- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-04
- Bylos Nr.
- e2A-396-569/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03133-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Liutenas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autogedas“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liutenas“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 9 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autogedas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Liutenas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autogedas“ 2017 m. spalio 26 d. kreipėsi į teismą ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama iš atsakovės UAB „Liutenas“ priteisti 4681,52 Eur skolą, 433,00 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė užsisakė laivo įrengimo ir remonto paslaugas iš ieškovės. Ieškovei atlikus paslaugas 2016 m. kovo 23 d. buvo išrašyta atsakovei sąskaita–faktūra, kurią atsakovė įsipareigojo apmokėti iki 2016 m. balandžio 2 d. Atsakovė minėtos sąskaitos–faktūros neapmokėjo. Ieškovė atliko paslaugų už 5 681,52 Eur. Dalį šios sumos – 1 000,00 Eur atsakovė apmokėjo užsisakiusi paslaugas, iš anksto atlikdama dalinį apmokėjimą pagal išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. balandžio 2 d. atsakovė yra skolinga ieškovei 4 681,52 Eur sumą. Atsakovė įsiskolinimą pripažino, pasirašydama 2017 m. liepos 14 d. skolų patvirtinimo ir atsiskaitymo terminų suderinimo laišką.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas 2017 m. spalio 30 d. preliminariu sprendimu ieškovės UAB ,,Autogedas“ ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovės UAB „Liutenas“ priteisė 4 681,52 Eur įsiskolinimą, 433,00 Eur palūkanas, 6 proc. metinės palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 028,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Byloje buvo gauti atsakovės prieštaravimai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. sausio 9 d. galutiniu sprendimu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovės UAB „Liutenas“ ieškovei UAB „Autogedas“: 4 681,52 Eur skolos; 433,00 Eur palūkanų; 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. spalio 27 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 1 418,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima matyti, jog yra atsiskaičiusi su ieškove ar būtų reiškusi pretenzijas dėl netinkamai atlikto darbo. Teismas darė išvadą, kad atsakovė privalo atsiskaityti už atliktą laivo remontą su ieškove.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
6. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Liutenas“ prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 9 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas, priimdamas preliminarų sprendimą, netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusį teisinį santykį. Netinkamai taikė tiek materialines, tiek procesines teises normas. Netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Teismas visiškai neįvertino fakto, kad laivas yra iki šios dienos pas ieškovę ir apeliantė negali pateikti broko nuotraukų. Teismas neįvertino fakto, kad ieškovė nepateikė į bylą nė vienos laivo nuotraukos. Teismas netinkamai įvertino faktą, kad ieškovė susipažinusi su prieštaravimais ir padarytų broku, teismui nepateikė nė vienos nuotraukos su „kokybiškai atliktu darbu“.
6.2. Teismas sprendimo 2 lapo 6 pastraipoje rėmėsi CK 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., vėliau 6.210 str., CPK 430 str., 93 str., 88 str., kodėl teismas nesirėmė CK normomis, reglamentuojančiomis šalių susiklosčiusius rangos santykius, neaišku.
6.3. Ieškovė įrodymų į bylą, kad laivą suremontavo ir įrengė tinkamai, nepateikė, vadinasi teismas turėjo ieškinį atmesti visa apimtimi.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Autogedas“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Šioje civilinėje byloje rangos teisinių santykių institutas nebuvo nagrinėjamas visiškai. Šiame teisminiame ginče buvo nagrinėjami skolos teisiniai santykiai ir analizuojamas skolos teisinių santykių institutas.
7.2. Atsakovė, teigdama apie netinkamus teismo veiksmus, nurodo, kad jie buvo atlikti priimant preliminarų teismo sprendimą ir visiškai nepasisako apie teismo procesinius veiksmus priimant galutinį teismo sprendimą, tačiau motyvuose nurodo teismo veiksmus, atliktus jau po preliminaraus sprendimo priėmimo. Atsakovė nenurodo, kokias konkrečiai materialinės ir procesinės teisės normas teismas taikė netinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos apmokėti ieškovei už atliktus darbus bei atliktų darbų kokybės.
9. Iš bylos duomenų matyti, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė UAB,,Autogedas‘‘ (rangovas) ir atsakovė UAB ,,Liutenas‘‘ (užsakovė) susitarė dėl laivo įrengimo ir remonto darbų. Atlikusi darbus, ieškovė 2016 m. kovo 23 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), 5681,52 Eur sumai, kurioje nurodytas darbų apmokėjimo terminas iki 2016 m. balandžio 2 d. Atsakovė minėtos sąskaitos-faktūros neapmokėjo. Iš UAB ,,Autogedas‘‘ sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė dalį šios sumos - 1000,00 Eur - sumokėjo užsisakiusi paslaugas, iš anksto atlikdama dalinį apmokėjimą pagal išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė liko skolinga ieškovei 4681,52 Eur sumą, tačiau apmokėti už darbus nesutinka, nes teigia, kad darbai atlikti nekokybiškai.
10. Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Įstatymas nenustato remonto darbų rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (pvz., konkliudentiniais veiksmais), kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis). Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Įvertinus bylos duomenis ir šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis.
11.Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusį teisinį santykį, netinkamai taikė materialines teisės normas. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CK normomis, reglamentuojančiomis rangos teisinius santykius. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįsti.
12. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas nagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą dėl apmokėjimo už atlikus laivo remonto ir įrengimo darbus, įvertino, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamą atliktų darbų kokybę, o tai reiškia, kad kvalifikavo tarp šalių atsiradusius teisinius santykius kaip rangos. Nors priteisdamas skolą pirmosios instancijos teismas vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis prievolių bei sutarčių vykdymą, vadovaujantis šiais argumentais naikinti sprendimo nėra pagrindo, nes abi šalis, kaip jau buvo minėta, siejo žodinė rangos sutartis. CK 6.644 straipsnio 1 dalis taip pat numato atsakovei (užsakovui) pareigą sumokėti už atliktus darbus.
13. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad už atliktus darbus atsisakė atsiskaityti todėl, kad jie buvo atlikti nekokybiškai, taip pat pripažino, kad atsisakė priimti darbų rezultatą. Tačiau atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, kad užsakovo pareiga priimti darbų rezultatą yra numatyta įstatyme – CK 6.644 straipsnio 1 dalyje. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra duomenų apie darbo rezultato perdavimą atsakovei. Iš atsakovės skundo argumentų matyti, kad atsakovė teigia, jog tarp šalių nėra pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas. Tačiau atsakovei atsisakius priimti darbus, toks aktas ir negalėjo būti pasirašytas. Pažymėtina, kad vienašalio darbų perdavimo akto surašymo ir pasirašymo galimybę numato tik statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad ši įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009). Todėl apeliantės cituojama skunde Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-3-372/2016 neturi jokio ryšio su nagrinėjamu ginču.
15. CK 6.662 straipsnyje yra aiškiai reglamentuota atliktų darbų priėmimo tvarka, kai šalis sieja rangos teisniai santykiai. Užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą. Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovei atsisakius priimti darbus, nėra aišku, kokias pretenzijas ji reiškia rangovui. Pažymėtina, kad atsakovė ir savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, kodėl ieškovės atliktas darbas yra nekokybiškas.
16. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims. Apeliantės manymu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad laivas yra suremontuotas kokybiškai, nepateikė laivo nuotraukų, liudytojų patvirtinimo apie kokybišką remontą. Apeliantė teigia, kad netrukdė ieškovei teikti įrodymus, jog laivas suremontuotas kokybiškai, o pati nuotraukų pateikti negali, nes laivas yra pas ieškovę.
17. Kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
18. Šiuo atveju atsakovė, teigdama, jog ieškovė atliko darbą nekokybiškai, turi įrodyti, kad toks faktas apskritai egzistuoja. Tačiau atsakovė jokių įrodymų, patvirtinančių savo teiginius, nepateikė. Todėl ieškovė, atsakovei nepateikus jokių įrodymų apie nekokybišką remontą, neturi galimybės įrodinėti jos atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Pačios bendriausios taisyklės yra suformuluotos CPK 12,178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia. Jei atsakovė siekia įrodinėti, kad darbai atlikti nekokybiškai, jai ir tenka šias aplinkybes įrodyti. Todėl atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, yra nepagrįsti.
19. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija mano, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jai neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovė pareiškė prašymą priteisti iš atsakovės 750 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, vertina, kad 750 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl iš atsakovės, apeliacinį skundą atmetus, ieškovei priteistina 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje (CK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 9 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB ,,Autogedas‘‘ (į/k 302338434) iš atsakovės UAB ,,Liutenas‘‘ (į/k 302631782) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.