labai konkrečius reikalavimus pripažinti, kad būtent atsakovo konkrečiu laiku ir konkrečiu būdu paskleisti apie ieškovą duomenys, yra neatitinkantys tikrovės ir žeminantys ieškovo garbę ir orumą, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, ar yra teismui pateikti tikrai konkretūs tą patvirtinantys objektyvūs, kokiais negalėjo pripažinti suinteresuotų liudytojų parodymai, įrodymai, kad atsakovas būtent 2015 02 23 žurnalistui A. L. apie ieškovą yra pasakęs prašomą pripažinti neatitinkančiu tikrovės teiginį „(duomenys neskelbtini)“ ir 2015 m. vasario 25 d. žurnalistei E. V. yra pasakęs prašomus pripažinti neatitinkančius tikrovės teiginius „(duomenys neskelbtini)“ bei „(...)(duomenys neskelbtini) (...)“, o ne pripažinti tokias aplinkybes įrodytomis tikėtinumo principu.

27. Išnagrinėtoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad atsakovas paskleidė apie ieškovą pastarojo nurodomus konkrečius duomenis, o pripažinti tokias aplinkybes įrodytomis remiantis tikėtinumo principu, įvertinus ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, nebuvo pagrindo. Todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino nepagrįstai. Nepagrįstą ir neteisėtą Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą teisėjų kolegija naikina ir priima naują sprendimą – ieškinį kaip neįrodytą atmesti (CPK 178 str., 263 str.).

28. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų. Šio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo netinkamu įvertinimu pateiktų įrodymų apie ieškovo piktnaudžiavimą alkoholiu, su atskirų Žurnalistų etikos kodekso nuostatų netinkamu taikymu bei aiškinimu, nagrinėjant šią bylą, su netinkamu bylinėjimosi išlaidų priteisimu, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą, nelaikytini reikšmingais, juos teisėjų kolegija privalėtų įvertinti, jei nebūtų pagrindo byloje panaikinti nepagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą – ieškinį atmesti, iš ieškovo atsakovui priteistinos pastarojo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokačių teisinei pagalbai apmokėti patirtos išlaidos – 2016-04-18 prašymas su priedais) ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme turėjo 1586 Eur išlaidų (sumokėtas paduodant apeliacinį skundą 86 Eur žyminis mokestis ir advokačių teisinei pagalbai apmokėti turėtos 1500 Eur išlaidos – 2016-12-14 apeliacinio skundo priedai). Iš viso atsakovas turėjo 3586 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios jam ir priteistinos iš ieškovo.

30. Byloje Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi teismo iniciatyva dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis buvo įtrauktos visuomenės informavimo priemonės: UAB „Lietuvos ryto“ televizija, UAB „Lietuvos rytas“, UAB „Lrytas“ bei UAB „Interbanga“. Įtraukdamas šiuos asmenis dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis teismas nenurodė, kurios šalies pusėje šie tretieji asmenys dalyvaus byloje. Įtrauktas byloje dalyvauti trečiasis asmuo UAB „Lrytas“ pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamas advokatės, pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog palaiko ieškovo poziciją. Šis trečiasis asmuo 2016 m. spalio 21 d. byloje pateikė prašymą priteisti jam 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų sumokant už advokato pagalbą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Patenkinęs ieškinį, pirmosios instancijos teismas priteisė trečiajam asmeniui UAB „Lrytas“ 1210 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Teisėjų kolegija, panaikinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdama naują sprendimą – ieškinį atmesti, trečiajam asmeniui UAB „Lrytas“ jo turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo nepriteisia.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3586 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėDalė BurdulienėRaimondas Buzelis